Baudžiamoji byla Nr. 2K–117/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.1(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. (A. Č.) įstatyminės atstovės E. Č. ir gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu A. Č. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (R. K. apiplėšimas) trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnį – trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (A. L. ir I. I. apiplėšimas) – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (R. K. apiplėšimas), 215 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (A. L. ir I. I. apiplėšimas), 302 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, ir paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendį. Iš A. Č. ir O. Š. solidariai priteista R. K. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 8920,11 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. A. Č. neturint uždarbio ar turto, iš kurio gali būti išieškota, nuspręsta išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą E. Č. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 4460,05 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų R. K. UAB „Govita“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1113,70 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti O. Š. ir I. G., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu nuteistojo A. Č. atstovės pagal įstatymą E. Č. ir jo gynėjo V. Žarkovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendis pakeistas: iš O. Š. ir A. Č. solidariai priteista 4882,30 Lt turtinės žalos atlyginimo R. K., A. Č. neturint uždarbio ar turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, iš jo atstovės pagal įstatymą E. Č. išieškant 2441,15 Lt turtinės žalos atlyginimo R. K.; nustatyta, kad A. Č. ir O. Š. nuteisti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį; kita nuosprendžio dalis dėl A. Č. palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
A. Č. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su O. Š., turėdami tikslą padaryti plėšimą, 2008 m. balandžio 10 d., apie 22.15 val., Klaipėdoje, prie Taikos pr. 76 namo, pasivijo R. K.; O. Š. kumščiu sudavė vieną smūgį jai į galvą ir taip padarė galvos sumušimą bei poodinę hematomą pakaušyje; dėl to R. K. prarado sąmonę ir nukrito ant žemės; taip atėmus jai galimybę priešintis, A. Č. nuo jos kairės rankos IV piršto, laužydamas jį į įvairias puses ir taip padarydamas pirštakaulio dislokuotos bazės lūžimą bei distalinės dalies išnirimą, numovė ir pagrobė 340 Lt vertės žiedą bei kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir padarė kairės pusės minkštųjų audinių paburkimus, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštines žaizdeles kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimą; tuo tarpu O. Š. dar spyrė vieną kartą gulinčiai R. K. į šoną; taip bendrais veiksmais R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą; O. Š. iš R. K. striukės kišenės pagrobė 230 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2626“, kuriame buvo 10 Lt vertės SIM kortelė „Labas“, iš rankų pagrobė 240 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 80 Lt vertės manikiūrinėmis replėmis, 48 Lt vertės sage plaukams, 36 Lt vertės akiniais nuo saulės, 100 Lt vertės pinigine, 30 Lt, dviem bendros 300 Lt vertės raktais, 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6230“, kuriame buvo 30 Lt vertės kortelė, 25 Lt vertės AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 25 Lt vertės AB SEB banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 7 Lt vertės skaitytojo bilietą ir 30 Lt vertės pluoštinio audinio krepšį, kuriame buvo 55 Lt vertės chalatas bei 40 Lt vertės pižama; iš viso iš R. K. pagrobė turto už 2426 Lt.
Be to, A. Č. nuteistas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su O. Š., 2008 m. balandžio 10 d., apie 22.15 val., plėšimo būdu pagrobę R. K. vardu išduotą AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), šią kortelę, įvedę pagrobtoje užrašų knygutėje rastą slaptą PIN kodą, neteisėtai panaudojo 2008 m. balandžio 10 d., 23.07 val., AB banko „Hansabankas“ bankomate Nr. H182, esančiame Klaipėdoje, Nidos g. 5, ir paėmė iš R. K. sąskaitos 300 Lt.
Taip pat A. Č. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (A. L. ir I. I. apiplėšimas) ir 302 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nepaduotas.
Kasaciniu skundu nuteistojo A. Č. įstatyminė atstovė E. Č. ir jo gynėjas advokatas Viačeslavas Žarkovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį dėl A. Č. nuteisimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei šią bylos dalį nutraukti, taip pat pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį dėl priteisimo iš A. Č. ir O. Š. solidariai 4882,30 Lt turtinės žalos bei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. K. ir iš A. Č. bei O. Š. solidariai priteisti 1800 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000 Lt advokato atstovimo išlaidų R. K., A. Č. neturint uždarbio ar turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą E. Č. 900 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų R. K., o civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Skunde kasatoriai nesutinka su teismų nuosprendžiais dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo bei BK 215 straipsnio 1 dalies taikymo ir tvirtina, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų.
Kasatorius mano, kad apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl BK 215 straipsnio 1 dalies taikymo priimta pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pagrįsta teisme neišnagrinėtais įrodymais. Gynėjas ir atstovė pagal įstatymą atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti ir teisiamajame posėdyje neištirti duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Nuteistojo A. Č. kaltę pagal BK 215 straipsnio 1 dalį teismai iš esmės motyvavo jo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotais parodymais, kurie pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį negali būti savarankiškas įrodymų šaltinis. Kasatorių nuomone, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas tik nuteistojo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais ir iš jų išvestais duomenimis. Nuteistasis A. Č. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus dėl iš R. K. plėšimo metu pagrobtos mokėjimo kortelės panaudojimo davė dėl policijos pareigūnų spaudimo. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką, nepatikrino nuteistojo teiginių, neištyrė ikiteisminio tyrimo pareigūnui kaltinamojo duotų parodymų dėl iš R. K. plėšimo metu pagrobtos mokėjimo kortelės panaudojimo ir vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu gautais nuteistojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais A. Č. parodymais, nors šis teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, perskaityti nuteistųjų A. Č. ir O. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Neperskaitęs jų, teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, perskaitęs parodymus, teismas privalėjo išsiaiškinti prieštaravimų priežastis apklausdamas parodymus davusius asmenis, o esant būtinybei – ir apklausą atlikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną. Toliau kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl civilinei ieškovei R. K. priteistos turtinės ir neturtinės žalos, pažeidžiant BPK, CK normas ir nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų neištaisė ir bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo gynėjo bei jo atstovės apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Taip pat kasatoriai teigia, kad teismas pažeidė BPK 20, 109, 113, 115 straipsnių nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, teismas vertino tik nukentėjusiosios R. K. parodymus. Kasatorius mano, kad nukentėjusioji R. K. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino įrodymų prieštaravimų, neatliko kitų būtinų veiksmų, todėl, neatlikdamas įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis), pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiosios pagrobtų daiktų vertė buvo 2350 Lt. Kitų nuostolių, išlaidų, susijusių su nuteistojo nusikalstamos veikos padarymu, nukentėjusioji jokiais įrodymais nepagrindė. Teismai, neturėdami tai pagrindžiančių įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K. prieš įvykį buvo atlikta plastinė operacija, o po įvykio ji važiavo į Vilnių papildomai operacijai ir kad vaistai buvo vartojami dėl sveikatos sužalojimo. Nesant byloje įrodymų turtinei žalai patvirtinti, nukentėjusiajai iš nuteistųjų A. Č. ir O. Š. apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priteisė dar 2530 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taigi, kasatorių manymu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas grindė teismo posėdžio metu neištirtais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo neturtinės žalos vertinimo kriterijų nurodymu nuosprendyje ir iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Kasatoriai tvirtina, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokio dydžio neturtinė žala, kokią priteisė teismai nagrinėjamoje byloje (30 000 Lt), paprastai nepriteisiama. Kaip pavyzdys skunde nurodoma kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, kurioje plėšimo metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas iš keturių nuteistųjų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad skundo motyvas, jog teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nuosprendį pagrindė įrodymais, kurie neišnagrinėti teisme, yra nepagrįstas. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad A. Č. ir O. Š., darydami plėšimą, pagrobė elektroninę mokėjimo kortelę, PIN kodą ir, pasinaudodami pagrobta banko mokėjimo kortele, užvaldė nukentėjusiosios pinigus. Apygardos teismas motyvavo, kokie trūkumai buvo padaryti kvalifikuojant nuteistųjų veiką ir kodėl minėtų trūkumų nepripažįsta esminiais. Kasatoriai tik deklaratyviai nurodo, kad buvo padaryti esminiai pažeidimai nagrinėjant bylą, nekreipdami dėmesio į byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes ir nuosprendyje išdėstytus motyvus. Taip pat kasatoriai nepagrįstai ginčija nukentėjusiajai R. K. priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nusikaltimais padarytos turtinės žalos klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas ir ištaisytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos civilinio ieškinio skaičiavimo klaidos. Keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Prokuroras taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismai pripažino, kad dėl nusikaltimo nukentėjusiajai R. K. buvo padaryta neturtinė žala. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė į padarytą nusikaltimą, jo sunkumą, kilusias pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kitas aplinkybes, kurios išsamiai išdėstytos nuosprendžiuose. Taip pat, prokuroro manymu, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl visų nuteistojo gynėjo ir jo atstovės pagal įstatymą apeliacinio skundo motyvų, kurie iš esmės atkartoti ir kasaciniame skunde.
Nuteistojo A. Č. įstatyminės atstovės E. Č. ir gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai sužalojama asmens sveikata, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet į sukauptą teismų praktiką. Tai taikytina ir nustatant neturtinės žalos dydį.
Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismai, apskaičiuodami nukentėjusiajai R. K. priteistinos neturtinės žalos, padarytos dėl nusikaltimo nesunkiai sužalojus jos sveikatą, dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, o nustatytas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas aiškiai per dideliu ir neatitinkančiu teismų praktikos tendencijų kompensuojant neturtinę žalą tokio pobūdžio bylose.
Kolegija laiko, kad nukentėjusiajai R. K. priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl nusikaltimo sužalojus jos sveikatą, atlyginimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra tinkamas ir jį mažinti nėra jokio pagrindo.
Bylos duomenimis, nuteistieji A. Č. ir O. Š. apiplėšė nukentėjusiąją R. K., padarydami jai nesunkų sveikatos sužalojimą ir pagrobdami iš jos turto už 2426 Lt (vėliau, neteisėtai panaudoję pagrobtą nukentėjusiosios mokėjimo kortelę, užvaldė dar 300 Lt). Specialisto išvada nustatyta, kad R. K. buvo padarytas galvos sumušimas su poodine hematoma pakaušio srityje, veido kairės pusės minkštųjų audinių paburkimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinėmis žaizdelėmis kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimu, taip pat kairės plaštakos IV piršto vidurinio pirštikaulio dislokuotos bazės lūžimas su distalinės dalies išnirimu. Nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, padarė tyčinį, baigtą, savanaudišką ir kartu smurtinį nusikaltimą – plėšimą, taip vienu metu pažeisdami kelias įstatymo saugomas vertybes – nuosavybės teisę ir sveikatą. Prieš kelias dienas iki nusikaltimo padarymo nukentėjusiajai D. K. buvo atlikta vokų plėstinė operacija ir ji tikėjosi gerų rezultatų. Tuo tarpu, nukentėjusiąją užpuolus, jos veidas buvo sužalotas ir tai neišvengiamai pakenkė atliktos operacijos rezultatams bei sukėlė jai dar didesnių neigiamų dvasinių išgyvenimų. Be to, nukentėjusioji dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo buvo nedarbinga daugiau nei du mėnesius, visą tą laiką jautė fizinį skausmą, taip pat jai buvo atlikta piršto operacija. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nukentėjusiosios parodymais ir civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad dėl įvykdyto plėšimo nukentėjusioji patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą ir depresiją. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistieji nedirba ir jokio turto bei savarankiškų pajamų neturi, o A. Č. dar yra ir nepilnametis.
Taigi, vertinant visas nurodytas bylos aplinkybes kaip visumą, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kolegijos nuomone, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos piniginis įvertimas 30 000 Lt yra teisingas ir atitinkantis šios bylos aplinkybes.
Į kasaciniame skunde nurodomą kasacinę nutartį Nr. 3K-3-394/2006, kurioje nukentėjusiajam už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą nusikaltimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš kaltininkų priteisė 40 000 Lt, lyginamuoju aspektu nėra pagrindo atsižvelgti, nes šioje byloje nukentėjusysis, skųsdamas teismų sprendimus kasacine tvarka, prašė priteisti ne didesnę kaip 40 000 Lt kompensaciją. Kasacinės instancijos teismas patenkino nukentėjusiojo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neviršydamas jo ribų.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
Žalos dydis – fakto klausimas. Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas tik tikrinant, ar spręsdami šį klausimą teismai teisingai taikė įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai nustatyta, kad nukentėjusiosios R. K. patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, gydymo, kelionės išlaidos ir plėšimo metu pagrobtų daiktų vertė. Kolegijos vertinimu, nustatydamas turtinės žalos dydį, teismas BPK ir CPK reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė 4882,30 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Byloje esančios pažymos patvirtina, kad dėl sveikatos sužalojimo, esant nukentėjusios nedarbingumui, ji negavo 426,85 Lt pajamų. Be to, nustatyta, kad plėšimo metu pagrobtų daiktų vertė yra 2350 Lt; to kasaciniame skunde neginčija ir nuteistojo gynėjas bei jo atstovė pagal įstatymą. Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji taip pat reikalavo iš kaltų asmenų priteisti jai gydymosi bei kelionės pas gydytoją išlaidas (500 Lt), iš viso nurodydama 2305,30 Lt sumą. Bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė įvairių vaistų, reikalingų gydimuisi, įsigijimo kvitus už 864,11 Lt, tačiau civiliniu ieškiniu prašė priteisti didesnę kompensaciją, paaiškindama, kad ne visus kvitus ir dokumentus pavyko surinkti bei išsaugoti.
Kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad nukentėjusioji neišsaugojo visų vaistų įsigijimą patvirtinančių kvitų, taip pat nepateikė kelionės pas gydytoją dokumentų, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė jai 1805,30 Lt gydymosi dėl sveikatos sužalojimo išlaidų ir 300 Lt kelionės išlaidų. Nustatydamas šias pinigines kompensacijas, teismas vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalimi ir CK 6.249 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgė į R. K. sužalojimo aplinkybes, sužalojimo pobūdį, akivaizdų gydymosi po patirtos traumos medikamentais poreikį ir padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų, kurios buvo neišvengiami patirtų sužalojimų padariniai.
Esant šioms aplinkybėms, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kolegija nenustatė BPK 20, 109, 113, 115 straipsnių ir 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimų.
Dėl kitų skundo argumentų
Skunde kasatoriai ginčija A. Č. nuteisimą pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad teismai padarė esminį BPK 301 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir nesilaikė BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Nurodyti kasatorių argumentai viršija kasacinio skundo ribas, nes šie klausimai nebuvo keliami apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, atsižvelgdama į BPK 367 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nenustačiusi esminių BPK pažeidimų pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, kolegija tokius kasacinio argumentus palieka nenagrinėtus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. Č. įstatyminės atstovės E. Č. ir gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo kasacinį skundą.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Olegas Fedosiukas
Antanas Klimavičius