Administracinė byla Nr. eAS-580-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03671-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 3) panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) kviesti į bylos nagrinėjimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorę Jolantą Kekytę ir direktoriaus pavaduotoją Arvydą Pocių (dėl atlyginimo už papildomi atliktą / atliekamą darbą aplinkybių); 6) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų normas; 7) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 8) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 9) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“; 10) pripažinti atsakovą / darbdavį iš esmės pažeidusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant savavaldžiavimą ir persekiojimą, inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą; 11) pripažinti, jog trukdoma (antri metai) pareiškėjo gyvenimo nūdiena ir ateitis; 12) išsireikalauti iš darbdavio / atsakovo dokumentinę medžiagą, būtiną bylai išnagrinėti.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 8 d. atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties.

Teismas nurodė, jog 2025 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 24 d. pateikė atskirąjį skundą. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (iki 2025 m. gruodžio 9 d.). Pareiškėjas 2025 m. gruodžio 8 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuriuo jis prašė panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Teismas nurodė, jog iš 2025 m. gruodžio 8 d. gauto procesinio dokumento rezoliucinės dalies sprendė, jog pareiškėjas nesutinka su Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį nėra nei vienos sąlygos, kuriai esant atskirasis skundas gali būti teikiamas dėl 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties bei į tai, kad pareiškėjas skundžia neskundžiamą nutartį, pareiškėjo 2025 m. gruodžio 8 d. atskirąjį skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui; kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.); pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nurodomos konkrečios nutartys), sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį, pateikti ją Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

        Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas skundžiama nutartimi neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą. Teismas priėjo prie neteisingos išvados, susijusios su praleistu terminu skundui paduoti, kadangi skundo padavimo terminas yra nepraleistas. Pareiškėjas nurodo, kad tik dėl teismo veiksmų yra sukurtos nenugalimos jėgos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo išvengti kilusių padarinių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2025 m. gruodžio 8 d. atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

ABTĮ 153 straipsnyje numatyta atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka, tačiau joje nėra nurodyta, kad gali būti skundžiama nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad ABTĮ 138 straipsnio 4 dalis nustato, jog atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuria atsisakoma priimti apeliacinį skundą, ir nėra nustatyta, kad skundžiama nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskiruoju skundu apskundė nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo, kurios apskundimas nėra numatytas ABTĮ, bei tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nėra nurodęs jokių teisinių argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad jo skundžiama nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas negali apskritai prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas. Šiuo atveju priėmus 2025 m. gruodžio 12 d. nutartį tokių pasekmių neatsirado, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai ir todėl ji yra skundžiama atskiruoju skundu. Dėl to darytina išvada, kad nesant sąlygų, nustatytų ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose, Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus atskirojo skundo padavimo pagrindo, taip pat skundžiamai nutarčiai neužkirtus galimybės tolesnei bylos eigai ir taip nesuvaržius pareiškėjo teisių, pirmosios instancijos teismas teisėtai nutartyje nurodė, jog 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektu, t. y. atskirojo skundo padavimas dėl tokios nutarties nėra galimas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                  

                                                                                                                   Veslava Ruskan

                                                                                                       Milda Vainienė