Civilinė byla Nr. 2-585-676/2011
(Proceso Nr. 2-06-3-16970-2010-7)
Procesinio sprendimo kategorija 16.7.; 99.5, 114.11.; 116.5.1.; 116.5.2.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Termomontažas“ ieškinį atsakovui V. M., dėl žalos atlyginimo,
nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1772,82 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (CPK 122, 123 str..), atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.), esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad šalys sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas nuo 2007-04-13 pas ieškovę dirbo apdailininku (b.l.8-9). Tarp šalių buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo prisiimti visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtas materialines vertybes, tausoti saugojimui ar kitiems reikalams jam perduotas įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai (b.l. 10). Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su vidaus darbo tvarko taisyklėmis, pagal kurių 5.1.2. p., įsipareigojo darbo vietoje būti blaivus (b.l. 13). Minėtų taisyklių 11.8. p. numatyta, jog kartu su ieškovės vidaus darbo taisyklėmis, galioja objektų, kuriuose ieškovė atlieka jai pavestus darbus, vidaus darbo taisyklės, šiuo atveju AB „Klaipėdos laivų remontas“ vidaus darbo tvarkos taisyklės (b.l.14). 2009-12-16 ir 2009-12-28 atsakovui dirbant AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, atvykstant į darbo vietą, atsakovui buvo nustatytas 2,43-2,26 promilių vidutinis girtumo laipsnis (2009-12-16 MANGAN aktas Nr.42) bei 1,0-0,91 promilių lengvas girtumo laipsnis (2009-12-28 MANGAN aktas Nr.46) (b.l.18-21). Už kiekvieną atsakovo pažeidimą ieškovė AB „Klaipėdos laivų remontas“ sumokėjo po 1500,00 Lt baudą, iš viso 3000,00 Lt (b.l.17). Už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą 2009-12-28 su atsakovu darbo sutartis buvo nutraukta. Atsakovas savo kaltę pripažino, pažadėjo padarytą žalą ieškovei atlyginti dalimis, nuo 2010-01-28 kiekvieną mėnesį mokant ieškovei po 500,00 Lt (b.l.22). Atsakovas atlygino dalį žalos, sumokėdamas ieškovei 1227,18 Lt, liko neatlyginta 1772,82 Lt žala.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003-03-03 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-280/2003; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; kt.). Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojas traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn, nes, minėta, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška atsakomybės rūšis. Materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Žalą padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ir jei žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo (DK 255 str. 3, 6 p.). Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė materialinę žalą. Žalos dydis įrodytas PVM sąskaita-faktūra, atsakovo pasižadėjimu grąžinti skolą bei kitais rašytiniais įrodymais (b.l. 17, 22). Byloje nėra duomenų, kad žala atsirado ne dėl atsakovo kaltės, juo labiau, jog atsakovas savo kaltę pripažino. Ieškovė įvykdė savo pareigą, numatytą vidaus darbo tvarkos taisyklėse, supažindino atsakovą su įmonėje galiojančiais teisės aktais, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui žalos dydžio ribose, nes atsakovo materialinė atsakomybė yra visiška. Kadangi atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovės nustatyto žalos dydžio, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1772,82 Lt žalos atlyginimo, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas.
Priteistinos iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 70,84 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 286 str.,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Termomontažas“ iš atsakovo V. M. 1772,82 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1772,82 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010-12-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,84 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Teisėjas Raimondas Dilys