Administracinė byla Nr. A143 – 776/2009
Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant atsakovo atstovėms Gerdai Petrikienei ir Mildai Žiaugaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE-3“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,TELE-3“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,TELE-3“) skundu (b. l. 3 – 9), kurį patikslino (b. l. 99 – 101), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 12 A, 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 13 A, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 12 – 16 A ir 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 12 – 18 A.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais atsakovo nutarimais buvo paskirtos baudos už per TV3 televiziją 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. kovo 6 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos transliuotų krepšinio rungtynių metu skleistą alaus reklamą (ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų bei krepšinio komandų žaidėjų marškinėlių buvo matomas alaus prekių ženklas; alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai), pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2007 m. birželio 21 d. redakcija) nustatė alkoholio reklamos draudimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos, tuo tarpu šios normos 2004 m. kovo 9 d. redakcija, be to, kad kitaip reglamentavo reklamos draudimo laiką, numatė ir alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, reklamos išlygą. Iki Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto 2007 m. birželio 21 d. redakcijos įsigaliojimo įstatymų vykdomosios valdžios ir įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai viešai pateikė skirtingą šios teisės normos aiškinimą, todėl buvo pažeistas teisinio apibrėžtumo principas. Be to, iš esmės analogiška, kaip ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte, teisės norma galiojo nuo 1997 m. liepos 16 d. (Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcija), o esamas draudimas įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d., tačiau neatsižvelgiant į tai, kad iki skundžiamų atsakovo nutarimų priėmimo ne kartą transliuojant sporto renginius buvo rodomi sportininkai, vilkintys apranga su alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotais pavadinimais bei prekių ženklais, niekada nebuvo aptariamu teisiniu pagrindu patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, atsakovui pakeitus įstatymo taikymo praktiką buvo pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Teigė, kad teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos (Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. (2004 m. kovo 9 d. redakcija), Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. (2006 m. liepos 11 d. redakcija), 39 str. 5, 8, 11 d.). Transliuojamos programos dalis, kurioje matomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai bei prekių ženklai, laikytina paslėpta reklama. Nors Visuomenės informavimo įstatyme bei analogiškas Reklamos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, 8 straipsnyje įtvirtintas paslėptos reklamos draudimas galiojo ir iki 2008 m. sausio 1 d., visuomenės informavimo priemonės už tokios reklamos skleidimą atsakomybėn nebuvo traukiamos. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N12-150/2004, Nr. N3-1257/2007). Pareiškėjo nuomone, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas alkoholio reklamos draudimas yra dviprasmiškas ir neišsamus, o, nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo). Atkreipė dėmesį, kad prekių ženklai transliuotose rungtynėse buvo matomi nereguliariai ir netikėtai, o prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, lyginant su transliuotos programos vaizdais. Todėl 2008 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalies redakcija panaikina veikų, už kurių atlikimą pritaikytos ekonominės sankcijos, baudžiamumą. Pareiškėjas teigė, jog ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, o Alkoholio kontrolės įstatyme nėra normų, nustatančių šio įstatymo taikymo taisykles, taip pat ir jo retroaktyvų taikymą, todėl, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi, turėtų būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) bendrosios dalies normos. Turėtų būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas ir atsakovo paskirtos ekonominės sankcijos naikintinos, remiantis ATPK 8 straipsnio 2 dalimi (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Pareiškėjas teigė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog institucijos, taikančios ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tuo tarpu šiuo atveju bylos dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų buvo išnagrinėtos ir baudos paskirtos praleidus nurodytą terminą.
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 37 – 42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad sistemiškai vertinant Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 29 straipsnio 6 dalies nuostatas galima daryti išvadą, jog kitais atvejais (t. y. ne alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių iškabose ar ant jų valdomo transporto) pateikiami alkoholinių gėrimų prekių ženklai laikomi alkoholio reklama. Pažymėjo, kad prekių ženklas – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai (Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d.). Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999. Pabrėžė, jog tam, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina sąlyga jį įregistruoti, kad Prekių ženklų įstatymas neįpareigoja registruoti žymens, naudojamo prekėms žymėti, kad neįregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Atsakovo nuomone, žymuo kaip prekių ženklas ar kaip įregistruoto prekių ženklo elementas, kuriuo vieno gamintojo prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-657/2001. Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nenumato materialinės naudos kaip būtino alkoholio reklamos požymio. Atkreipė dėmesį į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. liepos 13 d. sprendimą Bacardi France SAS byloje Nr. C-429/02. Teigė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais „alkoholio reklamos“ ir „televizijos reklamos“ sąvokos negali būti absoliučiai sutapatinamos: alkoholio reklamos sąvoka, įtvirtinta Alkoholio kontrolės įstatyme, kaip specialiajame teisės akte, platesnė, nei numatyta 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvoje Nr. 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (toliau – 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva Nr. 89/552/EEB) ir Visuomenės informavimo įstatyme, kadangi ji apima alkoholio reklamą ne tik televizijoje, bet ir kitais būdais. Atsakovas nurodė, kad baudas UAB „TELE-3“ skyrė vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką (teisės aktų išaiškinimus), taip pat įvertinęs byloje esančią medžiagą. Pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, jog pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Nurodė, jog už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą sankcijos kitoms bendrovėms buvo taikytos ir anksčiau. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog nėra aiškaus alkoholio reklamos reguliavimo, todėl pažeidžiamas teisinio apibrėžtumo principas, bei kad teisės aktai, reglamentuojantys reklamą, nesudaro nuoseklios ir darnios sistemos, yra nepagrįstas. Atsakovas teigė, kad nuo pareiškėjo pateiktų paaiškinimų bei sporto rungtynių transliacijų vaizdo įrašų pateikimo dienos iki skundžiamų nutarimų priėmimo dienos kiekvienu atveju nebuvo praėjęs Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo įstatymo pažeidimo nustatymo dienos, todėl pareiškėjo teiginys, kad skundžiami nutarimai naikintini ir dėl procedūrinių pažeidimų, yra nepagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-326/2007).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (b. l. 141 – 151) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 12 A, 2008 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 12 – 13 A, 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 12 – 16 A ir 2008 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 12 – 18 A.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo (2007 m. birželio 21 d. redakcija) 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 29 straipsnio 6 dalimi, kuriais vadovaujantis priimti ginčijami atsakovo nutarimai. Pažymėjo, jog nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo nauja – 2008 m. balandžio 18 d. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio redakcija. Šia redakcija buvo pakeista 29 straipsnio 6 dalies formuluotė. Šioje nuostatoje, be kita ko, nustatyta, jog reklama taip pat nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) pakeista ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė dėl alkoholio reklamos draudimo, nustatant, kad alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Teismas pažymėjo, jog sprendžiant, ar ginčijami atsakovo nutarimai yra naikintini tuo pagrindu, kad išnyko veikos baudžiamumas, būtina išsiaiškinti, ar rungtynės pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnį (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) buvo transliuojamos tiesiogiai ir ištisai, ar jos buvo tarptautinės, ar prekių ženklai buvo nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Teismas pabrėžė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalis (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) aiškintina tiek šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto, tiek 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto atžvilgiu. Taigi reklama nėra laikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, nesvarbu, ar šie ženklai yra ant salės konstrukcijų (t. y. nesusiję su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu), ar susiję su sportininkais (susiję su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Pažymėjo, kad krepšinio rungtynių metu esančios pertraukos savo esme yra natūralios, todėl jų buvimas nepanaikina krepšinio rungtynių vientisumo ir nepertraukiamumo bei to, kad krepšinio rungtynių transliacija yra ištisa (Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. redakcija) 39 str. 11 d. 6 p.). Reklama, kuri yra transliuojama per sporto rungtynių pertraukas, nepaneigia sporto rungtynių vientisumo, todėl ir sporto rungtynių transliacija yra nepertraukiama, vientisa ir ištisinė (Europos konvencijos dėl televizijos be sienų su pataisų protokolu (toliau – Konvencija) 14 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad yra skundžiami atsakovo nutarimai, kuriais paskirtos baudos dėl to, kad 2008 m. vasario 20 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“ ir 2008 m. vasario 28 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ metu buvo matomas „Švyturio“ prekės ženklas, bei dėl to, kad 2008 m. vasario 21 d. krepšinio rungtynių Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“ ir 2008 m. kovo 6 d. krepšinio rungtynių Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“ metu buvo matomas „Kalnapilio“ prekės ženklas. Visos paminėtos krepšinio rungtynės buvo tarptautinės ir, remiantis Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. redakcija) 39 straipsnio 11 dalies 6 punktu bei Konvencijos 14 straipsnio 2 dalimi, buvo ištisinės, nepertraukiamos ir kiekvienų krepšinio rungtynių transliacija buvo vykdoma ištisai ir tiesiogiai. Teismas konstatavo, kad veikų baudžiamumas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą išnyko, ir šiuo aspektu ginčijami nutarimai naikintini. Be to, teismas konstatavo, kad ant sportininkų marškinėlių esantis „Švyturio“ logotipas buvo matomas netikėtai ir nereguliariai, o „Švyturio“ prekės ženklo atvaizdas ant sportininkų marškinėlių buvo šalutinis, lyginant su transliuotos laidos – tarptautinių krepšinio rungtynių tikslu, todėl „Švyturio“ logotipas ant sportininkų marškinėlių nelaikytinas alkoholio reklama. 2008 m. vasario 28 d. krepšinio rungtynės Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbahce Ulker“ vyko Turkijoje, ir šių rungtynių metu „Švyturio“ prekės ženklas buvo tik ant sportininkų marškinėlių, ant sporto salės konstrukcinių elementų „Švyturio“ prekės ženklo nebuvo, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata taip pat nebuvo pažeista. Teismas nurodė, kad 2008 m. vasario 21 d. krepšinio rungtynės Kauno „Žalgiris“ – Tel Avivo „Maccabi Elite“ ir 2008 m. kovo 6 d. krepšinio rungtynės Kauno „Žalgiris“ – Madrido „Real“ buvo tarptautinės. Jų metu ant salės konstrukcinių elementų „Kalnapilio“ prekės ženklas (logotipas) buvo matomas netikėtai, nereguliariai ir nedažnai, ir šio prekės ženklo atvaizdas ant sporto salės konstrukcinių elementų buvo šalutinis, lyginant su transliuotos laidos – tarptautinių krepšinio rungtynių tikslu. Todėl „Kalnapilio“ logotipas ant sporto salės konstrukcinių elementų nelaikytinas alkoholio reklama. 2008 m. vasario 20 d. krepšinio rungtynių Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“ metu „Švyturio“ prekės ženklas buvo matomas ant sporto salės konstrukcinių elementų: ant krepšinio aikštelę juosiančių sienelių bei ant krepšinio aikštelės grindų. Ant krepšinio aikštelę juosiančių sienelių „Švyturio“ logotipas buvo matomas nereguliariai ir nedažnai, tačiau ant krepšinio aikštelės grindų esantys du „Švyturio“ logotipai buvo matomi reguliariai ir dažnai. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio prasme „Švyturio“ prekės ženklas ant krepšinio aikštelę juosiančių sienelių bei ant krepšinio aikštelės grindų nelaikytinas alkoholio reklama, kadangi pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) alkoholio reklamos draudimui yra nustatyta išlyga, t. y. alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų, išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius, transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos. Teismas pažymėjo, kad baudos skyrimas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Pareiškėjo skundžiami atsakovo nutarimai nėra įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas veikos baudžiamumą naikinančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal analogiją (ABTĮ 4 str. 6 d.) taikytina ATPK 8 straipsnio 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. redakcija) nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio (2008 m. balandžio 18 d. redakcija) pakeitimai, švelninantys atsakomybę už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimus, pareiškėjo skundas dėl atsakovo nutarimų panaikinimo tenkintinas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 154 – 158) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal naują Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciją, alkoholio reklama nedraudžiama, jei ji atitinka šias sąlygas, t. y. meno, kultūros ar sporto renginys turi būti 1) tarptautinis, 2) transliuojamas ar retransliuojamas ištisai ir 3) tiesiogiai. Nors krepšinio rungtynės buvo tarptautiniai sporto renginiai, pareiškėjo rodyti tiesiogiai, bet transliacijos nebuvo ištisinės, nes buvo pertraukiamos pareiškėjo transliuotais reklamos intarpais. Krepšinio rungtynių vaizdo įrašai yra netinkami būtent krepšinio varžybų transliacijų vientisumui bei nepertraukiamumui konstatuoti ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytai išlygai taikyti. Neaišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, kad krepšinio rungtynių transliacija buvo tiesioginė. Teismas taip pat nepasisakė, kokiais kriterijais remdamasis nustatė, kad rungtynės priskirtinos tarptautiniam sporto renginiui. Tokia alkoholio reklama draudžiama tiek pagal naują, tiek pagal seną nurodytos teisės normos redakciją. Teismas nepagrįstai taikė ATPK 8 straipsnio 2 dalį.
2. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato bendrą absoliutų draudimą sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje. Toks draudimas taikytinas tiek visuomenės informavimo priemonėmis, tiek bet kokiomis kitomis priemonėmis, formomis bei būdais skleidžiamai reklamai. Teismas neįvertino ir nepaneigė fakto, jog absoliutus draudimas sportininkui dalyvauti alkoholio reklamoje neišnyksta nei tuomet, kai rungtynės, kuriose jis žaidžia vilkėdamas marškinėlius su alkoholio prekių ženklu, pripažįstamos tiesioginėmis, ištisomis ar tarptautinėmis, nei tuomet, kai alkoholio prekių ženklas ant jo marškinėlių matomas nereguliariai, netikėtai ar tam tikrais momentais yra šalutinis. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta alkoholio reklamos draudimo išlyga negali būti taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam alkoholio reklamos draudimui. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog alkoholio prekių ženklai ant sportininkų marškinėlių buvo šalutiniai. Teismas neteisingai išaiškino Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto draudimą.
3. Pagal naujos redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, nedraudžiama rodyti prekių ženklų tik tuomet, kai šie prekių ženklai rodomi 1) netikėtai, 2) nereguliariai ir 3) kaip šalutiniai, palyginus su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais. Teismas nepagrįstai įvertino alkoholio prekių ženklų pasirodymo reguliarumą ir dažnumą – atskirai vertindamas alkoholio prekių ženklų pasirodymą ant sportininkų marškinėlių, salės konstrukcinių elementų, krepšinio aikštelę juosiančių sienelių, krepšinio aikštelės grindų, kadangi vertinant bendrą prekių ženklo pasirodymo dažnį turėjo būti vertinamas bet kuris prekių ženklo pasirodymas ekrane. Pareiškėjo transliuotų Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Salonikų „Aris TT Bank“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Stambulo „Fenerbache Ulker“ rungtynių metu reguliariai ir tikėtai matomas „Švyturio“ prekių ženklas neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatytos išlygos ir yra laikomas alkoholio reklama.
4. Teismas, neteisingai aiškindamas pakeisto Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad taikytinos pareiškėjo atsakomybę švelninančios teisės normos – naujos redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 29 straipsnio 6 dalis. Teismas apskritai nepasisakė dėl skundžiamų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo pagal Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją iki 2008 m. balandžio 26 d. įsigaliojusių pataisų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš skundžiamų atsakovo nutarimų matyti, kad ekonominės sankcijos (atitinkamai 2 000 Lt, 2 000 Lt, 10 000 Lt ir 10 000 Lt baudos) buvo paskirtos pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto („Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.“) bei Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) (Alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius“)) pažeidimus. Pagal atsakovo nutarimus, nurodyti pažeidimai pasireiškė tuo, kad 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. vasario 28 d. ir 2008 m. kovo 6 d. tarp 6 valandos ir 23 valandos per TV3 televiziją transliuotų krepšinio rungtynių metu buvo skleista alaus reklama (ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų bei krepšinio komandų žaidėjų marškinėlių buvo matomas alaus prekių ženklas; alaus reklamoje tiesiogiai dalyvavo sportininkai).
Kolegija pažymi, kad šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Todėl, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja, kad jos laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad faktinėmis aplinkybėmis nagrinėjama administracinė byla yra analogiška (iš esmės panaši) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinei bylai Nr. A822-616/2009, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartyje buvo pateikęs tokios kaip ir šioje administracinėje byloje teisinės situacijos aiškinimą, t. y. buvo pateikęs minėtų materialinės teisės normų (nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. nuostatų) taikymo aiškinimą. Taip pat analogiška (iš esmės panaši) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinei bylai Nr. A143-682/2009, kurioje (2009-06-02 nutartyje) taip pat buvo sprendžiami nagrinėjamai bylai aktualių materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai. Todėl yra būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose. Tai yra būtina pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos (šiose bylose teisėjų kolegijos priimtos 2009-05-07 ir 2009-06-02 nutartys) yra reikšmingos ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 3 dalies, kuriose kalbama apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vienodos administracinių teismų praktikos taikant įstatymus formavimą, taikymo prasme.
Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartyje yra pateiktas sisteminis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio (abiejų minėtų redakcijų) aiškinimas bei aptartas ATPK 8 straipsnio (2000-02-17 įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) 2 dalyje nustatyto atsakomybę švelninančių arba panaikinančių teisės aktų taikymo klausimas.
Vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kolegija, neturėdama pagrindo kitaip aiškinti nurodytų materialinės teisės normų ir daryti kitokių, negu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paminėtose nutartyse padarytų, teisės aiškinimo išvadų, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. 3 p. (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija) bei ATPK 8 str. 2 d. nuostatas).
Pasisakydama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo nagrinėjamoje administracinėje byloje, kolegija taip pat pažymi, kad šios teisės normos nuostatos dėl alkoholio reklamos ribojimo sportininkų dalyvavimo atvejais laikytinos konkuruojančiomis su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija) nuostatomis ta apimtimi, kurioje kalbama apie sporto renginių tiesioginę ir ištisą transliaciją ar retransliaciją. Šiuo aspektu spręsdama nurodyto konkurencingumo klausimą, kolegija daro išvadą, jog minėtos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos yra specialios Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto atžvilgiu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į specialius transliuotojams ir retransliuotojams nustatytus reikalavimus, t. y. į specialųjį subjektą, kuriam šios nuostatos yra adresuotos. Todėl konstatuotina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio taikymo aiškinimo, kolegija pripažįsta, jog atsakovas iš esmės teisingai ir laike (iki 2008-04-26) pagrįstai pritaikė pareiškėjui iki 2008 m. balandžio 26 d. galiojusias Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nuostatas. Tačiau, pasikeitus teisiniam reguliavimui (įstatymų leidėjui priėmus 2008-04-18 įstatymą Nr. X-1508), šiuo atveju teismui atsirado pagrindas taikyti ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir panaikinti pareiškėjo skundžiamus atsakovo nutarimus.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Skirgailė Žalimienė