Civilinė byla Nr. e2-4829-503/2024

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00938-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.10

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 11 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis,

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ atstovams advokatei Linai Šimei, Evaldui Stankevičiui,

atsakovės Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovei  V. K.,

dalyvaujant išvadą duodančios Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovams Evelinai Abraitytei, M. S.,

nedalyvaujant išvadą duodančios Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybei (toliau – atsakovė), išvadas duodančios institucijos : Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, dėl servituto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašo nustatyti jos naudai nustatyti servitutą administracinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo daliai, pažymėtai ieškinio priede „Servituto planas (duomenys neskelbtini)“ (parengtame UAB „Telteka“ 2024-05-08), kurios plotas lygus 33,8 m2, elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, ja naudotis ir jai prižiūrėti; tenkinus minėtą ieškinio reikalavimą, nustatyti 150,63 Eur dydžio mėnesinę kompensaciją už servitutą (kompensacija už einamąjį mėnesį turi būti sumokėta į atsakovės nurodytą sąskaitą iki kito mėnesio paskutinės dienos); priteisti ieškovei iš atsakovės proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pirmus du ieškinio  reikalavimus grindžia tuo, kad ji yra elektroninių ryšių paslaugų teikėja Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ji teikia mobiliojo ir fiksuoto ryšio, duomenų perdavimo, išmaniosios televizijos ir turinio paslaugas. Ji yra įtraukta į Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą, kurį administruoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Jai yra suteiktos šios licencijos (šios pridėtos prie ieškinio, 1 priedas) : Viešųjų fiksuoto ryšio paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikimas: kalbinio ryšio paslaugų teikimas; Viešųjų fiksuoto ryšio paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio  paslaugas, teikimas: interneto prieigos ir duomenų perdavimo paslaugų teikimas; Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, teikimas: kalbinio ryšio paslaugų teikimas. Ji Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos išduotų licencijų bei kitų teisės aktų reikalavimų pagrindu privalo paslaugų vartotojams organizuoti ir užtikrinti kokybiškas elektroninių ryšių paslaugas, pagalbos numerio 112 veikimo paslaugas, garantuoti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) sklandų veikimą, užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumo, specialiųjų bei civilinės saugos tarnybų veikimą per jos mobiliojo ryšio tinklą. Siekiant užtikrinti interneto prieigos paslaugų ir viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nustato viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kokybės parametrus, kuriuos ieškovė privalo įgyvendinti. Ji yra įtraukta į sąrašą įmonių, valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą (Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“). Tokioms įmonėms minėtu nutarimu yra keliamas reikalavimas užtikrinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugumą ir nepertraukiamą funkcionavimą. Be to, ieškovė vykdo 2020 m. birželio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 577 patvirtintas „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“ (toliau – Gairės). Gairių tikslas - užtikrinti efektyvią ir sparčią penktosios kartos judriojo ryšio (5G ryšio) plėtrą Lietuvoje iki 2025 metų. Gairėse yra nustatyti 5G ryšio plėtros etapai, identifikuotos ir apibrėžtos techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį. Viena iš priemonių 5G ryšio plėtojimui yra numatyta Gairių priede – priemonių plane, 2.4 punkte: koordinuoti Lietuvos savivaldybių ir ryšio operatorių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti spartesnę 5 G ryšio plėtrą savivaldybių teritorijose iki 2025 m. IV ketvirčio.  Taigi Vyriausybė formuoja politiką, skatinančią mobiliojo 5G ryšio plėtrą šalyje ir skatinančią savivaldybių ir ryšio operatorių bendradarbiavimą vystant 5G ryšio plėtrą savivaldybių teritorijose. Dar daugiau, 2023 m. birželio 21 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 471 pripažino 5G mobiliojo ryšio plėtros Lietuvos Respublikoje projektą valstybei svarbiu projektu. Taigi ieškovė privalo užtikrinti ryšio kokybę įvairiuose Lietuvos regionuose. Siekiant gerinti ryšių tinklo kokybę, ieškovė modernizuoja esamas ir diegia naujas bazines stotis. Kiekviena nauja ar modernizuota ryšio bazinė stotis tiesiogiai pagerina mobiliojo ryšio ir interneto kokybę tam tikroje teritorijoje. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Vištyčio seniūnijoje elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų aprėptis bei kokybė nėra pakankama. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nuolatos atnaujinamus judriojo ryšio tinklų tikėtinos aprėpties zonų skaičiavimus, Vištyčio miestelyje visi mobiliojo ryšio operatoriai, įskaitant ir ieškovę, turi silpno ryšio padengimo zoną. Visas Vištyčio miestelis yra silpno ryšio padengimo zonoje (tai patvirtina pridėtas iš geoportal.lt žemėlapis). Ši silpno ryšio zona susikuria, kadangi nėra mobiliojo ryšio stoties pačiame Vištyčio miestelyje, o toliau esančios mobiliojo ryšio stotys neužtikrina ryšio kokybės. Artimiausia ieškovės mobiliojo ryšio stotis nuo Vištyčio miestelio yra nutolusi daugiau nei 2,5 kilometro. Vietovės reljefas radijo bangų sklidimui yra labai nepalankus ir smarkiai šešėliuojamas/užstojamas medžių (tai patvirtina pridėtas paveikslas, kurio kairėje apačioje matomas signalo sklidimas nuo ieškovės artimiausios mobiliojo ryšio stoties link dešinėje esančio Vištyčio miestelio. Žalios zonos - tai miško zonos, kurios užstoja mobiliojo ryšio stoties siunčiamus signalus ir tokiu būdu Vištyčio miestelyje ir greta jo susiformuoja silpno ryšio zona). Dėl blogos mobiliojo ryšio kokybės Vištyčio miestelyje ir platesnėje Vilkaviškio r. sav. zonoje ieškovė yra gavusi kelias dešimtis klientų skundų, kurių negali išspręsti dėl mobiliojo ryšio stoties trūkumo. Vištyčio seniūnija ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, kas lemia ypatingą poreikį užtikrinti nepriekaištingą elektroninių ryšių kokybę pasienio ruože, vien jau valstybės saugumo interesais. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie atlieka savo darbines funkcijas ties valstybės siena ir Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje (adresu Dariaus ir Girėno g. 18, Vištytis, 70346 Vilkaviškio r. sav.), taip pat yra teikę skundų dėl mobiliojo ryšio kokybės minimoje teritorijoje. Tai patvirtina prie ieškinio prideda 2024 m. gegužės 7 d.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pagėgių pasienio rinktinės vado raštas, kuriame rinktinės vadas nurodo, jog „pritariame Jūsų rašte išdėstytoms nuostatoms dėl prasto bei neatitinkančio poreikio Valstybės sienos apsaugos tarnybai mobiliojo ryšio tinklo veikimo. Atsižvelgiant į susidariusią geopolitinę situaciją prie valstybės sienos bei siekiant gerinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo kokybę, būtina pagerinti mobiliojo ryšio kokybę Vištyčio miestelyje (Vilkaviškio r. sav.) bei pasienio ruožo dalyje prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi). Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pasienio užkardos tame tarpe ir Vištyčio pasienio užkarda atliekant jai pavestas funkcijas savo veiklos teritorijoje naudojasi UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis“ (ieškinio priedai 4-5).  Ieškovės specialistai išnagrinėjo ir įvertino Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių elektroninių ryšių infrastruktūros objektų (mobiliojo ryšio stočių) išsidėstymą, jų pajėgumus padengiant atitinkamų parametrų teritorijas (zonas) mobiliuoju ryšiu, teritorijos savybes: reljefą, naudmenas (miškas, keliai, užstatytos teritorijos ir kt.), pasiekiamumą bendro naudojimo keliais ir kitas aplinkybes. Ieškovės specialistai priėjo išvados, kad Vištyčio miestelyje būtina įrengti vieną papildomą elektroninių ryšių stotį, kas sąlygotų didesnę bendrovės mobiliojo ryšio veikimo aprėptį Vilkaviškio rajono teritorijos atžvilgiu bei leistų efektyviau išnaudoti mobiliojo ryšio resursus. Seniūnijos pastatas (duomenys neskelbtini)(ieškinio 2 priedas), yra praktiškai vienintelė alternatyva mobiliojo ryšio bazinės stoties įrengimui. Statinys yra pačiame miestelio centre, beveik aukščiausioje vietoje. Pastato aukštis apie 8 m, žemės aukštis – 181 m, aukštesnių pastatų miestelyje nėra. Mobiliojo ryšio stotys dažniausiai planuojamos taip, kad turėtų 3 antenas, nukreiptas į tris skirtingas puses, kad horizontalioje plokštumoje padengtų 120 laipsnių teritorijos. Taigi stoties vieta miestelio viduryje yra efektyviausia vieta siekiant kokybiškai padengti visą miestelio teritoriją. Kiti pastatai Vištyčio miestelyje yra mažaaukščiai privatūs namai, dauguma atveju - šlaitiniais stogais. Ant šlaitinio stogo įrangos montavimas yra neįmanomas, nes dažniausiai stogo konstrukcija yra medinė, netinkama bazinės stoties montavimui ir eksploatavimui. Ieškovė dar 2021 m. buvo gavusi atsakovės leidimą patekti ant nurodyto pastato stogo, jį apžiūrėti ir pateikti galimą bazinės stoties projektą (ieškinio 3 priedas). Kaip matyti iš 2021 m. rengto projekto, bazinei stočiai įrengti reikalingas labai nedidelis stogo plotas: vienas taškas bazinei stočiai sumontuoti ir keturi taškai atotampoms pritvirtinti (tai patvirtina pateiktas brėžinys). 2024 m. sausio 9 d. ieškovė raštu (priedas Nr. 6) kreipėsi į atsakovę Vilkaviškio rajono savivaldybę, prašydama sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio ieškovei teises panaudoti atsakovės nuosavybės teise priklausančio/valdomo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stogo dalį ieškovės elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, ja naudotis bei jai prižiūrėti. Atsakovės meras 2024 m. sausio 30 d. raštu (priedas Nr. 7) atsakė ieškovei, kad nesutinka sudaryti servituto sandorio, nes dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ant šio pastato stogo planuojama įrengti saulės elektrinę. Saulės elektrinės įrengimas nėra techninė priežastis, ribojanti stogo ploto panaudojimą bazinės mobiliojo ryšio stoties įrengimui. Ieškovė turi ne vieną praktinį pavyzdį, kaip ant to paties stogo yra patalpinama ir saulės elektrinė, ir ieškovės mobiliojo ryšio stotis. Tai patvirtini pateikia pavyzdį iš fotovoltinės saulės elektrinės statybos projekto ant pastato Palangoje stogo; projekte matyti, kad 88 saulės šviesos moduliai yra montuojami ant to paties stogo, kur yra ieškovės mobiliojo ryšio stotis; projekte yra pastaba, kad šie objektai vienas kitam netrukdo funkcionuoti. Ieškovė, gavusi neigiamą atsakovės atsakymą, inicijavo dialogą su atsakingais Vilkaviškio rajono savivaldybės tarnautojais dėl prašomo servituto sandorio sudarymo. Visgi derybos su atsakove nebuvo sėkmingos, dėl ko ieškovė, veikdama pagal Elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsnį, prašo teismo nustatyti reikiamą servitutą teismo sprendimu. Dėl ieškinio pagrindi ir motyvų, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servituto paskirtis nėra teisių naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu suteikimas konkrečiam asmeniui. Servituto turinį sudarančiomis teisėmis gali naudotis tie asmenys, kurių naudojimasis tomis teisėmis užtikrina viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.125 straipsnyje, reglamentuojančiame servituto nustatymą sandoriais, nustatyta, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. CK 4.126 straipsnio, reglamentuojančio servituto nustatymą teismo sprendimu, 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo teismo sprendimu išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, jog servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, be kita ko, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra ir nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019 45 punktą). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais atvejais, kai yra nustatytas administraciniu aktu. Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59- 219/2017, 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas turi savo specifiką ir yra reguliuojamas specialiuoju įstatymu – Elektroninių ryšių įstatymu. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimais (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. kovo 15 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2008 m. lapkričio 8 d., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimai, 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas ir kt.) - principo lex specialis derogat legi generali esmė yra ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma. Vadinasi, šiuo atveju, sprendžiant dėl servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, teismas turi prioritetiškai vadovautis specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Elektroninių ryšių įstatyme. Įstatymų leidėjas Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtino principinę nuostatą – valstybė ir savivaldybė privalo operatyviai suteikti elektroninių ryšių tinklo teikėjui servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir naudoti. Šis principas yra įtvirtintas Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio 1 dalyje, kur reglamentuota: Jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) jai prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudoti valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms, savivaldybės valdomoms bendrovėms ar šių bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos 8 akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis (toliau šiame straipsnyje – valstybės (savivaldybės) statinys), tokių statinių patikėtiniai (savininkai), gavę atitinkamo elektroninių ryšių tinklo teikėjo (toliau šiame straipsnyje – suinteresuotas teikėjas) motyvuotą prašymą, gali ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio teisę ant valstybės (savivaldybės) statinio ar po juo įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti (toliau šiame straipsnyje – servitutas), nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai; arba turi būti pateiktas raštu valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai per 2 mėnesius nuo suinteresuoto teikėjo prašymo gavimo dienos. Atvejai, kai sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, nustatyti šio straipsnio 4 dalyje. Sandorio dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai sudarymo ir registravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išlaidas, kitas servituto nustatymo ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka suinteresuotas teikėjas. Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra išvardinti atvejai, kuomet valstybė / savivaldybė neprivalo sudaryti servituto sandorio su elektroninių ryšių tinklo teikėjų. Sandoris dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai nesudaromas, kai:1) valstybės (savivaldybės) statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai; 2) tokį sandorį sudaryti draudžia valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai (Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio 4 dalis). Valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai: 1) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane; 2) valstybės (savivaldybės) statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą; 3) valstybės (savivaldybės) statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys; 4) valstybės (savivaldybės) statinys yra vėjo elektrinė; 5) valstybės (savivaldybės) statinys yra karinėje teritorijoje; 6) yra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti; 7) valstybės (savivaldybės) statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje (Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio 5 dalis). Elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsnyje (1 ir 3 dalyse) yra numatyta: Jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos. Valstybės, savivaldybės ar privati nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jeigu nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso valstybei ar savivaldybei, atitinkamos įmokos už valstybės ar savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Teisinio reguliavimo, nustatyto ERĮ 46 ir 461 straipsniuose, tikslas Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija 2023 m. inicijavo Elektroninių ryšių įstatymo pataisas (kurios šiuo metu jau yra priimtos ir galiojančios), taip aiškindama pakeitimų poreikį : Tam, kad būtų galima efektyviai plėtoti judriojo ryšio, įskaitant 5G ryšį, tinklus, reikia peržiūrėti ir pakeisti teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti skaidrias ir vienodas judriojo ryšio infrastruktūros įrengimo valstybės valdomuose nekilnojamojo turto objektuose sąlygas . Tikslinga įvertinti servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, reglamentuoto Elektroninių ryšių įstatyme, taikymo išplėtimo galimybę. Akcentuotina, kad elektroninių ryšių tinklo teikėjams paprastai nėra poreikio valdyti statinius (jų dalis), kuriuose įrengiama (-ta) elektroninių ryšių infrastruktūra, t. y. jiems reikia tik naudotis statiniais (jų dalimis) elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, servitutas laikytinas viena tinkamiausių priemonių spręsti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros klausimus urbanizuotose teritorijose. Todėl, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas 5G ryšio tinklams diegti, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) peržiūrėjo ERĮ nuostatas, reglamentuojančias servitutų nustatymą, ir siūlo jas tobulinti. ERĮ projekte siūloma papildyti ERĮ nauju 461 straipsniu ir ERĮ numatyti ne tik teismo, bet ir sandoriu nustatomą servitutą, jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę atitinkamoje teritorijoje, panaudoti valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms, savivaldybės valdomoms bendrovėms ar šių bendrovių dukterinėms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis (toliau – valstybės (savivaldybės) statinys). ERĮ projekte numatoma, kad valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo elektroninių ryšių tinklo teikėjo naudai turi būti pateiktas raštu ir turi būti motyvuotas. ERĮ projekto 8 straipsnyje dėstomo ERĮ 461 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kuomet sandoris dėl servituto nustatymo elektroninių ryšių tinklo teikėjo naudai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, nesudaromas. Pažymėtina, kad minėti atvejai numatyti įvertinus objektyviai egzistuojančius tam tikrų statinių ypatumus ir (ar) aplinkybes Manytina, kad ERĮ projekte išlaikoma tinkama valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) ir elektroninių ryšių tinklo teikėjų interesų pusiausvyra: servitutas nustatomas, tik kai tai objektyviai būtina (siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę atitinkamoje teritorijoje; pvz., objektyvios būtinybės nustatyti servitutą nebus, jei tarp valstybės (savivaldybės) statinio patikėtinio (savininko) ir elektroninių ryšių tinklo teikėjo yra sudaryta ir galioja valstybės (savivaldybės) statinio nuomos sutartis, pagal kurios sąlygas tame statinyje yra įrengta elektroninių ryšių infrastruktūra), statinys tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti (nebus pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai); nustačius servitutą, valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui) būtų mokama periodinė kompensacija (vadovaujantis skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principais, atsižvelgiant į tai, kokiai valstybės (savivaldybės) statinio daliai nustatomas servitutas ir kokios apimties suvaržymai tenka valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniui (savininkui) – servitutas neturi būti „pigesnė“ alternatyva nuomos santykiams). Atkreiptinas dėmesys, kad ERĮ projektu siūlomos nuostatos neužkerta kelio, esant ginčui dėl servituto nustatymo pagrįstumo, tokį ginčą perduoti spręsti teismui. Siūlomų minėtų naujų teisinio reguliavimo nuostatų teigiamas rezultatas – įstatymo lygmeniu visoje Lietuvos teritorijoje būtų užtikrintos vienodos, skaidrios, aiškios sąlygos panaudoti valstybės (savivaldybės) statinius elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir atitinkamai užtikrinta efektyvesnė, spartesnė 5G ryšio tinklo plėtra Lietuvoje. Be to, elektroninio ryšio tinklo teikėjams ir valstybės (savivaldybės) statinio patikėtiniams (savininkams) būtų sumažinama administracinė našta, tenkanti dėl privalomo kreipimosi į teismą siekiant nustatyti servitutą. Ieškovės prašomo servituto turinys ir apimtis. Nagrinėjamu atveju administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono savivaldybė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Administracinis pastatas), nuosavybės teise priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei (atsakovei). Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama nustatyti servitutą Administracinio pastato stogo daliai, kuri yra reikalinga elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti bei eksploatuoti. Atsakovė Vilkaviškio rajono savivaldybė privalėjo, Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio pagrindu, per 4 mėnesius nuo ieškovės kreipimosi dienos sudaryti su ieškove Administracinio pastato stogo dalies servituto sandorį, tačiau nesutiko to padaryti gera valia. Labai svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo nei viena aplinkybė, galinti būti pagrindu atsakovei atsisakyti sudaryti su ieškove Administracinio pastato stogo dalies servituto sutartį, t.y. - Administracinis pastatas yra fiziškai bei technologiškai tinkamas patalpinti elektroninių ryšių infrastruktūrą (ERĮ 461 straipsnio 4 dalies 1 punktas); - Atsakovės veiklą reguliuojantys aktai nedraudžia sudaryti tokio sandorio (ERĮ 461 straipsnio 4 dalies 2 punktas); - Administracinis pastatas nėra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 1 punktas); - Administracinis pastatas nėra įtrauktas į savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 2 punktas); - Administracinis pastatas nėra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 3 punktas); - Administracinis pastatas nėra vėjo elektrinė (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 4 punktas); - Administracinis pastatas nėra karinėje teritorijoje (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 5 punktas); - Nėra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl Administracinio pastato tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 6 punktas); - Administracinis pastatas nėra yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje (ERĮ 461 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Atsakovės meras 2024 m. sausio 30 d. rašte, atsakydamas į ieškovės prašymą, nurodė atsisakymo sudaryti sutartį priežastį – neva ant Administracinio pastato stogo planuojama įrengti saulės elektrinę. Pažymėtina, kad ši priežastis nėra pagrindas atsisakyti sudaryti servituto sutartį su ieškove. Saulės elektrinės įrengimas ir eksploatavimas yra suderinamas su elektroninių ryšių infrastruktūros patalpinimu nedideliame Administracinio pastato stogo plote. Ieškovė turi patirties ir praktikos analogiškais atvejais, t.y. kai ant to paties stogo yra talpinamos ir saulės baterijos, ir elektroninių ryšių infrastruktūra. Antra vertus, atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės planus artimiausiu metu ant Administracinio pastato stogo įrengti saulės elektrinę. Tai yra, ieškovei nebuvo pateiktas savivaldybės tarybos sprendimas statyti saulės elektrinę ant minėto pastato stogo/ skirti lėšų šiam tikslui ir pan. Dėl šios priežasties ieškovė, būdama viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėja, negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus ant Administracinio pastato stogo dalies, nors tokią teisę ieškovei suteikia Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnis. Vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsniu, ieškovė kreipiasi į teismą, kad šis suteiktų teisę naudoti savivaldybės nuosavybę (Administracinio pastato stogo dalį) elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos. Administracinio pastato stogo dalies planas, kuriame yra pažymėta prašomo servituto lokalizacija, yra pridedama 11 prie šio ieškinio. Ieškovė prašo nustatyti servitutą elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimui bei eksploatavimui Administracinio pastato stogo dalyje, pagal prie ieškinio pridedamą UAB „Telteka“ 2024 m. gegužės 8 d. servituto planą (priedas Nr. 8). Prašomo nustatyti stogo servituto plotas yra lygus 33,80 m2. Dėl kompensacijos už servitutą, tai ieškovė sutinka mokėti atsakovės naudai periodinę kompensaciją už servitutą. Kompensacijos už servituto apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi elektroninių ryšių tinklo teikėjo naudai nustatytu servitutu elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dydžio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 3-544. Aprašo 4 punkte nurodoma, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal formulę N = (S x V x Kn x Kp) / 12, kur: N – kompensacijos dydis, išreiškiamas eurais; S – elektroninių ryšių infrastruktūros užimama dalis statinyje, išreiškiama kvadratiniais metrais; V – statinio vidutinė rinkos vertė; Kn – statinio naudojimo ribojimo laipsnis: kai pagal sandorį įrengiama elektroninių ryšių infrastruktūra, išskyrus kabelių kanalus, ryšių ir elektros kabelius, elektros apskaitos prietaisus ir elektros paskirstymo skydus, apriboja statinio patikėtinio (savininko) galimybę naudotis statinio vidaus plotu, Kn lygus 1,3; kitais atvejais Kn lygus 1,1; Kp – statinio kultūrinė vertė: kai statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, Kp lygus 1,1; kitais atvejais Kp lygus 1. Taigi kompensacijos dydis šiuo atveju apskaičiuojamas taip: Kompensacija = (33,80 m2 / 301,97 m2 X 14 681 Eur X 1.1 X 1) / 12 = 150,63 Eur per mėnesį. Taigi ieškovė sutinka už servituto nustatymą mokėti atsakovei 150,63 Eur dydžio kompensaciją per mėnesį. Aprašo 7 punktas nustato, kad suinteresuotas teikėjas kompensaciją moka į sandoryje numatytą sąskaitą kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį.

Atsakovė (DOK-23649)  atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nes visų pirma pažymi, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi servitutas yra teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, o jį nustatyti gali įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsnio 1 dalis numato, kad ,,jeigu viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo arba neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjo derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, tas viešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo teikėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, suteiktų teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Teismo sprendimas dėl servituto nustatymo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ieškinio ar apeliacinio skundo, jeigu toks paduodamas, priėmimo dienos.“ Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, reiškiančio, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Pagal bendrą taisyklę, nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas, o atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui. Visais atvejais, nepriklausomai nuo kompensacijos mokėjimo būdo, tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, kartu nepaneigiant ar neproporcingai neapribojant ir tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Ieškovės teigimu Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Vištyčio seniūnijoje elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų aprėptis bei kokybė nėra pakankama. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nuolatos atnaujinamus judriojo ryšio tinklų tikėtinos aprėpties zonų skaičiavimus, Vištyčio miestelyje visi mobiliojo ryšio operatoriai, įskaitant ir ieškovę, turi silpno ryšio padengimo zoną. Visas Vištyčio miestelis yra silpno ryšio padengimo zonoje. Nėra pagrindo netikėti ieškovės teigimu, tačiau pažymėtina, kad ieškovė savo ieškiniu neįrodė, kad servituto nustatymas yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinant viešpataujančio daikto savininko interesus, kadangi viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų interesai gali būti derinami taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Pvz., nenurodė kitų nekilnojamojo turto savininkų, su kuriais galėtų susitarti dėl turto eksploatavimui reikalingo tarnaujančio daikto nuomos ar daiktinių teisių ir pan. Ieškovė neieškojo ir net nebandė spręsti kitais alternatyviais būdais, kaip pagerinti ryšio kokybę Vištyčio apylinkėse. Ieškovė tiesiog vienašališkai nusprendė, kad Vištyčio seniūnijos administracinio pastato stogas yra vienintelė vieta, kurioje ieškovas galėtų įrengti ryšio infrastruktūrą. Taip pat ieškovė remiasi Vyriausybės formuojama politika, (1) skatinančia mobiliojo 5G ryšio plėtrą šalyje ir (2) skatinančia savivaldybių ir ryšio operatorių bendradarbiavimą vystant 5G ryšio plėtrą savivaldybių teritorijose iki 2030 metų. Sutiktina, kad 5G ryšio plėtra yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetinė sritis ir jos įgyvendinimui numatytos lėšos, todėl kaip alternatyva galėtų būti svarstytina privačios žemės sklypo nuoma ieškovės siekių įgyvendinimui.  Ieškovės teigimu ji yra sudariusi sutartis su Valstybės sienos apsaugos taryba (institucija), tačiau tai nereiškia, kad taip bus visuomet. Taip pat ieškovė nurodo, kad ji yra įtraukta į sąrašą įmonių, valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą (Vyriausybės 2018-08-13 nutarimas Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“). Tokioms įmonėms minėtu nutarimu yra keliamas reikalavimas užtikrinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugumą ir nepertraukiamą funkcionavimą. Paminėtina, kad į šį sąrašą yra įtraukti ir kiti Lietuvoje veikiantys ryšio operatoriai, kurie taip pat veikia Vilkaviškio rajono savivaldybės bei Vištyčio seniūnijos teritorijoje. Ryšio operatorius aptarnaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybą Vištyčio ir Pagėgių regionuose gali keistis ir tai nėra nuolatinė padėtis. Ar tai reiškia, kad ieškovės įrengta infrastruktūra bus išmontuota pasikeitus aplinkybėms, nes savo ieškinyje ieškovė remiasi būtent Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, atliekamomis darbinėmis funkcijomis ties valstybės siena ir Pagėgių pasienio rinktinėje Vištyčio pasienio užkardoje (adresu Dariaus ir Girėno g. 18, Vištytis, 70346 Vilkaviškio r. sav.) aprūpinimu ryšiu ir kitas operatorius sudaręs sutartis su ypatingos svarbos struktūromis. Atsižvelgiant į rinkos konkurencingumą kitas operatorius, sudaręs sutartį su Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat pareikš analogiškus reikalavimus įsirengti jam priklausančią infrastruktūrą būtent ant Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos administracinio pastato stogo. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnis numato, kad ,,šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.“ To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ,,viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.“ 2 dalis numato, kad ,,viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus“. Laikantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų Vilkaviškio rajono savivaldybė neturi jokio teisinio pagrindo proteguoti ieškovės infrastruktūrą, ignoruodama kitus ryšio operatorius ir nesudarydama jiems tokių pačių / analogiškų sąlygų plečiant savo infrastruktūrą Vištyčio regione. Taip pat svarbus aspektas, kad šiai dienai net nėra kompetentingai įvertinta pastato būklė ar ant jo apskritai galimas tokios infrastruktūros įrengimas. Taigi atsižvelgiant į ieškovės argumentus labiau panašu į norą nei į objektyvų reikalingumą. Vien ieškovės pageidavimo, kad ant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracinio pastato Vištytyje būtų įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros įrenginiai, nepakanka. Teismui turėtų būti įrodyta, kad tai yra vieta, kuri vienintelė tinka ieškovės funkcijoms įgyvendinti ir, kad jokių kitų alternatyvų nėra. Taip pat ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad tai yra vienintelė ir būtina priemonė, kad ši infrastruktūra negali būti antžeminė nuomojantis žemės sklypą. Kaip alternatyvą ieškovė, kaip ir kiti ryšio operatoriai, galėtų nuomotis žemės sklypą ir jame įrengti infrastruktūrą. Taigi ieškovas neįrodė objektyvių priežasčių kodėl būtent jų bendrovės elektroninių ryšių infrastruktūra privalo būti įrengta būtent ant Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vištyčio seniūnijos pastato stogo. Taigi teismai, spręsdami su servitutu susijusį ginčą, pirmiausiai turi įvertinti, ar servitutas yra vienintelė ir būtina priemonė viešpataujančio daikto savininko interesams užtikrinti. Nustatant patį servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Tuo tarpu spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo tarnaujančiojo daikto savininkui teismas visais atvejais turi atsižvelgti į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinti tarnaujančio daikto nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį bei spręsti, kokia išmoka ir kokia forma užtikrina tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Išvadą duodančios Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovė rašte (DOK -28580) iš esmės nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastro duomenimis ir Vištyčio regioninio parko ir jo zonų ribų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 670 „Dėl Vištyčio regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, Vištyčio regioninio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-201 „Dėl Vištyčio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendiniais, ieškinyje nurodytas Vilkaviškio rajono savivaldybės Vištyčio seniūnijos administracinis pastatas yra Vištyčio regioninio parko Vištyčio urbanistiniame draustinyje (konservacinio prioriteto funkcinėje zonoje), kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio atnaujinamojo (GEr) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Vištyčio urbanistinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Vištyčio miestelio dalies urbanistinę struktūrą su keturkampe gotikine aikšte ir XIX a. pabaigos bažnyčia, gatvių tinklą, aikštės išplanavimą, erdvinę kompoziciją. Vištyčio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto 18 punkte nurodyta, kad pagrindinis miestelių ir kaimų bei infrastruktūros plėtros Vištyčio regioniniame parke principas – kaimų renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punktu, urbanistiniai draustiniai yra priskiriami kultūriniams draustiniams. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 67 straipsnyje nustatyta, kad kultūriniuose draustiniuose draudžiama: 1) naikinti ir (ar) žaloti nekilnojamąsias kultūros vertybes; 2) naikinti, keisti, žaloti reljefo formas; 3) įrengti naujus karjerus ir šachtas, naujus naftos ir dujų žvalgybos ir gavybos gręžinius; 4) statyti statinius su įrenginiais ir (ar) įrengti įrenginius, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba taršos leidimai, aukštybinius pastatus, naujus aerodromus; 5) statyti vėjo elektrines; 6) tiesti naujus antžeminius tranzitinius inžinerinius tinklus ir tranzitines susisiekimo komunikacijas; 7) įrengti atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus, miestų, miestelių ir pramonės įmonių nuotekų valymo įrenginius. Paminėtina, kad Kultūros vertybių registro duomenimis, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) nepatenka nei į kultūros paveldo, nei į kultūros paveldo vietovės teritoriją.
        Išvadą duodančios Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė rašte (DOK -29443) iš esmės nurodė, kad iš ieškovės ieškinio, atsakovės 2024 m. birželio 6 d. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės yra kilęs dėl ieškovės naudai servituto Vištyčio seniūnijos administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dalies, nustatymo su tikslu įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir prižiūrėti. Dėl viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybės Vištyčio miestelyje tai, ieškovė 2024 m. birželio 19 d. raštu Nr. SD-38530 kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti vertinimą dėl judriojo ryšio tinklų kokybės Vištyčio miestelyje nustatymo bei informaciją apie esamas artimiausias ieškovės mobiliojo ryšio stotis. Tarnyba 2024 m. birželio 28 d. ieškovei pateikė atsakymą rašte Nr.(14.3Mr)1B-1901 (toliau – Raštas), kuris, kaip nustatyta iš pasirengiamojo Teismo posėdžio garso įrašo, ieškovės Teismui buvo teiktas, įvertino, kad Vištyčio miestelyje, jo centrinėje dalyje, kur yra didžiausias namų ūkių tankis, ieškovės ketvirtosios kartos judriojo ryšio (toliau – 4G ryšys) tinkle vyrauja vidutinis arba silpnas ryšio signalo stiprumas. Tarnyba pažymėjo, jog vertinant 2022 m. – 2023 m. laikotarpį, ieškovės teikiamo 4G ryšio kokybė Vištyčio miestelio zonoje keitėsi nežymiai ir nesiekė stipraus signalo lygio, kuris galutiniams paslaugų gavėjams užtikrintų kokybišką judrųjį ryšį. Tarnyba Rašte nurodė, kad 2024 m. birželio 27 d. turimais duomenimis sparčiojo plačiajuosčio penktosios kartos judriojo ryšio (toliau - 5G ryšys) paslaugos Vištyčio miestelio teritorijoje ieškovės tinkle nėra teikiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos centrinių stočių duomenų bazėje nėra nustatyta, jog Vištyčio teritorijoje būtų įregistruota ieškovės judriojo ryšio stotis. Rašte Tarnyba nurodė, jog turimais duomenimis artimiausia ir vienintelė 5 km spinduliu aplink Vištytį įregistruota ieškovės centrinė stotis pavadinimu (duomenys neskelbtini) yra Nebūtkiemio k., Vilkaviškio r. sav. (LKS94 koordinatės X=416462, Y=6038731), kuri neužtikrina kokybiško ryšio tiekimo Vištytyje. Taigi remiantis turimais duomenimis, Tarnybos vertinimu, Vištyčio teritorijoje nėra pakankamai įrengta bazinių stočių. Atsižvelgiant į tai tikėtina, jog bazinių stočių stoka daro tiesioginę įtaką teikiamų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų kokybei. Dėl 5G ryšio plėtros Lietuvos Respublikos teritorijoje ir servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą svarbos, tai ieškovė ieškinyje, prašydama nustatyti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) stogo dalies servitutą, remiasi ERĮ 461 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja servitutą įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrai siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudojant valstybei ar savivaldybei arba valstybės valdomoms bendrovėms nuosavybės teise priklausančius statinius. Tokia teisė į servituto nustatymą pagal ERĮ 461 straipsnio 1 dalį paremta, siekiant gerinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų kokybę. Šalių deryboms dėl servituto nustatymo nutrūkus, ieškovė pasinaudojo ERĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymo. Teismas atitinkamai, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui, sprendimu suteikia teisę naudoti valstybės, savivaldybės ar privačią nuosavybę elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei. Taigi nustatyti servituto teisę įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą turi išimtinai tik teismas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba dėl servituto įrengti ieškovės elektroninių ryšių infrastruktūrą Vištyčio seniūnijos administracinio pastato, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo nepasisako, tačiau toliau paaiškinimuose pateikiama 5G ryšio plėtros, kurios vienas iš tinkamiausių priemonių įgyvendinimo yra servitutas, svarba. Tarnyba pažymi, jog ERĮ 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu Nr. XIV „Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461straipsniu įstatymas“ (toliau - ERĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas), buvo pakeistas bei papildytas 461 straipsniu. Poreikis keisti ir papildyti ERĮ reguliavimą atsirado siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“  (toliau – Gairės) bei Gairių priede „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių priemonių planas“ (toliau – Gairių priemonių planas) nustatytas užduotis, kuri viena iš jų – 5G ryšio tinklų diegimo techninių sąlygų sudarymas. Gairėmis siekiama įgyvendinti 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisijos komunikato „Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos 5G veiksmų planas“ (COM(2016) 588 final)“ reikalavimus, kuriuo ES valstybės narės, be kita ko, turi parengti nacionalines 5G ryšio diegimo ir plėtros veiksmų gaires. Tarnyba papildomai pažymi, kad 2021 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija inicijavo memorandumo „Dėl 5G ryšio diegimo Lietuvoje“ (toliau - Memorandumas) pasirašymą. Memorandumą, be kitų šalių, yra pasirašiusios ieškovė ir Lietuvos savivaldybių asociacija, kurios narė yra atsakovė. Memorandumo tikslas yra bendradarbiavimas tarp šalių, planuojant 5G ryšio tinklų plėtrą ir 5G ryšio paslaugų teikimą Lietuvos tarptautiniuose transporto koridoriuose ir kt. Lietuvos savivaldybių asociacija Memorandumu sutiko, kad su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais, įskaitant ir ieškovę, sieks sudaryti palankias 5G ryšio plėtros sąlygas tam, kad būtų užtikrintas patikimas 5G ryšys vietos gyventojams ir verslui. Pažymėtina, kad 5G ryšio tinklas dėl suteikiamų ekonominio augimo ir inovacijų diegimo galimybių yra strategiškai svarbus visai bendrajai Europos Sąjungos rinkai. Kaip įtvirtinta Gairėse, 5G ryšio (kurio kokybiniai rodikliai – ypač didelis pralaidumas, maža delsa bei plačios pritaikymo galimybės) infrastruktūra pritaikoma daugeliui svarbiausių sektorių, pavyzdžiui, transporto, logistikos, sveikatos priežiūros, energetikos, gamybos ir pan. Pažymėtina ir tai, jog 5G ryšys yra svarbi dedamoji dalis siekiant įgyvendinti Europos skaitmeninio dešimtmečio 2030 m. politikos programos tikslus bei užtikrinti gigabitinio junglumo visuomenei poreikius. Tarnyba atkreipia dėmesį, jog viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai įdiegti ir plėtoti 5G ryšį Lietuvos Respublikos teritorijoje yra įpareigojami ir Tarnybos suteiktais leidimais, kurių pagrindu teikėjams yra suteikiama teisė naudoti radijo dažnius teikiant elektroninių ryšių paslaugas. Leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 3400–3500 MHz radijo dažnių juostų, Tarnyba ieškovei yra suteikusi 2022 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos radijo ryšio departamento direktoriaus sprendimu Nr. (1.46E)2SP-296 „Dėl radijo dažnių (kanalų) iš 3400 – 3500 MHz radijo dažnių juostų naudojimo sąlygų nustatymo UAB „TELE2“, kuriuo ieškovė yra įsipareigojusi ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. įdiegti 5G arba vėlesnės kartos technologijos ryšiui tinkamą antžeminę sistemą, aprėpiančią visų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytas teritorijas. Akcentuotina, kad vienas svarbiausių fizinės ryšio infrastruktūros įrengimo reikalavimų yra sklandus tiesioginis ryšys tarp antenų ir vartotojų naudojamų galinių įrenginių. Dėl šios priežasties, kad galėtų teritoriją tolygiai padengti ryšio aprėptimi, operatoriams būtina tankinti esamų bazinių stočių tinklą. ERĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo aiškinamajame rašte numatyta, kad atsižvelgdami į pirminius, urbanizuotų teritorijų radijo planavimo vertinimus ir siekdami gerinti naujos kartos ryšio prieinamumą, bazinių stočių tankį didins visi operatoriai. Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad šiuo metu praktinės galimybės statyti naujus bokštus urbanizuotose teritorijose nėra, todėl, atsisakant perteklinės infrastruktūros kūrimo, antenoms įrengti racionalu pritaikyti didžiausio aukštingumo statinius ar jų dalis, nekeičiant statinių funkcionalumo. Dėl statinių savininkų ir (ar) valdytojų (nepagrįsto) nesutikimo, nepakankamo teisinio reglamentavimo, iki pakeičiant ERĮ, dažnai nebūdavo galimybės įrengti mobiliojo ryšio bazines stotis ir kokybiškai tenkinti visuomenės poreikius elektroninių ryšių srityje. Pažymėtina, jog į Tarnybą dėl pastatų savininkų sudaromų kliūčių įrengti infrastruktūrą valdomuose pastatuose yra kreipęsis ne vienas viešųjų elektroninių ryšių operatorius. Taigi siekiant didinti 5G ryšio plėtrą, ypatingai ten kur 5G ryšys nėra pasiekiamas, yra neišvengiama tai, jog viešųjų elektroninių ryšių operatoriai daugiau statys bazinių stočių. Tam, kad elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra būtų lengviau įgyvendinama, buvo numatyti ERĮ pakeitimai dėl servituto elektroninių ryšių infrastruktūrai nustatymo. Naujieji ERĮ pakeitimai bei papildymai (ERĮ 461 straipsnis), numatantys, kad ne tik teismo sprendimu, bet ir sandoriu galima nustatyti servitutą, išplėtė galimybes įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą valstybės ar savivaldybės arba valstybės valdomoms bendrovėms nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose ar jų dalyse. Akcentuotina, kad elektroninių ryšių tinklo teikėjams paprastai nėra poreikio valdyti statinius (jų dalis), kuriuose įrengiama (-ta) elektroninių ryšių infrastruktūra, t. y. jiems reikia tik naudotis statiniais (jų dalimis) elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad servitutas laikytinas viena tinkamiausių priemonių spręsti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros klausimus.

2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė. Ieškovės atstovė advokatė iš esmės pakartojo ieškinyje aprašytas aplinkybes.

2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė ieškinį palaikė. Atsakovės atstovė iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinyje aprašytas aplinkybes. Atsakovės atstovas iš esmės nurodė, jog ieškovės prašomo servituto nustatymas vienintelis būdas Vištyčio miestelyje ant ginčo pastato stogo dalies, įrengus vieną papildomą elektroninių ryšių stotį, įgyvendinti minėtose gairėse aprašytą plėtrą.

2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu išvadą duodančios Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atstovė Evelina Abraitytė iš esmės pakartojo rašte (DOK -29443) aprašytas aplinkybes. Ar ieškovės prašomas teismo nustatyti servitutas laikytinas viena tinkamiausių priemonių spręsti elektroninių ryšių infrastruktūros plėtros klausimus, prašė teismo spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės

Pagal ieškinyje aprašytas aplinkybes, ieškovės atstovų, atsakovės atstovės  teisme duotus paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad yra elektroninių ryšių paslaugų teikėja Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ji teikia mobiliojo ir fiksuoto ryšio, duomenų perdavimo, išmaniosios televizijos ir turinio paslaugas. Ji yra įtraukta į Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąrašą, kurį administruoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Ieškovei teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos licencijos teikti : Viešųjų fiksuoto ryšio paslaugas, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kalbinio ryšio paslaugą;  Viešųjų fiksuoto ryšio paslaugas, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, interneto prieigos ir duomenų perdavimo paslaugą; Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugą, išskyrus su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, kalbinio ryšio paslaugą.  Ji Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos išduotų licencijų bei kitų teisės aktų reikalavimų pagrindu privalo paslaugų vartotojams organizuoti ir užtikrinti kokybiškas elektroninių ryšių paslaugas, pagalbos numerio 112 veikimo paslaugas, garantuoti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) sklandų veikimą, užtikrinti Lietuvos Respublikos saugumo, specialiųjų bei civilinės saugos tarnybų veikimą per jos mobiliojo ryšio tinklą. Siekiant užtikrinti interneto prieigos paslaugų ir viešųjų asmenų tarpusavio ryšio paslaugų kokybę, Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos priimtas gaires, nustato viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams kokybės parametrus, kuriuos ieškovė privalo įgyvendinti. Ieškovė yra įtraukta į sąrašą įmonių, valdančių ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą (Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 818 „Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“). Tokioms įmonėms minėtu nutarimu yra keliamas reikalavimas užtikrinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros saugumą ir nepertraukiamą funkcionavimą. Be to, ieškovė vykdo 2020 m. birželio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 577 patvirtintas „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gaires“ (toliau – Gairės). Gairių tikslas - užtikrinti efektyvią ir sparčią penktosios kartos judriojo ryšio (5G ryšio) plėtrą Lietuvoje iki 2025 metų. Gairėse yra nustatyti 5G ryšio plėtros etapai, identifikuotos ir apibrėžtos techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį. Viena iš priemonių 5G ryšio plėtojimui yra numatyta Gairių priede – priemonių plane, 2.4 punkte: koordinuoti Lietuvos savivaldybių ir ryšio operatorių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti spartesnę 5 G ryšio plėtrą savivaldybių teritorijose iki 2025 m. IV ketvirčio. Taigi Vyriausybė formuoja politiką, skatinančią mobiliojo 5G ryšio plėtrą šalyje ir skatinančią savivaldybių ir ryšio operatorių bendradarbiavimą vystant 5G ryšio plėtrą savivaldybių teritorijose. Dar daugiau, 2023 m. birželio 21 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 471 pripažino 5G mobiliojo ryšio plėtros Lietuvos Respublikoje projektą valstybei svarbiu projektu. Taigi ieškovė privalo užtikrinti ryšio kokybę įvairiuose Lietuvos regionuose. Siekiant gerinti ryšių tinklo kokybę, ieškovė modernizuoja esamas ir diegia naujas bazines stotis. Kiekviena nauja ar modernizuota ryšio bazinė stotis tiesiogiai pagerina mobiliojo ryšio ir interneto kokybę tam tikroje teritorijoje. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Vištyčio seniūnijoje elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų aprėptis bei kokybė nėra pakankama. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nuolatos atnaujinamus judriojo ryšio tinklų tikėtinos aprėpties zonų skaičiavimus, Vištyčio miestelyje visi mobiliojo ryšio operatoriai, įskaitant ir ieškovę, turi silpno ryšio padengimo zoną. Visas Vištyčio miestelis yra silpno ryšio padengimo zonoje (tai patvirtina pridėtas iš geoportal.lt žemėlapis). Ši silpno ryšio zona susikuria, kadangi nėra mobiliojo ryšio stoties pačiame Vištyčio miestelyje, o toliau esančios mobiliojo ryšio stotys neužtikrina ryšio kokybės. Artimiausia ieškovės mobiliojo ryšio stotis nuo Vištyčio miestelio yra nutolusi daugiau nei 2,5 kilometro. Vietovės reljefas radijo bangų sklidimui yra labai nepalankus ir smarkiai šešėliuojamas/užstojamas medžių (tai patvirtina pridėtas paveikslas, kurio kairėje apačioje matomas signalo sklidimas nuo ieškovės artimiausios mobiliojo ryšio stoties link dešinėje esančio Vištyčio miestelio. Žalios zonos - tai miško zonos, kurios užstoja mobiliojo ryšio stoties siunčiamus signalus ir tokiu būdu Vištyčio miestelyje ir greta jo susiformuoja silpno ryšio zona). Anksčiau aprašytų aplinkybių atsakovės atstovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neginčijo.  Ieškovė ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl blogos mobiliojo ryšio kokybės Vištyčio miestelyje ir platesnėje Vilkaviškio r. sav. zonoje ieškovė yra gavusi kelias dešimtis klientų skundų, kurių negali išspręsti dėl mobiliojo ryšio stoties trūkumo. Tačiau šių aplinkybių įtikinamais, nenuginčijamais įrodymais negrindė. Vištyčio seniūnija ribojasi su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, kas lemia ypatingą poreikį užtikrinti nepriekaištingą elektroninių ryšių kokybę pasienio ruože, vien jau valstybės saugumo interesais. Nors į bylą nepateikta nenuginčijamų duomenų (įrodymų) apie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie atlieka savo darbines funkcijas ties valstybės siena ir Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje (adresu Dariaus ir Girėno g. 18, Vištytis, 70346 Vilkaviškio r. sav.) skundus ieškovei dėl mobiliojo ryšio kokybės minimoje teritorijoje, tačiau labiau tikėtina, jog minėtų pareigūnų tokie nusiskundimai ieškovei buvo išreikšti žodžiu.  Šią tikimybę patvirtina prie ieškinio prideda 2024 m. gegužės 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pagėgių pasienio rinktinės vado raštas, kuriame rinktinės vadas nurodo, jog „pritariame Jūsų (ieškovės) rašte išdėstytoms nuostatoms dėl prasto bei neatitinkančio poreikio Valstybės sienos apsaugos tarnybai mobiliojo ryšio tinklo veikimo. Atsižvelgiant į susidariusią geopolitinę situaciją prie valstybės sienos bei siekiant gerinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbo kokybę, būtina pagerinti mobiliojo ryšio kokybę Vištyčio miestelyje (Vilkaviškio r. sav.) bei pasienio ruožo dalyje prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi). Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės pasienio užkardos tame tarpe ir Vištyčio pasienio užkarda atliekant jai pavestas funkcijas savo veiklos teritorijoje naudojasi UAB „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis“ (ieškinio priedai 4-5). Ieškovės teigimu specialistai išnagrinėjo ir įvertino Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje esančių elektroninių ryšių infrastruktūros objektų (mobiliojo ryšio stočių) išsidėstymą, jų pajėgumus padengiant atitinkamų parametrų teritorijas (zonas) mobiliuoju ryšiu, teritorijos savybes: reljefą, naudmenas (miškas, keliai, užstatytos teritorijos ir kt.), pasiekiamumą bendro naudojimo keliais ir kitas aplinkybes. Ieškovės specialistai priėjo išvados, kad Vištyčio miestelyje būtina įrengti vieną papildomą elektroninių ryšių stotį, kas sąlygotų didesnę bendrovės mobiliojo ryšio veikimo aprėptį Vilkaviškio rajono teritorijos atžvilgiu bei leistų efektyviau išnaudoti mobiliojo ryšio resursus. Šiai išvadai įgyvendinti jų sprendimu seniūnijos pastatas (duomenys neskelbtini)(ieškinio 2 priedas), yra praktiškai vienintelė alternatyva mobiliojo ryšio bazinės stoties įrengimui. Statinys yra pačiame miestelio centre, beveik aukščiausioje vietoje. Pastato aukštis apie 8 m, žemės aukštis – 181 m, aukštesnių pastatų miestelyje nėra. Mobiliojo ryšio stotys dažniausiai planuojamos taip, kad turėtų 3 antenas, nukreiptas į tris skirtingas puses, kad horizontalioje plokštumoje padengtų 120 laipsnių teritorijos. Taigi stoties vieta miestelio viduryje yra efektyviausia vieta siekiant kokybiškai padengti visą miestelio teritoriją. Kiti pastatai Vištyčio miestelyje yra mažaaukščiai privatūs namai, dauguma atvejų - šlaitiniais stogais. Ant šlaitinio stogo įrangos montavimas yra neįmanomas, nes dažniausiai stogo konstrukcija yra medinė, netinkama bazinės stoties montavimui ir eksploatavimui. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu iš esmės ginčijo, jog minėtas seniūnijos pastatas yra vienintelė alternatyva mobiliojo ryšio bazinės stoties įrengimui. Juolab, kad ieškovė nepateikė į bylą jokio įrodymo, jog iš esmės ieškojo kitos alternatyvos, kreipdamasi į kitus Vištyčio miestelio savininkus dėl mobiliojo ryšio bazinės stoties įrengimo. Todėl atsakovės teigimu ieškovės teiginys, kad seniūnijos pastatas (duomenys neskelbtini)yra praktiškai vienintelė alternatyva mobiliojo ryšio bazinės stoties įrengimui, nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad ji dar 2021 m. buvo gavusi atsakovės leidimą patekti ant nurodyto pastato stogo, jį apžiūrėti ir pateikti galimą bazinės stoties projektą. Nors ieškovės atstovė ieškinyje nurodė, jog ši aplinkybė pagrįsta prie ieškinio pridėtu įrodymu, tačiau kaip matyti iš prie ieškinio (CBP-3861) pridėtų priedų šiai aplinkybei pagrįsti įrodymas prie ieškinio nepridėtas. Tiek pasiregimo bylą nagrinėti teismo posėdyje metu, tiek bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovė nepateikė atitinkamo įrodymo šiai aplinkybei pagrįsti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko, jog anksčiau minėtą leidimą ieškovei davusi.  Ieškovės atstovė  tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje nurodė, kad iš 2021 m. parengto projekto, bazinei stočiai įrengti reikalingas labai nedidelis stogo plotas: vienas taškas bazinei stočiai sumontuoti ir keturi taškai atotampoms pritvirtinti (tai patvirtina pateiktas brėžinys). Atsakovės atstovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad į  bylą nepateiktas įrodymas rodantis ginčo pastato būklę, ar ant jo iš vis galimas ieškovės pageidaujamas minėtos stoties pastatymas. 2024 m. sausio 9 d. ieškovė raštu (priedas Nr. 6) kreipėsi į atsakovę Vilkaviškio rajono savivaldybę, prašydama sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio ieškovei teises panaudoti atsakovės nuosavybės teise priklausančio/valdomo pastato, esančio adresu Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stogo dalį ieškovės elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, ja naudotis bei jai prižiūrėti. Atsakovės meras 2024 m. sausio 30 d. raštu (priedas Nr. 7) atsakė ieškovei, kad nesutinka sudaryti servituto sandorio, nes dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ant šio pastato stogo planuojama įrengti saulės elektrinę. Šių aplinkybių atsakovės atstovė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neginčijo. Be to, teismo posėdžio metu atstovės atstovė iš esmės nurodė, jog minėtas ketinimas vis dar atsakovei aktualus, šiam įgyvendinti veiksmai atliekami. Atsakovės atstovė anksčiau aprašytoms aplinkybėms pagrįsti, tiek pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje metu, tiek teismo posėdžio metu nepateikė jokio įrodymo. Ieškovės atstovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad saulės elektrinės įrengimas nėra techninė priežastis, ribojanti stogo ploto panaudojimą bazinės mobiliojo ryšio stoties įrengimui. Juolab, kad turi ne vieną praktinį pavyzdį, kaip ant to paties stogo yra patalpinama ir saulės elektrinė, ir ieškovės mobiliojo ryšio stotis. Tai patvirtini pateikia pavyzdį iš fotovoltinės saulės elektrinės statybos projekto ant pastato Palangoje stogo; projekte matyti, kad 88 saulės šviesos moduliai yra montuojami ant to paties stogo, kur yra ieškovės mobiliojo ryšio stotis; projekte yra pastaba, kad šie objektai vienas kitam netrukdo funkcionuoti. Iš esmės šio ieškovės atsikirtimo atsakovės atstovė, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neginčijo. Ieškovė atstovė nurodė, jog gavusi neigiamą atsakovės atsakymą, inicijavo dialogą su atsakingais Vilkaviškio rajono savivaldybės tarnautojais dėl prašomo servituto sandorio sudarymo. Visgi derybos su atsakove nebuvo sėkmingos. Šių aplinkybių atsakovės atstovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neginčijo. Dėl 150,63 Eur dydžio mėnesinės kompensacijos už servitutą ieškovės atstovė ieškinyje iš esmės nurodė, jog ieškinio antrąjį prašymą grindžia Periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi elektroninių ryšių tinklo teikėjo naudai nustatytu servitutu elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, dydžio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 3-544, - šio Aprašo 4 punkte nurodyta kompensacijos dydžio paskaičiavimo  formule, šiuo atveju paskaičiuota kompensacija, kuri 150,63 Eur per mėnesį. Be to ieškovė sutinka už servituto nustatymą mokėti atsakovei 150,63 Eur dydžio kompensaciją per mėnesį. Atsakovės atstovė tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu neginčijo minėto kompensacijos dydžio, kompensacijos mokėjimo būdo. Pagal tai ieškovė, veikdama pagal Elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsnį, prašo teismo nustatyti reikiamą servitutą teismo sprendimu.

Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260-687/2019, kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip asmuo prašantis nustatyti servitutą, turi pareigą įrodyti, jog 1) nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančio daikto naudoti pagal paskirtį, 2) egzistuoja objektyvus bei konkretus poreikis, 3) nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ir kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą nustatymas turi savo specifiką ir yra reguliuojamas specialiuoju įstatymu – Elektroninių ryšių įstatymu; jog principo lex specialis derogat legi generali esmė yra ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma. Pagal tai, šiuo atveju, sprendžiant dėl servituto įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, teismas vadovaujasi Elektroninių ryšių įstatymu. Šiame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir savivaldybė privalo operatyviai suteikti elektroninių ryšių tinklo teikėjui servitutą elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir naudoti. Šio įstatymo 461 straipsnio 1 dalimi, pagal šios bylos aktualumą, nustatyta, kad jeigu elektroninių ryšių infrastruktūrai, esančiai viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, įrengti, ja naudotis ir (ar) jai prižiūrėti yra būtina, siekiant užtikrinti elektroninių ryšių tinklų ir (ar) elektroninių ryšių paslaugų aprėptį ir (ar) kokybę tam tikroje teritorijoje, panaudoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį ar jų dalis, savivaldybės atsakingas asmuo, gavęs ieškovės motyvuotą prašymą, gali ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos sudaryti sandorį dėl servituto, suteikiančio teisę ant savivaldybės statinio ar po juo įrengti elektroninių ryšių infrastruktūrą, ja naudotis ir (ar) ją prižiūrėti (toliau – servitutas), nustatymo ieškovės naudai; arba turi būti pateiktas raštu savivaldybės atsakingo asmens (statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo ieškovės naudai per 2 mėnesius nuo jos prašymo gavimo dienos. Sandoris dėl servituto nustatymo su ieškove gali būti nesudarytas, jei yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės – kai :1) savivaldybės statinys nėra tinkamas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti, tai yra, įrengus elektroninių ryšių infrastruktūrą, būtų pažeisti Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimai; 2) tokį sandorį sudaryti draudžia savivaldybės statinio patikėtinio (savininko) veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai. Minėtų draudimų byloje nenustatyta. Be to, savivaldybės statinio patikėtinio (savininko) motyvuotas atsisakymas sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo suinteresuoto teikėjo naudai gali būti pateikiamas, kai: 1) savivaldybės statinys yra įtrauktas į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede nurodytą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą ir (ar) nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane; 2) savivaldybės statinys yra įtrauktas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos tvirtinamą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą; 3) savivaldybės statinys yra ryšių (telekomunikacijų) tinklų paskirties inžinerinis statinys; 4) savivaldybės statinys yra vėjo elektrinė; 5) savivaldybės statinys yra karinėje teritorijoje; 6) yra gauta neigiama kompetentingos valstybės įstaigos išvada dėl valstybės (savivaldybės) statinio tinkamumo elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti ir (ar) naudoti; 7) savivaldybės statinys yra kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje (Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnio 5 dalis). Nei pagal vieną minėto įstatymo straipsnio dalies punktą motyvuoto atsisakymo atsakovė tiek pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu nepateikė.

Minėto įstatymo 46 straipsnyje (1 ir 3 dalyse) yra numatyta (pagal aktualumą): jeigu ieškovė negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei juos bendrai įrengdama su kitais asmenimis, nei bendrai naudodama infrastruktūrą, nei kitomis šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis, taip pat kai nepavyksta jos derybos su nuosavybės, kurią galima būtų panaudoti rengiant konkrečią elektroninių ryšių infrastruktūrą, esančią viešojo elektroninių ryšių tinklo ar neviešojo elektroninių ryšių tinklo dalimi, savininkais dėl tokios nuosavybės panaudojimo, ieškovė  turi teisę kreiptis į teismą, kad šis, jeigu yra galimybė ir jeigu tai nesudaro nepagrįstų sunkumų tos nuosavybės savininkui (šiuo atveju savivaldybei), suteiktų teisę naudoti savivaldybės nuosavybę prašomai elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei.

Savivaldybės nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, naudojama už teismo nustatytą pagrįstą kainą. Jeigu nuosavybė, kuriai nustatytas servitutas elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, priklauso savivaldybei, atitinkamos įmokos už savivaldybės nuosavybės naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis mokamos atitinkamai į savivaldybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama nustatyti servitutą šio pastato stogo daliai, kuri jai yra reikalinga elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti bei eksploatuoti. Atsakovė per įstatymu nustatytą terminą nesudarė su ieškove pastato stogo dalies servituto sandorį gera valia. Nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju egzistavo minėtame įstatyme aprašyta aplinkybė, numatyta  minėto įstatymo 461 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 1-7 punktuose, galinti būti priežastimi atsakovei atsisakyti sudaryti su ieškove ginčo administracinio pastato stogo dalies servituto sutartį. Ieškovė pagrindė į bylą pateiktais įrodymais aplinkybes, kad saulės elektrinės įrengimas ir eksploatavimas yra suderinamas su elektroninių ryšių infrastruktūros patalpinimu nedideliame ginčo administracinio pastato stogo plote. Dėl šios priežasties ieškovė, būdama viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėja, negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus ant ginčo administracinio pastato stogo dalies, nors tokią teisę ieškovei suteikia Elektroninių ryšių įstatymo 461 straipsnis.

Vadovaudamasi Elektroninių ryšių įstatymo 46 straipsniu, ieškovė kreipiasi į teismą, kad šis suteiktų teisę naudoti savivaldybės nuosavybę (ginčo administracinio pastato stogo dalį) elektroninių ryšių infrastruktūrai įrengti, nustatydamas servitutą atitinkamai nuosavybei.

Ieškovė pateikusi į bylą ginčo administracinio pastato stogo dalies planą, kuriame yra pažymėta prašomo servituto lokalizacija. Šiame plane pažymėtos prašomo servituto lokalizacijos, ploto  atsakovė neginčijo.

Pagal ieškovės ieškinyje aprašytą tvarką, paskaičiavimą, kompensacijos mokėjimo tvarką ieškovė sutinka už servituto nustatymą mokėti atsakovei 150,63 Eur dydžio kompensaciją per mėnesį. Šių, - dydžio, būdo, tvarkos,  atsakovė neginčijo.

Teismas sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju yra visuma priežasčių nustatyti jos prašomą servitutą. Nesant byloje išvadą duodančių institucijų neigiamų išvadų byloje, šalių atstovų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai: ieškovės turimos licencijos; administracinio pastato išrašas iš Nekilnojamojo turto registro; 2021 m. rengtas mobiliojo ryšio bazinės stoties įrengimo ant (duomenys neskelbtini), stogo, projektas; 2024 m. gegužės 3 d. ieškovės užklausa Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2024 m. gegužės 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pagėgių pasienio rinktinės vado raštas; 2024 m. sausio 9 d. ieškovės prašymas atsakovei; 2024 m. sausio 30 d. atsakovės mero atsakymas ieškovei; 2024 m. birželio 19 d. ieškovės užklausa Ryšių reguliavimo tarnybai; 2024 m. birželio 27 d. Ryšių reguliavimo tarnybos atsakymas Nr. (14.3MR)1B;  išvadą duodančios Ryšių reguliavimo tarnybos 2024 m. liepos 19 d. rašytiniai paaiškinimai; uždarosios akcinės bendrovės „C. E.“ 2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakymas, pagrindžia, kad ieškovė, vykdydama Vyriausybės 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 patvirtintas „Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020-2025 m. gaires“, kad užtikrinti efektyvią ir sparčią penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtrą Lietuvoje iki 2025 metų, įvertinus tai kad minėtų gairių priede priemonių įgyvendinimas nustatytas  iki 2025 m. IV ketvirčio, šiuo atveju turi vienintelę galimybę Vištyčio miestelyje ant ginčo pastato stogo dalies, įrengusi vieną papildomą elektroninių ryšių stotį, įgyvendinti minėtose gairėse aprašytą plėtrą, pagal ieškovės atstovų teismo posėdžio metu duotus  įtikinamus argumentus, nesant šiam tikslui pasiekti kitos alternatyvos.

Teismas sprendžia, kad ieškovės prašomo servituto būtinumas objektyvus ir įrodytas, ir vienintelis būdas išspręsti ieškovės minėtos pareigos, teisėtų interesų tinkamą įgyvendinimą.

Išdėstyto pagrindu pripažintina, kad atsakovė neįrodė, jog nustačius servitutą bus  neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis jai priklausančiu administraciniu pastatu ((duomenys neskelbtini)), įrenginiais pagal paskirtį.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, šiuo atveju servituto nustatymas nereiškia nepagrįstą savivaldybės, – atsakovės, teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Išdėstyto pagrindu ieškovės ieškinys tenkinamas.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei  priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – 122 Eur žyminis mokestis ir 4614,55 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimą teisme), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

 Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Uždarosios  akcinės bendrovės  „Tele2“, juridinio asmens kodas 111471645,  naudai nustatyti pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo 33,8 m2  ploto servitutą Vilkaviškio rajono savivaldybei, juridinio asmens kodas 111107759, jai  nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dalyje, pažymėtai ieškinio priede „Servituto planas (duomenys neskelbtini)“ (parengtame uždarosios akcinės bendrovės  „Telteka“ 2024 m. gegužės 8 d.), suteikiant uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ teisę ant minėto pastato stogo dalies ploto įrengti  elektroninių ryšių infrastruktūrą,  ja naudotis ir ją prižiūrėti.

Nustatyti uždarajai akcinei bendrovei „Tele2“ 150,63 Eur (vieno šimto penkiasdešimties  eurų 63 ct) dydžio mėnesinę kompensaciją už servitutą, įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Tele2“ šio dydžio kompensaciją už einamąjį mėnesį sumokėti į Vilkaviškio rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107759, nurodytą sąskaitą iki kito mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš Vilkaviškio rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111107759, 4736,55 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas uždarosios akcinės bendrovės „Tele2“, juridinio asmens kodas 111471645, naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas                                                                        Valdas Petraitis