Administracinė byla Nr. N062-973/09

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.; 39.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarimo R. B. (R. B.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:                                                                   I.

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės II kuopos I būrio vyriausiasis patrulis 2008 m. vasario 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad R. B. 2008-02-12 apie 16.30 val. Klaipėdoje, Bangų gatvėje, ties namu 22,  vairavo automobilį „Mercedes Benz“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 punkto reikalavimus.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 26 d. nutarimu nutarė už ATPK 128 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą R. B. skirti 500 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad R. B. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad R. B. anksčiau nebaustas, teismas pažeidėjo atžvilgiu pritaikė ATPK 301 str. ir skyrė mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje.

III.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija  Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pabrėžia, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, todėl aukščiau iškeliamas visuomenės interesas, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                                          IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu R. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Tai, kad R. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d.  nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                                                       Antanas Ablingis

                                                                                     Ričardas Piličiauskas

                                                                                     Virgilijus Valančius