Civilinė byla Nr. e2S-1310-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05812-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.2.9.9

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai – Sinodas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią – Sinodas (toliau – ir atsakovas) su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priteisti jai ir atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu, be kita ko, prašė ieškinį palikti nenagrinėtu Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. ieškinį palikti nenagrinėtu, kai šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė palikti nenagrinėtą ieškovės D. G. ieškinį atsakovei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai –Sinodas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutarties, kurios 4.2 punktu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Pažymėjo, kad pagal įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, viena šalių ar teismas, nesant reikalavimo tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu, negali jo pakeisti. Nurodė, kad nėra duomenų, kad šalys sutartimi nustatytos išlygos atsisakė, todėl ieškinyje nurodytus reikalavimus turėtų nagrinėti arbitražas, o ne teismas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį.

6.       Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo sudaryta 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutartis jau yra nutraukta, ginčas yra išimtinai susijęs su jos teise naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, kurią yra suvaržęs atsakovas, t. y. ginčas yra kilęs ne iš prievolinių santykių, tačiau iš daiktinių teisių. Pažymėjo, kad arbitražinė išlyga turi būti taikoma santykiams, kilusiems iš sutarties, t. y. prievolinių teisinių santykių, bet ne daiktinių (iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų), todėl jos reikalavimas yra spręstinas ne arbitraže, bet teisme.

7.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

8.       Atsakovas nurodė, kad nesant reikalavimo pripažinti arbitražinį susitarimą negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagristai paliko ieškinį nenagrinėtu. Viena vertus, ieškovės keliamam ginčui taikoma arbitražinė išlyga ir šalys turėjo ginčą spręsti taip, kaip numatė sudarytoje sutartyje, iš kurios kyla ginčas, t. y. arbitražo teisme. Aplinkybė, kad ieškovė dėl ginčo sprendimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos nepanaikina. Kita vertus, ieškovė neginčija ir neprašo pripažinti negaliojančia sutarties sąlygos, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, netgi priešingai – ieškovė pilna apimtimi vadovaujasi sutartimi, tačiau kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą nesąžiningai nutylėjo apie joje įtvirtintą arbitražinę išlygą. Šalys arbitražinio susitarimo ribas apibrėžė itin plačiai – arbitražui perduodami bet kokie ginčai, galintys kilti dėl šios sutarties arba susiję su ja. Šalys nurodė ir ginčų rūšis (bet kokie ginčai), kurias nori nagrinėti arbitraže, ir jų priskyrimo arbitražo jurisdikcijai pagrindą – sąsajumą su sutartimi. Tokia arbitražinio susitarimo konstrukcija apima visus įmanomus ginčus, kokie realiai ar potencialiai gali kilti tarp arbitražinį susitarimą pasirašiusių šalių, susijusius su ginčo sutartimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartis, kuria nustačius, kad tarp šalių sudarytas arbitražinis susitarimas, ieškinys paliktas nenagrinėtu.

12.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys savo susitarimu gali ne tik pakeisti teritorinį bylos teismingumą, bet ir apskritai perduoti ginčą spręsti kitai ginčų sprendimo institucijai – arbitražui. CPK 23 straipsnio 1 dalis nurodo, jog šalys gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Galimybių sudaryti pirmiau įvardytus susitarimus įtvirtinimas yra šalių autonomijos principo, leidžiančio pačioms šalims pasirinkti elgesio modelį (tiek, kiek jų pasirinkimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms) ir, inter alia (be kita ko), apimančio ir šalių laisvę susitarti dėl kito ginčų sprendimo būdo ar kitos ginčų nagrinėjimo vietos, negu nustato bendrosios taisyklės (CPK 22, 29 straipsniai), pripažinimo išraiška. Kita vertus, šalių autonomijos principo aptariamais (kaip ir kitais) aspektais veikimo sfera nėra neribota – šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinio ir rūšinio teismingumo (CPK 32 straipsnio 2 dalis), o tiek, kiek susiję su arbitražinių susitarimų sudarymo galimybėmis, kaip minėta, yra nustatytos tam tikros nearbitruotinų ginčų kategorijos (Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnis), tačiau visais kitais atvejais, jeigu šalių susitarimas dėl teismingumo ar arbitražinis susitarimas neperžengia pirmiau įvardytų ribų ir nėra kitų aplinkybių, galinčių neutralizuoti tokį susitarimą (žr., pvz., Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį), tokie susitarimai yra privalomi šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), be to, turi būti pripažįstami ir vykdomi teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-916/2019).

13.       Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos išimtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).

14.       Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arbitražinė išlyga, kuri yra sutarties dalis, turi būti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sąlygų.

15.       Taigi, arbitražinis susitarimas, priešingai nei nurodė ieškovė, privalo būti taikomas, kai toks susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis ir, kai tarp šalių kilęs ginčas patenka į tokio susitarimo ribas, o faktas, kad šalių sudaryta sutartis buvo vienašališkai nutraukta, nepanaikina joje šalių sulygtos arbitražinės išlygos.

16.       Ginčo šalys 2013 m. liepos 18 d. sudaryta Panaudos sutartimi susitarė, kad panaudos davėja D. G. perduoda panaudos gavėjui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai – Sinodas neatlygintinai valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis. Šios sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi.

17.       Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 1 dalis). Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (Komercinio arbitražo 12 straipsnio 3 dalis).

18.       Taigi, nenustatyta, kad šalys arbitražiniu susitarimu susitarė dėl nearbitruotino ginčo, to nenurodė ir ieškovė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šis susitarimas yra akivaizdžiai negaliojantis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad šalys šio arbitražinio susitarimo atsisakė.

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį atsakovei, siekdama apginti savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš šalių byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė reikalavimą grindžia aplinkybe, jog yra nutraukusi tarp šalių sudarytą 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutartį, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad šį sutartis nėra nutraukta ir yra galiojanti. 

20.       Atsižvelgiant į arbitražinio susitarimo turinį, t. y. į tai, kad šalys susitarė, jog kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, susijęs su 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutartimi, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme, bei atsižvelgiant į susiklosčiusias faktines aplinkybes, spręstina, kad šalių ginčas patenka į arbitražinio susitarimo ribas, kadangi atsakovas į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą įsikėlė 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutarties pagrindu ir atsisako iš jų išsikelti, ginčydamas ieškovės nurodomą aplinkybę dėl šios sutarties nutraukimo, todėl laikytina, kad šis ginčas yra susijęs su 2013 m. liepos 18 d. Panaudos sutartimi ir turi būti sprendžiamas šalių susitartu ginčų sprendimo būdu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatęs aplinkybę, jog arbitražinė išlyga šalims yra nenuginčyta ir galiojanti, pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės D. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.