Civilinė byla Nr. e2A-109-881/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00403-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 3.2.3.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LIMLT“ dėl teisių į prekių ženklus gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę nutraukti prekybą prekių ženklais „AUTEL“ pažymėtais produktais ir uždrausti tokią prekybą vykdyti ateityje, įskaitant, bet neapsiribojant prekybą per interneto svetainę http://www.lim.lt/parduotuve/, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH 2020 m. gruodžio 28 d. sudarė platintojo sutartį (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sutartį, kuriomis ieškovei iš esmės suteikta teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklo produkcija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Latvijos, Estijos, Suomijos ir Rumunijos rinkose bei atstovauti Vokietijos bendrovei šiose teritorijose. Pasirašius minėtus susitarimus, ieškovė tapo vienintele „AUTEL“ produkcijos pardavėja Lietuvoje (ir kitose nurodytose valstybėse). Ieškovė pastebėjo, kad Lietuvoje veikia keli „AUTEL“ produkcijos pardavėjai, kurie be gamintojo žinios pardavinėja prekių ženklo produkciją, tarp kurių ir atsakovė UAB „LIMLT“. 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. birželio 16 d. ir 2022 m. liepos 26 d. ieškovė teikė pretenzijas atsakovei elektroniniu paštu bei skambino atsakovės nurodytais telefono numeriais, tačiau atsakovė į pretenzijas nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Dėl ieškovės teisės reikalauti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ gynimo. Teismas nustatė, kad ieškovė savo teisę ginti intelektinės nuosavybės teises, kiek tai susiję su prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“, apsauga, grindė 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutartimi (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sutartimi, kurios sudarytos su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH. 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutarties (be išimtinių teisių) 11 paragrafo „Intelektinės nuosavybės teisės, AUTEL Europe rinkoženklio ir prekybinis pavadinimas“ 5 punkte numatyta, kad platintojas nedelsdamas raštu informuos AUTEL Europe apie visus sąžiningos konkurencijos pažeidimus ir visus trečiųjų šalių padarytus ženklinimo, rinkoženklių, prekių pavadinimų ir kitų intelektinės nuosavybės teisių (tarp jų patentus ir autorių teises) pažeidimus, apie kuriuos jis sužino ir kurie gali turėti įtakos AUTEL Europe arba sutartiniams produktams. Platintojas dės visas pastangas, kad padėtų AUTEL Europe apsiginti nuo tokių pažeidimų. 2021 m. lapkričio 10 d. sutartyje numatyta, jog Vokietijos bendrovė įgalioja susijusį ieškovės asmenį atstovauti Autel Europe GmbH, ginant jos teises ir interesus visuose civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose bei parengtiniuose tyrimuose.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu yra registruotas tik nacionalinis grafinis prekių ženklas „BDS BALTIC DIAGNOSTIC SERVICE“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme (toliau – Prekių ženklų įstatymas) ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) nustatytas prekių ženklo savininko teises į ženklus, pažymėtus žymeniu „AUTEL“.
6. Teismas nustatė, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Tarptautinių prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“, nuosavybės teisė priklauso Kinijos bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. Nei Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenų bazėje, nei „Madrid Monitor“ duomenų bazėje nėra duomenų, jog Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH, su kuria ieškovę sieja sutartiniai distribucijos teisiniai santykiai, savo vardu būtų įregistravusi prekių ženklus su žymeniu „AUTEL“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad prekių ženklų, žymimų žymeniu „AUTEL“, savininkė (Kinijos bendrovė) būtų įgaliojusi ar kitaip suteikusi teisę ieškovei arba Vokietijos bendrovei ginti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises.
7. Teismo vertinimu, nurodyti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisės, kiek tai susiję su prekių ženklų savininko teisių apsauga, turėjimo.
8. Dėl ieškovės teisių, kylančių iš distribucijos sutarties, apimties. Teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigdama, jog atsakovės parduodamos ginčo prekės (universalūs diagnostikos skeneriai Autel AL 419 ir Autel AL 519) buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką, siekdama uždrausti atsakovei platinti produkciją, pažymėtą žymeniu „AUTEL“, privalėjo pagristi, dėl kokių priežasčių prieštarauja, kad prekės toliau būtų komercializuojamos, ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Reglamento 15 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos tinkamai neįvykdė, kadangi ieškovės įrodinėjimas šioje byloje apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog dėl atsakovės atliekamų veiksmų ieškovės platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių arba netinkamai aprašytų ar senos linijos produktų (CPK 178 straipsnis).
9. Pasak teismo, ieškovė negali, remdamasi konkurencijos teisės normomis, reikalauti visiškai uždrausti atsakovei prekiauti žymeniu „AUTEL“ pažymėtomis prekėmis, kadangi atsakovė pagrindė, jog ginčo prekes įsigijo iš tam tikro platintojo Vokietijoje, be to, byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovės pardavinėjama produkcija yra ne originali „AUTEL“ prekių ženklo produkcija. Šiuo konkrečiu atveju būtent ieškovės reikalavimas dėl prekybos veiksmų uždraudimo atsakovei pagal tai, kaip jis suformuluotas, prieštarauja konkurencijos teisės normoms ir yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes ieškovė siekia apriboti kitų subjektų (šiuo atveju atsakovės) galimybes prekiauti originalia „AUTEL“ produkcija, įsigyta iš kitų, ne ieškovės veiklos teritorijoje veikiančių, platintojų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovė teisę ginti intelektinės nuosavybės teises, kiek tai susiję prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“, apsauga, grindžia 2020 m. gruodžio 28 d. platintojo sutartimi (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sutartimi, kurios sudarytos su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH. Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH savo pavadinime turi „AUTEL“ prekės ženklo žymenį, kurio įtraukti į bendrovės pavadinimą be šio prekės ženklo savininkės Kinijoje registruotos bendrovės Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. leidimo ir sutikimo naudoti „AUTEL“ prekės ženklo žymenį šios bendrovės pavadinime ir veikloje, yra neįmanoma. Todėl darytina vienareikšmė išvada, kad ne tik pats prekių ženklo savininkas Autel Intelligent Technology Corp., Ltd., kurio vardu prekių ženklas yra registruotas, bet ir kiti subjektai, kaip antai Autel Europe GmbH ir ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“, kuriems yra suteikta teisė savo veikloje oficialiai naudoti „AUTEL“ prekės ženklo žymenį, turi teisę ginti prekių ženklo žymenį „AUTEL“.
10.2. Atskiras Kinijos bendrovės Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. įgaliojimas ar kitas teises suteikiantis dokumentas nėra būtinas, kai iš minėtų subjektų pavadinimų ir sudarytų verslo sutarčių aiškiai matyti, kad Vokietijos bendrovė yra tiesiogiai susijusi su Kinijos bendrove Autel Intelligent Technology Corp., Ltd., nes savo pavadinime oficialiai naudoja prekės ženklo žymenį „AUTEL“, kuris aiškiai identifikuoja Vokietijos bendrovę kaip prekės ženklo žymens „AUTEL“ visų naudojimo teisių turėtoją, kuri ir sudarė atitinkamas verslo sutartis su ieškove UAB „Baltic Diagnostic Service“, kuriomis ir perdavė teises ginti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises nagrinėjamose sutartyse apibrėžtose teritorijose ir būdais.
10.3. Jeigu teismas priėjo išvados, kad nei Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH, nei ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimą prekių ženklo savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte, teismas privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje įtraukti Kinijos bendrovę Autel Intelligent Technology Corp., Ltd., o kartu galimai ir Vokietijos bendrovę Autel Europe GmbH. Tokiu būdu būtų užtikrintas išsamus visų byloje kilusių klausimų išsprendimas ir bylos esmės atskleidimas, minėtiems subjektams pateikus į bylą išsamius atsiliepimus ir poziciją dėl ginčo prekės ženklo žymens „AUTEL“ naudojimo teisėtumo atsakovės veikloje, perparduodant iš nenustatytų tiekėjų įsigytas ženklo žymeniu „AUTEL“ pažymėtas prekes.
10.4. Padarydamas išvadą, kad Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH neturi teisės reikšti reikalavimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte, teismas kartu nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens Vokietijos bendrovės Autel Europe GmbH teisių ir pareigų, o tai sudaro savarankišką absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
10.5. Atsakovė nepagrindė, kad ginčo prekes įsigijo iš tam tikro platintojo Vokietijoje, be to, byloje atsakovė neįrodė, jog jos pardavinėjama produkcija yra originali „AUTEL“ prekių ženklo produkcija ir kad šios prekės buvo išleistos į Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės rinką paties ženklo savininko arba jo sutikimu. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl prekybos veiksmų uždraudimo atsakovei, pagal tai, kaip jis suformuluotas, neprieštarauja ir negali prieštarauti konkurencijos teisės normoms ir yra absoliučiai proporcingas siekiamiems tikslams, nes ieškovė siekia apriboti kitų subjektų (šiuo atveju atsakovės) galimybes prekiauti nežinomo gamintojo prekės ženklo žymeniu „AUTEL“ pažymėta produkcija, įsigyta iš kitų, ne ieškovės veiklos teritorijoje veikiančių, niekaip neidentifikuotų platintojų.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje yra išaiškinta, kad norint nustatyti prekių ženklo savininko teisių pažeidimą, turi būti nustatyta, jog pažeidėjo žymuo būtų naudojamas „kaip prekių ženklas“, t. y. naudojamas tikslu atskirti juo žymimas prekes ar paslaugas (ESTT 1999 m. vasario 23 d. sprendimas byloje Nr. C-63/97). Šiuo atveju atsakovė pardavinėja originalius du „AUTEL“ ženklo produktus, todėl ieškovė neturi teisės siekti uždrausti atsakovei verstis teisėta prekyba originaliais produktais. Teismo proceso metu ieškovė neneigė, kad atsakovė pardavinėja originalias prekes, netvirtino, jos nėra originalios, nekokybiškos ir pan. Atsakovė nenaudoja prekės ženklo neteisėtai ir juo nežymi prekių, o parduoda originalius „AUTEL“ prietaisus, kuriuos perka internetu iš Vokietijoje esančių tiekėjų.
11.2. Teismas apskųstu sprendimu nesprendė dėl Kinijos bendrovės Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. ir Vokietijos bendrovės Autel Europe GmbH teisių ir pareigų, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas nuspendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
11.3. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovė yra konkuruojantys subjektai. Konkurencija nėra neteisėta veikla, kadangi turi būti nustatyti atlikti konkretūs nesąžiningo konkuravimo veiksmai. Ieškovė neįrodė konkretaus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) pažeidimo.
11.4. Dėl atsakovės įsigytos prekės, atsakovė pažymėjo, kad pateiktoje ekrano nuotraukoje nurodomas privatus fizinis asmuo V. G. yra atsakovės, kaip juridinio asmens (UAB ,,LIMLT“), akcininkas ir direktorius. Nurodomas asmuo ir prekės pristatymo adresas yra bedrovės vykdomos veiklos adresas ir įrodymas buvo pateiktas tik turint tikslą parodyti, kad prekė buvo išsiųsta iš Europos Sąjungos valstybės, šiuo atveju Vokietijos, nes joje matomas siuntos kodas su DE galūne reiškia siuntos išsiuntimo vietos pradinį tašką (Vokietija DE).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB „Baltic Diagnostic Service“ ieškinys dėl teisių į prekių ženklus gynimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškovės teisės reikalauti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ gynimo
14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pernelyg siaurai aiškino Prekių ženklų įstatymo ir Reglamento nuostatas bei netinkamai aiškino ieškovės su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. sudarytas sutartis, kuriomis ieškovei iš esmės suteikta teisė prekiauti „AUTEL“ prekių ženklo produkcija visos Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Latvijos, Estijos, Suomijos ir Rumunijos rinkose ir atstovauti Vokietijos bendrovei šiose teritorijose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo prekių ženklo su žymeniu „AUTEL“ savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentai nesutinka.
15. Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu.
16. Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki Europos Sąjungos prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to Europos Sąjungos prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus Europos Sąjungos prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas Europos Sąjungos prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šalys šios aplinkybės neginčijo, kad nei ieškovė UAB „Baltic Diagnostic Service“, nei Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH, su kuria ieškovę sieja sutartiniai distribucijos teisiniai santykiai, savo vardu nėra įregistravusios prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“.
18. Remdamasis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenų bazės „eSerach plus“ ir Tarptautinių prekių ženklų („Madrid Monitor“) duomenų bazės duomenimis, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“ nuosavybės teisė priklauso Kinijos bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. Tačiau byloje nėra duomenų, jog minėta bendrovė būtų įgaliojusi ar kitaip suteikusi teisę ieškovei arba Vokietijos bendrovei ginti jai priklausančių prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises.
19. Ieškovė teisę ginti intelektinės nuosavybės teises, kiek tai susiję prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“, apsauga, grindžia 2020 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir Vokietijos bendrovės Autel Europe GmbH pasirašyta Platintojo sutartimi (be išimtinių teisių) ir 2021 m. lapkričio 10 d. sutartimi. Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 10 d. sutarties nuostatos keičia ir papildo 2020 m. gruodžio 28 d. pasirašytos sutarties nuostatas, tačiau teismas atskirai ir siaurai aiškindamas šių sutarčių nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovei nesuteikti įgaliojimai ginti prekių ženklų su žymeniu „AUTEL“ savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises. Teisėjų kolegija šiems atsakovės argumentams nepritaria.
20. Teismui pateiktos 2020 m. gruodžio 28 d. Platintojo sutarties (be išimtinių teisių) preambulėje nurodyta, kad AUTEL kuria ir gamina diagnostikos ir techninės priežiūros įrangą automobilių rinkai, o AUTEL Europe platina šiuos produktus visoje Europoje. Šios sutarties 2 paragrafo 1 punkte nurodyta, kad AUTEL Europe paskiria ir įgalioja platintoją (ieškovę) išimtinių teisių neturinčiu platintoju sutartinių produktų pagal šią sutartį platinimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Rumunijoje. Šio paragrafo 6 punkte nurodyta, kad niekas šioje sutartyje nesuteikia platintojui teisės veikti AUTEL Europe agentu arba bet kokiu būdu atstovauti AUTEL Europe. Platintojas neturi jokių įgaliojimų prisiimti AUTEL Europe vardu bet kuriuos įsipareigojimus. Sutarties 11 paragrafo 5 punkte nurodyta, kad platintojas nedelsdamas raštu informuos AUTEL Europe apie visus sąžiningos konkurencijos pažeidimus ir visus trečiųjų šalių padarytus ženklinimo, rinkoženklių, prekių pavadinimų ir kitų intelektinės nuosavybės teisių (įskaitant patentus ir autorių teises) pažeidimus, apie kuriuos jis sužino ir kurie gali turėti įtakos AUTEL Europe arba sutartiniams produktams. Platintojas dės visas pastangas, kad padėtų AUTEL Europe apsiginti nuo tokių pažeidimų.
21. Ieškovė kartu su ieškiniu taip pat pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. Vokietijos bendrovės Autel Europe GmbH atstovo vienašališkai pasirašytą sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovės juristas įgaliojamas atstovauti bendrovei Autel Europe GmbH, ginant jos teises ir interesus visose civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose byloje bei parengtiniuose tyrimuose.
22. Kaip jau buvo nurodyta, prekių ženklų, pažymėtų žymeniu „AUTEL“ nuosavybės teisė priklauso Kinijos bendrovei Autel Intelligent Technology Corp., Ltd., tuo tarpu abi ieškovės nurodomos sutartys yra sudarytos su Vokietijos bendrove Autel Europe GmbH. 2021 m. lapkričio 10 d. sutartimi Vokietijos bendrovė įgaliojo ieškovės juristą, atstovauti Autel Europe GmbH ginant jos teises ir interesus visuose civiliniuose, administraciniuose ir baudžiamuosiuose procesuose bei parengtiniuose tyrimuose. Tačiau byloje nėra duomenų, kad prekių ženklų, žymimų žymeniu „AUTEL“, savininkė (Kinijos bendrovė) būtų įgaliojusi ar kitaip suteikusi teisę Vokietijos bendrovei arba ieškovei ginti jai priklausančio prekių ženklo savininko teises ir (ar) kitas susijusias intelektinės nuosavybės teises (CPK 178 straipsnis). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, vien aplinkybė, kad Vokietijos bendrovė Autel Europe GmbH savo pavadinime, firminiuose blankuose ir bendrovės spaude oficialiai ir atvirai naudoja prekės ženklo žymenį „AUTEL“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Autel Europe GmbH yra prekės ženklo žymens „AUTEL“ visų naudojimo teisių turėtoja. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo prekių ženklo savininko teisių pažeidimo pagrindais, numatytais Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkte.
23. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pasisakė išimtinai dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo ir nesprendė dėl į bylą neįtrauktų Kinijos bendrovės Autel Intelligent Technology Corp., Ltd. ir Vokietijos bendrovės Autel Europe GmbH teisių ir pareigų, todėl apeliacinio skundo dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės teisių, kylančių iš distribucijos sutarties, apimties
24. Apeliantė skunde nurodo, kad atsakovė nepagrindė, jog ginčo prekes įsigijo iš tam tikro platintojo Vokietijoje, be to, byloje neįrodė, jog jos pardavinėjama produkcija yra originali „AUTEL“ prekių ženklo produkcija ir kad šios prekės buvo išleistos į Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės rinką paties ženklo savininko arba jo sutikimu. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas dėl prekybos veiksmų uždraudimo atsakovei, pagal tai, kaip jis suformuluotas, neprieštarauja ir negali prieštarauti konkurencijos teisės normoms ir yra absoliučiai proporcingas siekiamiems tikslams, nes ieškovė siekia apriboti kitų subjektų (šiuo atveju atsakovės) galimybes prekiauti nežinomo gamintojo prekės ženklo žymeniu „AUTEL“ pažymėta produkcija, įsigyta iš kitų, ne ieškovės veiklos teritorijoje veikiančių, niekaip neidentifikuotų platintojų. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.
25. Pažymėtina, kad teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neneigė, jog atsakovė pardavinėja originalias prekes, netvirtino, kad jos nėra originalios, nekokybiškos ir pan., todėl šiomis aplinkybėmis negali remtis ir apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip pateikti ne laiku, nesilaikant CPK nustatytos tvarkos.
26. Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo savininkas neturi teisės uždrausti ženklu žymėti prekių, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu buvo su tuo ženklu išleistos į Europos Sąjungos rinką. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu ženklo savininkas turi pagrįstų priežasčių prieštarauti, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (naudojamos siekiant gauti pelną), ypač jeigu po jų išleidimo į rinką pasikeitė ar pablogėjo prekių būklė (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).
27. Reglamento 15 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti jį naudoti prekėms, kurios pažymėtos tuo prekių ženklu paties savininko arba su jo sutikimu buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką. Šios nuostatos netaikomos, jeigu dėl pagrįstų priežasčių savininkas nesutinka su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu išleidus jas į rinką pasikeitė arba pablogėjo jų kokybė.
28. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad jos pardavinėjamos originalios prekės, pažymėtos prekių ženklu „AUTEL“, buvo išleistos į Europos ekonominės erdvės rinką dar prieš jas įsigyjant atsakovei, pateikė teismui užsakymo išklotinę, iš kurios matyti, jog atsakovė 2021 m. kovo 23 d. įsigijo „Autel AutolLink AL519“. Užsakymo išklotinėje nurodyta siuntos sekimo informacija ir sekimo numeris CM233109726DE patvirtina, kad užsakyta prekė atsakovei buvo išsiųsta būtent iš Vokietijos. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės pateiktas įrodymas patvirtina jos įrodinėjamą faktinę aplinkybę, jog prekė, prieš pastarąją parduodant atsakovei, jau buvo patekusi į Europos Sąjungos rinką. Tokiu atveju, siekdama uždrausti atsakovei platinti produkciją, pažymėtą prekių ženklu su žymeniu „AUTEL“, ieškovė privalėjo pagrįsti, dėl kokių priežasčių prieštarauja, kad prekės toliau būtų komercializuojamos (Prekių ženklų įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Reglamento 15 straipsnis), tačiau šios pareigos neįvykdė CPK 178 striapsnis). Vien ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad ieškovės platinama „AUTEL“ produkcija nėra nuperkama dėl į rinką pateikiamų pigesnių prekių, nepatvirtina, jog atsakovei prekiaujant „AUTEL“ produkcija suprastėjo gaminių kokybė (CPK 178 straipsnis).
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės, kaip distributorės, teisių pažeidimą nei Prekių ženklų įstatymo, nei Konkurencijos įstatyme įtvirtintais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą ir šiuo pagrindu pagrįstai atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
32. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
33. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 750 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Diagnostic Service“, juridinio asmens kodas 302883915, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LIMLT“, juridinio asmens kodas 302665005, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza