Civilinė byla Nr. e2-136-1080/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29955-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.;
3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
atsakovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Propack powder and formula“ (buvęs pavadinimas - UAB „Panerių metalas“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 39 855,31 EUR žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pradėjus ieškovės bankroto procesą nustatyta, jog atsakovė iš ieškovės banko mokėjimais gavo 323 660,31 Eur, kurių panaudojimo pateisinimo įmonės veiklos tikslais ieškovė neturi, todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl nurodytų piniginių lėšų išreikalavimo iš atsakovės. Ieškovės teigimu, ieškinio suma nustatyta įvertinus ieškovės pervestus pinigus atsakovei ir atsakovės pervestus pinigus ieškovei. Atsakovė nėra pagrindusi 39 855,31 Eur lėšų panaudojimo įmonės interesais, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė 39 855,31 Eur nuostolių.
3. Ieškinyje taip pat nurodė, kad buvę ieškovės vadovai Y. L., V. B. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, todėl jis negali nustatyti, kokiu pagrindu buvo atliekami pavedimai, ar tarp šalių buvo sudaryti realūs sandoriai, kurių pagrindu vyko ūkinės operacijos. Nesant tokių duomenų, ieškiniu prašoma grąžinti bankiniais pavedimais atsakovei pervestą 39 855,31 Eur sumą.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepime nurodė, kad ji jokių veiksmų, sukeliančių ieškovei žalą, neatliko, t. y. veikė teisėtai, vykdė abipusiai ekonomiškai pagrįstą bendradarbiavimą ir tuo nesukėlė ieškovei jokios žalos. Atsakovės nuomone, ieškovė iš esmės neatskleidė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė gavo 39 855,31 Eur iš ieškovės be teisėto pagrindo, kaip ir nepagrindė jokiais duomenimis, kad tarp ieškovės ir atsakovės jokios ūkinės operacijos nevyko ir realūs sandoriai nebuvo vykdomi, bei kokią įtaką turi nurodomos aplinkybės dėl fizinių asmenų vadovavimo ieškovės ir atsakovės įmonėms.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovė ne šiaip sau vykdė mokėjimus, bet atliko tikslinius mokėjimus pagal konkrečią mokėjimo pavedime nurodytą paskirtį, t. y. atlikti mokėjimai arba daliniai mokėjimai už prekes, avansiniai mokėjimai už prekes, mokėjimo paskirtis nurodoma likutis, apmokėjimas pagal išankstinę sąskaitą, skolos padengimas.
7. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė jokių veiksmų, sukeliančių ieškovei žalą, neatliko, t. y. veikė teisėtai, vykdė abipusiai ekonomiškai pagrįstą bendradarbiavimą ir tuo nesukėlė ieškovei jokios žalos. Ieškovė apsiribojo tik matematiniu laikotarpio nuo 2017m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. vasario 8 d. piniginių lėšų judėjimo tarp juridinių asmenų skirtumo pateikimu, to neargumentuojant bei nenurodant kas tai per žala.
8. Bylos nagrinėjimo metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
9. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad atsakovė ieškovei pretenzijų neturi, atsakovės reikalavimas ieškovės bankroto byloje yra atmestas ir nutartis yra įsiteisėjusi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys netenkinamas
10. Nustatyta, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Tamtamas“. Ieškovės vadovu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo atsakovas V. D. (nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo registruotas ir bendrovės akcininku), laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. vadovu buvo V. B. (nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. balandžio 17 d. buvo registruotas ir bendrovės akcininku), laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. tiek bendrovės vadovu, tiek ir jos akcininku registruotas Y. L.
11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2162-967/2022, pripažino BUAB „IEVROKA“ bankrotą tyčiniu; taip pat pripažino, kad BUAB „IEVROKA“ tyčinį bankrotą sukėlė V. B. ir Y. L. veiksmai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
12. Byloje nėra ginčo, kad po bankroto bylos ieškovei iškėlimo nemokumo administratoriui nebuvo perduota įmonės turtas ir dokumentai. Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės 39 855,31 Eur pinigines lėšas remiasi 2021 m. kovo 25 d. pažyma apie pinigų judėjimą tarp ieškovės ir atsakovės už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 16 d. bei UAB Paysera LT sąskaitos išrašais, iš kurių, ieškovės nuomone, matyti, jog ieškovė atsakovei pervedė 323 660,31 Eur, o atsakovė ieškovei pervedė tik 283 805 Eur (323 660,31 – 283 805 = 39 855,31 Eur). Ieškovės teigimu, atsakovė nėra pagrindusi 39 855,31 Eur panaudojimo įmonės interesams, todėl 39 855,31 Eur piniginės lėšos išreikalautinos iš atsakovės.
13. Teismo posėdžio, įvykusio 2024 m. liepos 4 d., metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti 39 855,31 Eur skolą, nes ieškovė pervedė atsakovei pinigus, o atsakovė liko skolinga. Ieškovės atstovas neginčijo, kad šalis siejo prekybiniai santykiai. Ieškovės atstovas akcentavo, kad svarbi aplinkybė, jog atsakovė ieškovei finansinių pretenzijų nėra pareiškusi.
14. Atsakovė nesutikdama su reikalavimu, atsikirsdama nurodo, kad 2022 m. sausio 21 d. ieškovės ir atsakovės tarpusavio piniginių pervedimų suvestinė tvirtina, jog nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. vasario 8 d. ieškovės skola atsakovei sudaro 11 057,69 Eur. Teismo posėdžio, įvykusio 2024 m. liepos 4 d., metu atsakovės atstovas teigė, kad jokių paskolinių santykių tarp šalių nebuvo, tarp šalių nuo 2016 metų egzistavo prekybiniai santykiai, buvo apmokėjimai už prekes ir paslaugas.
15. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė ieškinyje reikalaujamą priteisti sumą grindė CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, t.y. prašydama priteisti 39 855,31 Eur žalos atlyginimą, kurį patyrė dėl atsakovės veiksmų, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinio reikalavimą grindžia tarpusavio prekybinių santykių egzistavimu ir reikalauja priteisti iš atsakovės 39 855,31 Eur skolą (2024 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 4 min. 53 sek. iki 5 min. 46 sek., nuo 20 min. 36 sek. iki 21 min. 05 sek.). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu dėl civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė ir jų neįrodinėjo.
16. Nors teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, dėl savo pažeistų teisių gynimo, pati renkasi teisių gynimo būdą, o teismas sprendžia, ar tokio būdo pagrįstai reikalaujama ir ar jis taikytinas; teismas už šalis neformuluoja ieškinio reikalavimų (dalyko) ir jų faktinio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2006; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013 ir kt.).
17. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
18. Šiuo atveju byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patenkintas ieškovo atstovo prašymas išreikalauti atsakovės finansinius duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. vasario 8 d., pateikti atsakovės 2017-2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus. Taip pat ieškovės atstovui išduotas liudijimas apie teisę gauti įrodymus iš UAB Paysera LT ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie atsakovės pinigines operacijas, atsakovės pateiktas deklaracijas, išrašytų – gautų sąskaitų faktūrų duomenis, susijusius su ieškove už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. vasario 8 d. Į bylą buvo gauta didelės apimties atsakovės finansiniai duomenys bei dokumentai (e.b. DOK-128223, DOK-126075). Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas, be kita ko, aiškiai patikslinti, kurias aplinkybės ieškovė ketina įrodinėti teikiamais į bylą įrodymais. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patenkinęs ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį panaikino ir ieškovės prašymo priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2024 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu teismui patikslinus ir paprašius ieškovės atstovą paaiškinti, nurodant kurias aplinkybes įrodinėja į bylą išreikalautais ir pačios ieškovės pateiktais dokumentais pagal 2022 m. liepos 4 d. nutartį (CPK 159 straipsnio 1 dalis), ieškovės atstovas apsiribojo lakonišku paaiškinimu, kad pateikti įrodymai nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių ar kad ieškovė yra skolinga atsakovei, tačiau platesnio paaiškinimo dėl į bylą pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo, raštų, Operatyvaus patikrinimo pažymos, atsakovės deklaracijų, atstovas neteikė (2024 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 9 min. 44 sek. iki 12 min. 41 sek.).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo – pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009). Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
20. Iš teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, šalys viena kitai tiekė įvairias prekes ir teikė paslaugas, ką taip pat tvirtina ir ieškovės pateikti banko išrašai iš UAB Paysera LT, mokėjimo paskirtyje atliekant mokėjimus nurodant, jog mokėjimai atliekami už prekes, dalinis apmokėjimas už prekes, avansinis mokėjimas, dalinis skolos padengimas (e.b. DOK-128223, failas 4, b.l. 1- 505, failas 1, b.l. 20-131). Pažymėtina, kad šalys neginčijo, kad šalis siejo prekybiniai santykiai, tačiau šalių atstovai teismo posėdžio metu nenurodė, kokie konkrečiai egzistavo tarp šalių sutartiniai santykiai. Taigi laikytina, kad PVM sąskaitos faktūros, važtaraščiai, patvirtina sutartinius santykius, tačiau neįrodo šalių susitarimo (-ų) sąlygų: vykdymo, terminų, atsiskaitymų, atsakomybės ir pan.
21. Ieškovės atstovas nurodo, kad tarpusavio pavedimuose nenurodyta pavedimo paskirtis, nenurodyta už ką apmokama, todėl nemokumo administratorius atliko paskaičiavimus pagal atliktus pavedimus ir įvertino, kad atsakovė nėra pagrindusi 39 855,31 Eur panaudojimo įmonės interesams. Minėta, jog į bylą pateikta eilė PVM sąskaitų faktūrų, kurių išrašymo datos patenka į ieškovės reikalaujamą priteisti 39 855,31 Eur skolą, paskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 16 d. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nedetalizavo, kurios iš išreikalautų atsakovės PVM sąskaitų faktūrų (ne)pagrindžia egzistuojančios atsakovės skolos ar, kad jos nevertintinos, neteisingos ar nesusijusios su ginčo dalyku. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas taip pat nenurodė priežasčių, kodėl yra pasirinktas šalių tarpusavio pavedimus vertinti būtent laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. kovo 16 d., kai tuo tarpu šalis tarpusavio verslo santykiai siejo nuo 2016 metų ir tarp šalių taip pat buvo atliekami pavedimai (2024 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min. 46 sek. iki 6 min. 03 sek.). Ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu, kai į bylą buvo pateikti papildomi duomenys, neginčijo atsakovės pateiktos 2022 m. sausio 21 d. suvestinėje esančių sumų ir mokėjimo dokumentų neteisingumo ar/ir nepagrįstumo. Aplinkybė, kad tarpusavio šalių pavedimuose, kurie fiksuoti ieškovės UAB Paysera LT išrašuose ir jų pagrindu ieškovės sudarytoje 2021 m. kovo 25 d. suvestinėje, kuomet atsakovė iš ieškovės gavo lėšas, nėra pagrindas spręsti apie atsakovės skolos egzistavimą ieškovei ar vertinti, kad atsakovė netinkamai vykdė tarpusavio sutartinius įsipareigojimus ir/ar atliko kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus.
22. Ieškovės atstovas pasisakydamas dėl atsakovės pateiktos 2022 m. sausio 21 d. ieškovės ir atsakovės tarpusavio piniginių pervedimų suvestinės, pagal kurią, atsakovės teigimu, ieškovė yra skolinga atsakovei 11 057,69 Eur, nurodė, kad su ja nesutinka, nes atsakovė ieškovės bankroto byloje nėra pareiškusi kreditorinių reikalavimų. Atstovas akcentavo, kad teismas netenkino atsakovės prašymo patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą ir nutartis yra įsiteisėjusi. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-2099-967/2024 nutarė netvirtinti UAB ,,Propack prowder and formula“ (atsakovės) 16 919,33 Eur finansinio reikalavimo BUAB „IEVROKA“ bankroto byloje. Dėl šios nutarties atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir byla išsiųsta nagrinėta į apeliacinę instanciją (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi priešingai nei nurodo ieškovės atstovas, atsakovė siekia, kad ieškovės bankroto byloje būtų patvirtinti jos finansiniai reikalavimais ieškovei.
23. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės vadovui neperdavus įmonės dokumentacijos, nemokumo administratoriaus pareiga įrodyti ieškinio aplinkybes yra apsunkinta, tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškinio tenkinimas nepateikus ieškinio reikalavimą patvirtinančių įrodymų apie atsakovės skolą, taip pat nepaneigus atsakovės pateiktų įrodymų ir į bylą išreikalautų duomenų, remiantis atsakovės pateiktų įrodymų kritika, ieškinys negali būti patenkintas.
24. Teismas, visapusiškai įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visetą pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškinyje nurodytų argumentų pagrįstumą, todėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
25. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dovilė Baradinskienė