Administracinė byla Nr. A-360-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03228-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mislifa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ-20690 (toliau – ir Nutarimas) ir minėtą bylą nutraukti.

2.       Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1.                      Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektorius pareiškėjo atžvilgiu surašė Nutarimą ir pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas)
57 straipsnio 3 dalį skyrė Bendrovei 200 Eur dydžio ekonominę sankciją bei uždraudė vienerių metų laikotarpiu įdarbinti užsieniečius. Nutarimas priimtas dėl to, kad Kazachstano Respublikos pilietis S. A. ir Ukrainos pilietis Y. S. Bendrovėje dirbo su išduotu leidimu gyventi tarpininkaujant kitam darbdaviui. 

2.2.                      S. A. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dar iki Nutarime nurodytos datos (2022 m. birželio 1 d.) darbo pradžios Bendrovėje. S. A. 2022 m. gegužės 26 d.
(5 dienos iki darbo pradžios) pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) prašymą pakeisti darbdavį, o
2022 m. spalio 5 d. priimtas sprendimas pakeisti darbdavį, todėl laikoma, kad S. A. pradėjo dirbti turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2.3.                      Y. S. 2022 m. liepos 11 d. (7 dienos iki darbo pradžios) pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, o 2022 m. rugpjūčio 18 d. darbdavio iniciatyva procedūra nutraukta, atleidus darbuotoją. Y. S. Bendrovėje pradėjo dirbti turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei turėjo įmonės sutikimą keisti darbdavį.

2.4.                      Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu Bendrovės vadovas buvo suklaidintas nurodant, jog tai mažareikšmis pažeidimas ir tai nesukels pasekmių. Vėliau paaiškėjo, jog Bendrovei skirta 200 Eur bauda ir vienerių metų laikotarpiui uždrausta įdarbinti užsieniečius. Bendrovė, siekdama išvengti antstolio išlaidų, sumokėjo baudą. Bendrovė turėjo būti atleista nuo atsakomybės, nes buvo suklaidinta ir rėmėsi oficialios institucijos klaidinga konsultacija. Sankcija neproporcinga pažeidimui, nes minėti asmenys buvo įdarbinti, valstybei sumokėti mokesčiai, Migracijos departamentas informuotas apie keičiamą darbdavį, žala nepadaryta. Darbo gali netekti daugiau kaip 100 darbuotojų, Bendrovė negalės dirbti ir mokėti mokesčių valstybei.

3.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      2022 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius iš Migracijos departamento gavo raštą ,,Dėl informacijos pateikimo”, kuriame nurodyta, kad UAB ,,Mislifa" dirba Ukrainos pilietis Y. S., kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Patikrinimo metu papildomai nustatyta, kad šioje įmonėje dirba Kazachstano Respublikos pilietis S. A.. Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui S. A., dokumento Nr. 760052510, galiojantį nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tarpininkavo UAB „Transporto vystymo grupė”. 2022 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą S. A. leisti pakeisti darbdavį ir dirbti įmonėje UAB “Job Career Group”. 2022 m. gegužės 24 d. S. A. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tarpininkaujant UAB „Mislifa”. Patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, kad darbuotojai Ukrainos pilietis S. Y. ir Kazachstano Respublikos pilietis S. A. ne tik buvo įdarbinti, bet ir faktiškai atlygintinai vykdė darbo funkcijas UAB “Mislifa” naudai, nors turėjo teisėto buvimo dokumentus, išduotus tarpininkaujant kitam darbdaviui.

3.2.                      Teisės aktai, be kita ko, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 4 dalies nuostatos, nenumato galimybės darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui.

3.3.                      Nagrinėtinu atveju buvo atliekamas ne darbdavio keitimas, o naujo leidimo laikinai gyventi užsakymas tarpininkaujant UAB ,,Mislifa”. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina darbdavio keitimo procedūrą ir naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo procesą. Darbdavio keitimą užsienietis gali atlikti, kol su darbdaviu, pas kurį darbuotojas buvo įdarbintas, nėra nutraukti darbo santykiai. Sudarant darbo santykius su UAB,,Mislifa”, su UAB ,,Job Career Group“ užsieniečio darbo santykiai buvo pasibaigę, todėl darbdavio keitimas nebuvo galimas.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.                      Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2022 m. rugsėjo 23 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1125-0225 (toliau – ir Aktas). Akte teigiama, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyrius iš Migracijos departamento raštu gavo informaciją, kad UAB ,,Mislifa” dirba Ukrainos pilietis Y. S., kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektoriai atliko nelegalaus darbo patikrinimą UAB ,,Mislifa”. Nustatyta, kad bendrovė vykdo tarptautinį krovinių pervežimą.

5.2.                      Migracijos departamentas papildomai pateikė duomenis, kad Migracijos departamentas 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui S. A., galiojantį nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. iki
2023 m. rugsėjo 8 d. Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tarpininkavo UAB „Transporto vystymo grupė“. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą leisti piliečiui S. A. pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „Job Career Group“. S. A. 2022 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tarpininkaujant UAB ,,Mislifa”.

5.3.                      Atsakovas, atsižvelgdamas į Akte nustatytas aplinkybes, 2022 m. rugsėjo 28 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1125-0034 (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodyta, kad UAB ,,Mislifa”, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai Ukrainos pilietis Y. S. ir Kazachstano Respublikos pilietis S. A. turi galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie išduoti tarpininkaujant kitam darbdaviui, ne UAB “Mislifa”. Konstatuota, kad UAB „Mislifa“, įdarbinusi ir leidusi faktiškai pradėti dirbti nurodytiems darbuotojams, nesutvarkius Migracijos departamente dokumentų, kad leidimas laikinai gyventi būtų išduotas tarpininkaujant UAB „Mislifa“, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 straipsnio 4 dalį, buvo padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, numatytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Atsakomybė darbdaviui taikoma pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį.

5.4.                      Inspekcija, vadovaudamasi Akte bei Protokole nurodytomis aplinkybėmis,
2022 spalio 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NUĮPBJ-20690 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyto užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo įvykdymo, t. y. darbuotojų (trečiųjų šalių piliečių) darbo įmonėje
UAB „Mislifa“ turint teisėto buvimo dokumentus (leidimus laikinai gyventi), išduotus tarpininkaujant kitam darbdaviui. Nutarimu UAB „Mislifa“ skirta minimali bauda - 200 Eur.

6.       Teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo, UTPĮ nuostatomis bei pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui. Teismas akcentavo, jog Inspekcija, nustačiusi, jog darbdavys atliko Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje bei Užimtumo įstatymo 57 straipsnio
2 dalyje reglamentuotus teisės pažeidimus, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną padarytą pažeidimą.

7.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas ne darbdavio keitimas, o naujo leidimo laikinai gyventi užsakymas tarpininkaujant UAB ,,Mislifa”, pareiškėjas nepagrįstai sutapatino darbdavio keitimo procedūrą ir naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo procesą. Teismas akcentavo, jog darbdavio keitimą užsienietis gali atlikti kol su darbdaviu, pas kurį darbuotojas buvo įdarbintas, nėra nutraukti darbo santykiai. Teismas pažymėjo, kad sudarant darbo santykius su
UAB ,,Mislifa”, su UAB,,Job Career Group“ užsieniečio darbo santykiai buvo pasibaigę, todėl darbdavio keitimas nebuvo galimas.

8.       Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, konstatavo, jog Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Teismas nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Teismas taip pat vertino, jog Nutarimo turinys atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.

9.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Inspekcija suklaidino pareiškėją bei skundžiamo Nutarimo darbo gali netekti daugiau kaip 100 Bendrovės darbuotojų, todėl Bendrovė negalės dirbti ir mokėti mokesčių valstybei, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Inspekcija suklaidino pareiškėją. Teismas akcentavo, kad Bendrovės direktorius protokole nurodė, jog su pažeidimu sutinka, pareiškėjas paskirtą 200 Eur baudą sumokėjo. Teismas taip pat nurodė, kad klausimų dėl leidimų užsieniečiams laikinai gyventi išdavimo ir tų leidimų naikinimo procedūra yra priskirtina Migracijos departamentui, todėl Valstybinė darbo inspekcija minėtų klausimų nesprendžia.

10.       Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas nustatė, jog Nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

11.       Pareiškėjas UAB „Mislifa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20690.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 10 d. skunde nurodė, kad nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ,,pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko“. Bendrovei pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo įteiktas. Apie teismo posėdį Bendrovė sužinojo atsitiktinai posėdžio dieną ir nedelsiant pateikė prašymą sudaryti galimybę Bendrovei dalyvauti teismo posėdyje. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nebuvo užtikrina Bendrovės teisė į gynybą, todėl byla išnagrinėta neišsamiai ir priimtas nepagrįstas sprendimas.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, kad Inspekcijos paskirta sankcija nepasiriboja 200 Eur finansine sankcija, tačiau apima ir draudimą pareiškėjui vienerius metus įdarbinti užsieniečius.

12.3.                      Jei Inspekcija nekompetentinga spręsti dėl procedūrų, susijusių su užsieniečių įdarbinimu, akivaizdu, kad Inspekcija negalėjo surašyti Nutarimo ir skirti sankcijos dėl užsieniečių įdarbinimo taisyklių pažeidimo.

13.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja bylos faktines aplinkybes, savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai pažymi, jog Inspekcija tikrina darbuotojų teisėtą darbą, kurį sudaro teisėto buvimo, teisėto įdarbinimo ir teisėto darbo dokumentų patikrinimas, įvertinimas ir procesinių poveikio priemonių skyrimas. Teisėto buvimo dokumentų išdavimas ir naikinimas yra Migracijos departamento kompetencija, todėl priimdama procesinius sprendimus darbdavio atžvilgiu, Inspekcija vertina padarytą pažeidimą, o ne galimus Migracijos departamento veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 11 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ-20690, pagrįstumo ir teisėtumo.

15.       Inspekcijos Nutarimas priimtas nustačius Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies
5 punkte nustatytos užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, t. y. dėl darbuotojų (trečiųjų šalių piliečių) darbo įmonėje UAB „Mislifa“ turint teisėto buvimo dokumentus (leidimus laikinai gyventi), išduotus tarpininkaujant kitam darbdaviui.

16.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą konstatavęs, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimas, Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatuose.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, taip pat, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, jog teismas nevertino Nutarimo sukeliamų pasekmių pareiškėjui – draudimo vienerius metus Bendrovėje įdarbinti užsieniečius.

18.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19.       Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Bylą nagrinėjęs teismas įvertino esminius pareiškėjo teiktus argumentus. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, papildomos sprendime padarytos išvados.

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB ,,Mislifa”, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos: darbuotojai Ukrainos pilietis Y. S. ir Kazachstano Respublikos pilietis S. A. turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie išduoti tarpininkaujant kitam darbdaviui, ne UAB “Mislifa”. Konstatuota, kad UAB „Mislifa“, įdarbinusi ir leidusi faktiškai pradėti dirbti nurodytiems darbuotojams, nesutvarkius Migracijos departamente dokumentų, kad leidimas laikinai gyventi būtų išduotas tarpininkaujant UAB „Mislifa“, pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį, buvo padarytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, numatytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies
5 punkte.

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog „Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:<...> įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.“ Iš šios teisės normos matyti, kad jos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą), ar ne.

22.       Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama
UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“ Toks šio leidimo pobūdis lemia, kad nagrinėjamu atveju aktuali yra ta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.“ Iš šios teisės normos matyti, kad joje imperatyviai nustatyta, jog tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis įsidarbinti/būti įdarbintas tokiomis sąlygomis gali tik tuomet, kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi.

23.       Išimtis iš šios taisyklės nustatyta UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad „Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.“ Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

24.       Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad užsieniečio įdarbinimas pas konkretų darbdavį yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, kai: i) užsieniečiui yra išduotas Migracijos departamento leidimas laikinai gyventi; ii) šis leidimas turi būti išduotas arba pakeistas konkrečios įmonės (darbdavio) tarpininkavimo pagrindu (atžvilgiu); iii) užsienietis turi būti įdarbintas šioje konkrečioje įmonėje. 

25.       Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-682-624/2023, Nr. eA-307-662/2023). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis
Nr. eA-307-662/2023).

26.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas ir pareiškėjui taikyta bauda. Aplinkybę, kad užsieniečiai Bendrovėje buvo įdarbinti, patvirtina byloje surinkti įrodymai – remiantis darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščių, tachografo ir darbo užmokesčio apmokėjimo duomenimis, darbuotojas S. A. faktiškai atlygintinai dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Bendrovės naudai nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Užsienietis Y. S. faktiškai atlygintinai dirbo tarptautiniu krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigose Bendrovės naudai laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 iki 2022 m. rugpjūčio 5 d., nors turėjo teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad užsieniečiai Bendrovėje buvo įdarbinti neturėdami leidimo dirbti pas konkretų darbdavį – t. y. UAB ,,Mislifa“, todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė įdarbino trečiųjų šalių piliečius nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Aplinkybė, kad užsienietis S. A. 2022 m. gegužės 26 d. (5 dienos iki darbo pradžios) pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti darbdavį, o 2022 m. spalio 5 d. priimtas sprendimas pakeisti darbdavį, nekeičia fakto, kad minėtas darbuotojas pradėjo dirbti Bendrovėje tokio leidimo dar neturėdamas, t. y. neteisėtai.

28.       Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. 

29.       Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

30.       Pažymėtina, kad VDI, Nutarime skirdama pareiškėjui minimalią sankcijoje nustatytą baudą (200 Eur) atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi, padėjo jį išaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A248-1707/2008).

32.       Pareiškėjas ir skunde pirmosios instancijos teismui, ir apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų, išskyrus tas, kurias skirdamas baudą jau įvertino atsakovas, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjui mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos baudos dydžio.

33.       Pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų, kad jam buvo suteikta klaidinga konsultacija, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 32 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos, jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga).

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo taikyti VAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurios taikytinos tik rašytinės konsultacijos atveju. Be to, pareiškėjas teiginio dėl klaidingos konsultacijos nepagrindė jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas dėl atsakomybę šalinančios aplinkybės – klaidingos konsultacijos atmestinas kaip nepagrįstas.

35.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog negavo teismo šaukimo, nežinojo, kada įvyks teismo posėdis, todėl jame nedalyvavo, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą, byla išnagrinėta neišsamiai.

36.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą
(žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2018).

37.       ABTĮ

38.       ABTĮ

39.       ABTĮ

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo šaukimas pareiškėjui buvo įteiktas
2022 m. gruodžio 7 d. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo pareiškėją apie teisminį procesą – teismo šaukimas į 2023 m. sausio 11 d.
14:40 val. vyksiantį teismo posėdį pareiškėjui buvo siunčiamas paskutiniu teismui žinomu pareiškėjo buveinės adresu ir buvo įteiktas. Taigi, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir atsižvelgęs į tai, kad į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, nors apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovas sutiko bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, turėjo pagrindą nuspręsti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujanti proceso dalyviams. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, nenustatė pagrindo konstatuoti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinės teisės normų pažeidimus. 

41.       Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, kurioms teisėjų kolegija pritaria ir iš naujo nekartoja.

42.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mislifa“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė