Civilinė byla Nr. 2-18-979/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00089-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.4.1.; 2.6.10.8.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.;

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 15 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,

sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,

dalyvaujant ieškovui J. T., atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. T. patikslintą ieškinį ir atsakovo V. J. priešieškinį dėl kompensacijos už servituto nuostolius priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas J. T., patikslinęs pradinio ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovo V. J. priteisti: 

1) 6 724,80 Eur nuostolių atlyginimo skolą, atsiradusią ir susidariusią dėl tarnaujančių kelio ir statinių servitutų nustatymo jam nuosavybės teise priklausančiame 0.4300 ha žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.;  

2) nuo 2018 m. vasario 1 d. po 48,41 Eur periodinėmis kompensacijomis nuostolių atlyginimą, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Statistikos departamento prie Finansų ministerijos skelbiamus infliacijos duomenis;

3) bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį, turto vertinimo išlaidas, advokato darbo ir atstovavimo teisme išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise priklauso 0.4300 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo. Žemės sklype yra 1181 kv. m užstatymo ploto pastatas (kiaulidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį registruota ieškovo ir atsakovo vardu. Žemės sklypui nuo 2007 m. liepos 26 d. nustatytas statinių servitutas, nuo 2014 m. liepos 10 d. nustatytas 0.209 ha kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Servitutai nustatyti administraciniais aktais, klausimas dėl servitutų suvaržymais patiriamų nuostolių atlyginimo nebuvo išspręstas. Inicijavo klausimo dėl servitutų nuostolių atlygintinumo sprendimą, t. y. 2007 m. lapkričio 13 d. atsakovui teikė pasirašyti nuomos sutartį, vėliau 2017 m. lapkričio mėn. pakartotinai kreipėsi su nuomos sutarties projektu. Atsakovas nuomos sutarties nepasirašė, derybų dėl kainos nevedė. Laiko, kad be pagrindo neatlygintinai naudojosi, todėl kreipėsi į teismą dėl servitutų nuostolių atlyginimo kompensavimo. Faktas, kad administraciniais aktais nebuvo įvertintas servituto atlygintinumo klausimas, savaime nepaneigia reikalavimo teisės kreiptis dėl nuostolių atlyginimo kompensacijos. Aplinkybė, kad ieškovas anksčiau nereiškė reikalavimo atsakovui, nereiškia servitutų neatlygintinumo pripažinimo ar kompensacijos atsisakymo. Duomenų, apie tai, kad atsakovas nesinaudojo servitutais nėra, todėl ieškinio senaties ribose turi pareigą kompensuoti servitutų keliamus nuostolius. Statinių servitutas nustatytas nuo nuosavybės teisių atkūrimo, ieškovo, kaip savininko, teisės suvaržytos nuo 2007 m. liepos 16 d. Aplinkybių ar sąlygų, dėl kurių nuostolių atlyginimo kompensavimas nebūtų galimas, nėra. Reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo grindžiami atitinkamo laikotarpio sklypo nuomos rinkos kaina, o būtent reikalavimą dėl 56,04 Eur/mėn. nuostolių atlyginimo periodinės kompensacijos laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. UAB „STIVVF“ ataskaita Nr. 0802113 ir 2008 m. kovo 7 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr.0802113, atitinkamai 48,41 Eur/mėn laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. – byloje atliktų turto vertinimo teismo ekspertizių (ekspertės R. V. 2018 m. rugpjūčio 27 d. turto vertinimo ekspertizės aktas Nr.2018-17 ir eksperto J.G. B. 2018 m. gruodžio 13-20 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 1812-0052) aritmetiniu vidurkiu, neskaičiuojant taikyto kelio servituto pataisos koeficiento. 

Atsakovas V. J. nesutiko su ieškinio reikalavimais, priešieškiniu prašė priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos ieškovo naudai periodinę kompensaciją po 35,63 Eur į mėnesį už naudojimąsi statinių servitutu, kuris yra ieškovui priklausančiame 0,43 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindžia byloje teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertės nustatymo teismo eksperto G. J. B. ekspertizės išvada. Pripažino, kad ieškovas dėl nustatytų kelio ir statinių servitutų turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo kompensacijos. Nurodė, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo kompensavimo už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 31 d. yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė pagrįstų ir pateisinamų priežasčių dėl ko nesikreipė į teismą anksčiau. Pasiūlymą dėl nuomos sutarties atsakovui teikė 2007 metais ir atitinkamai 2017 m. pabaigoje, po ko kreipėsi į teismą su ieškiniu. Statinių servitutas nustatytas nuo 2007 metų, kelio – 2014 metų. Ieškovas, žinodamas apie servitutų nustatymą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl servitutų atlygintinumo ir kompensacijos reikalavimo. Atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti žemės nuomos sutartį, bet ne susitarti ir nustatyti atlygintiną servitutą. Laiko, kad ieškovas savo pasyviu elgesiu (neveikimu) pripažino, kad servitutai yra neatlygintini. Reikalavimas atlyginti 6 724,80 Eur nuostolius yra piktnaudžiavimas žemės sklypo savininko teisėmis, ketinimas pasipelnyti ir praturtėti atsakovo sąskaita. Pateikti dokumentai nepagrindžia laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. realiai turėtų ar patirtų nuostolių dėl kelio ir statinių servitutų buvimo. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl 6 724,80 Eur nuostolių atlyginimo grindžiamas 2008 metais atlikta turto vertinimo ataskaita, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metu iki ekonominės krizės nekilnojamojo turto kainos buvo nepagrįstai didelės, vėliau ženkliai mažėjo. Atkreipė dėmesį, kad kompensacijos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija.

Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareikštus reikalavimus palaikė, prašė tenkinti, priešieškinį atmesti. Pažymėjo, kad periodinei kompensacijai paskaičiuoti vadovavosi abiejų ekspertizių metu nustatyta sklypo rinkos nuomos verte, neskaičiuojant taikyto kelio servituto pataisos koeficiento. Ekspertė R. V. vertino faktinę situaciją dėl sklype esamų servitutų ir pagrįstai netaikė pataisos koeficientų. Atkreipė dėmesį, kad duomenų apie vertintų lyginamųjų objektų atžvilgiu galimai taikytus ir/ar netaikytus pataisos koeficientus, nėra. Abejotina, ar lyginamieji objektai galėjo būti analogiški vertinamam, todėl pasirinko eksperto nustatytą sklypo nuomos rinkos vertę iki kelio servituto pataisos koeficiento taikymo, t. y. 45,33 Eur/mėn. Akcentavo, kad ekspertas J. G. B. nevertino faktinio žemės sklypo naudojimo bei nepagrįstai padarė išvadas apie tai, kad dėl kelio servituto keičiasi sklypo paskirtis į bendro naudojimo. Ginčo sklypas yra kelių sklypų kvartalo dalis, apribotas aplink keliais, kitų sklypų naudotojams nėra poreikio naudotis kelio servitutu. Nurodė, kad kelio servitutas buvo nustatytas atsakovo, kaip ½ dalies pastato savininko, poreikiams. Aplinkybė, kad kelio ir statinių servitutai nustatyti atitinkamai 2014 m. ir 2007 m., nėra reikšminga skaičiuojant kompensacijos dydį. Statinių servitutas nustatytas visam žemės sklypui. Statinių servitutas nebuvo pakankamas dalies pastato savininkui įgyvendinti savo nuosavybės teises, todėl buvo nustatytas kelio servitutas. Dėl abiejų servitutų nustatymo patiriamų suvaržymų negali gauti pajamų iš žemės sklypo, t. y. nuomoti, be to, patiria išlaidas – moka žemės mokestį, atsakovas neprisideda. Laiko, kad prašoma priteisti kompensacija atlygintų ir kompensuotų nuostolius dėl suvaržymų. Reikalavimus reiškia bendros ieškinio senaties ribose, t. y. už dešimt metų iki kreipimosi į teismą. Ieškovas nepripažino, kad servitutai yra neatlygintiniai, anksčiau į atsakovą dėl nuostolių kompensavimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių. 2007 – 2017 metais vyko teisminiai ginčai su gretimų sklypų naudotojais, atsakovui nesutikus su 2007 metais teiktu pasiūlymu, ieškovas neturėjo pakankamai finansinių galimybių inicijuoti teisminio ginčo. Dėl kitų sklypų klausimai jau išspręsti, nuomos kainos (kompensacijos) sutartos ar priteistos teismo sprendimais. Viešų pasiūlymų dėl ginčo nuomos tretiesiems asmenims neteikė. Savo pastato dalį buvo išnuomojęs tretiesiems asmenims. Faktas, kad kita pastato dalis priklauso kitam savininkui, kur nuolat vykdoma ūkinė veikla, nustatytas statinių ir kelio servitutas, nesutrukdė nuomoti pastato dalį tretiesiems asmenims.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nepagrįstai skaičiuojamas periodinės kompensacijos dydis naudojant teismo ekspertų nustatytų žemės sklypo rinkos nuomos vertės vidurkį be kelios servituto pataisos. Eksperto G. J. B. nustatyta nuomos kaina atitinka realią rinkos vertę. Ekspertizė atlikta vadovaujantis turto vertinimo metodologija, pagrįstai taikyti servituto pataisos koeficientai, įvertintos servitutais suteikiamos teisės (važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius). Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl faktinės situacijos vertinimas nėra reikšmingas, svarbūs viešame registre registruoti juridiniai faktai – servitutai, jų turinys. Ekspertizės nenuginčytos, aktai galiojantys. Laiko, kad ekspertės R. V. ekspertizės išvada nepagrįsta ir ydinga, kadangi nebuvo taikyti privalomi pataisos koeficientai (kelio ir pastatų servituto). Sutinka su eksperto G. J. B. ekspertizės išvadomis ir mokėti periodinę kompensaciją už nustatytų servitutų nuostolius po 35,63 Eur/mėn. Reikalavimą dėl kompensacijos įsiskolinimo, laiko visiškai nepargrįstu. Pažymėjo, kad nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento 2007 metais sklypui nustatytas statinių servitutas, sklypo suvaržymai žinomi ieškovui nuo nuosavybės įgijimo. Sklypas naudos negali suteikti, komercinės naudos (pajamų) gavimas iš nuomos yra neįmanomas, žemės sklypas suformuotas pastato aptarnavimui. Nustatyta, kad nuo 2011 m. spalio 31 d. ieškovas nuomojo savo pastato dalį, gavo pajamas, atitinkamai mokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Ieškovas nepagrįstai teisminius ginčus ir finansines kliūtis įvardija objektyviomis priežastimis, kliudžiusiomis kreiptis anksčiau nei 2017 metais į atsakovą dėl nuostolių kompensavimo. Byloje nėra duomenų apie ieškovo finansinę padėtį, tačiau pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas gavo nuolatines pajamas iš pastato dalies nuomos bei iš kitų sklypų naudojimo, neabejotinai pensiją. Laiko, kad poreikis atlyginti nuostolius atsirado 2017 metais, nuo kreipimosi į teismą momento ieškovas įgijo teisę į atlygintino servituto nustatymą, todėl sutinka nuo kreipimosi į teismą atlyginti ieškovui nuostolius.

Teismo ekspertizės, atliktos R. V., akte Nr. 2018-117 konstatuota, kad 0.4300 ha bendro ploto kitos (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos rinkos vertė (vertinimo dieną 2018 m. rugpjūčio 20 d.) – 103 Eur/mėn arba 1 236 Eur/metus (t. 1 b. l. 132-152). 

Teismo ekspertizės, atliktos G. J. B., akte Nr.1812-0052 konstatuota, kad žemės sklypo, bendro ploto 0.4300 ha, paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui J. T., atsižvelgiant į tai, kad sklypas nėra laisvas, yra pastatas – kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso ieškovui J. T. ir kita ½ dalis pastato priklauso atsakovui V. J., nustatyta nuomos rinkos vertė (vertinimo dieną 2018 m. gruodžio 13 d.) buvo 71,25 Eur/mėn. arba 855 Eur/metams (t. 3 b. l. 66-86).  

Teismo ekspertas G. J. B. teismo posėdžio metu patikslino atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą, pažymėdamas, kad akto Nr. 1812-0052 19 lape padarytas aiškus rašymo apsirikimas skaičiuojant vertinamo žemės sklypo 1 ha nuomos rinkos kainą per mėnesį aritmetinėje progresijoje įrašant „X1“ duomenis vietoj 29 nurodyta 19. Padarytas rašymo apsirikimas nekeičia skaičiavimo, gaunama mėnesio 1 ha nuomos kaina nesikeičia, kaip nurodyta yra 210,85 Eur/mėn. Nurodė, kad taikė pataisos koeficientus, vadovaudamasis nacionalinės teisės aktais – Turto ir verslo metodika, be kita ko, tarptautiniais standartais, naudojosi VĮ „Registrų centro“ teikiamais duomenimis (sklypo, lyginamųjų objektų, rinkos tyrimais). Aktualūs buvo laiko ir vietos, turto paskirties pataisos koeficientai, kitos sąlygos – plotas ir naudojimo sąlygos (kelio ir pastatų servitutai, suteikiantys teisę važiuoti, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus), specialios prielaidos (kelio servitutas faktiškai keičia sklypo dalies naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo į bendrojo naudojimo teritorijų), užstatymo koeficientas. Lyginamieji objektai parinkti aktualaus laikotarpio – registruoti per paskutinius 36 mėn. nuomos sandoriai atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį, naudojimo būdą, plotą ir kitus veiksnius. Duomenų apie tai, ar jiems analogiškai taikyti vieni ar kiti kelio ir/ar servituto koeficientai, nesimato. Duomenys gaunami iš VĮ „Registrų centro“ pagal formuojamas užklausas.  Pažymėjo, kad faktinis sklypo naudojimas nebuvo vertinamas, kadangi nėra nustatytos ir įregistruotos naudojimosi tvarkos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0.4300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 7-8), nuosavybės teisės įgytos atkūrus nuosavybės teises kaimo vietovėje 2007 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. S-33-23003 (t. 1 b. l. 10), sklypo naudojimo paskirtis (būdas) – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija (t. 1 b.l.7-8,10), nustatytas 0.43 ha ploto statinių servitutas (tarnaujantis), nuo 2014 m. liepos 1 d. – 0.209 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis) (teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus) (t. 1 b. l. 7-8). Žemės sklype yra ieškovui ir atsakovui po ½ dalį nuosavybės teise priklausantis 1012 kv. m ploto pastatas-kiaulidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 13-16). 2007 m. spalio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovas teikė atsakovui raštu pasiūlymus (nuomos sutartis) dėl kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu (t. 1 b. l. 19, 47). Atsakovas į pasiūlymus nereagavo, todėl ieškovas kreipėsi dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo kompensacijos į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnio pagrindu.

Ginčo tarp šalių dėl servituto atlygintinumo nėra. Atsakovas sutiko, kad ieškovas turi teisę į administraciniu aktu nustatytų servituto nuostolių atlyginimą. Ginčas tarp šalių kilo dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo momento bei atlyginimo už naudojimąsi servitutu nuostolių kompensacijos dydžio (pagrįstumo) priteisimo.

Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančio daikto savininko teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti, taikoma padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Nuostolių dydis nustatomas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Konkrečius nuostolius turi įrodyti tarnaujančio daikto savininkas (CPK 178 straipsnis). Nustatant kompensacijos dydį privalo įvertinti tai, kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančio daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galima visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančio daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017).

Pirmasis ieškovo reikalavimas yra nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., t. y. už dešimt metų iki ieškinio teismui pateikimo dienos (ieškinys teisme registruotas 2018 m. sausio 15 d., priimtas 2018 m. vasario 5 d.) reiškia ieškinio senaties ribose. Ieškovo, kaip savininko, teisė reikalauti, atitinkamai atsakovo, kaip servituto turėtojo, prievolė kompensuoti tarnaujančio daikto savininkui nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo numatyta įstatymo, kyla iš atitinkamų daiktinių teisių suvaržymo (CK 4.129 straipsnis), tokiam reikalavimui taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalies. Atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad dešimties metų laikotarpiu ieškovas nereiškė pretenzijų nepaneigia ieškovo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo kompensacijos ieškinio senaties ribose. Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai pareikšti nepraleidus ieškinio senaties termino, aplinkybės ir/ar priežastys, dėl kurių ieškovas galimai nesavalaikiai, kaip teigia atsakovas, kreipėsi į teismą, iš esmės neturi teisinės reikšmės reikalavimo pagrįstumo vertinimui, todėl teismas jų nenagrinėja ir detaliau nepasisako.

Atsakovas teigia, kad ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dėl nuostolių atlyginimo kompensacijos už servitutą priteisimo. Nustatyta, kad servitutai nustatyti administraciniais aktais, atlygintinumas nebuvo išspręstas. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CK 4.129 straipsnio, nurodė, kad nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus: viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, o kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos yra servituto turinio dalis, todėl tokios kompensacijos turi būti nustatomos kaip atlygintinis servitutas akte dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Nustatant servitutus nebuvo nuspręsta dėl jų atlygintinumo. Tai sąlygoja, kad kol servituto turinys nepakeistas, ieškovas kaip tarnaujančio daikto savininkas, neturi teisės reikalauti atlygintino servituto, t. y. periodinių kompensacijų, kurių dydžio nereikia įrodinėti kaip konkrečių, patiriamų dėl servituto nuostolių. Neatlygintino servituto nustatymas neužkerta kelio ieškovui CK 4.129 straipsnio pagrindu reikalauti konkrečių nuostolių, kuriuos patyrė dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Reikalaudamas konkrečių nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti nuostolius, jų dydį ir konkrečių nuostolių ryšį su nustatytu servitutu.

Ieškinio reikalavimas, reiškiamas dėl kompensacijos už dešimties metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos dėl atlyginimo už naudojimąsi jam priklausančiu žemės sklypu formuluojamas kaip nuostolių atlyginimo kompensavimas. Paskaičiuojamas konkrečia suma pagal turimus žemės sklypo rinkos nuomos 2008 m. kovo mėnesio duomenis, vadovaujantis 2008 m. kovo 7 d. UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kai mėnesio nuomos kaina – 56,04 Eur (56,04 Eur x 10 metų (t. y. 120 mėnesių) yra 6 724,80 Eur. Pažymėtina, kad galimybė priteisti nuostolius negautų pajamų forma atitinka tiek bendrąsias nuostolių atlyginimo nuostatas (CK 6.249 straipsnis), tiek servituto atlygintinumo aspektu pagal CK 4.129 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011). Pareiga įrodyti nuostolius tenka tarnaujančio daikto savininkui (CPK 178 straipsnis). Atsakovo nuomone, vertinant reikalavimo dėl nuostolio atlyginimo kompensavimą už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., akivaizdu, kad UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nėra pakankama pagrįstumui įrodinėti. Aktualiu laikotarpiu visuotinai žinoma ir pripažinta, kad dėl 2009-2010 metų vykusios Pasaulinės ekonominės krizės ženkliai keitėsi nekilnojamojo turto kainos rinkoje. Teismo vertinimu, 2008 m. kovo 7 d. (momentinė) žemės sklypo rinkos nuomos vertė pagal UAB „STIVVF“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, nesant kitų laikotarpių galimos ar tikėtinos žemės sklypo rinkos nuomos kainos, nėra pakankama ieškovo reikalavimo pagrįstumui įrodyti (CPK 178 straipsnis). 

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos 2007 m. vasario 22 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Pastatas, nuosavybės teise priklausantis ieškovui ir atsakovui, žemės sklype stovėjo dar iki atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą. Nuosavybės atkūrimo momentu galiojantys įstatymai įtvirtino statinių savininkų ir asmenų, kuriems grąžinta žemė interesų pusiausvyrą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria kitaip. Šalių susitarimo aktualiu laikotarpiu dėl naudojimosi žemės sklypu atlyginimo nebuvo. Ieškovui priklausančio 0.4300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis (būdas) – pramonės ir sandėliavimo. Teismas, pasinaudojęs vieša prieiga prie VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieška pagal unikalų numerį prieiga (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad 2019 m. balandžio 9 d. sklypo vidutinė rinkos vertė – 3360 Eur. (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Pagal viešai teikiamus duomenis Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais nustatytas metinis valstybinės žemės nuomos mokestis iki 2018 metų – 4 procentai žemės vertės, kai paskirtis pramonės ir sandėliavimo. Įvertinus tai, kad statinių servitutas nustatytas visam sklypo plotui (0.4300 ha), atitinkamai žemės nuomos metinis mokestis būtų 134,40 Eur (3 360 Eur x 4 proc.) ir 1 344 Eur už dešimties metų laikotarpį (pvz.: Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai: 2015 m. rugpjūčio 12 d. Nr.K-200, 2016 m. rugpjūčio 30 d. Nr. K-216, 2017 m. rugsėjo 17 d. Nr. K-205 ir kt). Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, be kita ko, išlaikant žemės savininko ir naudotojo teisių tarpusavio pusiausvyrą, pripažintina, kad nesant šalių susitarimo, teisingas atlyginimas yra vienkartinė nuostolių atlyginimo kompensacija lygi 1 344 Eur, t. y. dešimties metų laikotarpiu valstybinės žemės nuomos suma. Teismo vertinimu, nustatyta kompensacijos suma remiantis valstybinės žemės nuomos verte, be kita ko, labiausiai atitinka asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi atsakovas būtų turėjęs mokėti valstybei už naudojimąsi žemės sklypu, jeigu nuosavybės teisės nebūtų atkurtos ieškovui.

Antruoju ieškinio reikalavimu prašoma priteisti periodinę nuostolių, atsiradusių dėl nustatytų servitutų atlyginimo periodinėmis kompensacijomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki servitutų pabaigos po 48,41 Eur per mėnesį. Nuostolius įrodinėjo negautomis už žemės sklypo nuomą pajamomis, kurias paskaičiavo išvesdamas byloje atliktų teismo ekspertizių nustatytos žemės sklypo nuomos rinkos vertės aritmetiniu vidurkiu, eliminuodamas kelio servituto koeficiento taikymą. Atsakovas priešieškinio reikalavimus įrodinėjo analogiškai žemės sklypo rinkos nuomos kaina byloje atliktos teismo ekspertizės pagrindu, t. y. po 35,36 Eur per mėnesį, taikant kelio servituto ir užstatymo pataisos koeficientus.

Sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už naudojimąsi svetimu žemės sklypu servituto pagrindu, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tai, kad žemės naudotojo teisių apimtys nuomos ir servituto atvejais yra skirtingos (CK 4.127-4.128, 6.477, 6.483, 6.545, 6.550 straipsniai). Nuomos atveju nuomininkas įgyja ne tik naudojimosi, bet ir valdymo teisę, be to, žemės nuomininkas turi teisę ne tik naudoti esamus statinius, bet ir vykdyti kitą veiklą, netgi, esant tam tikroms sąlygoms – inicijuoti naujų statinių statybą. Servituto atveju – turėtojo teisės yra žymiai siauresnės, o būtent, servitutu galima naudotis tik ta apimtimi, kokia nustatyta (esamiems statiniams naudoti, važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (galvijus) ir pan.). Nuomotojas išnuomotu žemės sklypu negali naudotis, servituto atveju – naudotis teisė lieka, nepažeidžiant  servituto turėto teisių. Žemės sklypo savininko teisių suvaržymai nuomos ir servituto atveju yra skirtingi, be kita ko, nuomininko bei viešpataujančio daikto savininko teisių apimtys. Skaičiuojant atlyginimą už servitutą žemės sklypo (tarnaujančio daikto) savininko patiriami nepatogumai, netekimai negali būti traktuojami kaip negautos (negaunamos) pajamos pagal komercinės nuomos pagrindu nuomojamo žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-596/2013).

Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovas nuostolių kompensacijos dydį grindžia žemės sklypo rinkos nuomos kaina. Byloje paskirtų teismo ekspertizių metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos nuomos kaina 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 103 Eur/mėn. (teismo ekspertės R. V. išvada (t. 1 b. l. 152), atitinkamai 2018 m. gruodžio 13 d. – 71,25 Eur/mėn. (teismo eksperto G. J. B. išvada (t. 3 b. l. 86). Nustatytos žemės sklypo rinkos nuomos kainos skirtumas beveik 30 proc. Žinoma, kad teismo eksperto išvada nereiškia, kad nustatomas faktas pagal užduodamą klausimą yra įrodytas. Ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, neturi teismui iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnis). Neabejotina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai būna patikimesni, tačiau turi būti vertinami vadovaujantis bendromis įrodinėjimo taisyklėmis – pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 straipsnis). Atmesti eksperto išvadą (dalį) kaip įrodymą galima būtų tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Pažymėtina, kad byloje kilus abejonėms dėl pirminę ekspertizę atlikusios teismo ekspertės R. V. galimo nešališkumo (ankstesnių turto vertinimų atlikimo), pasirinkto vertinimo metodo (lyginamųjų objektų), paskirta pakartotinė ekspertizė žemės sklypo nuomos rinkos vertei nustatyti. Vien tai, kad kilo abejonių dėl pirminės žemės sklypo nuomos rinkos vertės ekspertizės, savaime nėra pagrindas pripažinti bei abejoti teismo ekspertizės išvadų patikimumu. Aukščiau nurodytų aplinkybių, keliančių abejones dėl pirminės ekspertizės, nenustatyta. Teismo eksperto G. J. B. ekspertizės akte smulkūs techninio pobūdžio netikslumai, atliekant žemės sklypo nuomos rinkos vertės nustatymą aritmetinėje progresijoje įrašant dedamuosius elementus suklysta 19 puslapyje nurodant vertinamo žemės sklypo datos laiko 2018 m. 12 mėn. vietoj pažymėto Nr. 29 atitinkamai Nr. 19, nedaro šio akto nepatikimo. Teismo ekspertas 2019 m. kovo 25 d. posėdžio metu paaiškino nustatytus netikslumus, atsakė į šalių, jų atstovų klausimus, išsklaidė visas abejones dėl ekspertizės atlikimo, taikyto metodo ir pataisos koeficientų pagrįstumo.

Lyginant atliktas teismo ekspertizės išvadas lyginamųjų objektų ir taikytų/netaikytų pataisos koeficientų aspektu, matyti, kad pirminės ekspertizės išvadas iš esmės paneigia pakartotinės ekspertizės išvados. Pirminės ekspertizės metu vertinti 7 objektai (žemės sklypai pagal vietą ir zoną, paskirtį (naudojimo būdą), laiką), taikyti vietos pataisos koeficientai (t. 1 b. l. 150-151). Pakartotinė ekspertizė atlikta vertinant 5 objektus (žemės sklypai pagal vietą ir zoną, paskirtį (naudojimo būdą), plotą, laiką), be kita ko, taikant žemės sklypo kelio servituto ir užstatymo pataisos koeficientus. Teismo ekspertas G. J. B. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kelio servituto ir užstatymo pataisos koeficientų taikymo pagrįstumą ir būtinumą pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2 p. (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“). Pripažintina, kad pakartotinės ekspertizės išvados yra pagrįstos išsamiu tyrimu, detalia faktinių duomenų analize, atsižvelgiant tiek į individualius vertinamo turto ypatumus, tiek ir į bendruosius rinkos kriterijus, vertinimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kitus vertinimo praktikoje naudojamus dokumentus bei šaltinius. Be kita ko, teismo eksperto G. J. B. atlikta ekspertizė ir nustatyta galima žemės sklypo rinkos nuomos vertė pagal taikytus kelio servituto ir žemės užstatymo pataisos koeficientus iš esmės labiau atitinka ir atspindi aukščiau paminėtus esminius žemės sklypo savininko teisių suvaržymus (netektis) dėl servituto. Vertinant visumoje reikšmingas aplinkybes dėl nuostolių atlyginimo kompensacijos, be kita ko, aplinkybę, kad atsakovas byloje pareikštu priešieškiniu sutinka mokėti ieškovui po 35,63 Eur/mėn. periodinę kompensaciją, pripažintina, kad būtent toks kompensacijos dydis atitinka įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinus visumoje bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovas pareikštus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kompensavimo, atitinkamai atsakovas priešieškinio reikalavimus – įrodė iš dalies, todėl ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 24,24 proc. ((1344 Eur r+35,63 Eur x 12mėn.) x 100 proc./6724,80 Eur + 48,4 1Eur x 12mėn.)), atsakovo priešieškinio reikalavimai – 87,88 proc. (75,76 proc. +100 proc.)/2).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas ieškinio reikalavimus apmokėjo 263 Eur žyminiu mokesčiu (t. 1 b. l. 5, 54), patyrė 600 Eur atstovavimo teisme išlaidas (t. 1 b. l. 102,103), 202 Eur (700 Lt) turto vertinimo išlaidas, 150 Eur eksperto išlaidų atlyginimas, viso 1 216 Eur. Atsakovas priešieškinio reikalavimus apmokėjo 29 Eur (t. 3 b. l.142), 1 550 Eur turto vertinimo ekspertizes, 500 Eur procesinių dokumentų rengimo ir 200 Eur atstovavimo teisme, 121 Eur turto vertinimo išlaidas, viso 2 400 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokatų dalyvavimą bylos nagrinėjime, pripažintina, kad šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m . balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų reikalavimų dalį (ieškinys tenkintas 24,24 proc., priešieškinys – 87,88 Eur), ieškovui iš atsakovo priteistina 294,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai atsakovui iš ieškovo – 2 109,12 Eur. Atlikus šalių tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 814,36 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 13,94 Eur. Proporcingai atmestų/tenkintų ieškinio/ priešieškinio reikalavimų dalyje pagal aritmetinį vidurkį atlyginamos atitinkamai iš ieškovo 11,40 Eur, iš atsakovo 2,54 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis). Įvertintus tai, kad iš atsakovo priteisina bylinėjimosi išlaidų suma  yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 264, 265, 268, 270 straipsniais 

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovui J. T. 1 344 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus) nuostolių atlyginimo kompensaciją dėl servitutų nustatymo už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.  

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovui J. T. periodinę 35,63 Eur (trisdešimt penkių eurų 63 centų) kompensaciją dėl servitutų nustatymo už naudojimąsi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), mokamą kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nuo 2018 m. vasario 1 d. iki servitutų pabaigos, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Statistikos departamento prie Finansų ministerijos skelbiamus infliacijos duomenis. 

Priteisti iš ieškovo J. T. atsakovui V. J. 1 814,36 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiolika eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo J. T. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Kitoje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                      Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė