Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-140-175/2016;
Teisėja Ramyna Šidlauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19131-2015-6;
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.; 2.4.6.; 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nuteistojo A. D. G. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, civiliniam atsakovui D. Ž.,
apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. G. ir civilinio atsakovo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. G. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią, BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. „b“ p. p., subendrinus su 2015-02-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi), tęsti mokslą arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,
n u s t a t ė :
A. D. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 29 d., apie 17 val., viešoje vietoje – gatvėje ties baru „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu vieną kartą E. Š. į veidą, o šiam nukritus, vieną kartą įspyrė į veidą, tuo padarydamas E. Š. kairės akies obuolio sumušimą, pasireiškusį lęšiuko išnirimu į stiklakūnį, kraujo susikaupimu kairės akies obuolyje, tinklainės sukrėtimu, kraujosruva po akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą viršutiniame kairės akies voke, nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinės ir raudonio viduje, poodinę kraujosruvą kairiame žande, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis A. D. G. skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį sumažinti. Nuteistojo vertinimu, jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra per griežtas. Dėl paskirtos bausmės nuteistasis nuosprendžio neginčija, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad privalo būti nubaustas. Nuteistasis nurodo suprantantis ir tai, kad reikia atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir teritorinei ligonių kasai. Tačiau nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai, jam neturint turto, uždarbio ar kitų galimybių atlyginti žalą, ją priteisė subsidiariai iš įstatyminio atstovo D. Ž., kuris nėra nuteistojo įstatyminis atstovas. A. D. G. pažymi, kad jo gimimo liudijime tėvu įrašytas D. G., todėl teismas nepagrįstai žalą subsidiariai priteisė iš D. Ž.. Taip pat teismas nesumažino išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors byla nėra sudėtinga, nagrinėjimas ilgai neužtruko, nenurodyti sudėtingi motyvai. Teismas mažai sumažino turtinės žalos atlyginimą. Iš besimokančio ir nedirbančio jaunuolio priteisė per daug. Nukentėjusysis teisme nenurodė priežasčių ir sąlygų, kodėl turėtų būti priteista tokia didelė suma.
Civilinis atsakovas D. Ž. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį, kuria žala, nuteistajam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteista iš nuteistojo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo D. Ž., panaikinti. D. Ž. atkreipia dėmesį į tai, kad gimimo liudijime jis nėra nurodytas A. D. G. vaiko tėvu. Apklausiamas liudytoju paaiškino, kad gyveno kartu su buvusios sugyventinės sūnumi A. D. G., juo rūpinosi, tačiau nėra vaiko tėvas, nėra oficialus jo globėjas. Tyrėja sakė susitvarkyti dokumentus dėl laikinos globos, tačiau jis nurodė, kad dokumentų nesitvarkys, nes A. D. G. nėra jo biologinis sūnus. D. Ž. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme, posėdyje jo niekas nieko neklausė, neuždavė nei vieno klausimo, neklausė, ar jis yra vaiko tėvas, ar turi globos dokumentus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo įvertinti visą byloje esančią medžiagą, tame tarpe ir vaiko gimimo liudijimą, iš kurio aiškiai matyti, kas yra vaiko tėvas. D. Ž. tvirtina nėra materialiai atsakingas už nusikalstama A. D. G. veika padarytą žalą, todėl teismas neteisėtai nusprendė taikyti subsidiarinę atsakomybę. Nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepime į apeliacinius skundus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroras G. Jakštas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime prokuroras pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog A. D. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi, kas gali tinkamai atstovauti jo interesams. Buvo apklaustas D. Ž. ir apklausoje, būdamas įspėtas dėl žinomai melagingų parodymų davimo, jis nurodė, kad yra A. D. G. tėvas, tačiau teisiškai šis faktas nėra įformintas. Taip pat D. Ž. nurodė, kad tuo metu, kai jis buvo išvykęs į užsienį, jo sugyventinė G. G. vaiko gimimo liudijime dėl nežinomų priežasčių tėvu įrašė D. G.. G. G. išvyko į užsienį, paliko 7 metų sūnų ir nuo to laiko A. D. G. prižiūri, jį išlaiko ir juo rūpinasi D. Ž.. Be to, D. Ž. 2015-06-17 apklausoje išreiškė prašymą pripažinti jį atstovu pagal įstatymą ir ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2015-06-17 nutarimu buvo pripažintas nepilnamečio A. D. G. atstovu pagal įstatymą, kaip jo tėvas. Jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat ir tai, kad pagal įstatymą jis gali būti įtrauktas civiliniu atsakovu. D. Ž. su tuo sutiko. Jam buvo išaiškinta ir nutarimo apskundimo teisė. Pareiškus byloje civilinį ieškinį, D. Ž. pasirašytinai buvo įtrauktas civiliniu atsakovu, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, išaiškinta nutarimo įtraukti jį civiliniu atsakovu apskundimo teisė. D. Ž., kaip A. D. G. atstovas pagal įstatymą, buvo supažindintas ir su baigtu ikiteisminiu tyrimu, pastabų, prašymų neišreiškė. Prokuroras atsiliepime taip pat pažymi, kad priimant sprendimą dėl D. Ž. pripažinimo nepilnamečio A. D. G. atstovu pagal įstatymą ir civiliniu atsakovu, buvo atsižvelgta ne tik į D. Ž. paaiškinimus, bet ir į kitus byloje esančius duomenis: mokymo įstaigos charakteristikoje nurodytus duomenis, kad D. Ž. atstovauja sūnų, ankstesnės bylos, kurioje D. Ž. taip pat buvo pripažintas nepilnamečio A. D. G. atstovu pagal įstatymą ir civiliniu atsakovu, duomenis. Prokuroro vertinimu, civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų advokato paslaugoms atlyginti klausimai skundžiamu nuosprendžiu išspręsti teisingai, nepažeidžiant įstatymo, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
Teismo posėdyje civilinis atsakovas D. Ž. savo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistojo A. D. G. gynėjas advokatas A. G. Šalavka nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo A. D. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Civilinio atsakovo D. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis keičiamas.
Nuteistasis A. D. G. savo apeliaciniame skunde kaltės klausimo, įrodymų vertinimo neginčija, tačiau nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nesumažino išlaidų advokato pagalbai apmokėti, per mažai sumažino turtinės žalos dydį, taip pat nepagrįstai žalą priteisė subsidiariai iš jo ir D. Ž., kuris nėra jo tėvas. Nuosprendžio dalį dėl žalos priteisimo subsidiariai iš A. D. G. ir D. Ž. savo apeliaciniame skunde ginčija ir civiliniu atsakovu pripažintas D. Ž.. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi apeliacinį procesą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.).
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š., atstovaujamas advokato padėjėjo M. Š., pareiškė civilinį ieškinį 486,70 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl A. D. G. neteisėtų veiksmų, šią žalą priteisė iš nuteistojo A. D. G., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo D. Ž..
Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų ir skundžiamo nuosprendžio argumentus, atlikusi byloje įrodymų tyrimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje pareikštą civilinį ieškinį priteisdamas iš nusikalstamą veiką padariusio asmens A. D. G., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo D. Ž., neteisingai vertino bylos duomenis, dėl to neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinio ieškinio atlyginimo.
BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuskalstamą veiką, dėl kurios nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, padarė nepilnametis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 str. 1 d. nuostatas nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Iš to seka, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turėdamas turto ar kitų savarankiškų pajamų, pakankamų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tokią žalą atlygina pats. Tokiu atveju, kai nuteistasis turto ar pajamų neturi, pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą (visą ar jos dalį) atsiranda nepilnamečio tėvams ar rūpintojams (CK 6.276 str. 2 d.). Pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, o jo atstovui (tėvams, globėjams, rūpintojams) numatyta ir BPK 111 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstamą veiką A. D. G. padarė būdamas nepilnametis, kad jis nedirba, turto neturi, mokosi, civilinį ieškinį subsidiariai priteisė iš A. D. G. įstatyminiu atstovu ir civiliniu atsakovu pripažinto D. Ž..
BPK 53 str. 2 d. nurodyta, kad atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje analizuojamų faktinių aplinkybių kontekste D. Ž. nelaikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens įstatyminiu atstovu, todėl jam neatsiranda ir pareiga atlyginti nepilnamečio nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliaciniuose skunduose tiek A. D. G., tiek D. Ž. tvirtina, kad D. Ž. nėra biologinis nuteistojo tėvas, nėra jo įsivaikinęs ar paskirtas globėju ar rūpintoju. Byloje pateiktoje A. D. G. gimimo liudijimo kopijoje (T. 1, b. l. 76) vaiko tėvu nurodytas D. G.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. Ž. patvirtino, kad jis nėra A. D. G. biologinis tėvas. G. G. išvyko į užsienį ir vaiką paliko. Jis nenorėjo, kad vaikas augtų vaikų namuose, todėl jį augino. Tyrimo metu sakė, kad nėra tikrasis vaiko tėvas, kad neatstovaus bylose, tačiau gavo teismo šaukimą. Teisme jo nieko neklausinėjo. Mokykloje vaiko interesus atstovauja tik dėl to, kad daugiau nėra kam. Globėju taip pat nėra pripažintas (T. 2, b. l. 27). Nuteistasis A. D. G. taip pat patvirtino, kad D. Ž. nėra jo tėvas. Mokykloje jis atstovauja tik dėl to, kad daugiau nėra kam. Jokios globos nėra (T. 2, b. l. 27). Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo bandoma nustatyti A. D. G. motinos G. G. gyvenamąją vietą užsienyje ir ją iškviesti į teismo posėdį, tačiau to padaryti, išnaudojus visas turimas procesines priemones, nepavyko. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir byloje nesant duomenų apie tai, kad D. Ž. būtų pripažintas A. D. G. globėju ar rūpintoju, ar būtų A. D. G. įvaikinęs, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį iš D. Ž., kaip A. D. G. atstovo pagal įstatymą, priteisė nesant tam teisinio pagrindo. Byloje esantys Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-06-17 nutarimas leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese (T. 1, b. l. 58), 2015-08-20 nutarimas įtraukti asmenį į bylą civiliniu atsakovu (T. 1, b. l. 59), nelaikytini juridiniu pagrindu D. Ž. pripažinti nepilnamečio A. D. G. tėvu. Juo labiau tokiu pagrindu nelaikytinas D. Ž. 2015-06-17 liudytojo apklausos protokolas, kuriame D. Ž. nurodė esantis vaiko tėvu. Tėvystės nustatymas, pripažinimas ar jos nuginčijimas, globos, įvaikinimo klausimai reglamentuojami Civiliniame kodekse, dėl šių aplinkybių nustatymo, pripažinimo ar pakeitimo turi būti inicijuojami atitinkami procesai, priimti atitinkami sprendimai, nustatantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus juridinius faktus. Kaip minėta, jokių objektyvių duomenų, kad D. Ž. būtų kreipęsis dėl jo pripažinimo vaiko tėvu, dėl globos ar įvaikinimo nustatymo, baudžiamojoje byloje nėra. Nei A. D. G., nei D. Ž. nepatvirtino, kad dėl tėvystės būtų priimti kokie sprendimai, keičiantys A. D. G. gimimo liudijime padarytą įrašą apie vaiko tėvą. Pažymima, kad baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą savo išvadas grįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Šis reikalavimas galioja ne tik vertinant įrodymus dėl asmens kaltės, bet ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kad šios konkrečios bylos kontekste D. Ž. nelaikytinas A. D. G. atstovu pagal įstatymą, atitinkamai – ir civiliniu atsakovu, turinčiu pareigą subsidiariai atlyginti nepilnamečio asmens, neturinčio turto ir pajamų, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taip pat objektyviai nesant galimybės į procesą civiliniu atsakovu įtraukti A. D. G. motiną G. G., skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo subsidiariai iš A. D. G. ir D. Ž. keistinas, civilinį ieškinį priteisiant tik iš nuteistojo (BPK 328 str. 4 p.).
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį. Nurodo, kad teismas nesumažino išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisė per daug iš besimokančio ir nedirbančio jaunuolio.
Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, priteisė 486,70 Eur turtinei žalai atlyginti, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalba nagrinėjant bylą teisme. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, įvertino tinkamai, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiajam (tiek fizines, tiek psichines), jo dėl sužalojimų patirtus neigiamus fizinius išgyvenimus ir nepatogumus (teko vykti pas gydytojus, gydytis stacionare, teko daryti operaciją, jautė skausmą, kurį laiką negalėjo matyti viena akimi, sužalojimai padaryti veido srityje, dėl sužalojimų susilpnėjo regėjimas kaire akimi), įvertinęs ir kaltininko turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais prašomą priteisti ieškinio sumą nuo 3000 Eur sumažino iki 2500 Eur. Priteista suma neturtinei žalai atlyginti, kolegijos įsitikinimu, nėra aiškiai per didelė ar neproporcinga kilusioms pasekmėms ir nukentėjusiojo patirtiems išgyvenimams, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį nėra objektyvaus pagrindo. Taip pat nėra pagrindo mažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistų nukentėjusiojo turėtų išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo pagalba baudžiamojoje byloje, atlyginimu. Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai (sąskaita už teisines paslaugas, T. 1, b. l. 145 ir pinigų priėmimo kvitas, T. 1, b. l. 146), patvirtina, kad E. Š. už ieškinio surašymą ir atstovavimą baudžiamojoje byloje advokato padėjėjui M. Š. sumokėjo 500 Eur. Ši suma, priešingai, negu teigia nuteistasis, įvertintos nagrinėjamos bylos aplinkybes, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, nelaikytina aiškiai per didele, yra įrodyta rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo priteista pagrįstai. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundo argumentus dėl civilinio ieškinio išsprendimo, pastebėjo, kad turtinės žalos dydis buvo paskaičiuotas neteisingai, dėl to iš nuteistojo nepagrįstai priteista didesnė, negu pagrįsta rašytiniais įrodymais, suma. Apeliacinės instancijos paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, užtikrinti, kad neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys) neįsiteisėtų. Atsižvelgiant į tai, turtinės žalos suma tikslintina apeliacinės instancijos teisme.
Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas priteisė 486,70 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau, įvertinus šią sumą patvirtinančius įrodymus akivaizdu, kad priteista suma neatitinka sumos, kuriai pagrįsti byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Nusikaltimu padarytai turtinei žalai pagrįsti baudžiamojoje byloje buvo pateikti kvitai, pagrindžiantys atitinkamų prekių įsigijimą, sumokėjimą už suteiktas paslaugas (T. 1, b. l. 147-151). Įvertinus pirmosios instancijos teismo priteistą sumą turtinei žalai atlyginti ir byloje esančiais kvitais pagrįstą sumą matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvituose nurodytos sumos (73,24 Eur ir 44.31 Eur) buvo paskaičiuotos po du kartus, t. y. laikant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta 2x73,24 Eur ir 2x44,31 Eur, nors yra patekti tik du tokias sumas patvirtinantys kvitai, sudaryti iš pirkinių kvito ir mokėjimo kortelės kvito (T. 1, b. l. 147, 148). Be to, į sumą turtinei žalai atlyginti įskaičiuota kvite iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta rankų kremo vertė – 2,44 Eur, kuri nelaikytina susijusi su padaryta nusikalstama veika. Įvertinus paminėta, nuosprendžiu priteista suma turtinei žalai atlyginti mažintina iš jos atimant nepagrįstai priskaičiuotą sumą: 73,24 Eur, 44,31 Eur, 2,44 Eur, iš viso – 119,99 Eur ir nukentėjusiajam priteistina 364,69 Eur turtinei žalai atlyginti.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. D. G., išlaidas sudaro 243,18 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 st. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.,
n u t a r i a:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. civilinis ieškinys, nuteistajam A. D. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai priteistas iš jo įstatyminio atstovo ir civilinio atsakovo D. Ž. ir civilinį ieškinį priteisti tik iš nuteistojo A. D. G..
Patikslinti Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą sumą turtinei žalai atlyginti: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Š. iš nuteistojo A. D. G. priteisti 364,69 Eur.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 243,18 Eur, iš nuteistojo A. D. G. nepriteisti.
Pirmininkaujantis teisėjas Algerdas Urbšys
Teisėjai Evaldas Gražys
Arūnas Paštuolis