Baudžiamoji byla Nr. 1-127-953/2015

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00343-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 2.3.6.4.5.;

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,

kaltinamajam S. K.,

gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

nukentėjusiajai I. U.,

gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

ekspertui H. D.,

civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Šiaulių skyriaus atstovams nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – specialus vidurinis, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, - mechanizatorius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

S. K., 2014-04-27 apie 14 val. 19 min. name, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, įsprausdamas nukentėjusiąją I. U. į kampą bei suduodamas kumščiu ne mažiau 1 kartą į galvą, padarė jai šiuos sužalojimus: pakauškaulio kairės pusės lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nukentėjusiajai I. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pakauškaulio lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis S. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad balandžio 27 d. apie 14 val. adresu (duomenys neskelbtini), būnant su E. Š. ir J. S., išgirdo sutrinksint automobilio dureles. Tuomet pas kaimynus atvyko I. U. su sūnumi. Jis pamatė, kad jie ateina pas jį, todėl jis išėjo į lauką neleisti jų į vidų, tačiau I. U. nustūmė jį į šoną. Ji įsibrovė į kambarį, o jis tuo metu jau skambino į policiją, tačiau surinko ne tą telefono numerį, t. y. surinko 211. Atėjęs į kambarį pamatė, kad I. U. puola E. Š. su puodu ar jo dangčiu. Jis I. U. atstūmė nuo E. Š. ir E. Š. išbėgo laukan. Tuo metu J. S. sėdėjo virtuvėje prie stalo. Kai jis atitraukė I. U., E. Š. buvo dešinėje pusėje, o ją traukė į kairę pusę. Viskas vyko prie šaldytuvo, stalo, t. y. prie lango. Atitraukimo momentu nebuvo atsitrenkęs į kambaryje stovėjusius daiktus. Nukentėjusioji taip pat nebuvo niekur atsitrenkusi. Jis norėjo I. U. stumti laukan, tačiau ji priešinosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jie tarpduryje susistumdė ir ji atsitrenkė nugara į staktą. Į staktą I. U. atsitrenkė jo veiksmų pasėkoje, kai jie grūmėsi. Stumdymasis galėjo užtrukti apie 5-10 min. nuo jos atėjimo. Po to jis ją paleido, išbėgo į lauką ir paskambino į policiją numeriu 112, tačiau jam buvo pasakyta, kad pareigūnai jau važiuoja, kadangi policiją iškvietė E. Š.. Atvykę pareigūnai pataikė ne į tą keliuką, todėl jis ėjo juos pasitikti. Pareigūnams atvykus, jam davė pūsti į alkotesterį, pasirašyti, buvo nustatytas jo neblaivumas. Tuomet jis su vienu policijos pareigūnu nuėjo į kambarį, pareigūnas apžiūrėjo viską. Kitas pareigūnas buvo likęs prie automobilio. Policijos pareigūnas jam liepė niekur neiti ir būti kambaryje, o jis pats išėjo. Kai atvyko medikai, jis buvo kambaryje. Kai I. U. atvyko, ji atrodė gerai, jis nepastebėjo sužalojimų, jos drabužių būklė buvo gera, nepastebėjo sugadinimų. Kol atvyko policijos pareigūnai, prie tvoros I. U. sakė, kad jai skauda galvą, todėl jis atnešė jai vandens. Jis neklausė I. U., kodėl jai skauda galvą, neprisimena, ar sakė policijos pareigūnams, kodėl jai skauda galvą. Jis matė, kad I. U. buvo prakirsta lūpa, ją prakirsti galėjo netyčia jiems besistumdant. Galvą susižaloti taip pat galėjo besistumdant tarpduryje. Galvą ji galėjo susižaloti į staktą. Jis nežino, ar galėjo galvą susižaloti atsitrenkus į kitą daiktą, o ne į staktą, tačiau nukentėjusioji negalėjo susižaloti tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė ji pati, nes jis neprisimena, kad būtų atlikęs tokius veiksmus. Nukentėjusiosios prispaudęs nebuvo, tik grūmėsi. I. U. kategoriškai atsisakė išeiti į lauką, o jis ją norėjo išstumti į lauką. Jis ją stūmė už nugaros ir nežino, kaip galėjo būti padarytas sužalojimas nugarinėj galvos dalyje. I. U. grumtynių metu blaškėsi. Kai grūmėsi, ji buvo nusisukusi, o jis buvo jai už nugaros. Kai nukentėjusioji priešinosi, tai ji visaip sukinėjosi, tuomet ir galėjo jai prakirsti lūpą, tada ją ir pastūmė. Buvo momentas, kai I. U. jis norėjo ištemti ir tuomet ją laikė už rankų. Tiksliai neprisimena, ar jai už rankų laikė iš už nugaros, ar iš priekio, bet jam atrodo, kad iš už nugaros. Rankų užlaužęs nebuvo. I. U. specialiai nesudavė ir specialiai neprakirto lūpos. Grumtynių metu kambaryje buvo J. S.. Į lauką iš kambario išėjo visi trys asmenys kartu, tačiau neprisimena jų eiliškumo. Jam atrodo, kad jis pirmesnis išėjo į lauką pasitikti policijos pareigūnų. Ne visą laiką iki atvažiuojant pareigūnams vyko grumtynės, nes buvo ir į lauką išėję, buvo atėjusi pirmininkė, atėjo I. U. sūnus. Jie dar lauke konfliktavo. Nukentėjusiajai pasidarė blogai, kai atvažiavo policija. Ji pati sakė, kad jai bloga. Su I. U. kartu gyveno 1 m. 2 mėn. Per tą laiką jis nekėlė rankos prieš ją. Iš jo namų ji išėjo, nes nesutapo jų charakteriai. I. U. iš jo išėjo 2014 m., t. y. iki įvykio jau buvo praėję apie 2 mėn. Per tuos du mėnesius jie nebendravo. Nors ji jam ir skambinėdavo, tačiau jis neatsiliepdavo. Išvykdama iš jo, I. U. išsivežė viską, kitus daiktus paliko pas kaimynus, o įvykio dieną ji iš jų pasiėmė tuos likusius daiktus. Pas jį I. U. nebuvo likę jokių daiktų. Jis nenorėjo, kad I. U. įeitų pas jį į namus, nes žinojo jos charakterį ir nenorėjo skandalo. I. U. yra pavydi. Nukentėjusiąją pasitiko lauke, šalia jos sūnaus nebuvo, jis buvo pasilikęs prie automobilio. Jis I. U. neleido patekti į vidų, žodžiu tai jai sakė. Į tai ji atsakė, jog tai yra jos namai ir ką nori, tą daro. I. U. į vidų įėjo pirma ir jis negirdėjo jos sakytų žodžių. Dėl tokio jos elgesio jis pajuto pyktį. Susierzinęs jis nebūna agresyvus, jis nėra turėjęs smurto bylų, nėra sumušęs kaimyno. Nukentėjusiąją sužalojo neatsargiai bandydamas ją išstumti. Jis galėjo ramiai išeiti iš namų ir lauke laukti policijos, tačiau to nepadarė, nes jam tuo metu taip atrodė, taip sureagavo. Jei kaukolė skilo, tai netyčia, ir viskas įvyko tarpduryje. Jis neturėjo piktumo ant I. U. ir nenorėjo jai atkeršyti. Jis šiuo metu nuo 2014-06-15 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas sekasi, nuobaudų neturi. Neturi išlaikomų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu nesiūlė nukentėjusiajai jokios sumos, nieko nenorėjo atlyginti.

S. K., apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012-12-31 iki 2014 m. kovo mėnesio vidurio jis gyveno su I. U. jo name, adresu: sodų bendrija (duomenys neskelbtini). Išsikeldama I. iš jo namų daiktus išsivežė, bet namų raktus pasiliko sau. 2014-04-27, jam būnant namuose su E. Š. ir kaimynu J. S., pas jį atvažiavo I. U., jos sūnaus vairuojamu automobiliu. Jis išėjo I. U. pasitikti į kiemą. Jam paklausus, ko ji čia atėjo, ši pasakė, kad čia jos namai, kuriuos ji norinti apžiūrėti. Jis nenorėjo I. U. įleisti į vidų, bet ji pastūmė jį ir nuėjo tiesiai į virtuvę. Jis, būdamas kieme, bandė kviesti policiją, bet surinko ne tą numerį, po ko jis įėjo į namą ir pamatė, kad I. U. puola ant jo draugės E. Š.. Jis pamatė, kad I. U. pastūmė E. į kampą ir, nuėmusi nuo puodo dangtį, sudavė juo E. į galvą. Paskui dangtį ji numetė ant žemės, kuris sudužo. Jis I. U. atstūmė nuo E. Š., kuri išbėgo į lauką. Paskui I. U. puolė ant J. S.. Jis paprašė I. U. išeiti, bet ji pasakė, kad tai jos namai, todėl ji niekur neis. I. U. ėmė viską, kas papuolė po ranka, daužyti, mėtydama ant grindų. Jis bandė I. U. išstumti lauk, bet ji nėjo. Tada J. S. išėjo lauk. Kadangi jam nepavyko I. U. išstumti lauk, tai jie susigrūmė. Besigrumiant I. U. du kartus jam spyrė į tarpukojį. Jis, norėdamas išstumti I. U. lauk, vieną kartą netyčia kliudė jos lūpą, bet, ar ją sužalojo, jis nepastebėjo. Daugiau jis I. U. smūgių nesudavė, todėl jos sužaloti negalėjo. Negalėdamas I. U. išvaryti iš namų, jis pats išėjo lauk ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai sakė, kad policija jau važiuoja, nes ją iškvietė E. Š.. Laukiant policijos, į kiemą atėjo I. U. sūnus D. U. ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. Š.. Tuo metu I. U. mėtė daiktus lauk pro namo duris. Netrukus V. Š. ir J. S. išėjo, o D. U. liko stovėti su juo kieme. D. U. prieš jį nesmurtavo, bet grasino, jog susidoros, bet, kaip susidoros – nesakė. Atvažiavus policijos pareigūnams, atėjo abu U.. I. U., būnant policininkams, šaukė, rėkė, neleido pareigūnams pasakyti nė žodžio. Atvykus policijai, jis pasikvietė draugus A. ir A. B.. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis matė, kad I. U. yra prakirsta lūpa. Tada jis suprato, kad kliudė jos lūpą. Paskui atvyko greitoji medicinos pagalba, bet, kas ją iškvietė, jis nežino. ( 1 t., b. l. 97-99, 107-108 ).

Iš 2014-04-27  alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad S. K. 14 val. 41 min. nustatytas 1,79 promilių girtumas. ( 1 t., b. l. 88 ).

Nukentėjusioji I. U. parodė, kad viskas įvyko 2014-04-27 dienos metu apie 14 val. S. K. virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas S. K. dar buvo moteris ir kaimynas. Ji norėjo iš S. K. pasiimti savo daiktus, todėl atvyko į jo namus. Kai atvyko pas S. K., sūnus nuėjo krauti daiktų į automobilį iš kaimynų, o ji nuėjo į S. K. namus. S. K. ją pasitiko prie namo nenorėdamas jos įleisti į namus, tačiau ji jį pastūmė ir įėjo. Įėjus pamatė moterį ir jai pareiškė pretenziją, kad ji išardė jų  gyvenimą. Šias pretenzijas ji išreiškė žodžiu ir prasidėjo susistumdymas su ta moterimi. Susistumdymo metu jokių sužalojimų ji nepatyrė. Tuomet ją puolė S. K. įsispraudęs į kampą, o ta moteris ir vyras išbėgo iš kambario. Kai ją S. K. įspraudė į kampą, tai tuo metu kiti asmenys išėjo, tačiau jie matė, kaip S. K. sugriebė jai už plaukų ir įspraudė į kampą. Kampe S. K. griebė jai už plaukų ir kaklo, ją daužė kumščiais. Jis jai kumščiu trenkė į kaktos sritį, su kita ranka smaugė, o kojomis spardė. Jai buvo suduota 6-7 smūgiai į galvos sritį. Po S. K. smūgių į kaktos sritį buvo galvos atatranka į sieną. Dėl jo veiksmų ji tarpais nieko neprisimena. Po prabudimo prasidėjo žodinis konfliktas ir vėl jai aptemo akys, ji susmuko. Po kiek laiko atsipeikėjusi ji išėjo į lauką ir konfliktas toliau tęsėsi ten. Lauke be jos ir S. K. išgirdęs triukšmą atbėgo sūnus ir „pasimaišė“ kažkokia moteris, kuri atnešė kvietimus balsuoti, juos padėjo ir išbėgo. Lauke vyko žodinis konfliktas. Po to S. K. puolė skambinti policijai. Atvykus pareigūnams jai pasidarė labai blogai, pradėjo džiūti burna, prasidėjo seilėtekis, bėgo putos, pykino, buvo stiprus galvos ir akiduobių skausmas, ji vėmė. Policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Iki atvykstant pas S. K. į namus, ji jau buvo grįžusi iš ligoninės ir jau kelias dienas buvusi sanatorijoje reabilitacijai. Ji iš sanatorijos grįžo pasiimti likusių daiktų. Atvykstant pas S. K. ant jos kūno nebuvo jokių sužalojimų. Pagal kompensuojamų vaistų knygelę vaistai buvo perkami. S. K. įvykio metu buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir matėsi, jog vyksta išgertuvės, kadangi ant stalo stovėjo alkoholio butelis ir užkanda. Ji tuo metu buvo blaivi, kadangi gėrė vaistus. Prieš įvykį ji gydėsi mikroinsultą, o po įvykio jai pablogėjo sveikata, pradėjo svaigti galva, pradėjo „kristi iš padų“, pradėjo tirštėti kraujas, strigo kraujo apytaka, nors jau buvo sustiprėjusi ir sustabilėjusi, o išvažiavimą į sanatoriją gavo, kad dar labiau sustiprėtų. Prieš įvykį jautėsi gerai, kadangi pati grįžo automobiliu iš Palangos sanatorijos. Po S. K. smūgių jai buvo prakirsta lūpa, buvo mėlynas žastas ir kojos, kur spardė S. K.. Galvos srityje kirstinių žaizdų nebuvo, tačiau buvo dideli gumbai. Po įvykio neberado vieno auskaro, kuris buvo ausyje, taip pat nerado akinukų, buvo suplėšyta „bliuskutė“. Civiliniame ieškinyje yra nurodžiusi, kokia jai buvo padaryta turtinė žala. Pagrindinis sužalojimas – kaukolės lūžis. Buvo dideli galvos, akiduobių, žandikaulių, nosies skausmai. Taip pat jai „rakino“ žandikaulius, kreipė veidą. Iki įvykio ji nemikčiojo, o dabar susinervinus pradeda mikčioti. Jaučia iki šiol didelius skausmus, vykdavo į priėmimo skyrių susileisti vaistų nuo skausmo, reabilitacijoje taip pat keldavosi naktį prašyti vaistų nuo skausmo. Jai skaudėjo net priekinius dantis. Neturtinė žala susideda iš to, kad jautė gėdą dėl sumušto veido. Prakirstos lūpos kraują matė pats S. K., sūnus, policijos pareigūnai. Jie matė suplėšytą „bliuskutę“, mėlynus žastus. Ji nemėtė jokių dangčių, nes nebuvo tikslo. Su E. Š. jos pasitąsė už drabužių. S. K. nebandė jos išstumti iš savo namų, nes jei būtų bandęs, tai būtų ir išstūmęs. To pasistumdymo metu nebuvo sugadinti apdarai, nebuvo tuo momentu padaryta turtinė žala, buvo tik pasistumdymas ir apsižodžiavimas. Kai E. Š. ir J. S. pamatė, kad S. K. ją pradėjo mušti, tai abu kartu išbėgo į lauką. Jie matė, kaip S. K. ją įspraudė į kampą ir pradėjo mušti. Dėl to jie iš kambario ir pasišalino.

Nukentėjusioji I. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji apie metus ir tris mėnesius gyveno su S. K. sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo mėnesį, jie susipyko, nes jis naktimis, o kartais ir paromis negrįždavo namo, todėl ji išsikraustė gyventi atskirai. Išeidama ji susirinko dalį daiktų, o dalis jos daiktų liko pas S. K.. Ji jam ne kartą skambino, norėdama atsiimti savo daiktus, bet S. K. ją ignoravo, ragelio nekeldavo. 2014-03-27 apie 14 val. ji nuėjo pas S. K., kad pasiimti savo likusius daiktus. Namuose buvo S. K. su nauja sugyventine. Ji ėmė šiai moteriai priekaištauti, kad ši ją su S. K. išskyrė. Pas S. K. buvo ir vyras, vardu J., kuris gyvena tuose pačiuose soduose. Dėl jos priekaištų tai moteriai, S. K. labai supyko ir ėmė ją tampyti už plaukų, nutraukė apyrankę, išplėšė iš ausų auskarus, suplėšė palaidinę. Tampydamas už plaukų, jis įspraudė ją į kampą, ranka užspaudė kaklą ir apie 6-7 kartus kumščiu sudavė į galvą. Po to koja spyrė du kartus jai į kairę koją. Ji bandė visaip ištrūkti, todėl tuo, kas papuolė po ranka, ji bandė S. K. suduoti. Paskui S. K. ją paleido, po ko jie ilgai pykosi, aiškinosi santykius. Išgirdęs triukšmą, atėjo jos sūnus, kuris per tą laiką, kol ji su S. K. pykosi, buvo pas kaimynę B.. Ji su sūnumi ir S. K. išėjo į lauką garsiai šaukdami. Jiems bekonfliktuojant kieme, atėjo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, kuri atnešė balsavimo lapelius, kuriuos padėjo ir išėjo. Kai S. K. ją mušė, niekas nematė, nes, tik prasidėjus konfliktui, ta moteris, kuri buvo pas S. K., ir J. išbėgo lauk.  Patikslino, kad šie pabėgo, kuomet S. K. ją įspraudė į kampą ir ėmė mušti, todėl, ką jie matė, ji nežino. Netrukus atvažiavo policija, kurią iškvietė pats S. K., dėl to, kad ji įsiveržė į jo namus, sudavė jam dangčiu bei sudaužė puodelį. Po šio konflikto ji pasijuto blogai, todėl policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jai buvo padaryta ne tik fizinė, bet ir materialinė žala. Jai buvo suplėšyta palaidinė 70 litų vertės, neberado vieno auskaro, kuriuos jai išplėšė iš ausų. Įvykio metu ji pametė akinius nuo saulės 60 litų vertės. Apyrankė, nors ir buvo nuplėšta, bet ji pati ją susitaisė, todėl ieškinio nereiškia. Konflikto metu S. K. grasino jai susidorojimu, sakydamas, kad nušluos ją nuo žemės paviršiaus, kad ji nebedirbs seniūnaite bei padarys viską, kad ji taptų nieku. Ji S. K. bijo, nes ji mano, jog jis gali padaryti bet ką, kadangi ji gyvena vienkiemyje. Kol ji gyveno su S. K., jis niekada prieš ją nėra pakėlęs rankos. Tai buvo pirmas kartas.  ( 1 t., b. l. 69-71 ).

Iš 2014-04-27  alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad I. U. 14 val. 44 min. nustatytos 0,00 promilės. ( 1 t., b. l. 88 ).

Iš 2014 m. birželio 18 akistatos protokolo matyti, kad I. U. parodė, kad 2014 metais balandžio 27 d. apie 14.19 val., ji atvažiavo pas savo buvusį sugyventinį S. K., adresu (duomenys neskelbtini), iš kur norėjo susirinkti savo likusius daiktus, kurie buvo likę pas S. K.. Tarp jos, S. K. , bei tarp nepažįstamos moters, kurios ji nepažįsta ir kuri buvo pas S. K. namuose, įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko su nepažįstama moterimi, kuriai ji papriekaištavo, kad ji išardė jos bei S. K. šeimą. Tada S. K. puolė ant jos ir ėmė ją mušti. S. K. ją įspaudė kambaryje į kampą ir kumščiais pradėjo jai daužyti galvą. Į galvą S. K. jai sudavė kokius septynis kartus. Ji stengėsi ištrūkti iš S. K. rankų, todėl, kas jai papuolė po ranka, tuo bandė jam suduoti, kad tik pavyktų iš jo ištrūkti. Taip pat S. K. kumščiu jai sudavė į kairįjį raktikaulį. Kiek kartų tiksliai jis jai dar ir kur sudavė nelabai prisimena, kadangi jai atrodo, kad kokį porą kartų buvo netekusi sąmonės, smuko vietoje. Kai S. K. ją mušė, jis jai suplėšė palaidinę, išplėšė auskarus iš ausų, kurių vieno neranda, nuplėšė nuo rankos apyrankę, kurią susitvarkė. Po įvykio neberado ir akinių nuo saulės. Kaltinamasis S. K. su tokiais I. U. parodymais nesutiko ir parodė, kad į jokį kampą jis I. U. įspraudęs nebuvo ir jai tikrai nei vieno smūgio nesudavė. Su I. U. jie tik grūmėsi, nes ją norėjo išstumti lauk iš savo namų. Besigrumiant ranka kliudė I. U. lūpą ir ją sužalojo. Jokių daiktų jis I. U. nesuplėšė, auskarų iš ausų neišplėšė, apyrankės nesulaužė. Jokių akinių I. U. atėjusi pas jį net neturėjo, todėl kur jie dingo nežino. I. U. daiktų jo namuose iš viso nebuvo likę. Daiktus išsikeldama I. U. iš jo namų prieš du mėnesius, visus buvo išsivežusi. 2014 m. balandžio 27 d. jo namuose kilo konfliktas tarp jos draugės E. Š. ir I. U.. Jis stojo į jų tarpą, kadangi norėjo apginti E. Š. nuo didesnių konfliktų. Tuo tarpu jiems besistumdant, E. Š. išbėgo lauk ir kai jis norėjo I. U. išstumti lauk, jis I. U. stipriau pastūmė ir jai sužalojo lūpą. (1 t., b.l. 101-103)             

Iš 2014-04-27 protokolo pareiškimo matyti, kad I. U. nurodė, kad ji apie metus laiko gyveno su S. K., adresu: (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo mėnesį jie susipyko, todėl ji išėjo gyventi kitur. 2014-04-27 apie 14 val. ji atėjo pas S. K. pasiimti likusių daiktų. Namuose buvo S. K. ir naujoji jo sugyventinė. Ji moteriai ėmė priekaištauti, kad ši juos išskyrė. S. K. labai susinervino, pradėjo tampyti ją už rūbų, nutraukė apyrankę, po ko 6-7 kartus kumščiu smogė jai į veidą, tampė už plaukų, suko dešinę ranką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Konflikto metu jai buvo suplėšytas megztinis, išplėšti abu auskarai, nutraukta apyrankė. Vieno auskaro ji nerado. ( 1 t., b. l. 5 ).

Iš 2014-05-06 specialisto išvados Nr. G613/14(04) matyti, kad I. U. padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Rasti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje pakaušio sritimi kontaktuojant su buku kietu paviršiumi.  I. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. l. 29 ).

Iš 2014-10-02 specialisto išvados Nr. pG81/14-613/14(04) matyti, kad I. U. padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Pakauškaulio kairės pusės lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje pakaušio sritimi kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos pasekoje pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Medicininiuose dokumentuose aprašyti I. U. nusiskundimai bei neurologinė simptomatika yra jos persirgtų išeminių insultų pasekmė. Nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie naujų simptomų atsiradimą būtent dėl 2014-04-27 patirtos galvos traumos. I. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sveikatos sutrikdymo mastą ankstesnių ligų paūmėjimas įtakos neturi. ( 1 t., b. l. 40-41).

Ekspertas H. D. paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta tik galvos smegenų sukrėtimas, o galvos smegenų sumušimo nustatyto nebuvo, tai kalbos sutrikimas esant galvos smegenų sukrėtimui nėra būdingas. Buvo padarytas pakauškaulio lūžis, tačiau kalbos sutrikimas yra ne dėl kaulų pažeidimo, o dėl smegenų pažeidimo. Pakauškaulio lūžis negali įtakoti smegenų veiklos ir esančių padarinių. Pakauškaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas buvo nustatytas vykstant vienu ir tuo pačiu metu, t. y. lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Tai ne atskiri procesai, o vienmomentinis dalykas. 2011-07-18 sveikatos apsaugos įsakyme nurodyta, kad kaukolės skliauto ir pamatinio kaulų lūžiai yra priskiriami sunkių trauminių požymių kvalifikacijai, o jis pakauškaulio lūžio nepriskyrė prie sunkių sveikatos sutrikdymų, nes jis vadovavosi 2003-05-23 patvirtintomis sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Šios taisyklės yra galiojančios ir pagal jas nustatomas sutrikdymas. Pakauškaulio lūžis nepriskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, nes tai yra kaip skliauto kaulo lūžis ir jis į sąrašą sunkių sveikatos sutrikdymų nepatenka. Vieno galimai trauminio smūgio pasėkoje įvyko du sužalojimai: smegenų sukrėtimas ir lūžis. Rašant papildomą specialisto išvadą, buvo pateikta nukentėjusiosios ambulatorinė kortelė, kur buvo įrašai nuo 2011-03-16, buvo įklijuotos epikrizės, kad yra įvykęs reversinis išeminis insultas, nusiskundimai buvo: pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, lygsvaros sutrikimai. Taip pat buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl išeminio insulto. Nukentėjusioji buvo gydyta stacionare ir reabilitacinėje ligoninėje Prieš įvykį nuo 2014-04-08 iki 2014-04-22 ji buvo gydoma Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriuje dėl insulto ir nusiskundimai vėl buvo nurodyti: galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, pykinimas, dešinių galūnių silpnumas, tirpimas, konstatuota, jog buvo nualpusi, ir kelis kartus sirgusi insultu, bei buvo nukreipta reabilitaciniam gydymui ir gydyta iki balandžio 27 d. Po to, buvo perrašyta ligos istorija, kai buvo gydoma dėl šito sužalojimo nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki gegužės 6 d. Vėl nusiskundimai buvo tie patys: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Kadangi šie požymiai yra būdingi ne tik galvos smegenų sukrėtimui, o prieš tai buvo tie patys nusiskundimai. Prieš dvi savaites nukentėjusioji skundėsi tuo pačiu ir po traumos atvežta į ligoninę ji vėl skundėsi tuo pačiu. Kad nukentėjusioji jautėsi balandžio 26 d. gerai, o po įvykio sveikata pablogėjo, yra subjektyvūs požymiai. Iki balandžio 25 d. nukentėjusioji buvo gydyta Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nusiskundimai buvo išlikę. Ji buvo nukreipta reabilitacijai, tačiau jei ji gerai jaustųsi, tai nebūtų nukreipta į reabilitaciją. Seka yra nuo 2011 m. Jis tvirtina savo išvadą, kad I. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados paskutiniame punkte parašė, kad vertinant sveikatos sutrikdymo mastą ankstesnių ligų paūmėjimas įtakos neturi. Sužalojimai, kuriuos nurodė nukentėjusioji, galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kietus bukus daiktus, nes kaip nurodė nukentėjusioji, smūgiai jai buvo suduoti į veidą, o sužalojimas yra užfiksuotas į veidą, tačiau kaip nurodė, galva nuo smūgių buvo atsitrenkiama į kietą buką pagrindą, t. y. į sieną ar kažką tokio. Pagal nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, sveikatos sutrikdymo mastas atitinka, kadangi sužalojimai būtent tokie ir nustatyti – pakauškaulio lūžis su galvos smegenų sukrėtimu. Pats kaip mechanizmas neprieštarauja nurodytoms aplinkybėms, nes sužalojimas padarytas ne nuo tiesioginio smūgio į tą vietą, kuri sužalota, bet nuo atsitrenkimo. Pakauškaulio lūžimas buvo ne atviras, kadangi tokiu atveju būtų sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis Šiaulių Respublikinės ligoninės įrašais, nukentėjusioji buvo pristatyta į ligoninę 2014-04-27 15.46 val. Žiūrint objektyviai išorinių sužalojimų aprašyta nėra, išskyrus tai, kad kairėje pakaušio pusėje yra skausmingas gumbas. Kalbos sutrikimas galėjo būti nuo ankstesnio mikroinsulto, jam yra būdingi tam tikri sutrikimai. Kalbos sutrikimas nėra būdingas galvos smegenų sukrėtimui. Kiekvienas galvos sumušimas gali pakrypti į vieną ar į kitą pusę, o pakauškaulio lūžis yra galvos trauma, tačiau vertinant iš teisminės ekspertų pusės tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nepavojingas gyvybei. Jei būtų sunkus sveikatos sutrikdymas, tai būtų pavojingas gyvybei. Mėlynės susiformuoja įvairiai, priklausomai nuo lokalizacijos, t. y. veide ir apie akis, kur kraujotaka yra geresnė, tai ten greičiau formuojasi. Taip pat priklauso nuo smūgių stiprumo ir mėlynės gali atsirasti po kelių minučių, po valandos ar net dviejų valandų. Kadangi pas juos nukentėjusioji kreipėsi pati su užduotimi, tai nukentėjusieji nurodo, į kurias vietas buvo suduota ir kokios žymės liko. Gegužės 6 d. jis apžiūrėjo nukentėjusiąją ir rėmėsi Šiaulių ligoninės ligos istorija, kurioje, išskyrus gumbą kairėje pakaušio pusėje, jokių sužalojimų nebuvo aprašyta. Jis gegužės 6 d. apžiūrint nukentėjusiąją jokių kitų sužalojimų nestebėjo. Nuo balandžio 27 d. iki gegužės 6 d. apžiūros metu mėlynių nebuvo užfiksuota. Taip pat to nėra užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Kraujosruvos visiškai išnyksta įvairiai, t. y. priklauso, kokia tai buvo kraujosruva ir kokio intensyvumo. Jei kraujosruva neintensyvi, tai išnyksta per savaitę ar 10 dienų. Taip pat priklauso nuo kraujotakos, todėl vieniems susidaro greičiau, kitiems greičiau išnyksta – tai labai individualus dalykas ir nėra konkrečių ribų. Kraujosruva atsiranda minkštuose audiniuose, jos atsiradimas ir išnykimas atsiranda nuo intensyvumo ir kraujotakos. Nėra rėmų, per kiek laiko ji turi išnykti. Priklauso, kokie smūgiai buvo suduoti ir kokia pati kraujosruva. Nukentėjusioji buvo pristatyta į Respublikinę Šiaulių ligoninę balandžio 27 d. 15.46 val., ji skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Buvo padaryti tokie įrašai kaip „šiandien sumušta neblaivaus vyro, trumpai buvo be sąmonės“. Objektyviai, t. y. apžiūroje, nurodyta, kad kairėje pakaušio pusėje yra skausmingas gumbas, galviniai nervai be stebimos patologijos, jutimų sutrikimų nėra bei kad atliktoje galvos kompiuterinėje tomogramoje stebimas pakauškaulio lūžis kairėje. Paprastai apžiūrint asmenį akcentas yra daromas sunkiausiam sužalojimui, t. y. šiuo atveju pakauškaulio lūžiui, o kraujosruvos yra antraeilis dalykas, tačiau negali atsakyti už gydytoją, ar tai buvo apžiūrėta.

Liudytoja E. Š. parodė, kad 2014-04-27 14 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. K.. Ten taip pat buvo J. S.. Pas S. K. kaimynus atvažiavo I. U. pasiimti daiktų. I. U. atbėgo pas S. K.. Kai ji įbėgo pro duris, S. K. nenorėjo jos įleisti, ją nustūmė į šoną, tačiau ji nustūmė S. K., prabėgo pro J. S., paėmė puodo dangtį ir juo trenkė jai per galvą. Tuomet S. K. vėl I. sučiupo, o ji išbėgo laukan. Bėgdama kvietė policijos pareigūnus. Tarp jos ir I. U. jokio bendravimo nebuvo. S. K. nustūmė I. U. nuo jos ir ji išbėgo. Išbėgusi ji pasislėpė už 3-4 namų. Kai ji išbėgo, namuose liko J. S., S. K. ir I. U.. Pasislėpusi girdėjo šauksmus, todėl dar kartą skambino į policiją. Jai paskambino S. K., kai viskas nurimo ir išvažiavo policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Kai I. atvyko pas S. K., ji atrodė normaliai, nežiūrėjo, ar pas ją yra sužalojimų, kadangi viskas įvyko labai greitai. Su S. K. ji draugauja, susitinka, tačiau negyvena kartu. Kai I. U. įėjo pro duris, ji buvo nustumta į šoną, kur yra batų dėžė ir skalbinių dėžė. Ji ant tos skalbinių dėžės atsisėdo. Po to, kai ji ją užpuolė, ji išbėgo ir S. K. veiksmų nematė. I. U. S. K. neleido įeiti ir bėgti prie jos, tačiau ji išsilaisvino ir puolė ant jos. Kai ji buvo prisėdusi ant skalbinių dėžės, nebuvo atlikti jokie veiksmai jos atžvilgiu. I. U. vilkėjo „bliuskute“, kelnėmis, o auskarų nematė. Nukentėjusioji neklausė apie auskarus, kadangi ją išsivežė greitoji medicinos pagalba, o jie kai viską tvarkė, jų nerado.

Liudytoja E. Š. parodė, kad 2014-04-26 ji su S. K. buvo pas A. ir A. B., kur šventė S. gimtadienį, kur ir liko nakvoti. 2014-04-27 apie 14 val. jie abu grįžo namo. Tuomet pas S. K. atėjo kaimynas J. S.. Vyrai ruošėsi išgerti, o ji ruošė valgį. Apie 14 val. 20 min. pas Stasį atėjo jo buvusi sugyventinė I. U., kuri norėjo pasiimti savo likusius daiktus. S. nenorėjo leisti jos į vidų. Tarpduryje jie susistumdė, bet I. U. vis tiek įsibrovė į vidų. Tada S. K. I. U. nustūmė į kampą, o ši atsisėdo ant batų dėžės. Po to I. U. puolė link jos, sakydama, kad ji išskyrė jos ir S. K. šeimą. Paėmusi nuo puodo dangtį, I. U. trenkė jai į galvą. Kai I. U. sudavė dangčiu jai per galvą, S. K. sugriebė I. U.. Ji tuo tarpu pabėgo iš namo. Su ja kartu išbėgo ir J. S.. Jiems išbėgus iš namo, ji matė, kad atėjo I. U. sūnus. Ji eidama kuo toliau nuo S. K. namų, iškvietė policiją. Pas S. K. ji grįžo po pusantros valandos, kai namuose jau nieko nebebuvo. Jai paskambino S. K., kad jau viskas aprimo. Būdama už dviejų namų, ji girdėjo, kaip I. U. ant viso kaimo rėkė. To įvykio metu atėjo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V., kuri atnešė balsavimo lapelius. Buvo atvažiavę A. ir A. B., kuriuos pakvietė pats S. K.. ( 1 t., b. l. 74-75 ).

Liudytojas J. S. parodė, kad pernai metų pavasarį balandžio-gegužės mėnesį sekmadienį po pietų apie 14-15 val. įvyko buitinis konfliktas adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. K.. Tą dieną be jo dar buvo S. K. ir E. Į namą įėjo I ir puolė E. Kai I įėjo į kambarį, S. K. buvo lauke, tačiau po kelių minučių atėjo ir jis, ir su I susistumdė. Prieš tai I susistumdė su E, t. y. I pastūmė E link spintelės ar šaldytuvo, o jis norėjo I sustabdyti žodžiais, tačiau ji jo neklausė, bei į jį metė kibirėlį, ir tuo metu įėjo S. K.. Be stūmimo moterys daugiau jokių veiksmų viena kitai neatliko. Įėjęs S. K. norėjo I išvesti į lauką ir jie prie jo susistumdė, nes jis sėdėjo prie stalo virtuvėje. S. K. su I susistumdė virtuvėje netoli durų. Kai S. K. išvedė I į kiemą, jis išėjo jiems iš paskos. To susistumdymo metu nebuvo atsitrenkta į jokius daiktus, niekas nebuvo nuvirtę. Prie durų nebuvo jokių baldų. Kur tuo metu buvo E, jis nežino. Jie liko kieme, o jis išėjo namo. Grįžus namo ir praėjus maždaug pusvalandžiui laiko, paskambino S. K. ir pakvietė ateiti, nes atvyko policija. S. K. norėjo I išvesti iš patalpos į lauką paėmęs ją už rankos, tačiau ji nenorėjo eiti. Paskui jam pavyko ją išvesti, jokių smūgių nebuvo. Policiją iškvietė S. K.. Jis nurodė pareigūnams anketinius duomenis. Ir policija, ir S. K., ir I tuo metu buvo prie tvoros. I sėdėjo prie tvoros, o jis per 5-6 m. atstumą nematė ant jos jokių sužalojimų. Kai I atėjo į gyvenamąsias patalpas, tai ant jos sužalojimų nesimatė. Jokie daiktai name nebuvo mėtomi. I. U. praskeltos lūpos nematė. Prie jo akių jokių muštynių nebuvo. Prie tvoros jis kalbėjo su policijos pareigūnu, o I. U. buvo už 5-6 m. nuo jo. Apie įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. jis nuėjo pas kaimyną S. K., kuriam padėjo parnešti spintelę, o paskui šis jam pasiūlė išgerti kavos. Pas S. K. tuo metu buvo šio draugė E. Š.. Išgirdus, kad kažkas atvažiavo, S. K. išėjo lauk pasižiūrėti, kas atvažiavo. Po 5 min. į S. K. namą įpuolė šio buvusi sugyventinė I. U.. Ji, tik įėjusi į virtuvę, puolė ant E. Š., ją įžeidinėdama bei sakydama, jog ši išardė jos šeimą. I. U. paėmė nuo pečiaus puodą ir juo paleido į E. Š.. Jam papriekaištavus dėl tokių I. U. veiksmų, ši paėmė plastikinį kibirą, kurį paleido į jį. Kibiras į jį nepataikė, o nukrito ant žemės. Tuo metu į virtuvę įėjo S. K., ant kurio puolė I. U.. Jie tarpusavyje susistumdė. S. K. bandė I. U. išstumti lauk, o jiems su E. Š. liepė kviesti policiją, sakydamas, jog čia geruoju nesibaigs. Tada S. K. kažkaip I. U. išstūmė lauk. Jis nuėjo namo, o E. Š., išėjusi už vartų, iškvietė policiją. Būnant pas S. K. namuose, jis nematė, kad I. U. būtų buvę suduoti smūgiai. Jai išėjus iš S. K., pas šį atėjo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. bei link S. K. namų ėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo I. U. sūnus. Po 20 min. jam paskambino S. K., kuris pasakė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, todėl prašė jo ateiti. Jis nuėjo pas S. K., kur policijos pareigūnai užsirašė jo duomenis, po ko jis vėl grįžo namo. ( 1 t., b. l. 76-77 ).

Liudytoja V. Š. parodė, kad ji yra sodų bendrijos pirmininkė. 2014 m. balandžio 28-29 d., ji nešiojo kvietimus balsuoti, kvietimą nešė ir adresu (duomenys neskelbtini). Atvykusi automobiliu, jį pastatė prie (duomenys neskelbtini) gatvės ir įėjo į S. K. kiemą paduoti jam kvietimą. Įėjus į kiemą jai pro veidą praskrido lėkštė su užkanda, salotomis. Tuomet iš patalpos „išvirto“ keli žmonės, buvo triukšmas. Matė, kad iš patalpos „išvirto“ I. U., kuriai buvo kruvina nosis ar lūpa, S. K. ir J. S.. Jie išėjo visi vienu metu. Ji ant stalo padėjo kvietimą balsuoti ir išėjo. Moteris, kuriai buvo kruvina lūpa, atrodė normaliai, ji šaukė ir rėkė. Be sužalojimo prie lūpos, kitų sužalojimų moteriai nesimatė.

Liudytoja V. Š. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. ji nuvežė balsavimo lapelį S. K., adresu: sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Tik jai praėjus pro namo kampą, pro ją praskrido lėkštė su salotomis, kuri vos nepataikė į ją.  Tuo pat metu iš namo išbėgo S. K., J. S. bei dvi jai nepažįstamos moterys. Viena iš moterų buvo prakirsta lūpa. Moteris prakirsta lūpa pavadino ją pirmininke ir sakė, kad ji bus liudininke. Ji atsakė, kad ji nieko neliudys. Visi šaukė, kad reikia kviesti policiją. Ji, pamačiusi tokį vaizdą, padėjo balsavimo lapelį lauke ant stalo ir iš karto išėjo iš kiemo. ( 1 t., b. l. 78-79 ).

Liudytojas A. B. parodė, kad įvykis buvo 2014-04-28 (duomenys neskelbtini) soduose. Tą dieną S. K. jiems skambino ir prašė atvažiuoti dėl to, kad pas jį atvyko I. U.. Jis nuvažiavo su žmona pas jį ir atvykę pamatė savo kieme prie tvoros stovintį S. K., o prie tvoros iš gatvės pusės stovėjo D., o toliau pasiremdama į tvorą ėjo I. U. su dviem policijos pareigūnais. Kai I. U. pamatė jo žmoną, tai tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to pareigūnai paprašė jų išvažiuoti ir jie išvažiavo. Iš buvusių asmenų niekas nebuvo sužalotas. I. U. atrodė normaliai, vizualiai I. U. jokių sužalojimų nesimatė. I. U. rūbai suplėšyti nebuvo. Po įvykio bendravo su S. K., kuris papasakojo, kad I. U. pas jį atvažiavo ir pamačiusi, kad jis yra ne vienas, o su moterimi, puolė muštis. Kiek žino, ji išdaužė indus, po kiemą išmėtė maistą. I. U. puolė mušti S. K. ir E. Š.. Iki įvykio I. U. pažinojo, jų santykiai su S. K. iš pradžių buvo geri, o vėliau pašlijo, todėl jie išsiskyrė. Iš vakaro prieš įvykį jie šventė S. K. gimtadienį su S. K. ir E. Š.. Jo gimtadienį šventė pas juos, nes S. K. to paprašė, nes sakė, jog visą dieną jam skambinėja I. U. ir nebus ramybės. S. K. nurodė, kad jautė, jog jei švęs jo gimtadienį pas jį, tai atvažiuos I. U. ir sugadins vakarėlį.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. jam ir jo žmonai A. paskambino S. K., kuris paprašė atvažiuoti pas jį, kadangi pas jį žiauru, kas darosi, sakydamas, jog iškvietė policiją. Jis su žmona nuvažiavo pas S. K., kur kieme prie vartų pamatė stovintį I. U. sūnų D. U., kuris kalbėjosi telefonu. S. K. buvo kieme, o prie tvoros iš lauko pusės stovėjo buvusi S. K. sugyventinė I. U.. Šalia I. U. stovėjo du policijos pareigūnai. Pamačiusi jį su žmona, I. U. ėmė juos įžeidinėti, netgi puolė ant jo žmonos, norėdama jai suduoti. Policijos pareigūnai I. U. sulaikė, o jiems liepė važiuoti iš čia. Jis su žmona išvažiavo. Kas vyko pas S. K.,  jis nematė, bet vėliau S. K. jam pasakojo, kad pas jį atvažiavo I. U., kuri jo namuose be jokios priežasties viską išdaužė, užsipuolė S. K. draugę E. Š., todėl jis neapsikentęs iškvietė policiją. Iš vakaro S. K. su drauge E. Š. pas juos šventė gimtadienį, nes bijojo jį švęsti namuose, kadangi nujautė, kad gali atvažiuoti jo buvusi sugyventinė I. U.. Pasak S. K., tą dieną I. U. visą dieną jam skambinėjo, bet šis nekėlė ragelio. Kad I. U. būtų buvusi sumušta, jis nepastebėjo. Ji buvo tvarkingai apsirengusi, plaukai sušukuoti, sužalojimo žymių nesimatė. ( 1 t., b. l. 80-81 ).

Liudytoja A. B. parodė, kad įvykis įvyko 2014-04-28 sekmadienį apie 15 val, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje pas S. K.. Vakare prieš įvykį pas juos šventė S. K. gimtadienį. Jie šventė iki 2 val., todėl S. K. su E. Š. pas juos permiegojo, o sekmadienį jis grįžo į namus. Kitą dieną, kai jie išėjo į namus,  ji pamatė praleistus skambučius nuo E. Š. ir S. K.. Ji paskambino E. Š., tačiau ji neatsiliepė, tuomet skambino S. K.. S. K. prašė atvažiuoti ir ji su vyru sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvykę pamatė policijos pareigūnus, prie tvoros stovėjo I. U. ir du policijos pareigūnai. S. K. stovėjo nuošalyje. Tarp jos ir Irenos įvyko žodinis konfliktas. I. U. atrodė pikta, buvo agresyvi, šaukė. Jai ant lūpos matėsi kažkas panašaus į pratrūkusią pūslelinę, tačiau kraujo nesimatė. Sužalojimų ant I. U. nesimatė. Jos drabužiai buvo gražiai sutvarkyti. Pareigūnas liepė jai išvažiuoti, bei nurodė, kad yra iškviesta medicinos pagalba.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2014-04-27 apie 14 val. jai paskambino S. K. ir paprašė, kad ji su vyru A. atvažiuotų pas jį, nes pas jį namuose pragaras, o jam reikia pagalbos. Ji netrukus su vyru nuvažiavo pas S. K.. Nuvykus pas S. K., prie vartelių stovėjo I. U. sūnus D. U., kuris buvo prie ausies prisidėjęs telefoną. Netoli stovėjo I. U., kuri kalbėjosi su policijos pareigūnais. S. K. tuo metu buvo kieme, o pamatęs juos, ėjo link jų. Pamačiusi ją, I. U. ėmė ją įžeidinėti, sakydama, jog ji viliojo S. K., miegojo su juo.  I. U. užsimojo ranka, norėdama jai suduoti, bet policijos pareigūnai, liepė jai su vyru važiuoti iš čia. Tuomet ji su vyru išvažiavo. Vėliau jai pasakojo S. K., jog atvažiavusi I. U. nustebo pas S. K. pamačiusi jo draugę E. Š., todėl ir sukėlė triukšmą. Kai ji atvažiavo pas S. K., I. U. atrodė gražiai apsirengusi, pasitempusi, susišukavusi, jokių smurto žymių ji nematė. Jai susidarė toks vaizdas, kad I. U. atvažiavo S. K. pasveikinti su gimtadieniu. Dieną prieš šį įvykį S. K. pas juos šventė savo gimtadienį, o I. U., būnant pas juos skambino S. K. kokius 5 kartus, bet šis neatsiliepdavo. ( 1 t., b. l. 82-83 ).

Liudytojas D. U. parodė, kad įvykis įvyko 2014 m. pavasarį ar vasarą dienos metu (duomenys neskelbtini) seniūnijos soduose. Pas S. K. jis su mama I. U. vyko susirinkti savo ir mamos daiktų. Kai nuvyko, jis nuėjo pas kaimynus surinkti iš garažo daiktų, o mama nuėjo pasiimti kitų daiktų, kurie buvo pas S. K.. Po kažkiek laiko mama atbėgo ar atėjo prie automobilio, kur buvo jis, nes iš garažo į automobilį nešė daiktus. Mama atbėgo viena iš S. K. kiemo. Jos „bliuskutė“ buvo suplėšyta, buvo sumuštas veidas, t. y. kakta ištinus, joje gumbas, plaukai išdarkyti, taip pat buvo apibraižytos rankos. Negali pasakyti tiksliai, kokie dar sužalojimai buvo pas mamą veide. Kai susitiko su mama prie automobilio, ji nurodė, kad prieš ją S. K. „pakėlė ranką“, t. y. kad ją spaudė prie durų, davė į galvos sritį. Jis neprisimena, ar mama nurodė, kokius dar veiksmus S. K. atliko jos atžvilgiu. Kai mama pasakė, kas nutiko, jie nuėjo pas S. K. į namus, įėjo į koridorių, iš kurio matėsi virtuvėje, kur žmonių nebuvo. S. K. tuo metu buvo šalia lauke prie durų į koridorių. S. K. jau buvo iškvietęs policiją, atvyko pareigūnai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes mamai pasidarė blogai. Ji susilpnėjo, vos nenugriuvo ant žemės, pareigūnai padėjo ją nuvesti į savo tarnybinį automobilį. Mama sakė, kad jais silpna, svaigsta galva. Atvykstant pas S. K. pasiimti daiktų, mama buvo žvali, geros nuotaikos, ji buvo paskambinus S. K. ir pasakiusi, jog atvažiuos pasiimti daiktų, tuo metu jai nebuvo padaryta jokių sužalojimų. Tą dieną mama buvo apsirengusi tvarkingai, turėjo auskarus, apyrankę, o po apsilankymo pas S. K. nebebuvo nei vieno auskaro, nei apyrankės. Pas S. K. į namus jie ėjo paieškoti jos dingusių papuošalų. Be to, dar buvo sulaužyti mamos akiniai, juos rado einant iš koridoriaus į virtuvę. Daugiau jokių mamos daiktų nerado. Negali pasakyti, ar vienas auskaras buvo išplėštas, ar iškritęs iš ausies. Mamos „bliuskutė“ buvo sudraskyta, ji sakė, kad ant jos puolė S. K., panaudojo jėgą. Be mamos ir S. K. jis dar matė vyriškį išeinantį iš S. K. namo. Po įvykio mama buvo išvežta į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu ir paguldyta į skyrių. Vykstant pas S. K. mama jautėsi gerai. Jai pasidarė blogai, kai pas S. K. jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Anksčiau mamai yra buvęs insultas. Įvykio metu mama buvo grįžusi iš reabilitacijos ir turėjo ten grįžti atgal.

Liudytojas D. U. parodė, kad 2014-04-27 po pietų jis su mama I. U. nuvažiavo pas S. K. kaimyną pasiimti mamos daiktus, kuriuos ji buvo laikinai pasidėjusi, išsikraustydama iš S. K. namų. Tuo tarpu, jo mama nuėjo pas S. K. pasiimti kai kurių likusių pas jį daiktų. Kas vyko pas S. K. namuose, jis nematė ir nežino. Būdamas pas S. K. kaimyną garaže, jis lygtai girdėjo kažkokį tai triukšmą S. K. name. Paskui jis pamatė iš S. K. namo išbėgančią nepažįstamą moterį bei vyrą. Jis nuėjo pas S. K. į kiemą, kur stovėjo S. K., o paskui iš namo išėjo mama. Kad mama būtų iš namo mėčiusi kokius nors daiktus, jis nepastebėjo. Kai ji išėjo iš namo, jis pamatė, kad mamai yra prakirsta lūpa, suplėšyta palaidinė, ant rankos nebebuvo apyrankės. Jis matė, kad S. K. skambino telefonu ir kvietė policiją. Belaukiant policijos, mamai pasidarė bloga - jai buvo silpna, sunkiai judėjo, skundėsi, jog pykina. Belaukiant policijos atvažiavo  S. K. ir mamos bendri pažįstami A. ir A.. Kad mama būtų ant ko nors šaukusi, ar ką nors įžeidinėjusi, jis negirdėjo. Tik atvažiavę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri mamą išvežė į ligoninę. Mama jam pasakojo, kad, jai būnant S. K. name, šis ją įspraudė į kampą ir rankomis daužė galvą. Kol mama gyveno su S. K., mamai viskas buvo gerai. Jis nematė ir negirdėjo, kad S. K. prieš mamą būtų naudojęs smurtą. ( 1 t., b. l. 84-85 ).

Liudytojas K. J. parodė, kad dienos metu buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus visas veiksmas jau vyko gatvėje ir juos pasitiko nukentėjusioji. Ji skundėsi dėl širdies negalavimų, todėl jie kvietė medikus, kurie atvykę ją išsivežė į gydymo įstaigą. Kai jie atvyko į įvykio vietą, medikų dar nebuvo, tačiau neprisimena, kas juos iškvietė. Jis negali pasakyti, ar be moters nusiskundimų, vizualiai matėsi kokių nors pakitimų jos išvaizdoje. Tiksliai neprisimena, kokios būklės buvo moters drabužiai, tačiau jam atrodo, kad jie buvo suplėšyti, tačiau negali nurodyti, kas konkrečiai buvo suplyšę. Įvykio vietoje buvo pašalinis vyras  - gal kaimynas, ir automobiliu dar atvyko vyras ir moteris, tačiau jis nežino, ko jie atvažiavę norėjo, jie buvo trumpai, nes po kelių minučių išvažiavo. Su tais asmenimis gal kolega bendravo, o jis nebendravo. Jie buvo užėję į namo vidų, matė išmėtytą maistą, tačiau negali pasakyti, kuriose konkrečiai vietose. Jis neprisimena, ar buvo išmėtytų daiktų. Jiems moteris nurodė, kad į įvykio vietą atvyko pasiimti daiktų, ir kilus konfliktui su vyriškiu apsistumdė, o jis jai trenkė. Moteris nurodė, kas prieš ją naudojo smurtą. Jie tikrino vyro neblaivumą, jis šiek tiek buvo neblaivus, o moteris buvo blaivi. Su vyriškiu jie bendravo, tačiau neprisimena, kokias aplinkybes nurodė. Nukentėjusiajai buvo silpnumas. Jis negali pasakyti, ar nukentėjusioji prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ar jie patys nusprendė ją iškviesti. Su nukentėjusiąja buvo vyras, tačiau jis nežino, ar jie susiję giminystės ryšiais. Kai nukentėjusioji buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu, ją lydėjo tas vyras. Abi pusės buvo nusiteikusios konfliktiškai. Su jais vyras bendravo normaliai, nesipriešino, nebuvo agresyvus.

Liudytojas K. J. parodė, kad 2014-04-27 jis patruliavo su A. N., kuomet gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyras ir moteris. Kieme buvo dar tos moters sūnus, kuris, pasak jo, konflikto nematė, kadangi buvo pas kaimynus. Nukentėjusios moters palaidinė buvo suplėšyta, moteriai buvo sužalotas žastas, prakirsta lūpa. Moteris pasakė, jog ją sumušė buvęs  sugyventinis, kuris sudavė smūgius rankomis. Jiems stovint gatvėje, privažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyras ir moteris, kurie apsižodžiavo su nukentėjusiąja. Konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji. Jie liepė atvykusiems asmenims išvažiuoti, nes matė, kad gali kilti dar didesnis konfliktas. Jie su A. N. nuėjo į namo vidų, kur matėsi virtuvėje ant grindų numesti indai, maistas. Namo šeimininkas paaiškino, kad tuos daiktus numetė nukentėjusioji, o ši šaukė, kad jis ją sumušė dėl numestų daiktų. Vyras aiškino, kad nukentėjusiosios nemušė. Moteriai pasidarė bloga. Ji minėjo, jog yra turėjusi insultą, todėl jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ją išvežė į ligoninę. ( 1 t., b. l. 86-87 ).

Iš 2014-04-27 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio K. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014 m. balandžio 27 d. patruliuodami kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos I-ojo būrio vadu A. N., maršrutu PO MIESTĄ, šaukiniu ALKSNA-11 apie 14.23 val. iš Šiaulių A VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur moteris konfliktuoja su namo gyventoju. Apie 14 val. 39 min. nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko buvę sugyventiniai, neblaivus (1,79 prom. nustatyta alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0400 patikros sertifikato Nr. 1620448), S. K. ir blaivi I. U., kuriai akivaizdžiai matėsi dešinės rankos sužalotas žastas, prakirsta lūpa, suplėšyti marškinėliai ir parodė nutrauktą apyrankę, moteris paaiškino, kad su sugyventiniu nebegyvena mėnesį ir atvažiavo pasiimti savo daiktų, tačiau tarp jų kilo konfliktas ir S. K. suduodamas smūgius iš rankos jai sukėlė fizinį skausmą. Apžiūrėjus namo vidų matėsi ant žemės numesti indai ir maistas. Nukentėjusi moteris norėjo rašyti pareiškimą dėl sveikatos sutrikdymo, tačiau pasijutus blogai iškviestas medikų ekipažas, ją po apžiūros išsivežė į gydymo įstaigą. S. K. paaiškino, kad išsiblaivęs, taip pat kreipsis į policiją dėl I. U. neteisėtų veiksmų. (1 t., b.l. 18)

Liudytojas A. N. parodė, kad 2014-04-27 patruliuojant su K. J. dienos metu gavo iškvietimą, kad buvusi ar esama sutuoktinė atvyko aiškintis santykių pas antrąją pusę. Kilo konfliktas, kai ten rado pašalinių žmonių. Jie nuvyko į įvykio vietą, juos pasitiko vyras ir moteris bei tos moters sūnus. Pasitikusi moteris buvo labai sutrikusi, susijaudinusi. Moteris skundėsi, kad jai galvoje yra guzas. Jis neprisimena, ar buvo vizualių pokyčių asmens išvaizdoje, taip pat neprisimena, kokia buvo jos drabužių būklė. Moteriai buvo pasidarę bloga, silpna, todėl kvietė medikus. Vizualiai matėsi, kad moteriai yra bloga, krito iš pusiausvyros. Būnant medikams ir jiems, abi pusės pradėjo kažkam skambinėti, ieškoti liudininkų. Automobiliu buvo atvažiavę du asmenys, o paskui dar vienas vyras buvo atėjęs. Su atvykusiais asmenimis jis šiek tiek bendravo, tačiau matė, kad konfliktas „verda“, o moteriai yra blogai, tai nebenorėjo aštrinti padėties ir tuos asmenis išprašė. Kai atvyko medikai, įvykio vietoje jis buvo. Dar medikams neatvykus, moteris aiškino, kad ji yra neseniai po operacijos, grįžusi iš ligoninės. Jis neprisimena, ar moteris minėjo, kaip jai atsirado guzas. Jis buvo patalpoje, kurioje vyko konfliktas, ten buvo ant žemės išmėtyti maisto produktai, indai. Matėsi, kad konfliktas vyko viduje. Jis neprimena, ar moteris vėmė. Vyras per daug savęs neteisino, nebuvo agresyvus ar per daug konfliktiškas, kad reikėtų stipriai raminti, elgėsi ramiai. Alkotesteriu nustatinėjo vyro neblaivumą, tačiau vizualiai jo neblaivumas nesimatė. Moteriai buvo bloga, todėl jis priėmė sprendimą kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Liudytojas V. P. parodė, kad I. U. kreipėsi su nusiskundimais tokiais, kaip galvos skausmas, svaigimas, meninginiai simptomai. Jai buvo nustatyta galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, o po ištyrimo rentgenu – pakaušio lūžimas. Pacientė nurodė, jog buvo buitinis konfliktas su šeimos nariais ir dėl to ji atsidūrė ligoninės priimamajame. Pacientės būklė buvo vidutinio sunkumo. Apžiūrint pacientę vizualiai nebuvo matyti kūno sužalojimų, veido mimika nebuvo labai gera, t. y. buvo kenčianti. Įbrėžimų veide nematė, t. y. jei to neįrašė į medicininius dokumentus, tai jų ir nebuvo. Pacientų aprangos jie neaprašinėja, kadangi tas jiems nėra reglamentuota. Pacientė ligoninėje buvo gydoma 8 ar 9 paras, nes jai buvo nustatytas apysunkis kūno sužalojimas. Per 8-9 dienų laikotarpį pacientei pirmas keturias paras buvo skirtos lašinės, nuskausminamieji, raminamieji, o smegenų pabrinkimui gydyti jai tris dienas buvo leidžiamas smegenų pabrinkimo profilaktikai dehidrataciniai vaistai „Furaziminas“, taip pat buvo leidžiami analgetikai iki tol, kol pacientas pasijaučia gerai. Nakčiai, kad pacientas užmigtų, išsimiegotų ir nekankintų košmarai, yra leidžiami raminamieji. Jie stengiasi užrašyti visus sužalojimus ir įbrėžimus, kai tai yra buitinis konfliktas ir smurtinis atvejis. Nukentėjusioji nurodė, kad įvyko buitinis konfliktas. Jis stengiasi visus sužalojimus užrašyti, tačiau kartais gali „pražiūrėti“, kadangi žmogui nėra svetima suklysti. Jei yra nubrozdinta, tai ir užrašai, kad yra nubrozdinimas. Vaistai, kurie ligoninėje buvo skirti pacientai, turi būti kompensuojami. Žmogų išleidžiant ambulatoriniam gydymui iš stacionaro, gydantis gydytojas, o jei jo nėra, tai skyriaus vedėjas, o jei skyriaus vedėjo nėra, tai vyr. koordinatorius epikrizėje nurodo ligos aprašymą, kas atsitiko su ligoniu, kodėl jis buvo gydomas, kaip gydomas ir rekomendacijos šeimos gydytojui. Buvo rekomenduojama tęsti nedarbingumą, kadangi ligonis nedarbingas bei tęsti gydymą konkrečiais medikamentais. O šeimos gydytojas rašo kompensuojamus ar nekompensuojamus vaistus. Šeimos gydytojas privalo atsižvelgti į jų rekomendacijas dėl gydymo tam tikrais vaistais. Po tokios traumos būtinai rašoma reabilitacija, o reabilitacijos vietą pasirenka pats pacientas. I. U. turėjo būti skirta reabilitacija, medicininėje kortelėje tai yra užrašyta. Šeimos gydytojas pasitaria su pacientu, į kurią vietą reabilitacijai jis vyks. Nukentėjusiosios veido mimika atvežus ją į priimamąjį buvo kenčianti, t. y. nesišypsanti, šnekanti beveik „sukandusi dantis“. Jie turi skausmo skalę pagal veido išraišką 10 balų sistemoje, o I. U. buvo pažymėti 9 balai. Jei yra skiriama reabilitacija, tai yra ji yra finansuojama ligonių kasos.

Liudytoja J. S. parodė, kad kai nesibaigia darbingumo lygio terminas, pas juos asmenys kreipiasi pablogėjus asmens sveikatos būklei. Šiuo atveju šeimos gydytoja pildė siuntimą, pažymėjo, kad sveikatos būklė yra pasikeitusi ir siunčia pakartotiniam darbingumo lygio vertinimui. Šeimos gydytoja į asmens sveikatos skundus vienareikšmiškai nereaguoja ir iš karto nesiunčia į komisiją. Reiškia, šeimos gydytoja taip pat supranta savo atsakomybę, t. y. jei ji siunčia į komisiją, tai ne šiaip kažkam pasiskundus, o turint objektyvius duomenis, kad asmens sveikatos būklė pablogėjo. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie įrodo I. U. sveikatos būklės pablogėjimą, t. y. ji gydėsi ligoninėje, o kadangi buvo patirta galvos smegenų trauma, kuri buvo pakankamai sunki, nes asmuo buvo be sąmonės ir buvo diagnozuotas pakauškaulio lūžis. Po to, I. U. buvo gydyta ligoninėje. Iš ligoninės yra 2014-04-27 epikrizė, kurioje nurodyta, kad ji buvo be sąmonės. Po gydymosi ligoninėje I. U. buvo taikyta reabilitacija. Po to buvo konsultuota pakartotinai neurologo, logopedo, psichiatro, psichologo ir jie visi pateikė išvadas, kuriomis remiantis nustatė darbingumo lygį. I. U. darbingumo lygis buvo 50 procentų, o dabar – 40 procentų, t. y. jos būklė pablogėjo, nes 60 procentų darbingumo ji neteko. Ši I. U. patirta trauma šiuo konkrečiu atveju lėmė tai, kad 10 procentų sumažėjo jos darbingumo lygis, nes atsirado tokių sutrikimų, kurių iki įvykio nebuvo, pvz., psichikos sutrikimų šis asmuo neturėjo. Remiantis psichiatro, psichologo duomenimis po traumos atsirado depresinė simptomatika. Ir tai yra ne paprasta simptomatika, o psichiatras duoda sunkios depresijos epizodą. Taip pat atsirado lengvas konjuktyvinis sutrikimas, yra atlikti tyrimai, kad jai atsirado pažinimo sutrikimas.

Iš 2014-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėta virtuvė, kur įvykio incidentas. Pėdsakų, tinkamų nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Apžiūros metu fotografuota, sudarytas planas-schema. ( 1 t., b. l. 6-9 ).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad E. Š. 2014-04-27 14.19 kreipėsi į pagalbos centrą nurodydama, kad moteris kelia triukšmą, daužo daiktus, konfliktuoja, yra agresyvi, smurtauja, smurtavo prieš pranešėją. Moteris yra ten gyvenančio vyro sugyventinė, įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Be to, 18.17 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos J. pranešimas, kad dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo 15.45 val. iš sodų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) GMP ekipažo atvežta I. U., kuri nurodė, kad ją sumušė vyras. (1 t., b.l. 10-14)

Iš 2014-05-05 VĮ ,,Respublikinė Šiaulių ligoninė“ rašto Nr. S-3625(1.16) matyti, kad I. U. 2014-04-27 stacionarizuota į viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. Diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas ir pakauškaulio lūžis. (1 t., b.l. 16)

Iš 2014-06-19 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. U. pateikė palaidinę ir auskarų čekį. ( 1 t., b. l. 19 ).

Iš 2014-07-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota juodos palaidinės trumpomis rankovėmis apžiūra, kurios apykaklė ties siūle yra įplyšusi. Taip pat įplyšusi palaidinė po dešine rankove siūlės srityje. Apžiūrėtas ir parduotuvės „Adamaht“ auskarų čekis, kur nurodytas auskarų svoris 3,050 g, o kaina 7930 rublių, praba - 585. Apžiūros metu fotografuota. ( 1 t., b. l. 20-24 ).

Iš 2014-10-10 pakvitavimo matyti, kad I. U. pasiėmė iš tyrėjos A. D. palaidinę ir auskarų čekį. ( 1 t., b. l. 27 ).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro  darbingumo.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo S. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Kaltinamasis S. K. teisminio nagrinėjimo metu kaltę iš dalies pripažino ir nurodė, kad nukentėjusiajai I. U. atvykus pas jį į namus ir pradėjus pulti ant E. Š., jis nukentėjusiąją I. U. atstūmė ir jie tarpduryje susistumdė, ko pasėkoje I. U. nugara atsitrenkė į staktą. Stumdymasis užtruko 5-10 minučių ir visą grumtynių laikotarpį buvo J. S.. Be to, jis matė, kad nukentėjusiajai I. U. buvo prakirsta lūpa, kurią jis galėjo prakirsti netyčia jiems besistumdant. Be to, buvo momentas, kai jis norėjo ją ištemti ir tuomet laikė ją už rankų. Nukentėjusioji I. U. nurodė, kad jai priekaištaujant liudytojai E. Š. dėl skyrybų, kaltinamasis S. K. supyko ir ėmė ją tampyti už plaukų, buvo įspraudęs į kampą, ranka užspaudė kaklą ir sudavė 6-7 kartus kumščiu į galvą, buvo pataikęs į kaktą, ko pasėkoje ji galva atsitrenkė į sieną, bei du kartus spyrė į koją. Šias nukentėjusiosios I. U. nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir kaltinamasis S. K., kuris neneigė, kad susistumdymo metu, I. U. nugara atsitrenkė į staktą, be to, jis matė, kad nukentėjusiajai I. U. buvo prakirsta lūpa, kurią jis galėjo prakirsti jiems besistumdant. Be to, jis juto pyktį, kai nukentėjusioji įėjo į namo vidų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu S. K. nurodė, kad nepavykus nukentėjusiosios I. U. išstumti lauk, jie susigrūmė. Kaltinamojo S. K. nurodytą aplinkybę dėl prakirstos lūpos patvirtina liudytojų K. J. bei D. U. apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu, kur jie nurodė, kad po įvykio buvo matyti nukentėjusiosios I. U. prakirsta lūpa, be to, liudytoja V. Š. teisme patvirtino, kad ji matė, kaip iš namo išėjo kaltinamasis S. K., nukentėjusioji I. U. bei liudytojas J. S., ir nukentėjusiosios I. U. lūpa tuo metu buvo kruvina. Šią liudytojos V. Š. nurodytą aplinkybę dėl lūpos iš dalies patvirtino ir į įvykio vietą atvykusi A. B., kuri paties įvykio nematė, tačiau matė, kad I. U. lūpa buvo pratrūkusi ir jai pasirodė, kad tai pūslelinė. Liudytoja E. Š. patvirtino kaltinamojo S. K. nurodytas aplinkybes bei iš dalies ir nukentėjusiosios I. U. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji I. U. puolė ją, o kaltinamasis S. K. puolė ją ginti, t.y. jis griebė nukentėjusiąją bei su ja susistumdė, ko pasėkoje ji buvo nustumta į kampą, ką iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji I. U., kad grumtynių metu ji buvo įsprausta į kampą. Be to, nukentėjusiosios I. U. nurodytas aplinkybes, kad jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, patvirtina liudytoja E. Š., kuri tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad išbėgusi iš namo, girdėjo I. U. šauksmus, ką patvirtina, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kadangi be reikalo ar gresiančio pavojaus ar jau įvykusio smurto, asmenys nerėkia, kaip teigė liudytoja E. Š. ikiteisminio tyrimo metu, kad I. U. šauksmai buvo girdėti visame kaime. Šias liudytojos E. Š. nurodytas aplinkybes tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir liudytojas J. S., kuris nurodė, kad kaltinamasis S. K. gynė E. Š. nuo nukentėjusiosios I. U., paėmęs ją už rankos ir norėdamas ją išvesti į lauką, ko pasėkoje jie susistumdė.  Be kaltinamojo S. K., nukentėjusiosios I. U. bei liudytojų E. Š., J. S., V. Š., A. B., D. U., K. J. parodymų, kaltinamojo S. K. kaltę įrodo ir 2014-05-06 ir 2014-10-02 specialistų išvados iš kurių matyti, kad I. U. buvo padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Pakauškaulio kairės pusės lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje pakaušio sritimi kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos pasėkoje pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Teismo posėdžio metu ekspertas H. D. paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta tik galvos smegenų sukrėtimas bei pakauškaulio lūžis, kuris buvo padarytas ne nuo tiesioginio smūgio į tą vietą, kuri sužalota, bet nuo galvos atsitrenkimo į kietą buką paviršių. Kai nukentėjusioji I. U. buvo apžiūrėta gydymo įstaigoje, kitų sužalojimų nustatyta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. P., kuris nurodė, kad nukentėjusioji I. U. kreipėsi į gydymo įstaiga su nusiskundimais: galvos skausmas, svaigimas, meninginiai simptomai. Nukentėjusiajai buvo nustatytas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, o po ištyrimo rentgenu – pakaušio lūžimas, tačiau apžiūrint nukentėjusiąją, nebuvo matyti kūno sužalojimų, įbrėžimų veide nebuvo. Šias eksperto H. D. ir gydytojo V. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. Š., nukentėjusioji I. U. ir iš dalies kaltinamasis S. K., dėl įspraudimo į kampą, ko pasėkoje buvo sužalota nukentėjusioji I. U., ką patvirtina ir specialisto išvadoje nurodytas sveikatos sutrikdymas – pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, atsiradęs vieno trauminio poveikio pasėkoje pakaušio sritimi kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Minėti sužalojimai negalėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos pasėkoje pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, kadangi nei kaltinamsis S. K., nei nukentėjusioji I. U. ar liudytojai nenurodė, kad nukentėjusioji I. U. būtų nugriuvusi.

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl nukentėjusiosios plaukų tampymo, kaklo užspaudimo ranka, nemažiau 7 kartų sudavimo kumščiu į galvą bei dviejų spyrių į kairę koją, kadangi teismo posėdžio metu ištyrus įrodymus nenustatytos šios aplinkybės. Nors nukentėjusioji I. U. teigia, kad kaltinamasis S. K. ją tampė už plaukų, buvo įspraudęs į kampą, ranka užspaudė kaklą ir sudavė 6-7 kartus kumščiu į galvą, bei du kartus spyrė į koją, tačiau šias aplinkybes paneigia tiek kaltinamojo S. K. parodymai, tiek liudytojo J. S. parodymai, kuris nurodė, kad matė tik šių asmenų susistumdymą, tačiau jokių smūgių ar spyrių koja nematė. Be to, šias kaltinamojo ir liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek specialisto išvados bei eksperto H. D. bei liudytojo gydytojo V. P. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad apart nukentėjusiosios I. U. patirto sveikatos sutrikdymo - pakauškaulio kairės pusės lūžio bei galvos smegenų sukrėtimo, jokių kitų sužalojimų ant jos kūno nebuvo nustatyta.

Kaltinamojo S. K. gynėja advokatė Silva Balčiūnienė nurodė, kad kaltinamasis S. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis, arba jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti vertintina kaip būtinosios ginties ribų peržengimas ar neatsargus nusikaltimas, numatytas LR BK 139 str. 1 d. 

Pagal LR BK 28 str. 1 d. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

LR BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Be to, būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas gali iškilti ir privalo būti sprendžiamas tik tada, kai nustatoma, kad egzistavo būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tačiau yra nurodyti du atvejai, kai net ir visų šių sąlygų buvimas nesudaro būtinosios ginties ribų peržengimo. Peržengimu nelaikoma besiginančiojo veika, padaryta dėl jo didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų: kaltinamojo S. K., nukentėjusiosios I. U., liudytojos E. Š. parodymų matyti, kad nukentėjusiajai įėjus į namą, ji puolė liudytoją E. Š., o kaltinamasis S. K. ją patraukė nuo liudytojos. Tuo metu liudytoja E. Š. išbėgo iš namo. Tiek kaltinamasis S. K., tiek nukentėjusioji I. U. nurodė, kad susistumdymas bei smūgio sudavimas į lūpą, ko pasėkoje I. U. patyrė sveikatos sutrikdymą - pakauškaulio kairės pusės lūžį bei galvos smegenų sukrėtimo, vyko, kai liudytojos E. Š. nebebuvo namo viduje, be to, pats stumdymasis bei susigrūmimas trūko 5-10 minučių, tad nukentėjusiosios I. U. veiksmuose pavojingo, realus ir akivaizdaus kėsinimosi į liudytojos E. Š. sveikatą ar gyvybę nebuvo, nuo ko kaltinamasis S. K. turėjo ginti pats save ar liudytoją E. Š.. Kaltinamasis S. K. nurodė, kad gynė ne tik liudytoją E. Š., bet ir savo turtą. Šios kaltinamojo S. K. nurodytos aplinkybės prieštarauja jo patiems parodymams, kur jis nurodė, kad su nukentėjusiąją I. U. iki įvykio gyveno 1 metus 2 mėnesius, išsiskyrė prieš 2 mėnesius iki įvykio. Atvykus nukentėjusiajai į jo namus, jis nenorėjo jos įleisti į namo vidų ne dėl to, kad buvo kėsintasi į jo turtą, o dėl to, kad nukentėjusioji yra pavydi, žinojo jos charakterį ir nenorėjo skandalo, be to, juto pyktį. Būtent šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamasis S. K. nukentėjusiosios I. U. veiksmus vertino ne kaip įsibrovimą į būstą, o buvo supykęs ant nukentėjusiosios, nes namuose buvo jo draugė ir jis žinodamas nukentėjusiosios charakterį, norėjo išvengti pavydo scenos, t.y. nukentėjusiosios I. U. veiksmų nevertino kaip grėsmę turtui, nuo ko turėjo gintis. Nors nukentėjusioji I. U. į kaltinamojo S. K. gyvenamąsias patalpas atvyko nekviesta, tačiau kaltinamojo S. K. pavartoto smurto jos atžvilgiu negalima vertinti kaip gynybos nuo įsibrovimo į būstą, nes nukentėjusioji I. U. į S. K. namus pateko pro neužrakintas duris, specialiai neįveikdama jokių kliūčių – nelauždama, neatrakindamas durų, neišdauždama lango ir pan. Be to, kad kaltinamasis S. K. suprato, kad šioje situacijoje nebuvo realaus kėsinimosi įrodo ir ta aplinkybė, kad jis į teisėsaugos institucijas nei tą pačią, nei kitą dieną nesikreipė dėl neteisėto įsibrovimo į gyvenamą namą (BK 165 straipsnis).

Kaltinamojo S. K. gynėja Silva Balčiūnienė nurodė, kad galimai padaryta nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, todėl turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 139 str. 1 d.

Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 str. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 str. 2 d. 1 ir 2 p. nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti arba suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Iš BK 15, 16 str. nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl pagal BK 15 ir 16 str. reikalavimus privaloma išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 138 ir 139 str. įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. 

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiosios I. U. konfliktas namo viduje vyko 5-10 minučių, pats kaltinamasis S. K. nurodė, kad bandė nukentėjusiąją I. U. išstumti iš namų, o jam nepavykus, jie susigrūmė. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis S. K. sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajai, ko pasėkoje buvo prakirsta lūpą, nes stumdymosi metu nėra smūgiuojama ir šis sužalojimas atsirado tik suduodant stiprų smūgį. Be to, iš nukentėjusiosios I. U. sveikatos sutrikdymo masto, t.y. padarytų sužalojimų, matyti, kad stūmimas buvo itin stiprus, ko pasėkoje buvo nustatytas pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kas rodo, kad buvo pavartota stipri kaltinamojo S. K. fizinė jėga nukentėjusiosios I. U. atžvilgiu. Be to, tiek nukentėjusioji, tiek byloje apklausti liudytojai D. U., K. J. nurodė, kad po įvykio nukentėjusiosios drabužiai buvo suplėšyti, kas įrodo, kad prieš nukentėjusiąją buvo vartota fizinė jėga.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis S. K. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. darydamas nusikalstamą veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, ir jų norėjo. Byloje ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., todėl kaltinamojo S. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota. Kaltinamojo S. K. veikoje nustatyti visi būtini LR BK 138 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl šią veiką perkvalifikuoti į nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo pagal LR BK 139 str. 1 d. nėra pagrindo.

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jo veiksmai buvo netyčiniai bei buvo atlikti būtinosios ginties sąlygomis, tačiau iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis S. K. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., todėl jo kaltės pripažinimas iš dalies nelaikytinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamojo S. K. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios I. U. elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. šis iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti. Byloje nustatyta, kad prieš nusikaltimo padarymą, nukentėjusioji I. U. puolė liudytoją E. Š., o kaltinamasis S. K. atliko nusikalstamus veiksmus tik dėl neteisėtų I. U. atliktų veiksmų liudytojos E. Š. atžvilgiu. Kaltinamojo S. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Iš 2014-04-27  alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, kad S. K. 14 val. 41 min. nustatytas 1,79 promilių girtumas. Pažymėtina tai, kad smurtas buvo panaudotas po nukentėjusiosios išprovokuotos situacijos, kurios kaltinamasis dėl buvusio girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti.

Kaltinamasis S. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis S. K. nusikalto būdamas neteistas (1 t., b.l. 112), VšĮ Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre S. K. neįrašytas ( 1 t., b. l. 113 ); VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre S. K. į įskaitą neįrašytas ( 1 t., b. l. 114 ); VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre S. K. nėra ( 1 t., b. l. 115 ); S. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų ( 1 t., b. l. 118-120 ); dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir iš 2014-12-22 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad S. K. yra drausmingas, punktualus, pareigingas, atsakingas darbuotojas. Mandagus su kolegomis, neatsisako jiems padėti. Prižiūri darbo techniką, turi tvirtą savo nuomonę, nekonfliktiškas su vadovais, per darbo laiką skatintas premijomis, drausminių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 13), iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad S. K. gauna minimalią algą, t.y. virš 800 Lt (2 t., b.l. 14), Iš 2015-01-05 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto dėl informacijos matyti, kad seniūnija S. K. atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, svarstytas ar baustas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nebuvo (2 t., b.l. 15)

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. K. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, teigiamai charakterizuojamas, todėl už nusikalstamą veiką jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 109-110) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Ieškiniai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 1048,57 Lt civilinį ieškinį (1 t., b.l. 49-51) už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.). Ieškinys tenkinamas. CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1048,57 Lt žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, kad žala nukentėjusiosios I. U. sveikatai buvo padaryta S. K. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 1048,57 Lt (303,68 Eur) – priteistina iš kaltinamojo S. K..

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 2314,91 litų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 57-66). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius I. U. už 2014-04-29 iki 2014-05-07 laikotarpį apskaičiavo ir išmokėjo 200,88 Lt (įskaitant ir gyventojų pajamų mokestį bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas) ligos pašalpą. Nedarbingumo pažymėjimas, išduotas I. U. dėl sutrikdytos jos sveikatos trečiojo asmens veiksmais yra tęsiamas, todėl laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2014-07-08 VSDFV Šiaulių skyrius jai išmokėjo 2114,03 Lt ligos pašalpą. LR CK 6.290 str. 3 d. nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, o šio kodekso 6.263 str. 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad I. U. laikinai nedarbinga tapo dėl 2014-04-27 įvykdyto nusikaltimo, kuomet jai tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I. U. ligos pašalpa – 2314,91 Lt už laikotarpį nuo 2014-04-29 iki 2014-07-08 buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus prašoma priteisti suma – 2314,91 Lt (670,44 Eur) yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iš kaltinamojo S. K..

Nukentėjusioji I. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 544,45 Eur turtinės žalos ir 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 16-30) bei 1100 Lt bylinėjimo išlaidų atlyginimo (2 t., b.l. 31-33, 116).

Turtinę žalą sudaro:

- auksinių dirbinių praradimas: 304,86 Eur (2014-03-12 nukentėjusioji Rusijos Federacijoje įsigijo aukso dirbinius sumokėdama 7137 rublių, 2014-03-14 rublio kursas buvo 6,7825 už 100 rublių) (2 t., b.l. 29,30)

- dėl patirtų sužalojimų, gydymo metu pirktų medikamentų patyrė 678,32 Lt, transporto priemone vyko į sanatoriją į Palangą, pas medikus dėl ko patyrė 148,97 Lt, viso 239,59 Eur. (2 t., b.l. 26-28)

- dėl sumušimo buvo nedarbinga nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 8 d., minėtu laikotarpiu gavo ligos pašalpą. Iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad jog nukentėjusiosios vidutinis vienos darbo dienos užmokestis atskaičius mokesčius yra 47,12 Lt, t.y. 13,64 Eur. Nukentėjusioji buvo nedarbinga 48 darbo dienas. Nukentėjusioji  dirbdama būtų gavusi 48*47,12 pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu 2261,76 Lt. Sodra už ligos laikotarpį išmokėjo 1445,89 Lt, todėl iš kaltininko priteistinos 815,87 Lt arba 236,29 Eur negautos pajamos (2 t., b.l. 19-25)

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji I. U. po konflikto su kaltinamuoju S. K. pasigedo auksinio auskaro. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. U., kuris nurodė, kad po įvykio jo mama I. U. pasigedo auskaro. Iš teismui pateikto pirkimo kvito matyti, kad 2014-03-12 nukentėjusioji Rusijos Federacijoje įsigijo aukso dirbinius sumokėdama 7137 rublių. 2014-03-12 Rusijos rublio kursas buvo 6,8224 Lt už 100 rublių, t.y. 7137 rublių atitinka 486,91 Lt (141,02 Eur), todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas ir priteistina iš kaltinamojo S. K. 141,02 Eur turtinė žala.

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad dėl patirtų sužalojimų, gydymo metu pirktų medikamentų nukentėjusioji I. U. patyrė 678,32 Lt.

Iš prekių pirkimo kvitų (2 t., b.l. 26-27) matyti, kad 2014-07-02 buvo pirktas vaistas Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 15,22 Lt, 2014-08-13 buvo pirkti vaistai Pramistar (vaistinis preparatas dėl degeneracinio arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimo, ypatingai dėl senatvės, gydymui), Vasonit Retard (kompensuojamas receptinis vaistinis preparatas vartojamas dėl susilpnėjusios kojų kraujotakos atsiradusiam skausmui malšinti, silpnumui, sustingimui arba raumenų spazmams gydyti. Veiklioji Vasonit retard medžiaga pentoksifilinas yra ksantinų grupės junginys, išplečiantis kraujagysles, veikiantis eritrocitų elastingumą ir tokiu būdu palengvinantis kraujotaką) – 92,21 Lt. 2014-06-16 buvo pirkti vaistai Diacarb (receptinis vaistinis preparatas - slopina rūgščiųjų karbonatų reabsorbciją, vartojamas glaukomai gydyti. Vaistas mažina skysčio susidarymą akies obuolio viduje, todėl sumažina akispūdį), Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas Nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 21,84 Lt. 2014-10-02 buvo pirkti vaistai Plavix (Plavix priklauso grupei vaistų, vadinamų antitrombocitiniais vaistiniais preparatais. Trombocitai yra labai mažos kraujo plokštelės (mažesnės už raudonuosius ir baltuosius kraujo kūnelius), kurios sulimpa kraujui krešant. Neleisdami joms sulipti antitrombocitiniai vaistai mažina galimybę susidaryti kraujo krešuliams (pasireikšti trombozei), Cipralex (Depresijai (didžiosios depresijos epizodams), nerimo sutrikimams (tokiems kaip panikos sutrikimui su agorafobija arba be jos, socialinio nerimo sutrikimui, generalizuoto nerimo sutrikimui ir obsesiniam – kompulsiniam sutrikimui) gydyti),, Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas Nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 79,41 Lt. 2014-05-28 buvo pirkti vaistai Pramistar (vaistinis preparatas dėl degeneracinio arba dėl kraujagyslių patologijos susidariusių dėmesio ir atminties sutrikimo, ypatingai dėl senatvės, gydymui), Vasonit Retard (kompensuojamas receptinis vaistinis preparatas vartojamas dėl susilpnėjusios kojų kraujotakos atsiradusiam skausmui malšinti, silpnumui, sustingimui arba raumenų spazmams gydyti. Veiklioji Vasonit retard medžiaga pentoksifilinas yra ksantinų grupės junginys, išplečiantis kraujagysles, veikiantis eritrocitų elastingumą ir tokiu būdu palengvinantis kraujotaką), Trifas (Vartojamas skysčių sankaupos, kuri susidaro organizmo audiniuose (edemos) ir (arba) skysčių sankaupos kūno ertmėse (transudacijos), dėl širdies funkcijos sutrikimo (širdies raumens silpnumo) gydymui ir profilaktikai), Zyllt (Vartojamas, kad nesusidarytų kraujo krešulių (trombų) sukietėjusiose kraujagyslėse (arterijose)), Nervoheel (Homeopatinis nereceptinis vaistinis preparatas Nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti) – 134,33 Lt (nors byloje pateikti du kvitai, tačiau matyti, kad prekės buvo pirktos 2014-05-28 15.54 val., o vienas kvitas buvo kompensuotas 118,05 Lt sumoje).

Iš teismui pateiktų vaistų pirkimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji iš viso vaistams įsigyti patyrė 343,01 Lt. Vaistus skyrė gydantys gydytojai po nusikalstamos veikos padarymo, todėl šios nukentėjusiosios I. U. patirtos išlaidos yra pagrįstos, civilinis ieškinys dėl išlaidų vaistams mažintinas ir priteistinos iš kaltinamojo S. K. (99,34 Eur) patirtos išlaidos už vaistus.

Iš teismui pateiktų vaistų pirkimo kvitų matyti, kad vaistai buvo pirkti 2014-05-28 15.54 val.,  ir vienas kvitas buvo kompensuotas 118,05 Lt sumoje (2 t., b.l. 27), todėl nukentėjusioji 118,05 Lt išlaidų nepatyrė ir šios išlaidos yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos. Taip pat iš vaistų pirkimo kvito 2014-06-26 (2 t., b.l. 26) matyti, kad buvo atsiskaitoma Maestro mokėjimo kortele sumoje 131,76 Lt, tačiau iš kvito nėra aišku kokias prekes įsigijo nukentėjusioji I. U., todėl ši suma yra nepagrįsta ir nepriteistina iš kaltinamojo S. K..

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad dėl nukentėjusioji I. U. patyrė 148,97 Lt išlaidų vykstant transporto priemone į sanatoriją Palangoje.

Iš 2014-07-05 UAB ,,Lukoil Baltija“ kvito matyti, kad buvo pirktas dyzelinas už 97,27 Lt. Iš 2014-10-02 UAB ,,Lukoil Baltija“ kvito matyti, kad buvo pirktas dyzelinas už 48,99 Lt. (2 t., b.l. 28)

Iš nukentėjusiosios I. U. ligos istorijos matyti, kad nukentėjusioji I. U. reabilitacijoje UAB ,,Palangos linas“ buvo laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2014-05-27, todėl nukentėjusiosios pateikti kvitai dėl patirtų kuro išlaidų 2014-07-05 ir 2014-10-02 yra nepagrįsti, todėl šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo S. K..

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį, kai ji buvo nedarbinga dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad dėl sumušimo buvo nedarbinga nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 8 d. bei minėtu laikotarpiu gavo ligos pašalpą. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Pagal 2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo ,,Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 6 p. apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, be to, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Iš Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenų matyti, kad jog nukentėjusiosios vidutinis vienos darbo dienos užmokestis atskaičius mokesčius yra 45,60 Lt. (gautos pajamos už 3 paskutinius mėnesius 2014 m. sausis, vasaris, kovas 2827,62 Lt, dalijamos iš išdirbtų dienų per šiuos mėnesius 62 d.) Nukentėjusioji buvo nedarbinga 48 darbo dienas. Nukentėjusioji dirbdama būtų gavusi 48*45,60 Lt pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu 2188,80 Lt. Sodra už ligos laikotarpį išmokėjo 1675,12 Lt. Viso nukentėjusioji I. U. negavo 513,68 Lt (148,77 Eur) pajamų susijusių su darbo užmokesčiu. Nukentėjusioji I. U. pateikė įrodymus apie negautas pajamas, tačiau netiksliai apskaičiavo negautų pajamų dydį, todėl teismas patikslindamas negautų pajamų dydį - 513,68 Lt (148,77 Eur), konstatuoja, kad šios negautos pajamos yra pragrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo S. K..

Nukentėjusioji I. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 16-18) Neturtinė žalą vertina 9000 Eur, nes dėl nusikalstamos veikos patyrė šoką, išgąstį, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės. Kaltinamojo veiksmais buvo paveikta kaukolė – svarbiausias kaulas saugantis smegenis ir visas žmogaus gyvybines funkcijas, padarinius jaučia iki šiol ir nežino kaip tai atsilieps ateityje. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. U. nurodė, kad po nusikalstamos veikos buvo dideli galvos, akiduobių, žandikaulių, nosies skausmai. Taip pat jai „rakino“ žandikaulius, kreipė veidą. Iki įvykio ji nemikčiojo, o dabar susinervinus pradeda mikčioti. Jaučia iki šiol didelius skausmus, vykdavo į priėmimo skyrių susileisti vaistų nuo skausmo, reabilitacijoje taip pat keldavosi naktį prašyti vaistų nuo skausmo. Jai skaudėjo net priekinius dantis. Neturtinė žala susideda iš to, kad jautė gėdą dėl sumušto veido.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusioji I. U. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo S. K. veiksmų. Iš specialistų išvadų matyti, kad I. U. padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės lūžis, galvos smegenų sukrėtimas. Pakauškaulio kairės pusės lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo nedarbinga nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 8 d. Iš neįgalumo pažymėjimo Nr. 0951037 matyti, kad I. U. nustatytas 40 % darbingumo lygis nuo 2014-09-29 iki 2016-09-28. (b.l. 115). Iš 2015-04-02 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto dėl informacijos suteikimo Nr. R-11391 matyti, kad I. U., gim. 1965-03-04, buvo nustatytas: nuo 2013-10-24 iki 2015-12-01 50 proc. darbingumo lygis. Pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodą - 111.9 Hipertenzinė (širdies liga) [kardiopatija] be (stazinio) širdies [kraujotakos] nepakankamumo (didelė rizika), I12 Hipertenzinė (inkstų liga) [nefropatija] , I20.8 Kitos krūtinės anginos formos, I48 Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, I49.1 Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija (sujaudinimas), I50.0 Stazinis širdies nepakankamurnas (3f.kl.). Nustatyta darbingumo lygio priežastis - 27.1. ligos arba būklės. Nuo 2014-09-29 iki 2016-09-28 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodą - F06.7 Lengvas pažinimo sutrikimas, G45.9 Praeinantys (tranzitiniai) galvos smegenų išemijos priepuoliai, nepatikslinti, G83 Kiti paralyžiniai sindromai, I63.5 Smegenų infarktas dėl smegeninių (cerebral) arterijų nepatikslinto užsikimšimo ar stenozės (Būklė po išeminių insultų 2011, 2012 ir 2014 m. Deš. hemiparezė lengvo I. Išreikšta ataksija.), R47.1 Dizartrija ir anartrija, T90.2 Kaukolės ir veido kaulų lūžimo padariniai (Būklė po galvos sm. traumos, pakauškaulio lūžimo, galvos sm. sukrėtimo, lengvas kognityvinis sutr.). Nustatyta darbingumo lygio priežastis - 27.1. ligos arba būklės. (2 t., b.l. 125). Iš liudytojos J. S. paaiškinimų matyti, kad  I. U. darbingumo lygis buvo 50 procentų, o dabar – 40 procentų, t. y. jos būklė pablogėjo, nes 60 procentų darbingumo ji neteko. Ši I. U. patirta trauma šiuo konkrečiu atveju lėmė tai, kad 10 procentų sumažėjo jos darbingumo lygis, nes atsirado tokių sutrikimų, kurių iki įvykio nebuvo.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajai dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, ji buvo sužalota, patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, šoką, išgąstį, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis ir gauna minimalų atlyginimą, į tai, kad smurtavimas prieš nukentėjusiąją truko neilgą laiko tarpą; į nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių, padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (galvos sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiosios darbinė veikla, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas gydymas, po to paskirtas reabilitacinis gydymas, į nukentėjusiosios I. U. provokuojantį elgesį, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų 1 pusmetis, sprendžia, kad pareikštas I. U. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo S. K. priteistina 2000 Eur neturtinė žala nukentėjusiosios I. U. naudai.

Nukentėjusioji I. U. patyrė 1100 Lt bylinėjimo išlaidų (2 t., b.l. 31-33, 116). Nukentėjusiosios I. U. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas Ramūnas Dobrovolskis teikė teisines paslaugas nukentėjusiajai I. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parengė civilinį ieškinį. Todėl 1100 litų (318,58 Eur) suma (pinigų priėmimo kvitai Nr. 692028, 760755, 788764), kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiosios I. U. naudai.

Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-07 nutartimi laikinai apribotos S. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – 0,0597 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 129, 171-172). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. U. ir turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams Šiaulių teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui klausimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str.,  313 str. 3 d., teismas

n u s p r e n d ž i a :

S. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą, o jo netekus, registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš S. K. 303,68 Eur civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš S. K. 670,44 Eur civilinį ieškinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus naudai.

Priteisti iš S. K. 389,13 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 2000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiosios I. U. naudai.

Pripažinti I. U. 318,58 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 318,58 Eur sumą iš S. K. nukentėjusiosios I. U. naudai.

S. K. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – 0,0597 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: ligos istoriją Nr. XIV-8510, grąžinti VĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei, I. U. sveikatos ligos istoriją, grąžinti UAB ,,Senojo bokšto“ klinikai 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                           Martynas Galvičius