Civilinė byla Nr.e2A-513-260/2020

       Teisminio proceso Nr.2-34-3-00546-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4.; 2.1.6.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir S. B., E. K., R. T., J. P., M. P., B. P., S. S. ir trečiųjų asmenų A. D.-V. bei I. L. apeliacinius skundus ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ prisidėjimą prie apeliacinių skundų dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-617-1023/2019 pagal ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovams S. B., R. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P., B. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims R. B., V. B., M. B., UAB „TopoEra“, I. L. ir A. D. –V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas P. J. 2018 m. birželio 6 d. pateikė atsakovams S. B., R. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tikslindamas savo reikalavimus 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. birželio 19 d. pateikė patikslintus ieškinius. Paskutiniuoju 2019 m. birželio 19 d. pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovams R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P., tretiesiems asmenims A. D.-V., uždarajai akcinei bendrovei „TopoEra“, R. B., V. B. ir M. B. ieškovas prašė: 

1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: 1.1) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019-06-17 parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini) sistemoje yra: (duomenys neskelbtini);  1.2) žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019-06-17 parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini) sistemoje yra: Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti 2015-05-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;

 3) ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (t. 13, b. l. 36-48). 

2.       Reikšdamas šiuos reikalavimus ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 7,67 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Su šio ieškovo sklypo vakarine dalimi ribojasi atsakovams S. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantis 7,5379 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). 1997 m. rugsėjo 10 d. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojos, kuri surašė Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko brėžinį (abrisą). 2014 m. lapkričio 28 d. UAB „TopoEra“ matininkas D. Ž., paženklinęs šio sklypo ribas vietovėje, surašė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo – parodymo aktą bei pagal atliktus kadastrinius matavimus 2014 m. gruodžio 1 d. parengė Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą. Ieškovas su šiomis ribomis nesutiko. Šių matavimų rezultatai buvo patvirtinti 2015-05-28 NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi šalys nesutarė dėl sklypų ribų, 2015 m. spalio 20 d. atsakovai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu dėl Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, dėl ko NŽT buvo sudaryta komisija, kuri pateikė išvadas, kad: Abrisas Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) esančia informacija; žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai privatizavimo metu parengti tinkamai; 2003 m. projekte suprojektuotos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinės ribos sutampa (turi bendrą ribą) su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarine riba, tarp pastarųjų minėtų žemės sklypų nėra tarpų; naujo plano Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybių lentelėje nurodyta, kad vakarinėje dalyje žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su laisva valstybine žeme. Atsižvelgdama į tai, komisija nusprendė, kad Naujame plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose (2003 m. projekte) nurodytų šio žemės sklypo gretimybių, o UAB „TopoEra“ matininkas D. Ž., nustatęs, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendimų, nesikreipė į NŽT teritorinį skyrių dėl išvados pateikimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. Taip pat Komisija konstatavo, kad dėl pietinėje šių žemės sklypų dalyje esančio bendro ribos posūkio taško yra kilęs ginčas. Ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą G. P., kuris, atlikęs tyrimą, parengė 2019 m. kovo 1 d. ekspertinę išvadą, kurioje nustatė, kad teritorijų planavimo dokumentas – Žemėtvarkos projektas – nagrinėtoje dalyje buvo parengtas teisingai, jame nurodyta išsami vietovę apibūdinanti informacija (stabilūs vietovės objektai) iš esmės atitinka faktinę vietovės situaciją; žemėtvarkos projekte, lauko matavimų brėžiniuose (abrisuose) ir žemės sklypų planuose nurodytų duomenų visuma leidžia pakankamai tiksliai atstatyti ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gretimų žemės sklypų ribas; 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo vietoje metu surasti žemėje įtvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas žymintys ženklai (kuolai) nėra „pirminio ženklinimo“ metu įtvirtinti riboženkliai – jais negalima vadovautis atliekant kadastrinius matavimus; žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai – nesivadovaujant privalomuose vadovautis dokumentuose nurodytų duomenų visuma; gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti neteisingai – neįvertinus privalomuose vadovautis dokumentuose nurodytų sprendinių visumos, todėl yra tikslintini. Minėtas teismo ekspertas nurodė kadastriniais matavimais nustatytinas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog nustatytinos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka Ž. C. įmonės 2015-06-16 parengtame plane nurodytų ribų. Taip pat nurodė, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustatytinos ribos neatitinka UAB „Topoera“ 2014-12-01 parengtame plane nurodytų ribų dėl šių priežasčių: UAB „Topoera“ nustatytos ribos iš esmės neatitinka privalomuose vadovautis dokumentuose (Žemėtvarkos projekte, lauko matavimo brėžiniuose (abrisuose), žemės sklypų planuose) nurodytų sprendinių – žemės sklypo geografinės padėties; UAB „Topoera“, atlikdama kadastrinius matavimus, neįvertino Žemėtvarkos projekte nurodytų sprendinių, matuojamo bei gretimų žemės sklypų lauko matavimų brėžiniuose (abrisuose) ir žemės sklypų planuose nurodytų duomenų visumos; gretimų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti neįvertinus esamų duomenų visumos – Žemėtvarkos projekto sprendinių, matuotų bei gretimų žemės sklypų lauko matavimų brėžinių (abrisų) ir žemės sklypų planų, t. y. žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti klaidingai ir turi būti tikslinami Kadastro nuostatų 125-126 punktuose nustatyta tvarka. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog nepaisant aiškinimo, kad šalis inicijuojanti ginčą dėl CK 4.45 str. taikymo, neprivalo ginčyti administracinio akto, kuriuo įregistruoti ginčui aktualaus sklypo kadastriniai matavimai, nuoseklumo dėlei jis, prašydamas nustatyti sklypų ribas, reiškia ir išvestinį reikalavimą – panaikinti 2015-05-28 NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą teisme ieškovas 2019 m. birželio 19 d. pateiktame patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus palaikė.

3.       Atsakovai R. B. ir S. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jie su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Šiame procesiniame dokumente atsakovai nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Nustačius jų ir ieškovo žemės sklypų ribą pagal ieškovo patikslintą ieškinį, iš esmės pasikeičia faktinė žemėvalda, t. y. jie (atsakovai) nesinaudos ta žemės dalimi, kuri buvo besiribojanti su ieškovo žemės sklypu, nes ji atitenka ieškovui, o trūkstamas žemės plotas bus kompensuojamas valstybinės žemės sąskaita. Šie atsakovai nesutikimą su ieškiniu grindžia aiškia ir vienareikšmiška Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri numato, kad „Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, o to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos“. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovų valdomo Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, po to kai jos vietoje buvo pažymėtos 1997 metais, keitėsi. Atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kuriomis jie buvo pažymėti vietoje 1997 metais. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarus matavimus. Žemės sklypo plano Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybių lentelėje užfiksuota, kad šio žemės sklypo ribos posūkio taškai sutampa su atsakovų Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Tuo metu šio (Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo  bendrasavininkai D. M. M., V. J. J., ir R. J. G. B. su 2000 m. lapkričio 24 d. parengtu planu, t. y. su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje, ir nustatytu plotu sutiko, joms neprieštaravo. Ieškovas siekia perstumti atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypą link kitų atsakovų, tačiau nepateikia jokių duomenų, kaip keisis šių žemės sklypų plotai, ar šiems sklypams pakaks ploto vėliau atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, ar apkritai tų kadastrinių matavimų atlikimas ir suderinimas bus įmanomas. Tuo tarpu, už atsakovų žemės sklypų esantys sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra kadastriškai pamatuoti, todėl nėra galimybės koreguoti šių žemės sklypų ribų, jei ateityje visgi kitiems atsakovams atsiras ploto trūkumas. Ieškovo pateiktas G. P. parengtas planas su koordinuotais taškais negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis žemės sklypų ribas. Šio ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka nebuvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, ji nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus patikrai. Šioje byloje nėra žemės sklypų ribos neaiškumo požymio, nes riba tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai aiški. Ginčo kilimo pagrindas yra ieškovo žemės sklypo ploto trūkumas. Gavus planinius duomenis iš UAB „Geonetas“ paaiškėjo, jog G. P. savo išvadoje iš tiesų nurodė ne tą ženklą (riboženklį), kuris yra vietovėje ir kuris yra pažymėtas projekte. G. P. nurodė namų valdos žemės sklypo kairėje kraštinėje, jos viduryje, esantį tašką, kuris apskirtai neturi nieko bendra su žemės ribų žymėjimo ženklu, ir savo išvadoje neparodė realiai vietoje esančio ir projekte pažymėto riboženklio. Jei ekspertinėje išvadoje atstumai iki nurodytų sklypų ribų būtų matuojami nuo to taško (išlikęs geležinkelio riboženklis), kuris iš tiesų yra vietovėje ir yra pažymėtas projekte (o ne nuo to, kurį sugalvojo pats G. P.), tyrime būtų prieita prie vienareikšmės išvados, kad atstumai nuo vietovėje surasto ženklo iki žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų posūkio taškų yra faktiškai analogiški lauko matavimų brėžinyje nurodytiems atstumams, kas reiškia, kad atsakovų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis kaip ir vietovėje pirminių šio sklypo matavimų metu paženklintos žemės sklypų ribos. Nagrinėjant bylą teisme atsakovai R. B. ir S. B., taip pat jų atstovė ieškinį prašė atmesti, papildomai akcentavo, kad sklypų ribų neaiškumo nėra, tik ieškovui trūksta ploto pagal jo nustatytas ribas. Kai 2000 m. buvo ženklinamas ieškovo vėliau perimtas žemės sklypas, buvo rengtas šio žemės sklypo lauko brėžinys, tas sklypas buvo rišamas prie jų, atsakovų, jau suformuoto  žemės sklypo. Ieškovas, formuodamas savo žemės sklypą tą ginčo liniją perėmė. Ieškovas norėdamas užginčyti atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis turėtų įrodyti, kad šio žemės sklypo kadastriniai matavimai 2015 m. buvo atlikti ne tomis pačiomis ribomis kaip tas žemės sklypas yra pažymėtas. G. P. išvada, kad  atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas neatitinka žemėtvarkos projekto, neatitinka teritorijų planavimo dokumento, yra absurdiška, nes jų žemės sklypas pažymėtas 1997 m., kai pats pirmasis žemėtvarkos projektas, kuris buvo rengtas toje vietovėje, parengtas 2000 m. Jeigu žemės sklypai yra projektuojami žemės reformos dokumento pagrindu, tuomet tie žemės sklypai, jų projektiniai sprendiniai, abrisai ir t. t. jie turi atitikti tą teritorijų planavimo dokumentą, tačiau šiuo atveju B. žemės sklypas buvo suprojektuotas ir pažymėtas vietovėje 3 metai iki pirminio projekto patvirtinimo. Kadastro žemėlapis su galimai neteisingai atspindėtais preliminariais duomenimis yra tik antrinė, išvestinė medžiaga, kuria negalima remtis. Taip pat šie atsakovai nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas neginčijo administracinio akto visą bylos laikotarpį, nors buvo atstovaujamas advokatų, vėliau ieškovas pradėjo ginčyti administracinį aktą, aiškiai ir nepagrįsdamas savo pozicijos kodėl praleido terminą.

4.       Atsakovai R. T., S. S., J. P., M. P., B. P., ir trečiasis asmuo A. D.-V. atsiliepime nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktą, tuo atveju, kai teritorinis padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, teritorinio padalinio vedėjas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio darbuotojas jį suderina. Tuo tarpu G. P. parengtas sklypų ribų planas negali būti vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis tinkamas žemės sklypų ribas, kadangi šiai parengtai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylai su naujomis sklypo ribomis Nacionalinės žemės tarnyba ikiteismine tvarka nepritarė ir projekto nesvarstė. Jie nesutinka su patikslintu ieškiniu šioje proceso stadijoje, nes pažeidžiamos jų teisės išspręsti ginčą ikiteisminiu būdu ir be to, nėra gauta privaloma suderinta Nacionalinės žemės tarnybos išvada ar šis planas tikrai parengtas pagal teisės aktų reikalavimus. Jie prašė palikti patikslintą ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas nesilaikė išankstinės privalomos neteisminės tvarkos. Kartu paaiškino, kad tarp atsakovų M. P., B. P., R. T., S. S., J. P. nuosavybės teisėmis valdomų sklypų ir ieškovo P. J. valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios bendros sklypo ribos, o tarp ieškovo P. J. ir A. D.-V. sklypų ribų pakeitimo niekada P. J. nekėlė ginčo ir jau įregistruotų kadastro duomenų neginčijo. Ieškovas iki 2019 m. birželio 19 d. pateikto patikslinto ieškinio kėlė reikalavimus tik dėl vieno sklypo bendrų ribų pakeitimo, šiuo patikslintu ieškiniu reikalauja pakeisti 9 sklypų ribas. Ieškovas žemės sklypą įsigijo nesant atliktiems geodeziniams sklypo matavimams, todėl privalo prisiimti riziką, kad ribos nėra tiksliai nustatytos, o plotas yra tik preliminarus. Ieškovas neginčija žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, nors minimas žemės sklypas yra kadastriškai pamatuotas ir iš esmės ieškovas, atlikdamas savo žemės sklypo kadastrinius matavimus (arba teikdamas juos atitinkantį planą teismui) turėtų „perkelti” šią ribą į savo planinius duomenis. Ekspertinio tyrimo akte, matant, kad nustačius ieškovo prašymu ribą tarp jo ir atsakovų R ir S. B. žemės sklypo, susidarys laisvos valstybinės žemės tarpas, žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žymimas kaip koreguotinas, todėl toks reikalavimas ir galimai priimtas teismo sprendimas tik iškels dar vieną ginčą dėl sklypo ribų tarp tų pačių šalių. Ieškovas teikia patikslintu ieškiniu naują projektinę medžiagą, tačiau atlikus tos vietovės kadastro duomenų analizę matyti, jog prie daugumos atsakovų sklypų nėra pažymėtas ten einantis 5 metrų pločio kelias. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktose nuosavybės teisių atkūrimo bylose atliekant duomenų fiksavimą šis kelias pažymėtas ir įvertintas nustatant sklypų ribas, nustatant atkuriamos žemės plotus. Jie naudojasi šiuo keliu ir neketina jo atsisakyti, atsakovai dirba jiems nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemę daug metų. Atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo ribos nuo pat to laiko, kai jie tapo šio žemės sklypo savininkais, nekito, todėl buvo tam tikras orientyras formuojant kitus žemės sklypus iki pat 2013-2014 metų, kai buvo pradėta kalbėti, kad tos teritorijos suplanavime yra padaryta kažkokių klaidų. Atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas buvo pažymėtas riboženkliais ir dalis tų riboženklių yra išlikę. Tai patvirtina byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo medžiaga, bei kadastro vietovės planai, kuriuose pažymėtos posūkio taškų koordinatės, įvertinant pagrindinius riboženklius, statinius ir kt. Atsakovė J. P. nesutinka su pareikštu ieškovo reikalavimu pakeisti sklypo ribas, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Iš šio sklypo plano matyti, kad palei sklypo kraštinę 1-6 eina 5 metrų pločio kelias, o taškai 2 ir 3 ribojasi su atsakovų R. ir S. B. žemės sklypu. Iš planinės medžiagos matyti, kad greta esantis žemės sklypas, taip pat šiuo metu priklausantis ieškovui (plane pažymėtas taškais 5-4-3) taip pat ribojasi su atsakovų žemės sklypu, o atsakovų sklypo linija per abu žemės sklypus eina tiesiai. Ieškiniu ieškovas siūlo nustatyti atsakovų žemės sklypo ribą bei atsakovo ir J. P. žemės sklypo taip, kad ji praras savo tiesumą, o ties ieškovo kitu žemės sklypu ir jos sklypu darys aštrų kampą. Atsakovė R. T. nesutinka su ieškovo ieškiniu, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini). Iš plano matyti, kad šis sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu ties tašku 3, o iš kairės pusės yra kelias. Visa dešinė sklypo pusė (tiek jos, tiek šalia esančių žemės sklypų) ėjo tiesiai ir visi šie sklypai planuose buvo susieti su R. ir S. B. žemės sklypu. Tokia sklypo trajektorija jai yra tinkama, toks sklypas yra įdirbtas ir naudojamas daug metų. Atsakovė S. S. nesutinka su ieškovo ieškiniu, nes jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), iš šio plano matyti, kad žemės sklypas ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. atsakovų) ir eina tiesia linija link (duomenys neskelbtini) kelio. Atsakovams M. P. ir B. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminis šio žemės sklypo savininkas T. G.), plane nurodyta, kad sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu. Trečiasis asmuo A. D. – V. jam priklausančio žemės sklypo ribas įregistravo atlikus kadastrinius matavimus, kurie buvo suderinti ir patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nesutinka su ieškovo reikalavimu dalyje dėl sklypo besiribojančio su ieškovu ribų koregavimu.

5.       Atsakovas E. K. atsiliepime, kurį pirmosios instancijos teismas laikė rašytiniais paaiškinimais, ir teismo posėdžio metu jo atstovas advokato padėjėjas nurodė, jog ieškovas patikslintu ieškiniu nori nustatyti ir tas atsakovų žemės sklypo ribas, kurios yra priešingoje nei ieškovo žemės sklypas pusėje. E. K. sklypų ribų koregavimui ieškovas reikalavimo teisės neturi, nes su jo sklypais ieškovo sklypas nesiriboja. Ieškovas siekia perstumti atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypą link atsakovo E. K. ir kitų atsakovų žemės sklypų. Taigi, ieškinio esmė yra ne sklypų ribos nustatymas, o sklypų lokalizacijos keitimas. Riba tarp ieškovo ir atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypų yra visiškai aiški, o ginčo kilimo pagrindas yra ieškovo žemės sklypo ploto trūkumas.

6.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir teismo posėdžiuose jos atstovai nurodė, jog su ieškovo P. J. patikslintu ieškiniu sutinka. Nacionalinės žemės tarnybos komisija 2015 m. gruodžio 7 d. išvadoje konstatavo eilę aplinkybių, iš kurių akivaizdu, jog NŽT 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra priimtas pažeidžiant teisės aktus. Šio ginčo atveju R. ir S. B. žemės sklypo abrisas turėjo atitikti žemėtvarkos projekto sprendinius, o jeigu neatitiko, tai turėjo būti tikslinimas projektas. 2000 m. projektas buvo pateiktas. Neabejotina, kad iki 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė buvo suprojektuota, bet net nebūtų prasmės ieškoti preliminaraus projekto iki 2000 m., kadangi preliminarus projektas buvo perkeliamas į žemėtvarkos projektą, t. y. lygiai toks pats planas tik pavadintas kitu pavadinimu. Kad R. ir S. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti kitomis ribomis nei paženklintas žemės sklypas, patvirtina NŽT išvada. Matininkas turėjo vadovautis žemėtvarkos projektu. Vadovaujamasi projektu, o jeigu padaryta klaidų, tuomet jis yra taisomas.

7.       Tretieji asmenys V. B., M. B. ir  R. B. atsiliepime  ir jų atstovė teismo posėdyje nurodė, jog jie nesutinka su ieškovo patikslintu ieškiniu, palaiko atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Ieškovas laisva valia įsigijo žemės sklypą tik su preliminariais matavimais, kurie pirkimo pardavimo sutarties plane buvo pažymėti kaip tikslintini. Ieškovui P. J. pritrūkus žemės ploto, jis ši trūkumą siekia kompensuoti išimtinai kitų vietovėje esančių žemės sklypų sąskaita - tiesiog perstumiant mažiausiai aštuonis sklypus į vakarų pusę, panaikinant teisiškai registruotus sklypų kadastrinius matavimus ir juos patvirtinančius administracinius aktus, panaikinant privažiavimo kelius, keičiant daugelį metų nusistovėjusią žemėnaudą teritorijoje.  Jų, trečiųjų asmenų, žemės sklypai, kurių kadastriniai matavimai nustatyti ir įregistruoti atitinkamai 2010 ir 2015 m., nesiriboja su ieškovo žemės sklypu. Tačiau ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama perstumti atsakovų žemės sklypus į vakarinę pusę, t. y. link jų, yra susiję su galimu jų interesų pažeidimu. Ieškovas iki šio ieškinio pareiškimo neginčijo administracinių aktų, kuriais buvo nustatyti trijų ieškovo žemės sklypą supančių žemės sklypų kadastriniai duomenys, o ginčija tik vieną iš trijų administracinių aktų, nors ieškinio patenkinimo atveju bus pakeičiami ir kitų dviejų besiribojančių žemės sklypų nusistovėję ribos. Kadangi ieškovo žemės sklypą supančių trijų žemės sklypų ribų koordinatės yra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotos, nėra sąlygų laikyti, kad ribos yra neaiškios ar taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas bei konstatuoti ribų neaiškumą. Spręsdamas dėl ribos su kitais atsakovais, ieškovas nepateikia jokių duomenų, kaip keisis šių žemės sklypų plotai, ar šiems sklypams pakaks ploto vėliau atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Byloje pateiktu G. P. žemės sklypų atstatymo planu yra panaikinamas vietinės reikšmės kelias. Būtent šiuo vietinės reikšmės keliu žemės sklypų savininkai patenka į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. G. P. parengtas „Žemės sklypų ribų atstatymo planas“ negali būti vertinamas kaip dokumentas, pagal kurį būtų galima nustatyti tinkamas žemės sklypų ribas, nes nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 04 15 patvirtintų LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų: nustatyta tvarka nebuvo parengta būtina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, byla nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus patikrai, pagal naująjį planą nebuvo išnaudota galimybė ginčą spręsti išankstine neteismine tvarka. Ieškovas be to praleido procesinį terminą prašyti panaikinti 2015-05-28 NŽT sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Ieškovas savo teisių neįgyvendino nustatytais terminais, nes administracinio akto neginčijo nei 2016 metais, nei Kauno apygardos teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti į pirmos instancijos teismą 2017 metais. Ieškovas netgi nesivargino patikslinti 2016 metų ieškinio, dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Ir tik 2018 metais ieškovas vėlgi prisiminė apie savo neva pažeistas teises bei visgi nusprendė ginčyti administracinį aktą, apie kurį jam buvo žinoma ne tik keli mėnesiai, o keleri metai. Tretieji asmenys mano, kad ieškovas be jokių svarbių priežasčių yra praleidęs vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti.

8.       Trečiojo asmens  UAB „TopoEra“, nepateikusio byloje atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį, tačiau 2019-09-10 pateikusio papildomus įrodymus (t. 14, b. l. 152-161), atstovas teisme nagrinėjant bylą paaiškino, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas buvo pamatuotas 1997 metais, tai buvo pats pirmas pamatuotas žemės sklypas tame lauke. Tada buvo parengtas abrisas, kuriame aiškiais skaičiais įrašytas atstumas iki geležinkelio riboženklio ir atstumas iki žvyrkelio susikirtimo. Šie duomenys perkelti į laikiną žemės sklypo planą lygiai tais pačiais skaitmenimis. Abrise minima atkarpa 767 m yra išskaidoma į dalis, tačiau bendroje sumoje yra lygiai tas pats skaičius. 1998 m. parengtas R. ir S. B. žemės sklypo planas, kuriame lygiai taip pat nurodomi duomenys su skaičiais, kurie nesikeičia nuo abriso. 2000-08-04  buvo parengtas ieškovo P. J. žemės sklypo abrisas, kuriame tais pačiais skaičiais įrašomi tie patys pririšimo atstumai iki geležinkelio riboženklio ir lygiai taip pat užrašomi atstumai iki kelių susikirtimo vietos. 2014-11-28  UAB „TopoEra“  atliko R. ir S. B. žemės sklypo matavimus. Atliekant šiuos kadastrinius matavimus vietoje ratas riboženklis atsakovų R. ir S. B. sklypo pietvakarinėje pusėje. Ekspertas teigia, kad tai yra kuolas, tačiau kuolas aplink turi apipiltą kapčių su grioveliu, kuris užfiksuotas ir antstolio. Atliekant matavimus buvo nustatyta,  kad abrisuose ir planuose pririšimas iki kelio idealiai atitinka ir naudojimą. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra abrisų ir vietovėje pamatuotų elementų produktas. Pats žemėtvarkos projektas yra antrinis produktas. Jam nekyla neaiškumas ginčo riboje, nes skirtinguose dokumentuose, su skirtingomis datomis yra išlikę pateikti skaičiai, pateikti žemėlapių sutartiniai ženklai, nuo kurių yra pririšti lauko matavimai. Be to, šio trečiojo asmens atstovas, teikdamas 2019-09-10 papildomus įrodymus, nurodė, kad jam 2016-07-22  pateikus paaiškinimus teiktus Nacionalinei žemės tarnybai, ši tarnyba 2016-09-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvertinusi paaiškinime pateiktą informaciją apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje nustatytus trūkumus, pateiktus papildomus dokumentus ji daro išvadą, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė:

1) Nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai:

 -  Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019 m. birželio 17 d. parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini);

-  Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas nustatyti pagal teismo eksperto G. P. 2019 m. birželio 17 d. parengtame plane pažymėtus taškus, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini).

2) Panaikinti 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

3) Priteisti iš kiekvieno atsakovų R. B., S. B., E. K., J. P., R. T., S. S.,  M. P. ir  B. P. po 739,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. J.. 

4) Priteisti iš kiekvieno atsakovų R. B., S. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P. po 15,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

10. Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime, jo 27 p.,  nurodė, kad jis pripažįsta nagrinėjamoje byloje nustatytu, jog ieškovui P. J. pagal 2014 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 7, 8), kuris vakarinėje dalyje ribojasi su atsakovams R. B. ir S. B. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 22, 23). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams B. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 1998 m. liepos 3 d. grąžintas natūra, jis ribojasi su ieškovo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės su atsakovų E. K., S. S., R. T., M. P., B. P., J. P. žemės sklypais (3 t., b. l. 51-56). Byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovui E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), besiribojantys su atsakovų sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18-21, 36); atsakovei J. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 150 – 151); atsakovei R. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22, 23); atsakovei S. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su atsakovų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16, 17); atsakovams M. P. ir B. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovų Nr. (duomenys neskelbtini) sklypu ir su trečiojo asmens R. B. sklypu (1 t., b. l. 14, 15); tretiesiems asmenims V. B. ir M. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su atsakovų J. P., E. K., S. S., R. T. ir trečiojo asmens R. B. žemės sklypais (13 t., b. l. 49 – 50), tretiesiems asmenims A. D. – V. ir I. L. priklauso žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su ieškovo žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 157 – 158, 170-173; 10 t., b. l. 5-10, 22); trečiajam asmeniui R. B. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); esantis (duomenys neskelbtini) (13 t. , b. l. 53, 54).

11. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad nustatyta, jog ieškovui perkant žemės sklypą, nebuvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, ieškovas 7,67 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 12 d. įsigijo pagal matininkės J. G. 2000 m. lapkričio 24 d. parengtą preliminarų planą, kuris buvo sudarytas pagal tuo metu bendrasavininkų D. M. M., V. J. J. ir R. J. G. B. užsakymą, kurios su paženklinimu vietovėje ir nustatytu 7,67 ha plotu sutiko visiškai. 2000 m. lapkričio 24 d. sudarytame plane pažymėta, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje (taškai: 2-3-4) ribojasi su laisva valstybine žeme. 2012 m. kovo 4 d. būtent šitoje vietoje buvo suformuotas žemės sklypas kadastro
Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2012 m. lapkričio 27 d. S. D. ir I. L. vardu ir būtent dėl šio suformuoto sklypo, jo neteisingai atliktų kadastrinių matavimų iškilo šioje byloje sprendžiamas žemės sklypų ribų ginčas. Matininkė J. G., 2000 m. rugpjūčio 4 d. paženklinusi ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (toliau – abrisą Nr. (duomenys neskelbtini)), 2000 m. lapkričio 24 d. parengė žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 35, 36). Ta pati matininkė J. G. atliko ir atsakovų S. ir R. B. žemės sklypo pirminius matavimus: 1997 m. rugsėjo 10 d. paženklinusi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (toliau - abrisą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atlikusi šio žemės sklypo preliminarius matavimus, 1998 m. sausio 18 d. parengė žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 1 t., b. l. 37, 38). 2014 m. lapkričio 28 d. buvo atlikti atsakovų B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai. Ieškovas su šiomis ribomis nesutiko, 2014 m. lapkričio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto nepasirašė (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 2 t., b. l. 108, 109). 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patvirtinti atsakovų B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri minėtos institucijos vyr. specialisto (byloje liudytojo) G. K. buvo patikrinta ir 2015 m. kovo 6 d. surašytas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas, nurodant, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje nebuvo tikrinamas, nustatyta, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, planas sudarytas teisingai, ribų parodymo-paženklinimo aktas užpildytas teisingai, kadastro duomenų byla parengta teisingai, dėl ko sklypas šių kadastrinių matavimų pagrindu buvo įregistruotas (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017, 2 t., b. l. 93, 103, 171, 172).

12. Toliau teismas sprendime nurodė, kad kilus tarp žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribų, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Nacionalinei žemės tarnybai sudaryti komisiją ir vietovėje patikrinti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinio naudojimo ribų ir kadastro duomenų atitiktį teritorijų planavimo bei šių žemės sklypų suformavimo dokumentams, 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų patikrinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija atliko tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymu. Ši komisija padarė keturias esmines išvadas. Pirma, kad įvertinus žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose (abrisuose ir planuose) esančią informaciją (linijų ilgius, situacijos elementus ir matavimo užkirčius), šių žemės sklypų dokumentai privatizavimo metu parengti teisingai, Abriso Nr. (duomenys neskelbtini), Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai atitinka Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius. Antra, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 10 m pločio keliu, o pietinė riba sutampa su geležinkeliu, todėl Komisija mano, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės ir vakarinės ribos linijų ilgių neatitikimai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisių, o faktiškai naudojamos šiaurinės ir pietinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ilgių neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Komisija 2015-11-23 atlikusi žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, rado du riboženklius, kurie nutolę vienas nuo kito 19,49 m atstumu, t. y. pagal vietovėje įtvirtintus riboženklius nustatyta, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje dalyje ribos persidengia 19,49 m. Palyginus patikrinimo metu vietovėje nustatytų faktiškai naudojamų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų linijų ilgius vietovėje su Abrise ir 1998 m. J. G. plane nurodytais žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinės ribos linija (122,12 m) 0,12 m ilgesnė; rytinės ribos linija (608,40 m) 23,40 m ilgesnė; pietinės ribos linija (122,55 m) 0,55 m ilgesnė; vakarinės ribos linija (656,64 m) 11,64 m ilgesnė, faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinio ir pietvakarinio posūkio taškų geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties. Vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinis ir pietvakarinis posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę. Trečia, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė riba sutampa su stabiliu vietovės objektu – 10 m pločio keliu, o pietinė riba sutampa su geležinkeliu, taigi faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės ir vakarinės ribos linijų ilgių neatitikimai nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teisių. Faktiškai naudojamos šiaurinės žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ilgio neatitikimas, jį fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinamas kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradęs neatitikimas. Faktiškai naudojamos pietinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos linijos ilgio neatitikimas (20,88 m) yra žymus. Faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietvakarinio posūkio taško geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties, vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinis ribos posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę. Ketvirta, kad Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas geležinkelio riboženklis, nuo kurio yra nurodyti linijų atstumai (matavimo užkirčiai) iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinių ribos posūkio taškų, patikrinimo metu vietovėje nebuvo rastas, todėl komisija negali vienareikšmiškai atsakyti, ar žemės sklypų (kadastro (duomenys neskelbtini)) faktiniai kadastro duomenys atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinius.

13. Teismas pripažino, kad minėtos komisijos išvadas patvirtina ir byloje pateikta teismo eksperto G. P. ekspertinė išvada, jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kaip liudytojo duoti parodymai. Tiek komisijos išvadose, tiek teismo eksperto išvadoje yra nustatyta: ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, pietinės dalies ribų posūkių taškų žymūs neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas. Iš Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų faktinių aplinkybių ir teismo eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, dėl to, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas ženkliai neatitinka ieškovo įsigyto sklypo ploto, nes po atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau kaip 60 arų, ribų neaiškumą rodo ir tai, kad dokumentai prieštarauja vieni kitiems (kadastriniais matavimais nurodytos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieštarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams, nors atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos dar iki klaidingai atliktų šio sklypo kadastrinių matavimų remiantis minėto sklypo formavimo metu parengtais planais, atitinkančiais žemėtvarkos projektą), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalimi, ribos turi būti nustatytos teismo.

14. Teismas, įvertinęs ištirtų bylos duomenų visumą, konstatavo, kad atliekant kadastrinius atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus nebuvo vadovautasi privalomu vadovautis teritorijų planavimo dokumentu, o tai neatitinka kadastrinių matavimo taisyklių 11 punkto reikalavimų. Teismas, pripažinęs, kad atsakovų sklypo Nr. 84 kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, susijusias su kadastrinių matavimų atlikimu ir jų tikrinimu, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu ir turi būti formuojami žemės sklypai, konstatavo, kad poslinkis į vakarų pusę atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nustatant šalių žemės sklypų ribas pagal ieškinio reikalavimus, sklypų ribos, konfigūracija būtų nustatytos pagal žemėtvarkos projektą bei žemės sklypų suformavimo dokumentus, o žemės sklypų plotai nesumažėtų., taip pat pažymėjo, kad sklypų ribos, lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), konfigūracija (sklypo formos pakeitimas) gali būti keičiami, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas). Tai atitinka tiek CK 4.45 straipsnio reikalavimus, tiek nusistovėjusią teismų praktiką. Atsižvelgdamas į tai, vadovaujantis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas padarė išvadą, kad patikslintas ieškinys dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

15. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad ieškovui prašant nustatyti ribas pagal teismo eksperto G. P. parengtą planą buvo įvertinti ir gretimų žemės sklypų savininkų interesai. Kaip matyti iš ekspertinės išvados buvo patikrinti gretimų žemės sklypų, kuriems neatlikti kadastriniai matavimai, plotų patikrinimai su programine įranga, nustatyta, kad tiek žemėtvarkos projekte, tiek šių žemės sklypų abrisuose, tiek planuose plotai iš esmės yra nurodyti teisingai, nes nustatyta, kad žemės sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini) plotų, gautų pagal lauko matavimo brėžinyje nurodytus sprendinius, skirtumai su juridiniu šių žemės sklypų plotu neviršija leistinos paklaidos, o vieno sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumas nežymiai (0,0368 ha) viršija leistiną paklaidą (11 t., b. l. 55, 56). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pateikė teismo eksperto išvadą, kurioje buvo pateikti išsamūs gretimų žemės sklypų plotų skaičiavimai pagal jiems nustatytinas pagal žemėtvarkos projektą suprojektuotas ribas, iš kurių matyti, kad plotų trūkumo tenkinus ieškinį neatsiras, priešingai vienam iš gretimų sklypų bus ploto nežymus perviršis, ši nurodyta aplinkybė nebuvo byloje paneigta, todėl atmestini atsakovų argumentai dėl to, kad ieškovas nepateikia jokių duomenų kaip keisis atsakovų žemės sklypų plotai ir ar jiems užteks žemės ploto.

16. Sprendime teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas be civilinio pobūdžio reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribas pareiškė ir administracinio pobūdžio reikalavimą panaikinti administracinį aktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 4 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Tai reiškia, kad taikant šiuos terminus, nustatant jų pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

17. Teismas vertino, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, tačiau jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino rūpestingai, aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį, juolab šiame kontekste įvertintinas ir pats ieškovo amžius, sveikata (kaip nurodė teismo posėdžio metu turi širdies problemų, atsakovai nurodytos aplinkybės neginčijo), teisinių žinių neturėjimas (teismo posėdžio metu nurodė, jog yra veterinaras), gebėjimo įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją stoka. Teismas pripažino, kad ieškovas procesinę teisę kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas jam atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ naikintinas.

18. Patenkinęs ieškinį, teismas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisė tik iš atsakovų – žemės sklypų savininkų, nurodė, kad nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas pripažino, kad ginčas nebuvo išspręstas taikiai, nes atsakovai R. B. ir S. B. nesutiko su tuo, kad jų sklypas būtų pastumtas, ginčas kilo dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų, todėl iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

19. Dėl dalyvavusių byloje trečiųjų asmenų prašymų priteisti jiems turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas sprendime nepasisakė, nenurodė, ar juos tenkina, ar atmeta.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų juos teisiniai argumentai

20.  Apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo pateikė atsakovai R. B. ir S. B., E. K., R. T., J. P., M. P., B. P., S. S. ir tretieji asmenys A. D.-V. bei I. L.. Trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie apeliacinių skundų.

21.  Apeliaciniu skundu atsakovai R. B. ir S. B. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje
Nr.e2-617-1023/2019, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo P. J. ieškinį, priteisti iš ieškovo P. J. atsakovų R. B. ir S. B. naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad  šis Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 10 dienos teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, netgi akivaizdžiai neteisėtas, teismo sprendimu buvo grubiai pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, visiškai nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos ginčuose dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nepaisyta Kauno apygardos teismo išaiškinimų sprendžiant šį ginčą, teismas ginčijamu teismo sprendimu sukūrė precedentą, neturintį jokių analogų teisminėje praktikoje. Nagrinėjant bylą buvo visiškai nepaisyta LR CPK 177, 179,183,185 ir 265 straipsnių reikalavimų, kadangi atsakovų ir trečiųjų asmenų pateikti įrodymai ne tik kad nebuvo įvertinti, dėl didžiosios jų dalies teismo sprendime netgi nepasisakyta, tarsi jų apskritai nebūtų buvę. Pagal CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymo principą  pagrindinė teismo funkcija yra teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos, tačiau šio ginčo atveju bylą nagrinėjęs teismas šios nuostatos tiesiog stebėtinai nepaisė, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimus. Atsakovų vertinimu, teismo sprendime padarytos klaidos yra itin grubios ir esminės, ir tai sudaro sąlygas apskritai abejoti sprendimą priėmusio teismo gebėjimu tinkamai išnagrinėti tokio pobūdžio bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grubiai pažeidžia CPK reikalavimus, nustatytus teismo sprendimo turiniui. CPK 265 str. numato, jog priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Pažymėtina, kad atsakovai į ieškinį atsikirtinėjo daugeliu procesinio ir materialinio pobūdžio pagrindų. Faktiškai nei vienas šių pagrindų teismo sprendime ne tik kad nebuvo įvertintas (kaip pagrįstas ar nepagrįstas), bet apskirtai net nebuvo pastebėtas. Teismo sprendimo surašymo, jo motyvavimo būdas sudaro įspūdį, tarsi byloje būtų dalyvavęs tik ieškovas, jo poziciją palaikanti institucija – NŽT prie ŽŪM, taip pat  ieškovo privataus užsakymo pagrindu vadinamąjį „ekspertinį tyrimą“ atlikęs asmuo G. P., neįprastai aktyviai dalyvavęs procese ir iš esmės ne teikdamas išvadą, o aktyviai atstovaudamas byloje ieškovo interesus. Į teismo sprendimą yra besąlygiškai perkelti visi paminėtų subjektų teiginiai, teismui iš esmės nesiekiant pačiam atlikti faktinio ir teisinio bylos duomenų įvertinimo ir dėl to padarant tiesiog elementarias fakto ir teisės klaidas.

21.2. Teismų praktikoje nėra nei vieno atvejo, kuriame vietovėje paženklinti ir tomis pačiomis ribomis apie 20 metų naudojami žemės sklypai (šio ginčo atveju tiek ieškovo P. J., tiek ir atsakovų R. ir S. B.) būtų perstumiami pagal žemėtvarkos projekto sprendinius – būtent tokia yra ginčijamo ir visiškai naujo teismų praktikai teismo sprendimo esmė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas (nors ir maskuodamas sprendime faktą, kokias pasekmes iš tiesų sukuria priimtas teismo sprendimas) sukūrė absoliučiai naują, iki tol jokiems teismams nežinomą ir turbūt vienintelį į ateitį precedentą – teismo sprendimu buvo nustatyta ne tik riba tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir su juo besiribojančio atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo, bet taip pat nustatytos ir ribos žemės sklypų, kurie nesiriboja su ieškovo žemės sklypais. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu ne nustatė ribą (ribas), bet naujai suplanavo (suprojektavo) eilę žemės sklypų. Priėmus tokį teismo sprendimą esmingai pasikeitė ne tik atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovo žemės sklypu, bet ieškovo nuožiūra buvo pakoreguotos ir visos kitų atsakovų sklypo kraštinės, o pats sklypas per 20 metrų perstumtas į vakarus, taip pat suplanuoti tolesni nuo R. ir S. B. kitų atsakovų žemės sklypai, taip pat iš esmės pakeistos ir priešingoje nei atsakovų R. ir S. B. ieškovo žemės sklypo pusėje esančios trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos. Teismo sprendimu yra nustatytos ir visos keturios paties ieškovo žemės sklypo kraštinės, t. y. naujai suformuotas ir paties ieškovo žemės sklypas. Taigi, akivaizdu, kad šiuo teismo sprendimu iš esmės yra perprojektuota Veiverių kadastro vietovė arba didesnė jos dalis. Giliu atsakovų įsitikinimu, iki šiol teismų praktikoje LR CK 4.45 str. taikymas buvo susijęs su ribos tarp besiribojančių žemės sklypų nustatymu, tačiau šioje byloje teismas šią normą išplėtė tiek, kad sau prisiskyrė (delegavo) administracines, geodezines, kadastrinės patikros funkcijas, susijusias su naujų žemės sklypų suprojektavimu, perplanavimu. Šioje byloje teismine tvarka faktiškai buvo įvykdyta žemės sklypų konsolidacijos procedūra.

12.3.  Nors šioje byloje formalus reikalavimas buvo pareikštas dėl dviejų žemės sklypų (ieškovo ir atsakovų R. ir S. B.) ribų (atkreiptinas dėmesys, kad dėl visų keturių ribų) nustatymo, tačiau pridėtuose prie 2019 03 07 patikslino ieškinio planuose matyti, kad šie planai parengti vadovaujantis 2019 03 01 ekspertine išvada. Vertinant šioje išvadoje esančius planinius duomenis, akivaizdu, kad nustačius ieškovo prašomu būdu žemės sklypo ribas,  dėl to turės keistis dar net 9 žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (taip pat visos keturios), šiame žemės sklypų ribų atstatymo plane (t. l, b. l. 103,104) nurodoma, kaip kadastriniais matavimais nustatytinos tų žemės sklypų ribos.  Taigi, viso ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės yra nustatomos 11 žemės sklypų ribos, t. y. jų būsimi kadastriniai matavimai (kas teisiškai vėlgi sunkiai suvokiama, įvertinant teisės aktuose nustatytą kadastrinių atavimų atlikimo tvarką).

12.4. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje esanti kadastro žemėlapio ištrauka  patvirtina faktą, kokie žemės sklypai yra įregistruoti šiuo metu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugelio žemės sklypų ribų įklojimas kadastro žemėlapyje neatitinka pirminių šių žemės sklypų suplanavimo dokumentų, taip pat ir paženklintų vietoje žemės sklypų ribų (dėl ne visai tikslios kartografinės medžiagos, dėl skirtumų tarp vietinės koordinačių sistemos ir valstybinės geodezinių koordinačių sistemos ir t.t.). Tačiau daugelio žemės sklypų perplanavimas ar šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimas negali būti atliekamas teismo sprendimo pagrindu. Atsakovų nuomone, nei Teismų įstatymu, nei Civilinio kodekso, nei Žemės įstatymo normomis teismui nėra suteikta teisė (įgalinimai ir kompetencija) atlikti kadastro vietovės žemės sklypų perplanavimą, nes tai yra išimtinai geodezine ir/ar administracinė procedūra, kurią gali atlikti geodezininkai, registro tvarkytojai ir atitinkami NŽT prie ŽŪM specialistai. Reikšminga ir tai, kad ieškovas koreguoja ne tik atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo rytinę ir vakarinę kraštines, bet „pataiso“ ir pietinę žemės sklypo ribą, pritraukdamas ją prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors šie sklypai niekada anksčiau nesiribojo. Byloje niekaip neatskleista, kaip tai susiję su ieškovo teisėmis ir kodėl ieškovas, pritariant teismui, suteikė sau teisę spręsti atsakovų žemės sklypo suformavimo naujai klausimą.

12.5. Byloje iš esmės nebuvo nustatoma riba tarp ieškovo ir atsakovų R. ir S. B. žemės sklypų pagal CK 4.45 straipsnio reikalavimus, faktiškai buvo perplanuota didelė Veiverių kadastrinės vietovės dalis. Pagal CK 4.45 straipsnį sprendžiant ginčą pašalinami neaiškumai dėl ribos tarp dviejų žemės sklypų ir nustatoma tokia riba. Byloje priimtame sprendime teismas nurodė, jog iš Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų faktinių aplinkybių ir teismo eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių yra  akivaizdu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų: 1) faktinės ir teisinės neatitikties, 2) dėl to, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas ženkliai neatitinka ieškovo įsigyto sklypo ploto, nes po atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau kaip 60 arų, 3) ribų neaiškumą rodo ir tai, kad dokumentai prieštarauja vieni kitiems (kadastriniais matavimais nurodytos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieštarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams. Tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad sklypų riba neaiški. Iš nurodytų teismo pagrindų taikyti CK 4.45 str. teisingai nustatytas yra tik vienas – kad ieškovo žemės sklypo plotas, kuris yra teisiškai įregistruotas, neatitinka to ploto, kuris yra pagal faktines ir teisines šio žemės sklypo ribas. Tačiau nėra absoliučiai jokio pagrindo išvadoms, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypuose yra teisinė ir faktinė neatitiktis, ir kad yra pagrindas keisti žemės sklypų ribas, juos iš esmės perplanuojant. Taigi, šioje byloje apskritai nebuvo pagrindo taikyti LR CK 4.45 str. normą.

12.6. Realusis ieškovo ieškinio pagrindas, kurį jis bando pagrįsti CK 4.45 str. sąlygomis, yra ne

    ribų neaiškumas, o žemės ploto trūkumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas ar prieš tai buvę šio sklypo savininkai natūroje (pagal vietoje paženklintas šio žemės sklypo ribas) būtų valdę teisinį šio sklypo plotą. Kitaip tariant, šiam žemės sklypui trūko žymios ploto dalies jau nuo pat šio žemės sklypo suformavimo pradžios (2000 metų), nes jis jau buvo suformuotas su būtent tokio ploto trūkumu, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį. Priimdamas šioje byloje sprendimą, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, išdėstytus 2017 09 27 Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria, sprendžiant tą patį ginčą priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui: „Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybe, jog, atlikus jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog trūksta žemės. Kolegijos vertinimu, svarbi šiuo atveju yra ta aplinkybė, jog ieškovas, įsigydamas žemės sklypą pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė riziką, kad netikslūs sklypo matavimai tuo pačiu gali būti siejami ir su jo perkamo Žemės sklypo ploto trūkumu. Taip pat svarbi ir ta aplinkybė, jog nebuvo analizuojama, ar teisingai nustatyta ieškovo žemės sklypo riba su priešingoje pusėje esančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini))“.

12.7. Teismo sprendimas aiškiai pažeidžia LR CK 1. 5 str. įtvirtintus principus ir  proporcingumo principą. Ieškovo nepamatuota rizika įgyti žemės sklypą esant tikslintinoms jo riboms ir neatlikus jo kadastrinių matavimų (t. y. ieškovui suvokiant, kad dėl koreguotinų žemės sklypų ribų gali pakisti sklypo plotas) ginčijamu teismo sprendimu apginta ne tik nustatant ribą tarp žemės sklypų, bet iš esmės perstumiant ieškovo, atsakovų R. ir S. B., eilės kitų atsakovų žemės sklypus ir pakeičiant ieškovo žemės sklypo ribą su trečiųjų asmenų – A. D.-V. ir I. L. žemės sklypu. Taigi, ieškovo nepagrįstai prisiimta rizika buvo jam kompensuota dvidešimties žemės sklypų ribų pakeitimu, perplanavimu, kas neabejotinai yra susiję ne tik su šių asmenų pažeistomis teisėmis, ilgalaikės įdirbtos žemėnaudos praradimu, bet ir su būsimomis išlaidomis (kadastrinių matavimų atlikimas, teisinė registracija ir t.t.), kas neabejotinai pažeidžia proporcingumo principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 aiškiai nurodyta, kad vienos iš šalių reikalavimas nustatyti ribą, pagal kurią vienam savininkui sklypo plotas padidėtų kito savininko nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sąskaita (kas buvo padaryta skundžiamu 2019-12-10 teismo sprendimu), suponuoja gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir teisiniu požiūriu reiškia, išimtinai vieno savininko teisės gynimu kito sklypo savininko interesų sąskaita.

12.8. Visiškai akivaizdu, kad teismas šio ginčo visiškai nesprendė ir nenagrinėjo Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Teismo sprendimu didelės grupės žemės sklypų ribos šiuo metu ir į ateitį buvo perplanuotos taip, kad jos atitiktų Veiverių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius. Teismas sprendime šią sąvoką minėjo daug kartų, tačiau teismo sprendime nėra absoliučiai jokių argumentų, susijusių su tuo, kokios ir kurioje vietoje buvo pirminiais matavimais suformuotų žemės sklypų ribos, kur ir kaip sklypai buvo paženklinti vietoje ir ar atsakovų ir ieškovo kadastriniai matavimai buvo atliekami paženklintų vietoje žemės sklypų ribose. Tuo tarpu iš esmės visų atsakovų atsikritimų į ieškovo ieškinio reikalavimus pagrindas buvo tas, kad ieškovo ieškinio reikalavimas pažeidžia jų pirminiais matavimais vietovėje paženklintas ir vietovėje naudojamų žemės sklypų ribas. Apeliantai R. ir S. B. šioje byloje ne tik įrodinėjo, bet ir pilnai įrodė, kad jų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti lygiai tose ribose, kurioje sklypas buvo pamatuotas vietoje ir daugiau nei 20 metų jų naudojamas faktiškai. Atkreiptinas apeliacinio teismo dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ši aplinkybė ne tik kad nebuvo paneigta, ji net nebuvo vertinama. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas trimis metais anksčiau, nei ieškovo, formuojant ieškovo žemės sklypą buvo rištasi prie jau esamo atsakovų žemės sklypo ir jo teisinių ribų, šią ribą perimant. Niekada tarp šių dviejų žemės sklypų savininkų nebuvo kilęs ginčas dėl sklypo ribų, riba tarp sklypų buvo aiški ir sklypų savininkams suprantama.

12.9. Byloje nei vienas rašytinis įrodymas nepatvirtina fakto, kad trūkstamus arus iki teisinio žemės sklypo ploto ieškovas kada nors būtų turėjęs (valdęs), lygiai kaip ir prieš jį buvę šio žemės sklypo savininkai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina faktą, kad ieškovo žemės sklypas nuo pat jo suformavimo, t. y. 2000 metų, turėjo teisinio ir faktinio ploto neatitikties problemą, kurią ėmė spręsti būtent šiuo ieškiniu ir teismas jam tai apdėjo padaryti kitų stabilių žemės sklypų (atsakovų) sąskaita. Esminis šios bylos dalykas yra tas, kad atsakovų 2014-11-28 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis ir vadovaujantis šio žemės sklypo formavimo metu parengtais dokumentais, t. y. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresn. inž. J. G. 1997-09-10 paženklinimo metu parengtame žemės sklypo abrise bei 1998-01-18 parengtame šio žemės sklypo plane nurodyta informacija bei įvertinus dokumentuose nurodytus matuojamo žemės sklypo bei aplinkui esančių žemės sklypų ribų ilgius tarp posūkio taškų ir šių žemės sklypų konfigūraciją, o žemės sklypo plotas nesiskyrė nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei jo advokatas, nei jo faktinis atstovas liudytojas-ekspertas byloje nei įrodinėjo, nei įrodė, nei bylos duomenimis pagrindė esmines bylos aplinkybes, t. y. kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti kitomis ribomis, nei sklypas buvo paženklintas vietoje ir nei buvo nuosekliai visus dvidešimt metų naudojamas. Teismo išvada, kad atlikus šių atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovas neteko apie 60 arų jo žemės sklypo ploto yra nepagrista absoliučiai jokiais bylos duomenimis ir iš esmės klaidinga.

12.10.Svarbu yra tai, kad R. ir S. B. žemės sklypo pirminiuose planuose yra ir kitas pažymėtas objektyvusis atstumas - 767 metrai iki geležinkelio riboženklio. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus ginčijamu administraciniu sprendimu šis atstumas išliko faktiškai toks pat. UAB „Geonetas“ teismui parengtuose planiniuose duomenyse (t. 12, b. l. 175-185) aiškiai pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio ir namų valdos kampo, kuris po kadastrinių matavimų lygus 769 metrui. Tai reiškia, kad atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos lyginant su pirminiu šio žemės sklypo abrisu, šio sklypo susikirtimo su ieškovo sklypu taškas yra faktiškai toje pačioje vietoje (skiriasi 2 metrais, kas yra visiškai nežymus skirtumas, nes G. P. savo išvada įrodinėjo, kad žemėtvarkos projekto sprendiniai yra tikslūs, kai skiriasi 10-12 metrų). Taigi, šis matmuo taip pat objektyviai patvirtina faktą, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pirminėmis šio sklypo ribomis. Teismui buvo pateikti itin informatyvūs UAB „Geonetas“ parengti ginčo žemės sklypo situacijos planai, kuriuose išnagrinėtos ginčo sklypų ribos pagal pirminius žemės sklypo planus, pagal faktą, taip pat ribos po kadastrinių matavimų (t. 9,  b.l. 146-150). Iš jų matyti, kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų linija sutampa su pirminiu žemės sklypo planu nustatytomis ribomis. Labai svarbu yra ir tai, kad 2000 metais formuojant ieškovo žemės sklypą, jo plane taip pat buvo pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio - ieškovo (anksčiau M.) žemės sklypo 2000 08 04 abrise ( t. 2, b.l. 16 ) nurodyta, kad iki geležinkelio riboženklio nuo pietrytinio kampo yra 637 metrai. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta riba neatitinka šio atstumo daugiau nei 20 metrų. Tačiau visos šios aplinkybės teismo nebuvo tirtos ir įvertintos.

12.11.Negalima sutikti su vertinimu, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos žymiai persidengia. Vienintelis dokumentas (daugiau tokių įrodymų ar duomenų byloje nėra), kurio pagrindu Komisija ir G. P. nustatė faktą, kad šiaurinis ginčo sklypų taškas pilnai sutampa, tačiau pietinėje pusėje sklypai persidengia arti 20 metrų, yra ieškovo atstovės
Ž. C. atlikti ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kuriuos kaip ydingai parengtus NŽT tvirtinti atsisakė. Taigi, iki tol, kol Ž. C. nepamėgino nustatyti naujos ieškovo žemės sklypo lokacijos, parengdama šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, niekada nei faktiškai, nei teisiškai jokiuose ginčo šalių dokumentuose nebuvo užfiksuotas sklypų persidengimas.

12.12.Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo naudojimas nekito nuo pat 1997 metų, taip pat patvirtina ir tai, kad kadastriniais matavimais nustatytos šio žemės sklypo ribos visiškai tiksliai šį naudojimą atitinka. Nors teismas čia buvo eilinį kartą nenuoseklus, vienoj sprendimo dalyje nurodydamas, kad neatitinka teisinės ir faktinės žemės sklypų ribos, kitoje vietoje pripažindamas, kad atsakovų ir ieškovo naudojamos žemės sklypo ribos nekito, tačiau galiausiai padarė išvadą, kad apie 20 metų faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tos dalies, kurią teismas iš esmės priskyrė ieškovui, perstumdamas per 20 metrų jo sklypo buvusią vakarinę sklypo ribą link kitų bylos atsakovų žemės sklypų, ieškovas niekad nenaudojo, jos taip pat nenaudojo ir buvę šio sklypo savininkai. Ši aplinkybė yra nustatyta paties ieškovo paaiškinimais.

12.13.Teismas nevertino ir kitų atsakovų nurodomų reikšmingų bylai aplinkybių. Tiek R. ir S. B., tiek ir B. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jiems priklausantys žemės sklypai nuo jų suformavimo momento ribojosi tarpusavyje, o jų pietinę ribą žymėjo išlikęs senasis riboženklis. Situacija pasikeitė 2015 metais, kai ta pati ieškovo atstovė žemėtvarkininkė Ž. C. rengė trečiojo asmens R. B. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planus ir B. ir M. P. žemės sklypą nuo R. ir S. B. žemės sklypo patraukė (t. y. „pririšo“) prie R. B. žemės sklypo (kitaip tariant įgyvendino žemėtvarkos projekto sprendinius). Būtent dėl to dar iki bylos iškėlimo teisme matininkę atsakovai B. ir M. P. raštu informavo, kad rengiamo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra netinkami, nes jie praranda pagrindinius riboženklius ir darosi nebeaiški riba su R. ir S. B. sklypu. Taigi, būtent po minėto asmens kadastrinių matavimų atlikimo atsirado laisvos valstybinės žemės tarpas tarp atsakovų R. ir S. B. ir B. ir M. P. žemės sklypų, t. y. vadinamasis usnimis apaugęs tarpas, į kurį ginčijamu teismo sprendimu teismas perkėlė atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo ribas ir kurį šiuo metu kaip laisvą valstybinę žemę naudoja ieškovas. Taigi, bylos duomenimis pilnai įrodytas ir iš esmės teismo pripažintas faktas, kad teismas savo sprendimu nustatydamas naujas eilės žemės sklypų ribas, iš esmės pakeitė nusistovėjusią žemėnaudą. Kadangi atsakovai nuo pat ginčo kilimo pradžios įrodinėjo, kad jų žemė yra gerai įdirbta, patręšta, prižiūrėta, akivaizdu, kad tokios žemės keitimas į usnimis apaugusią žemės dalį tiesiogiai pažeidžia jų teises.

12.14.Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, susijusias su kadastrinių matavimų atlikimu ir jų tikrinimu, kad žemės reformos žemėtvarkos projektas yra pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu ir turi būti formuojami žemės sklypai, taip pat, kad poslinkis į vakarų pusę atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektą ir nustatant šalių žemės sklypų ribas pagal ieškinio reikalavimus, sklypų ribos, konfigūracija būtų nustatytos pagal žemėtvarkos projektą bei žemės sklypų suformavimo dokumentus, o žemės sklypų plotai nesumažėtų. Toks teismo požiūris teisminėje praktikoje buvo išsakytas pirmą kartą, kadangi kasacinio ir administracinio teismo praktikoje žemėtvarkos projektai yra tik vieni iš vertinamųjų dokumentų, kuriais galima spręsti klausimą dėl žemės sklypo ribų tada, kai tos ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios. Tačiau dar niekuomet nebūta atvejo, kad neatsižvelgiant į žemės sklypų paženklinimą vietoje (t. y. natūroje esančias aiškias žemės sklypo ribas), faktinį naudojimą ir dargi atlikus daugelio žemės sklypų (kaip šiuo atveju) kadastrinius matavimus, kurie yra patvirtinti administraciniais aktais, žemės sklypų ribos būtų perstumdytos taip, kaip jos yra suprojektuotos žemės reformos žemėtvarkos projekte. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 1997 metais suprojektuotas atsakovų žemės sklypas buvo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinys ir buvo suprojektuotas pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentą. Bylos dalyviams teismui pateikus ne tik paaiškinimus, bet ir grafinę medžiagą, teismui nereikėjo nei ypatingų žinių, nei pastangų suprasti, kad vienas sklypas pagal tikrus šio sklypo duomenis žemėtvarkos projekte yra įklotas netinkamai ir neatitinka 52 metrais. Trečiojo asmens UAB „TopoEra“ atstovas D. Ž. teismui pateikė iliustracinius planų brėžinius, t. y. atstumų parodymo brėžinį Nr. 1 patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte yra klaidingai įbrėžtos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, kadangi projekte yra įbrėžtas (atidėtas) atstumas yra ne 637 metrai ( kaip turėtų būti pagal šio žemės sklypo abrisą ir šio žemės sklypo planą), o 689 metrai, kas sudaro 52 metrų skirtumą. Taip pat pateikė atstumų parodymo brėžinį, pavirtinantį, kad laikinajame žemės sklypo plane yra klaidingai įbrėžtos žemės sklypo, esančio iš dešinės nuo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, kadangi šiame plane nurodytas atstumas 311 m yra įbrėžtas (atidėtas) kaip 373 metrai, kas sudaro 62 metrų skirtumą. Net teisinio išsilavinimo nereikia tam, kad suprasti, kad šis neteisingas sklypo pažymėjimas (netinkamo atstumo įbrėžimas) projekte sąlygoja visų toliau esančių sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės dalies poslinkį į vakarų pusę, ko nei liudytojas G. P. nenorėjo pastebėti ir ką iš esmės sąmoningai, išgirdusi proceso dalyvių paaiškinimus, teismo sprendime nutylėjo bylą išnagrinėjusi teisėja. Ši teismo nepastebėta klaida yra labai svarbi, ji ir parodo, kodėl žemėtvarkos projekte sklypų ribos yra pavaizduotos ne taip, kaip sklypai buvo pažymėti vietoje. Teismas sprendime nurodė, jog „atstumas žemėtvarkos projekte nuo to namų valdos kampe esančio betoninio stulpo iki ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra 813,17 m, t. y. didesnis 46,17 m nei šio sklypo abrise“. Tačiau jis  ir turi būti dėl padarytos klaidos didesnis, nes jis įbrėžtas su 5-6 mm (50-60m) klaida. Ir pažymėtina, kad šis atstumas buvo ne suprojektuotas, o jau įbrėžtas esamas (t. y. įbrėžtas - pažymėtas žemėtvarkos projekte jau po sklypo paženklinimo ir nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nors tuo pačiu laikiname atsakovų žemės sklypo plane atstumai yra nurodyti teisingai.

12.15.Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas, kiek tai susiję su projektuojamų ar jau suprojektuotų žemės sklypų ribomis, viso administraciniais sprendimais buvo koreguotas net aštuonis kartus : 2000 metais, 2003 metais, 2004 metais, 2011 metais, 2013 metais, 2014 metais ir 2016 metais. Tačiau klaidos projekte (įvertinant jo mastelį - kad palyginti nedidelės apimties dokumente yra suprojektuojama visa didelė vietove) yra natūralus ir administracinėje praktikoje įprastas reiškinys. Tačiau didžiausia teisinė problema yra sukurta būtent ginčijamu teismo sprendimu, nes toks dokumentas, kuris pats savo esme yra apspręstas būti netiksliu ir taisytinu, buvo pagrindas teismui nustatyti konkrečias ir galiosiančias žemės sklypų ribas, ir net ne vieno žemės sklypo, o iš esmės dvidešimties. Teismo išvada, kad šalys neginčijo, jog žemės sklypų pažymėjimas žemėtvarkos projekte nesikeitė, yra visiškai nepagrįsta. Tiesiog nebuvo girdima, kas buvo sakoma bylos nagrinėjimo metu. Atsakovai, trečiojo asmens UAB „TopoEra“ atstovas
D. Ž., liudytojas G. K. teismui tiek savo paaiškinimais, tiek demonstruodami konkrečius žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, ne kartą nurodė, kad 2011 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte (t.15, b.1.11) ieškovo, atsakovų ir kitų besiribojančių žemės sklypų ribos buvo koreguojamos, pažymėtos esmingai kitaip. Tačiau niekas negalėjo paaiškinti, kodėl ir kaip šių korekcijų nebeliko vėlesniuose žemėtvarkos projektuose.

12.16.Pirmosios instancijos teismas suteikė prioritetą ir teisinę gynybą būtent žemės reformos žemėtvarkos projektui, bet ne atsakovų, trečiųjų asmenų nuosavybės dokumentams (lauko matavimo brėžiniams, planams), nors iš bylos duomenų akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas ir atkurtos nuosavybės teisės iki žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir būtent NŽT prie ŽŪM teritorinis skyrius turėjo užtikrinti, kad anksčiau iki projekto patvirtinimo pamatuoti žemėtvarkos projekte pažymėti (įkloti) būtų teisingai. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus visiems toje pačioje iki nacionalizacijos valdytoje vietoje žemės sklypams (natūriniams) pagrindinis dokumentas pažymėti žemės sklypą žemėtvarkos projekte yra lauko matavimo brėžinys (abrisas), kuris ginčų sklypų požiūriu buvo visiškai aiškus (tiek ieškovo, tiek atsakovų). Bylos duomenimis  nustatyta, kad pats pirmasis Veiverių vietovės žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas 2000 metais, o pradėtas rengti po metų nuo to, kai atsakovų R. ir S. B. sklypas jau buvo paženklintas vietoje. O visos komisijos ir net tas pats G. P. nagrinėjo projektą ar projektus, kurių pats pirmasis ir buvo 2000 metų. Reikšminga ir tai, kad būtent ieškovo, o ne atsakovų žemės sklypas buvo projektuojamas tada, kai buvo jau patvirtintas 2000 03 23 žemės reformos žemėtvarkos projektas ir būtent šis 2000 metais suprojektuotas ieškovo žemės sklypas šiam žemėtvarkos projektui prieštarauja. Taigi, ir šioje dalyje ieškovas savo teises siekia apginti iš esmės neteisėtų veiksmų pagrindu.

12.17.Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas nebuvo pažymėtas preliminariame žemėtvarkos projekte, nes toks preliminarus žemėtvarkos projektas tiesiog neegzistavo. Teismo išvada, kad atliekant kadastrinius atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus buvo privalu vadovautis 2000 m. patvirtintu projektu ar vėlesniais projektais, taip pat nėra pagrįsta. Matininkas, atlikęs kadastrinius matavimus, pagrįstai nesikreipė į NŽT dėl išvados pateikimo, o NŽT teisme ginčijamu įsakymu šiuos kadastrinius matavimus patvirtino kaip teisingai ir teisėtai atlikus ir nesant išvados. Tokia išvada pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktą ir nebuvo reikalinga. Šių nuostatų 21 p. numato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius (...) nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Taigi, taikant aukščiau paminėtą teisės normą, ir atliekant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus išvada nebuvo būtina, nes atsakovų žemės sklypo ribos (konfigūracija) nebuvo suprojektuota teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Žemės sklypo ribos vietovėje buvo paženklintos (priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisų atkūrimo grąžinant žemę natūra) likus vieneriems metams iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir trims metams iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

12.18.Apeliantų nuomone, skundžiamas teismo sprendimas negalėjo būti priimtas neginčijant eilės administracinių aktų. Byloje nebuvo ginčijamas ir nuginčytas 2015-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti pačiam ieškovui P. J. šiuo metu priklausančio kito žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, kurie 2019-12-10 priėmus sprendimą turės būti koreguojami. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė kraštinė ribojasi su atsakovų R. ir S. B. sklypo vakarine riba, kuri pagal 2019-12-10 sprendimą ir G. P. žemės sklypų ribų atstatymo planą persidengia, t. y. šių atsakovų sklypas įbrėžiamas į jau geodeziškai pamatuoto
P. J. žemės sklypo ribas, kas neabejotinai paneigia galiojančius kadastro duomenis. Be to, aplinkybės, kad dar 2015 metais vietovėje formuojant kitą ieškovui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jo ribos buvo rišamos prie pirmiau pamatuoto atsakovų žemės sklypo ribos, patvirtina, kad ieškovas savo veiksmais pripažino teisinę ir faktinę atsakovų R. ir S. B. vakarinę žemės sklypo ribą, o tuo pačiu patvirtino atsakovų R. ir S. B. kadastro duomenų teisingumą ir aiškumą. Šiuo atveju, atsakovų R. ir S. B. sklypą perstumiant į vakarus tuo pačiu bus perstumti ir kitiems atsakovams priklausantys žemės sklypai, kuriems atlikti tik preliminarūs matavimai: kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini). Nors teismas teigia, kad yra laisvos valstybinės žemės, tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, kad patenkinus ieškinį ir perstumiant atsakovams R. ir S. B. priklausančių žemės sklypo ribas į vakarus kitiems atsakovams, o beje tuo pačiu ir ieškovo P. J. kitam žemės sklypui, nesusidarys žemės trūkumas. Taip pat byloje liko neįvertinta, kad už paminėtų atsakovų žemės sklypų yra  tretiesiems asmenims R. B. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei V. B. ir M. B. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantys žemės sklypai, kurių kadastro duomenys atitinkamai patvirtinti galiojančiais administraciniais aktais (2010-06-14 Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-09-14 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini)skyriaus vedėjo sprendimas, kurių ieškovas taip pat neginčijo.

12.19.Atsakovai R. B. ir S. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad  nagrinėjant šią bylą atsakovai bei tretieji asmenys ieškinio reikalavimams dėl administracinio akto panaikinimo prašė laikyti, kad ieškovas praleido procesinį terminą ginčyti administracinį aktą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino praleistą vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, tačiau nesant įstatymo nustatytiems ir teismų praktikoje suformuotiems pagrindams, nesant ieškovo prašymo atnaujinti praleistą terminą, savo iniciatyva nustatęs tariamai svarbias priežastis, kurių neįrodinėjo ieškovas P. J., atnaujino mažiausiai du metus praleistą procesinį terminą ginčyti administracinį aktą. Teismas administracinio pobūdžio reikalavimui atnaujino praleistą terminą vadovaudamasis ne administracinių bylų teisenos terminų atnaujinimo taisyklėmis, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau ir ABTĮ), bet vadovaudamasis subjektyvia savo nuomone. Taigi teismas atnaujindamas praleistą vieno mėnesio terminą pažeidė ABTĮ nuostatas, Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kuriuose įtvirtina taisyklė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui bei juo labiau praleisto termino atnaujinimui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14punktas). Todėl teismas nepagrįstai patenkino reikalavimą pripažinti negaliojančiu administracinį aktą.

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo panaikinti  2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-617-1023/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atsakovams S. B., R. B., E. K., J. P., R. T., S. S., M. P., B. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims R. B., V. B., M. B., UAB „TopoEra", I. L. ir A. D. – V. dėl žemės sklypo ribų nustatymo atmesti ir priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 4.45 str. nuostatas, spręsdamas klausimą dėl ribų aiškumo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat be pagrindo netaikė ieškinio senaties. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pagal CK 4.45 str. nuostatas ieškovas turi įstatyminę teisę ginčyti žemės sklypo ribą (ribas), turinčias sąlytį su ieškovo žemės sklypu, tačiau sklypų ribų koregavimui tarp atsakovo
E. K. ieškovas reikalavimo teisės neturi, nes su jo sklypais ieškovo sklypas nesiriboja. Taip pat ieškovas nėra tas asmuo, kuris turėtų teisę perplanuoti visą vietovę ir keisti ne jam priklausančių žemės sklypų ribas. Faktiškai ieškovas siekia perstumti atsakovės R. B. ir atsakovo S. B. žemės sklypą link atsakovo
E. K. ir kitų atsakovų žemės sklypų. Taigi, ieškinio esmė yra ne sklypo ribos keitimas, o sklypų lokalizacijos keitimas, todėl toks ieškinys negalėjo būti tenkinamas, kadangi ieškovas neturi įstatyminės teisės keisti tas žemės sklypo ribas, kurios nesiriboja su jo žemės sklypu. Šioje byloje iš esmės nebuvo nustatoma riba tarp žemės sklypų pagal CK 4.45 str. reikalavimus, o buvo perplanuota didelė Veiverių kadastro vietovės dalis.

13.2.                      Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu, kad ginčo atveju turėtų būti paisoma nekilnojamojo turto objekto - įregistruoto žemės sklypo - savininkų teisių ir nuosavybės neliečiamumo principo.

13.3.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų: 1) faktinės ir teisinės neatitikties, 2) dėl to, kad pagal dokumentuose nustatytas ribas žemės sklypas ženkliai neatitinka ieškovo įsigyto sklypo ploto, nes po atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau kaip 60 artį, 3) ribų neaiškumą rodo ir tai, kad dokumentai prieštarauja vieni kitiems (kadastriniais matavimais nurodytos plane Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieštarauja žemėtvarkos projekto sprendiniams. Pažymėtina, kad iš aukščiau nurodytų teismo pagrindų taikyti CK 4.45 str. teisingai nustatytas yra tik vienas, t. y.  tai, kad ieškovo žemės sklypo plotas, kuris yra teisiškai įregistruotas, neatitinka to ploto, kuris yra pagal faktines ir teisines šio žemės sklypo ribas. Byloje nėra visiškai jokio pagrindo išvadai, kad ieškovų ir atsakovų žemės sklypuose yra teisinė ir faktinė neatitiktis, taip pat, kad yra pagrindas keisti žemės sklypų ribas, juos iš esmės perplanuojant, kadangi sklypai yra klaidingai pažymėti žemėtvarkos projektuose. Taigi, šioje byloje nėra apskritai pagrindo taikyti LR CK 4.45 str. normą.

13.4.                      Pažymėtina, kad CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tokio ginčo pobūdis nulemia tai, kad ieškiniu turi būti reikalaujama nustatyti sklypų ribas. Byloje nagrinėjamo ginčo atveju yra visos sąlygos daryti  išvadai, kad riba tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų yra visiškai aiški.

2.                      Apeliaciniu skundu atsakovai J. P., R. T., M. P. ir B. P., taip pat tretieji asmenys A. D. – V. ir I. L. prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-617-1023/2019, taikyti ieškinio senatį, ieškovo P. J. patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylos vedimo išlaidas. Jie nurodo, kad teismo sprendimas surašytas vienašališkai, analizuojant išskirtinai tik ieškovui naudingus argumentus, pažeidžiant tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė CPK 12, 176, 177, 178, 185 straipsnių nuostatas, kas yra pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas neįvertino, kad trečiųjų asmenų I. L. ir A. V. – D. nuosavybės teisėmis įregistruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatyta tvarka viešame registre įregistruotas iki ieškovas įsigijo žemės sklypą ir šio žemės sklypo ribų nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. trečiųjų asmenų sklypo ribos nustatytos 2012 m. birželio
27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) viešame registre žyma - 2012 11 27. Įstatymai nustato, jog šio sklypo ribos gali būti keičiamos tik nuginčijus jau įregistruotas sklypo ribas, t. y. nuginčijus viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Ginčyti administracinį aktą nustatytas specialus ieškinio senaties terminas, kurį prašė taikyti ne tik atsakovai, bet ir tretieji asmenys dėl ieškovo aplaidaus teisių gynimo ir nepateisinamai praleisto termino. Šioje byloje, trečiųjų asmenų I. L. ir A. V. – D. iki ginčo įgyta subjektinė teisė dėl žemės sklypo ribų įregistravimo, naudojimo, disponavimo teismo buvo paneigta be jokio teisinio pagrindo, net tinkamai nemotyvuota, bei nepaisant administracinių terminų praleidimo.

14.2.                      Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 4 d. numato, kad žemės sklypas - teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismo sprendimu nustačius ieškovo sklypo ribų paslinkimą, bus slenkamos atsakovų ir trečiųjų asmenų sklypų ribos, tuo pačiu trečiųjų asmenų sklypų ribas tikslinant, bus keičiamos dar kitų gretimų sklypų savininkų (kurie net nebuvo įtraukti į bylą) ribos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad daugelio žemės sklypų ribų įklojimas kadastro žemėlapyje neatitinka pirminių šių žemės sklypų suplanavimo dokumentų, taip pat ir paženklintų vietoje žemės sklypų ribų. Tačiau daugelio žemės sklypų perplanavimas ar šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimas negalėjo būti atliekamas teismo sprendimu. Toks keitimas teritorijos (žemės sklypų) ribų, turint nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre, iš esmės reiškia ne ką kitą, kaip apie 20 žemės sklypų perplanavimą teismo sprendimu.

14.3.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 pasisakyta, kad pagal vienos iš šalių reikalavimas nustatyti tokią ribą, pagal kurią vienam savininkui sklypo plotas padidėtų kito savininko nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto sąskaita, suponuoja gretimų sklypų savininkų interesų pusiausvyros disbalansą ir teisiniu požiūriu reiškia, išimtinai vieno savininko teisės gynimu kito sklypo savininko interesų sąskaita. Sprendžiant žemės sklypų ribų nustatymo bylas kasacinis teismas aiškiai ir nuosekliai nurodo, kad nuosavybės teisė į tam tikrą turtą, tam tikro dydžio žemės sklypą ginama ir negali būti keičiama CK 4.45 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011), o šios išvados išplaukia tiek iš Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto bei iš pamatinio Konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo. Tuo tarpu patikslinto ieškinio esmė ir yra kompensuoti ieškovui trūkstamą plotą ne tik atsakovų R. ir S. B., o visų į vakarinę pusę nuo jo sklypo nusidriekusių žemės sklypų sąskaita. Toks ieškovo P. J. pasirinkimas yra neproporcingas kitų žemės sklypų savininkų atžvilgiu, yra priimtinas ir tarnautų išimtinai ieškovo interesams.

14.4. Tarp atsakovų M. P., B. P., R. T., S. S., J. P. nuosavybės teisėmis valdomų sklypų ir ieškovo P. J. nėra jokios bendros sklypo ribos, o tarp ieškovo P. J. ir A. D. – V. sklypų ribų pakeitimo niekada P. J. nekėlė ginčo ir jau įregistruotų kadastro duomenų neginčijo. Ieškovas iki patikslinto ieškinio pateikimo kėlė reikalavimus tik dėl vieno sklypo bendrų ribų pakeitimo, šiuo patikslintu ieškiniu reikalavo pakeisti 9 sklypų ribas. Teismas niekaip nevertino šių apeliantų, argumentų, jog tenkinus ieškovo reikalavimus, pradingsta prie apeliantų sklypų ten einantis 5 metrų pločio kelias. Nacionalinės žemės tarnybos pateiktose nuosavybės teisių atkūrimo bylose atliekant duomenų fiksavimą šis kelias pažymėtas ir įvertintas nustatant sklypų ribas, nustatant atkuriamos žemės plotus. Jie naudojasi šiuo keliu ir neketina jo atsisakyti, taip pat jie išdirbo jiems nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemę daug metų ir naudojosi pagal susiklosčiusią nuo seno tvarką, kaip pasikeis žemėnauda - teismo sprendime nepasisakyta apskritai.

14.5. Sprendžiant dėl ribų su kitų (ne R. ir S. B.) atsakovų žemės sklypais, ieškovas nepateikė byloje jokių duomenų, kaip keisis šių žemės sklypų plotai, ar šiems sklypams pakaks ploto vėliau atliekant šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nors šių aplinkybių nustatymas yra ypatingai reikšmingas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas.

14.6.  Visi byloje surinkti duomenys apie skirtingus laikotarpius dėl sklypų išsidėstymo patvirtina apie tai, jog visų atsakovų žemės sklypų ribos nekito, jas siekia pakeisti tik ieškovas, kuris nusipirko žemės sklypą kadastriškai nepamatuotą, tik su preliminariai atliktais matavimais. Todėl keisti ne tik gretimo, bet ir aplinkinių žemės ūkio paskirties naudojamų, dirbamų žemės sklypų lokacijos, ribų nebuvo teisinio pagrindo. Teismo motyvas, esą sklypų ribos neatitinka žemėtvarkos projekto nesukuria teismui teisės tokiu būdu keisti 11 sklypų ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pakeistos 11 žemės sklypų ribos, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes tai nėra teismo kompetencija, be to, tai nėra ginčas patenkantis į LR CK 4.45 str. galiojimo ribas.

14.7. Nagrinėjamoje byloje visi atsakovai R. B., S. B., J. K., R. T., S. S., M. P., B. P., J. P., taip pat ir tretieji asmenys V. B., M. B., R. B., A. D.-V. prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, nes ieškovas P. J. yra praleidęs terminą kreiptis į teismą, ginčijant 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Kitaip tariant, šioje byloje atsakovai bei tretieji asmenys ieškinio reikalavimams dėl administracinio akto panaikinti prašė laikyti, kad ieškovas praleido procesinį terminą ginčyti administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atnaujindamas praleistą vieno mėnesio terminą pažeidė ABTĮ nuostatas, Konstitucinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kuriuose įtvirtina taisyklė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui bei juo labiau praleisto termino atnaujinimui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas).

14.8. Atsakovai nesutinka su teismo vertinimu, kad termino skųsti administracinį  aktą pradžia yra 2017-09-27, kuomet buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis (civilinė byla Nr. e2A-1198-343/2017) bei kuria ieškovui buvo išaiškinta, kad ieškovas P. J. privalo ginčyti administracinį aktą, kuriuo patvirtinti atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Priešingai teismo išvadoms, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui informacija apie 2015 m. gegužės 28 d. NŽT prie ŽŪM sprendimą buvo žinoma ir prieinama nuo pat ginčijamo akto priėmimo (2015 metų), nes netgi 2019-12-10 sprendime teismas nurodo, kad ieškovas kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su įvairiais skundais dėl šių ginčo sklypų ribų bei iki 2016-02-17 dėjo pastangas ginčą išspręsti administracine tvarka. Tačiau konkretus ieškinio reikalavimas panaikinti 2015-05-28 administracinį aktą, kurio pagrindu įregistruoti žemės sklypo ginčijami kadastriniai matavimai, buvo pareikštas tik 2018 m. birželio 6 d., t. y. po daugiau nei dviejų metų. Neteisinga ir niekuo nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovui aplinkybės, kad ginčijant kadastrinius matavimus ginčytinas ir administracinio akto teisėtumas, tapo žinomos tik 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmus Kauno apygardos teismui nutartį. Nuo 2016 metų ieškovas P. J. savo teises į teisminę gynybą įgyvendino per atstovus - advokatus, todėl turėjo visas galimybes 2016-05-16 ieškiniu ginčyti administracinį aktą.

14.9. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neturėjo procesinių teisių atnaujinti ABTĮ 33 str. tvirtintą terminą, juo labiau LR CPK 78 straipsnio pagrindu, nes šiuo atveju praleisto administracinio termino atnaujinimui taikomos administracinės teisenos, o ne civilinio proceso normos. Šiuo atveju ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė atnaujinti terminą skundo padavimo terminą tik egzistuojant dviem sąlygoms: 1) pareiškėjas prašo atnaujinti terminą; 2) egzistuoja svarbios termino praleidimo priežastys. Nagrinėjamu atveju nebuvo nei vienos iš paminėtu sąlygų, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva atnaujinti du metus praleistą procesinį terminą. Šioje byloje nei ieškovas, nei jo atstovas nereiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kas reiškia, jog nebuvo pirmosios esminės sąlygos termino atnaujinimui pagal ABTĮ 30 str. 1 d. Be to, pagal ABTĮ 30 str. 2 d., pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą privalo nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju nesant tokio ieškovo P. J. prašymo, jam nenurodant svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas ir nepateikiant jokių su tuo susijusių įrodymų, pirmos instancijos teismas peržengdamas ieškinio ribas bei pažeisdamas teismo nešališkumo ir objektyvumo principus, savo iniciatyva neteisėtai atnaujino praleistą terminą.

14.10.Atsakovai nesutinka ir su teismo 2019-12-10 sprendimo argumentais, kad ieškovas buvo pakankamai atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino rūpestingai, jog atsižvelgiant į ieškovo amžių ir teisinių žinių neturėjimą nėra pagrindo vertinti ieškovo elgesio kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį. Byloje nebuvo pateikta  jokių įrodymų, kad ieškovas P. J. procesinį vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingai paminėtoms teismo išvadoms, byloje surinkti įrodymai ir nuoseklus bei visapusiškas jų vertinimas patvirtina, kad ieškovas procesinį terminą praleido dėl savo nerūpestingumo ir nesąžiningumo. Iš to seka, kad pirmos instancijos teismas ieškovui atnaujino procesinį terminą skundui pateikti dėl administracinio akto pažeisdamas imperatyvius LR ABTĮ 30 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus.

14.11.Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė trečiojo asmens A. D. – V. prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šio asmens atstovas pateikė ataskaitą ir trečiojo asmens patirtas bylos vedimo išlaidas, bei prašė šias išlaidas priteisti. Teismas neišsprendė ir nemotyvavo, kodėl nepriteisia šių išlaidų. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, jog iš esmės išsprendus civilinį ginčą, teismas turi pareigą pasisakyti dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų prašymų, net ir dėl bylos vedimo išlaidų ir tuos prašymus motyvuotai išspręsti. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendime ši pareiga nebuvo vykdoma, dėl ko taip pat prašoma ir šiuo pagrindu panaikinti teismo sprendimą.

15. Trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų. Jame nurodė, kad sutinka su byloje pateiktais apeliaciniais skundais, prašo panaikinti 2019-12-10 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo P. J. ieškinį. Šiame procesiniame dokumente nurodė, kad tikroji šioje byloje sprendžiamo ginčo priežastis yra ne ieškovo sklypo ribų neaiškumas, o jo ploto trūkumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas ar prieš tai buvę jo žemės sklypo savininkai natūroje (pagal vietoje paženklintas šio žemės sklypo ribas) būtų valdę teisinį šio sklypo plotą. Ieškovo žemės sklypui trūko žymios ploto dalies jau nuo pat šio žemės sklypo suformavimo pradžios (2000 metų), nes jis jau buvo suformuotas su būtent tokio ploto trūkumu. Ir tokia situacija atsirado ne dėl atsakovų žemės sklypo, kuris suformuotas gerokai anksčiau už ieškovo žemės sklypą, suformavimo. Ieškovui P. J. įsigyjamo žemės sklypo ribos buvo aiškios ir žinomos vėliausiai nuo 2000 m., t. y. prieš 14 metų iki sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nes jis naudojosi tuo žemės sklypu. Ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas siejant jo vakarinę kraštinę su jau suformuoto ir teisiškai įregistruoto atsakovų žemės sklypo rytine riba (t. y. perimant šią ribą). Nuo pat žemės sklypų įsigijimo iki 2014-11-12 tuometiniai žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai neginčijo nustatytų žemės sklypų ribų, tarpusavyje neturėjo pretenzijų dėl bendros jų sklypų ribos ir ši riba buvo visiškai aiški. Ieškovui perkant žemės sklypą, nebuvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai ir ieškovas žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-11-12 įsigijo pagal 2000-11-24 parengtą preliminarų planą, kuris buvo sudarytas to meto bendrasavininkėms D. M. M., V. J. J. ir R. J. G. B., kurios su  sklypo paženklinimu vietovėje ir nustatytu plotu visiškai sutiko. Jau pačiame plane, kuris buvo neatsiejama ieškovo sudaryto nuosavybės įsigijimo sandorio dalis, žemės sklypo kraštinės buvo žymimos neaiškiomis dvigubomis linijomis, kas yra aiškus įrodymas, kad ieškovas žemės sklypą įsigijo su akivaizdžiomis šio sklypo probleminėmis ir koreguotinomis ribomis. Pagal bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-11-12 perkant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas žinojo apie šio žemės sklypo ribas (t. y. tai, kad jos preliminarios ir neaiškios). Be to, perkant žemės sklypą, ieškovas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko viešus duomenis žinojo, jog žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra tikslintinos (pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punktas – registro pastabos). Ieškovas, įgydamas šį žemės sklypą pagal atliktus tik preliminarius matavimus ir esant tikslintinoms jo riboms, prisiėmė riziką, kad netikslūs sklypo matavimai tuo pačiu gali būti siejami ir su jo perkamo ploto trūkumu, todėl, tokios teisinės pasekmės natūraliai gali atsirasti. Teismas ginčo visiškai nesprendė ir nenagrinėjo Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. pagrindu. Teismo sprendimu žemės sklypų ribos buvo perplanuotos taip, kad jos atitiktų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, tačiau žemės sklypų paženklinimas vietoje šioje byloje nesulaukė teismo dėmesio. Taip pat šiame procesiniame dokumente trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ nurodė ir atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus apie apskųstojo teismo sprendime padarytas išvadas ir jų nepagrįstumą.

16. Atsiliepimą į atsakovų apeliacinius skundus pateikę tretieji asmenys V. B. ir M. B. nurodė, kad jie sutinka su visais atsakovų apeliaciniais skundais, patys vertina, kad Alytaus apylinkės teismo 2019-012-10 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nurodė tokio vertinimo argumentus. Šie tretieji asmenys prašo patenkinti atsakovų apeliacinius skundus ir priteisti trečiųjų asmenų V. B. ir M. B. naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

17. Ieškovas P. J. atsiliepimu į atsakovo E. K. apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo E. K. apeliacinį skundą ir priteisti jam iš šio atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad šiam atsakovui priklauso trys žemės sklypai. Ekspertinėje išvadoje buvo apskaičiuoti visų šio atsakovo žemės sklypų plotai pagal jų suformavimo dokumentuose nurodytas ribas – visų iki vieno plotai sutampa bei atitinka įgytus plotus, neviršijant leistinų paklaidų. Lygiai tas pats buvo patvirtinta teismo eksperto 2019-09-06 rašytinių paaiškinimų Nr. (duomenys neskelbtini) 9-ame atsakyme. Taigi teismo sprendimas yra absoliučiai teisingas šio atsakovo atžvilgiu, nes prieš jį priimant buvo išsiaiškinti svarbūs faktai bei užtikrinta, kad ateityje atsakovo teisės niekaip nebus pažeistos, priešingai, ateityje atliekant atsakovo žemės sklypų kadastrinius matavimus, bus maksimaliai įgyvendinti privalomų vadovautis dokumentų visumos sprendiniai, visiškai atitiks tiek šių žemės sklypų ribos, tiek plotai, tiek geografinė padėtis. Atsakovas visiškai be reikalo nuogąstauja, kad neva yra keičiamos jo žemės sklypų ribos. Priešingai, jo žemės sklypų ribos nėra keičiamos, o užtikrinamas jų stabilumas bei nekintamumas – šios ribos buvo, yra ir bus tokios, kokios buvo nustatytos šių žemės sklypų formavimo metu tiek ribų, tiek ploto, tiek geografinės padėties atžvilgiu.

18. Ieškovas P. J. atsiliepimu į atsakovų R. T., J. P., M. P. ir B. P. apeliacinį skundą prašo atmesti šių atsakovų apeliacinį skundą ir priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad šių atsakovų apeliaciniame skunde pateikiamos tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie jų teisių pažeidimus. Teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pakeistos, perplanuotos nei vieno iš šių atsakovų žemės sklypų ribos. Tačiau teismas labai teisingai pasielgė – prieš tvirtindamas ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, išsamiai ir nuodugniai išsiaiškino, ar tai neturės kokios nors įtakos ir šių atsakovų žemės sklypams. Pažymėtina, kad nei vienam iš šių  atsakovų žemės sklypų nėra atlikti kadastriniai matavimai. Nepaisant to, Ekspertinėje išvadoje buvo apskaičiuoti visų atsakovų žemės sklypų plotai pagal jų suformavimo dokumentuose nurodytas ribas – visų iki vieno plotai sutampa bei atitinka įgytus plotus, neviršydami leistinų paklaidų; vienintelio R. T. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas nežymiai skiriasi – yra didesnis, negu priklauso. Jeigu teismo sprendimu nebūtų buvusios nustatytos teisingos ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, tas galimai būtų sudarę pagrindą atsakovams išsidalinti net 1,40 ha dirbtinai klaidingų matavimų metu sukurtą valstybinį žemės plotą, kas žinoma pažeidžia atsakovų interesus, tačiau tai nėra teisėti interesai ir neturėtų būti ginami. Taigi teismo sprendimas yra absoliučiai teisingas šių atsakovų atžvilgiu, nes prieš jį priimant buvo išsiaiškinti svarbūs faktai bei užtikrinta, kad ateityje jų teisės niekaip nebus pažeistos, priešingai, ateityje atliekant jų žemės sklypų kadastrinius matavimus, bus maksimaliai įgyvendinti privalomų vadovautis dokumentų visumos sprendiniai, atitiks visų žemės sklypų ribos, plotai ir jų geografinė padėtis.

19. Ieškovas P. J. atsiliepimu į atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundą prašo atmesti šių atsakovų apeliacinį skundą ir ieškovo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas nurodo tokius argumentus:

19.1. Nepagrįstai šių atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo sąlygų, numatytų CK 4.45 straipsnyje. Apeliaciniame skunde tendencingai ir nepagrįstai teigiama apie žemės sklypų perplanavimus, projektavimus, konsolidaciją. Atsakovai, kritikuodami teismo sprendimą, ignoruoja reikšmingą aplinkybę, kad prieš tai neišnagrinėjus visos teritorijos, kurioje yra ginčo sklypai, objektyviai neįvertinus duomenų visumos, teisingai išspręsti dviejų žemės sklypų ginčo yra neįmanoma – pirmiausia turi būti įvertinta, ar ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nepažeis gretimų žemės sklypų savininkų teisėtų interesų. K. E. tyrimo metu ir buvo nustatyta, 2014-11-28 atliekant atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo nepaisoma nei elementarių žemėtvarkos taisyklių, nei teisės aktų reikalavimų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės teisių neliečiamumo, buvo nusavintas ne tik ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir pakeistos šios žemės sklypo ribos, tačiau sukurta esminė žemės sklypo ribų ir plotų problematika ir kitiems, ateityje matuojamiems žemės sklypams. Teismo sprendimu nebuvo pakeista / suprojektuota nei viena nei vieno žemės sklypo riba – teismo sprendimu buvo patvirtintos ginčo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pagal teisės aktų reikalavimus ir privalomų vadovautis dokumentų sprendinių visumą, nustatant ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

19.2. Nepagrįstai atsakovai teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas. Apeliaciniame skunde teisingai paminėta būtinybė laikytis proporcingumo principo, tačiau nepaaiškinama, kodėl jo nebuvo laikomasi klaidingai atliekant atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Juos atlikus, atsakovų žemės sklypo geografinė padėtis ~50 metrų pasikeitė rytų kryptimi („užlipo ant ieškovo sklypo“), Atitinkamai nesuprantamas atsakovų nurodomas proporcingumo pažeidimas, kai pats ginčas kilo dėl to, kad atsakovai, tikėtina sąmoningai, užgrobė ženklų ieškovo žemės sklypo plotą. Atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) klaidingai atlikti kadastriniai matavimai sukūrė tokį „pusiausvyros balansą“, kad jam išaiškinti ir išnarplioti prireikė 5 metų teisminių procesų.

19.3. Teismas ginčą išsprendė iš esmės Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies pagrindu, užtikrindamas tiek šios įstatyminės nuostatos, tiek ją įgyvendinančių teisės aktų (Nekilnojamojo turto kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkto, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 8.3 papunkčio) reikalavimų laikymąsi.

19.4. Nepagrįstai atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad nustatytas ginčo žemės sklypų
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, pietinės dalies ribų posūkio taškų žymūs neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas. Iš tiesų, jokių persidengimų (išskyrus klaidingai dirbamus plotus) tarp ginčo žemės sklypų (kadastro 
Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo jų suformavimo iki pat 2014-11-28 nebuvo. Persidengimai, ribų linijų ilgių neatitikimai, plotų trūkumai, geografinės padėties pakeitimas buvo dirbtinai sukurti klaidingai atlikus atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

19.5. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai atnaujino procesinį terminą nuginčyti 2015-05-28 NŽT Prienų ir Birštono skyrius sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas niekada nesutiko su atsakovų atliktais kadastriniais matavimais ir siekė savo teises apginti neteismine tvarka. Atsakovas nėra teisininkas, o neturint tokio išsilavinimo ir atitinkamos patirties, yra sunku sveiku protu suvokti, kad tavo fundamentali teisė į nuosavybę gali būti paneigta vien dėl to, kad per itin trumpą trisdešimties dienų terminą nesikreipei į teismą ir neginčijai tavo nuosavybės užgrobimą patvirtinusio valstybės administracinio teisės akto. Atitinkamai, pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo ieškovo aktyvų savo teisių gynimą neteismine tvarka ir tam buvo pagrindas, nes NŽT tyrė ieškovo nurodytas aplinkybes, tuo tikslu sudarė komisiją, kuri konstatavo netinkamai atliktus atsakovų sklypo kadastrinius matavimus, kas sudarė pagrindą ieškovui tikėtis, kad ginčas bus išspręstas neteismine tvarka. Ginčuose dėl žemės ribų nustatymo, kai vieno sklypų ribos patvirtintos kadastriniais matavimais egzistuojantis 1 mėnesio terminas sprendimui dėl kadastrinių matavimų ginčyti sukuriamos prielaidos tiek tiesioginiam svetimos žemės užgrobimui, tiek žemės praradimui. Nors tai civilinis privačių asmenų ginčas, administracinis aktas patvirtinantis vieno iš ginčo dalyvių teises ir itin trumpas šio akto apskundimo terminas, visiškai nepagrįstai riboja savo turtinių teisių gynybą (palyginus su civilinėje teisėje naudojamais senaties terminais). Atitinkamai, ieškovo įsitikinimu, civilinėse bylose, kuriose sprendžiami civiliniai, o ne administraciniai ginčai, teismai neturėtų griežtai ir formaliai laikytis ABTĮ 33 str. nustatyto termino, o prioritetą teikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovo įsitikinimu, teismas pagrįstai ir teisėtai, savo iniciatyva atnaujino praleistą administracinio akto ginčijimo terminą ir kitų nustatytų aplinkybių ir nurodytų motyvų kontekste, pagrįstai jį panaikino.

20. Atsiliepime į atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo šių atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų patikrinimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – Komisija) atliko tyrimą dėl ginčytinos ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos. Šios komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvados, taip pat teismo eksperto G. P. ekspertinėje išvados duomenimis nustatyta, kad  yra ginčo žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, pietinės dalies ribų posūkio taškų žymūs neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas, akivaizdu, kad žemės sklypų
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, dokumentai prieštarauja vieni kitiems (kadastrinių matavimų plane nurodytos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos prieštarauja žemės reformos žemėtvarkos sprendiniams), todėl vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi ginčo žemės sklypų ribos turi būti nustatytos teismo. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtina, kad atsakovų R. B. ir S. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos dar prieš patvirtinant pirmąjį 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Byloje duomenų apie tai, kad pirmajame projekte ar vėlesniuose projektuose šio žemės sklypo ribos keičiamos ar yra netikslios, nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime pažymėjo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, išliko nepakitusios ir vėlesniuose žemėtvarkos projektuose bei galiojo UAB „Topoera“ atliekant ginčo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Taip pat atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas P. J. procesinę teisę kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ praleido dėl svarbių priežasčių, vertina, kad teismas pagrįstai  vadovaudamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi jį atnaujino savo iniciatyva. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, neteikdamas nei vienam įrodymui prioriteto, ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

21. Atsiliepime į atsakovų R. T., J. P., M. P., B. P. ir trečiųjų asmenų A. D.-V. bei I. L. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo šių atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, neteikdamas nei vienam įrodymui prioriteto, ir iš jų viseto, vadovaudamasis teisės normomis, padarė pagrįstas ir nešališkas išvadas apie byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš byloje esančių įrodymų, akivaizdu, kad ieškovo P. J. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos iš esamų dokumentų nėra aiškios dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi turi būti nustatytos teismo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) žymus persidengimas, faktiškai naudojamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pietinės dalies ribų posūkio taškų žymūs neatitikimai, geografinės padėties žymus pasikeitimas, leidžia daryti išvadą, kad faktinis žemės sklypų naudojimas pažeidžia privalomų vadovautis teisės aktų nuostatas, žemėtvarkos projekto sprendinius, nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog „<...> byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad patenkinus ieškinį ir perstumiant atsakovams priklausančių žemės sklypų ribas į vakarus, nesusidarys žemės trūkumas, nes daugumai atsakovų sklypų kadastriniai matavimai nėra atlikti, o ploto trūkumą galimai atsakovai siektų kompensuoti trečiųjų asmenų B. ir B. žemės sklypų sąskaita <...>“. Atliekant šių apeliantų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastrinius matavimus, šių žemės sklypų ribos negalės būti keičiamos ir turės atitikti teritorijų planavimo dokumente, t. y. žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas šių žemės sklypų ribas. Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas P. J. procesinę teisę kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ praleido dėl svarbių priežasčių ir vadovaudamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi jį atnaujino savo iniciatyva.

23. Atsiliepime į atsakovo E. K. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo šio atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė iš esmės tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundą ( žr. sprendimo 20 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.        Bylos ir prie jos prijungtos Prienų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr.e2-1384-805/2017 duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti ginčo nagrinėjimo teismuose aplinkybės:

24.1. Ieškovas P. J. 2016 m. gegužės 16 d. pateikė Prienų rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovams R. B. ir S. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, kuriame prašė nustatyti ribą tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. J., ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. B. ir S. B., pagal matininkės Ž. C. 2015 m. birželio 16 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą. Pagal šį ieškinį Prienų rajono apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr.e2-864-962/2016, šiai bylai 2017 metais suteiktas Nr.e2-4-962/2017.

24.2. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant šią bylą ieškovas P. J. 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškus 1-10 ir jų koordinates pagal matininkės Ž. C. 2015 m. birželio 16 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir koordinačių žiniaraštį, bei nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškus 1-12 ir jų koordinates pagal matininkės Ž. C. 2016 m. rugsėjo 26 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir koordinačių žiniaraštį.

24.3. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu patikslintą ieškovo ieškinį patenkino, nustatė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškus 1-10 ir jų koordinates pagal matininkės Ž. C. 2015 m. birželio 16 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir koordinačių žiniaraštį, bei nustatant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškus 1-12 ir jų koordinates pagal matininkės Ž. C. 2016 m. rugsėjo 26 d. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą ir koordinačių žiniaraštį.

24.4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinį skundą dėl civilinėje byloje Nr. e2-4-962/2017 priimto Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24.5. Perdavus bylą nagrinėti iš naujo, Prienų rajono apylinkės teismas 2017 spalio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui P. J. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovo P. J. ieškinį atsakovams R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo paliko nenagrinėtą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo P. J. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. ir 2017 m. spalio 13 d. nutarčių, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi šias Prienų rajono apylinkės teismo nutartis paliko nepakeistas.

24.6. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams 2018 m. birželio 6 d. ieškovas P. J. pateikė ieškinį (t. 1,  b. l. 1-12) atsakovams R. B., S. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims J. K., R. T., S. S., M. P. ir B. P., kuriame prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: (duomenys neskelbtini).

24.7. 2019 m. kovo 7 d. ieškovas P. J. pateikė patikslintą ieškinį (t. 11,  b. l. 1-13) atsakovams R. B., S. B. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims J. K., R. T., S. S., M. P. ir B. P., kuriame prašė: 1) (duomenys neskelbtini).

24.8. 2019 m. birželio 19 d. ieškovas P. J. pateikė patikslintą ieškinį (t. 13,  b. l. 36-48) atsakovams R. B., S. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. K., J. P., R. T., S. S., M. P. ir B. P., tretiesiems asmenims A. D.-V., UAB „Topoera“, R. B., V. B. ir M. B., kuriame prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas sekančiai: (duomenys neskelbtini).

24.9. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovo 2019 m. birželio
19 d. patikslintą ieškinį patenkino. Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo pateikę atsakovai R. B. ir S. B., E. K., R. T., J. P., M. P., B. P., S. S. ir tretieji asmenys A. D.-V. bei I. L., taip pat pareiškimu prie apeliacinių skundų prisidėjęs trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

25. Atsakovai R. B. ir S. B. apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą pagal jų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą jie motyvavo tuo, kad  byloje dėl netinkamai, o tiksliau - vienpusiškai ir tendencingai, vertintų įrodymų, netinkamos jų interpretacijos, liudytojo G. P. parengtos išvados suabsoliutinimo, buvo padarytos neteisingos teismo išvados, kurios prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir aiškiai teismų praktikai. Be to, byla yra didelės apimties bei sudėtinga fakto ir teisės taikymo požiūriu, todėl atsakovai šioje byloje pageidauja būti išklausyti ir pateikti paaiškinimus dėl teismo sprendimo išvadų bei bylos duomenų.

26.  CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu byloje atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, šalių pastabomis. Dėl to apeliantų R. B. ir S. B. prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28.  Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, iš esmės sutikdama su apeliacinių skundų argumentais, vertina, kad dėl materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų teismui nepagrįstai pripažinus, jog ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiški ir nustatytina teismo, taip pat nepagrįstai pripažinus, kad atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos ir šio žemės kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, dėl ko yra pagrindas naikinti 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sklypo kadastriniai matavimai, nepagrįstai nusprendus ne tik dėl gretimo su ieškovu, bet ir dėl kitų atsakovų žemės sklypų ribų, nepagrįstai nepripažinus, jog ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naujos ribos nustatymas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus bei proporcingumo principą, nepagrįstai neišsprendus trečiojo asmens prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, atsakovų ir trečiųjų asmenų patekti apeliaciniai skundai yra pagrįsti.

Dėl neaiškios sklypų ribos ir CK 4.45 straipsnio taikymo

29. Ieškovas, byloje pareiškęs reikalavimus nustatyti jo ir atsakovų R. ir S. B. besiribojančių tarpusavyje žemės sklypų ribas, nurodė, kad jo reikalavimų teisinis pagrindas yra CK 4.45 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, jog  jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

30. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantais, pripažįsta, kad  pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu ieškovo ieškinį tenkinti negalėjo, nes šių sklypų riba yra aiški, ji sutampa su atsakovų R. B. ir S. B. jau daugiau kaip 20 metų faktiškai naudojamo žemės sklypo riba ir ieškovas ją ginčija nepagrįstai. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į toliau nurodomas aplinkybes.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu atsakovų R. ir S. B. valdomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pirmą kartą buvo vietoje pamatuotas ir pažymėtas 1997 m. rugsėjo 10 d., surašant (duomenys neskelbtini) mirusiam savininkui P. O., kurio turtą paveldėjo atsakovai R. ir S. B.,  Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo –parodymo aktą, pastatant 4 riboženklius, kurių Nr. 3 ir Nr.  4 atstumai  šio sklypo Abrise  nurodyti nuo kelio sankirtos ir geležinkelio riboženklio (t. 3, b. l. 55-59). Iš šio žemės sklypo (projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini))  plano matyti, kad  jis šiaurinėje pusėje ribojasi su keliu, pietinėje – su geležinkeliu, o rytinėje ir vakarinėje pusėse yra niekam nepaskirta valstybinė žemė, taip pat nurodyta, kad jis parengtas 1998 m. sausio 18 d., o 1998 m. balandžio 28 d. patvirtinta, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos projekto sprendimais (t. 3, b. l. 60). Taigi, atsakovai visiškai pagristai nurodo, jog šis jų sklypas toje vietoje buvo suformuotas pirmasis. Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-05-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini)“ ir  1998 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 7,70 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 78-81). 

32. Su atsakovų R. ir S. B. valdomu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis ieškovo P. J. 2014 m. įgytas ir jo šiuo metu valdomas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą buvo vietoje pamatuotas ir pažymėtas 2000 m. rugpjūčio 4 d., surašant Žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą ir sudarant Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke Abrisą. Nurodytame akte įrašyta, kad šis sklypas yra greta ūk.
R. B. žemės ir kad suformuotos žemės sklypu teisėtai naudojasi ūk. J.. Iš šio žemės sklypo (projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) plano matyti, kad jis šiaurinėje pusėje ribojasi su keliu, pietinėje pusėje – su geležinkeliu, vakarinėje pusėje – su R. B. žeme, o  rytinėje pusėje yra niekam nepaskirta valstybinė žemė, taip pat nurodyta, kad jis parengtas 2000 m. lapkričio 24 d., o 2001 m. rugpjūčio 24 d. patvirtinta, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos projekto sprendimais (t. 3, b. l. 16-19). Kauno apskrities viršininko  2001 m. rugsėjo 27 d.  įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę (mišką) ir sklypų suteikimo naudotis kaimo vietovėje ((duomenys neskelbtini))“ ir 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimais 
Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. M., V. J. J. ir R. J. G. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. J. turėtos jiems tenkančios žemės dalis, grąžinant natūra bendrą 7,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ( t. 3, b. l. 38-46). Šie asmenys, kuriems buvo grąžintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 12 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavė ieškovui P. J. (prijungtos civilinės bylos Nr.e2-1384-805/2017  t. 2, b. l. 81-90). Pirkimo sutartyje nurodyta, kad parduodamas 7,6700 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sutarties 2.2. p. nurodytos registro pastabos: žemės sklypo ribos tikslintinos.  

33. Atsakovai R. ir S. B., nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad jie tokiu žemės sklypu
Nr. (duomenys neskelbtini), į kokį buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuo jo pažymėjimo vietoje naudojosi ir naudojasi iki šiol, jų žemės sklypo ribos, įskaitant ir ribą su ieškovo žemės sklypu Nr. 94, niekada nekito. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų, kad buvo ne taip, kaip teigė atsakovai, nepateikė. Reikšminga yra ir tai, kad ieškovas, naudojęsis žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) jau ir šį sklypą pirmąjį kartą pažymint vietoje 2000 metais, ir šio sklypo ankstesnieji savininkai niekada neginčijo sklypų
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iki 2015 metų nepareiškė ir neįrodinėjo, kad atsakovai R. ir S. B. yra užėmę ieškovui ar iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo buvusiems savininkams teisėtai priklausančios žemės dalį ir taip pažeidžiamos šio sklypo savininkų teisės. Kad atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio naudojimo ribos nuo pat šio sklypo suformavimo niekada nesikeitė, patvirtina ir byloje pateiktos ortofotonuotraukos, tą pripažino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

34. 2014-2015 metais buvo rengiama atsakovams R. B. ir S. B. priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (t. 3, b. l. 48-111). Šią bylą rengęs trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ į atliekamus sklypo matavimus pakvietė ieškovą, kuris 2014 m. lapkričio 24 d. dalyvavo atliekant atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, tačiau, nepasirašęs ribų nustatymo akto, o vėliau ir 2014-12-03 gavęs žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopiją su pasiūlymu per 30 dienų pateikti dėl šio akto pastabas, dėl matavimų metu nustatytų šio sklypo ribų ir koordinačių pastabų nepareiškė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, patikrinęs žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, 2015-03-06 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtą kadastrinių duomenų bylą. Šie atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2015 m. liepos 2 d.

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pastebėjimu, kad ieškovas pradėjo teigti, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba neaiški, kad jų sklypai persidengia ir kad atsakovai užėmė dalį jo žemės sklypo tik tada, kai 2014 m. buvo parengta ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla. Tačiau, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015-01-23 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. J. į jo prašymą, susijusį su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio sklypo kadastrinę bylą rengusi matininkė Ž. C., atlikdama kadastrinius matavimus neteisingai koordinavo šio žemės sklypo posūkio taškus (pietinės dalies riboženklių vietas), dėl ko parengtas planas negali būti tvirtinamas. Dėl šio atsakymo ieškovo P. J. skundą išnagrinėjusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-04-14 raštu informavo ieškovą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, parengdamas 2015-01-23 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai įvertino paženklinto žemės sklypo ir su juo besiribojančių sklypų suformavimo dokumentus ir priėmė teisingą sprendimą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje  (prijungtos civilinės bylos Nr.e2-1384-805/2017 t. 2, b. l. 96-101). Analogiškai vertino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015-01-23 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, atlikus kadastrinius matavimus“. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas, inicijavęs ginčo nagrinėjimą teisme, nagrinėjant šį ginčą teisme, kaip matyti iš sprendimo 24 p. nurodytų duomenų, net keturis kartus tikslino savo reikalavimus, nurodydamas vis kitas sklypų ribas. 

35.  Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovas nepagrįstai teigė ir nagrinėjant bylą neįrodė, kad jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir gretimo atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiški ir jos neįmanoma nustatyti pagal dokumentus. Įvertinus tiek faktinį naudojimąsi žeme, tiek ir matavimuose įtvirtintas ribas, nėra pagrindo pripažinti, kad sklypų riba yra neaiški, ją turi nustatyti teismas.

Dėl atsakovų žemės sklypo ribų nustatymo rengiant kadastrinių matavimų bylą ir kadastrinių duomenų patvirtinimo

37.  Įrodinėdamas, kad jo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. B. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiški ir ji turėtų būti nustatyta teismo, ieškovas teigė, kad šio atsakovų žemės sklypo matavimai atlikti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu ir pripažino, kad atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, susijusias su kadastrinių matavimų atlikimu ir jų tikrinimu. Šis teismas nurodė, kad tokias išvadas jis daro remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų patikrinimo komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvados  Nr. (duomenys neskelbtini) „D. R. B. ir S. B. prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymu“ duomenimis ir teismo eksperto G. P. ekspertine išvada, kurią teismas sprendime įvardijo „teismo eksperto išvada“.

38.  Atsakovai R. B. ir S. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos paminėtomis išvadoms, jos Kauno apygardos teismo 2017 09 27 sprendimu jau buvo įvertintos kritiškai kaip nepatikimos. 

39.  Teisėjų kolegija nelaiko, kad tarp ieškovo ir šių atsakovų tą patį ginčą prijungtoje civilinėje Nr.e2-1384-805/2017 sprendusio Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje atliktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos išvadų vertinimas yra privalomas nagrinėjant šią bylą, tačiau pripažįsta, jog šios komisijos išvados neleidžia vertinti, kad atsakovų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), rengiant jo kadastrinę bylą, buvo pamatuotas netinkamai bei neteisingai nustatyta jo ir ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba.

40. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisija 2015 m. gruodžio 7 d. išvadose  Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad abiejų žemės sklypų dokumentai privatizavimo metu parengti teisingai, Abriso Nr. (duomenys neskelbtini), Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai atitinka Abriso Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plano Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius; faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinio ir pietvakarinio posūkio taškų geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties, vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietrytinis ir pietvakarinis posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę; analogiškai faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pietvakarinio posūkio taško geografinė padėtis neatitinka Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos geografinės padėties, vietovėje faktiškai naudojamos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pietvakarinis ribos posūkio taškas pasislinkęs į rytų pusę. Taip pat komisija nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) ir Abrise Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas geležinkelio riboženklis, nuo kurio yra nurodyti linijų atstumai (matavimo užkirčiai) iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietrytinių ribos posūkio taškų, patikrinimo metu vietovėje nebuvo rastas, todėl ji negali vienareikšmiškai atsakyti, ar žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiniai kadastro duomenys atitinka šių žemės sklypų suformavimo dokumentų sprendinius. Taigi šiose išvadose neteigiama ir nekonstatuojama, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas ir pamatuotas netinkamai. Be to, kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas liudytojas M. Š., komisijos nariai  net nebuvo nuėję iki tos vietos, kur yra geležinkelio riboženklis, kurio, kaip nurodoma akte, komisija nerado. 

41. Teisėjų kolegija, vertindama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos  2015 m. gruodžio 7 d. išvadas  Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgia ir į tai, kad ši komisija buvo sudaryta ne ieškovo, nesutinkančio su kaimyninio atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) atliktais ir patvirtintais kadastriniais matavimais, iniciatyva, t. y . jam pateikus skundą ar pareiškimą, bet pagal atsakovų R. B. ir S. B. 2015-10-20 pareiškimą (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-1384-805/2017  t. 2, b. l. 163-164). Šiame pareiškime atsakovai nurodė, kad jie skundžiasi dėl Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus bei (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės matininkės Ž. C. veiksmų, kada pastaroji, atlikdama ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, savavališkai pastatė atsakovų žemės sklypo ribas neteisingai žyminčius riboženklius, stengėsi neteisėtai sumažinti atsakovų naudojamos žemės plotą, o Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai vilkino įvertinti šio matininkės veiksmus. Ieškovas P. J. ir matininkei Ž. C. verčiant atsakovus pakeisti jų jau Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, jie tik prašė pranešti, ar nėra pakeistos jų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir kad įstatymus pažeidę asmenys būtų nubausti. Kada po tokio atsakovų pateikto prašymo sudaroma komisija, kuri, ne vertina prašyme nurodytų institucijos ir pareigūno veiksmus, o niekam neginčijant atsakovų žemės sklypo, kurio kadastriniai matavimai jau patvirtinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, kadastrinių matavimų pagrįstumo,  ima tirti, ar teisingai buvo nustatytos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, leidžia vertinti, kad komisijos išvados buvo tendencingos, buvo stengiamasi akivaizdžiai ieškovo naudai. 

42. Kaip matyti iš atsakovų R. B. ir S. B. nagrinėjant bylą paaiškinimų, kurie nepaneigti jokiais įrodymais, jų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, 2014 metais rengiant kadastrinių matavimų bylą, buvo nustatytos pagal tai, koks žemės sklypas jiems buvo perduotas 1998 metais atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir kokiu žemės sklypu jie nuo to momento teisėtai naudojasi, niekam neginčijant tokio naudojimo teisėtumo, neįrodinėjant, kad jie valdo svetimą žemę. Todėl teisingai apeliaciniame skunde šie atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ieškovas neteko apie 60 arų jo žemės sklypo ploto yra nepagrista absoliučiai jokiais bylos duomenimis ir iš esmės klaidinga.

43. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apeliantai R. B. ir S. B. nurodo, jog jų žemės sklypo kadastrinių matavimų linija sutampa su pirminiu žemės sklypo planu nustatytomis ribomis, ką patvirtino atsakovų žemės sklypo kadastrinę bylą rengusio trečiojo asmens UAB „TopoEra“ darbuotojas matininkas D. Ž. nagrinėjant bylą, pateikti kiti įrodymai.  R. ir S. B. žemės sklypo pietvakarinį ribų su kitais sklypais susikirtimo tašką žymi vienas iš buvusių riboženklių (pietvakarinis), išlikusių iš pirminio šio sklypo paženklinimo. Šalia jo įkaltas teisme ginčytų kadastrinių matavimų riboženklis faktiškai identiškai atitinka pietvakarinį sklypo kampą. Senasis riboženklis atitinka to metu (1997 metais) riboženkliams keliamus reikalavimus. Riboženklis būdingai yra kapčiuje, šias aplinkybes patvirtina antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 10, b. l. 145 - 159). Šį senąjį riboženklį sutartinai patvirtino ir patvirtina juo pažymėtų buvusių žemės sklypų savininkai (B. ir M. P. ir R. ir S. B.). R. ir S. B. žemės sklypo pirminiuose planuose yra ir kitas pažymėtas objektyvusis atstumas - 767 metrai iki geležinkelio riboženklio. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravus remiantis ieškovo šioje byloje ginčijamu administraciniu sprendimu, šis atstumas išliko faktiškai toks pat. UAB „Geonetas“ teismui parengtuose planiniuose duomenyse (t. 12, b. l. 175 - 185) aiškiai pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio ir namų valdos kampo, kuris po kadastrinių matavimų lygus 769 metrui. Tai reiškia, kad atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir juos lyginant su pirminiu šio žemės sklypo abrisu, šio sklypo susikirtimo su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) taškas yra faktiškai toje pačioje vietoje (skiriasi 2 metrais, kas yra visiškai nežymus skirtumas). Taigi, šis matmuo taip pat objektyviai patvirtina faktą, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pirminėmis šio sklypo ribomis. Teismui buvo pateikti itin informatyvūs UAB „Geonetas“ parengti ginčo žemės sklypo situacijos planai, kuriuose išnagrinėtos ginčo sklypų ribos pagal pirminius žemės sklypo planus, pagal faktą, taip pat ribos po kadastrinių matavimų (t. 9, b.l. 146-150). Iš jų matyti, kad atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų linija sutampa su pirminiu žemės sklypo planu nustatytomis ribomis. Labai svarbu yra tai, kad 2000 metais formuojant ieškovo žemės sklypą, jo plane taip pat buvo pažymėtas atstumas iki geležinkelio riboženklio - ieškovo (anksčiau M.) žemės sklypo 2000 08 04 abrise nurodyta, kad iki geležinkelio riboženklio nuo pietrytinio kampo yra 637 metrai. 

44. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą,  šiais įrodymais nesivadovavo, tačiau, kaip pripažįsta teisėjų kolegija, jų tinkamai ir neįvertino. Sprendime teismas nurodė, kad nesant sutarimo dėl išlikusių pirminio ženklinimo riboženklių tarp ginčo sklypų savininkų, teismo ekspertas, atlikęs patikrinimą vietoje, taip pat negalėjo konstatuoti, jog rasti vietovėje kuolai pagal savo požymius visiškai atitinka ženklinimo metu galiojusioje tvarkoje nurodytą riboženklių tipą, kad jie yra pirminio ženklinimo ir padarė prielaidą apie jų įtvirtinimą vėliau nei 2000 m. rugpjūčio 4 d., galimai atliekant kadastrinius matavimus. Taigi teismas vadovavosi liudytojo G. P., turinčio specialių žinių ir teikusio byloje ekspertinę išvadą, tačiau nesančio byloje ekspertu, tik prielaidomis apie tai, kad šie riboženkliai atsirado galimai vėliau nei 2000 m. rugpjūčio 4 d., ir tai negali būti atsakovų nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės 2019-02-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes apie esančius riboženklius, visiškai nepagrįstai pripažino, kad tai yra netinkamas įrodymas, kadangi antstolė neturi specialių žinių konstatuojant specialių žinių reikalaujančius faktus. Antstolė atsakovų prašymu tiek šiuo, tiek ir 2019-09-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksavo tik esamus faktus, t. y. kur ir  kokius riboženklius nurodė atsakovai, kad tokie atsakovų nurodyti riboženkliai yra, ir kokioje vietoje tariamą riboženklį „surado“ liudytojas G. P., apie kurį namų valdos, kurioje pastarasis rastas, savininkė paaiškino, kad tai yra į žemę neįtvirtinta gelžbetoninė rūkyklos atrama. Taigi šie įrodymai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes apie riboženklių, pagal kuriuos buvo nustatytos atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, buvimo faktą ir vietą.

45. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su atsakovų R. B. ir S. B. apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas faktiškai iš esmės rėmėsi liudytojo G. P. pateikta ekspertine išvada ir tai darė nepagrįstai. Liudytojas G. P. ekspertinę išvadą parengė ne teismui paskyrus ekspertizę ir jam pavedus tokią ekspertizę atlikti, o ieškovo užsakymu, ieškovui už ją apmokant, todėl tokia išvada nelaikytina nei didesnę įrodomąją reikšmę byloje turinčiu įrodymu, nei objektyviu įrodymu. CPK 212 straipsnis aiškiai nurodo, kad esant būtinybei išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius tam tikros srities specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Teismas to nepadarė, priėmė į bylą pateiktą ekspertinę išvadą, kurią visiškai nepagrįstai byloje vadino eksperto išvada, ir kuria iš esmės rėmėsi, ir, kaip teisingai pastebėjo apeliantai, tai darė nepasisakydamas sprendime dėl atsakovų pareikštų prieštaravimų tokiai išvadai. Kadangi liudytojo G. P. ekspertine išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima remtis kaip objektyvių ir didesnę įrodomąją reikšmė turinčiu įrodymu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje neįrodyta, kad atsakovų žemės sklypo Nr. 84 ribos nustatytos netinkamai ir UAB „TopoEra“ šio sklypo kadastrinė byla parengta netinkamai.

46. Rengiant atsakovams R. B. ir S. B. priklausančio žemės sklypo
Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą (t. 3, b. l. 48-111) buvo atlikti šio sklypo matavimai, kuriuose dalyvavo ieškovas, kuris pastabų nepareiškė, taigi su matavimais ir nustatytomis sklypo ribomis sutiko. Tikrindamas parengtą žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2015-03-06 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, kad šios bylos duomenys nustatyti netinkamai. Po šios bylos patikrinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „TopoEra“ matininko D. Ž. 2014 m. gruodžio 1 d. parengtą kadastrinių duomenų bylą. Šis administracinis aktas įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas nebuvo. Šio žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti 2015 m. liepos 2 d.

47. Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „TopoEra“ byloje 2019-09-10 pateiktų papildomų įrodymų ir susirašinėjimo medžiagos (t. 14, b. l. 152-161), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tikrino ir vertino UAB „TopoEra“ vadovo matininko D. Ž., rengusio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinę bylą, veiksmus ir po šio žemės sklypo duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, 2015 metų antroje pusėje ir 2016 metais. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pradžioje vertino, kad D. Ž., kaip matininkas, atlikdamas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir rengdamas žemės sklypo planą nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktu, kadangi nustatęs, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (gretimybės) neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl išvados pateikimo, taip pat nesivadovavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 53.6.3. papunkčiu (sudarydamas žemės planą netinkamai užpildė gretimybių lentelę), 32.1.1 papunkčiu (neinformavo gretimų žemės sklypų savininkus apie 2014-11-28 atliekamus matavimus), 29.8.4 ir 29.85 papunkčiais (neįrašė kviestinių asmenų ir jų atsisakymo pasirašyti priežasčių). Matininkas D. Ž. 2016-07-22 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai paaiškinimą, kuriame nurodė, kad kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių matininkas privalo tada, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, jog žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir sugrąžintas natūra nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, todėl šis sklypas nėra suprojektuotas nei viename teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, o vėliau parengtuose teritorijų planavimo dokumentuose šio žemės sklypo ribos buvo pažymėtos iš įvairių netikslių šaltinių, bet tai negali būti laikoma projektavimu. Matuojamo žemės sklypo ribos gali būti pažymėtos net ne viename teritorijų planavimo dokumente, tačiau tai nereiškia, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų metu turėtų būti tikslinami visi teritorijų planavimo dokumentai. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016-07-05 rašte nurodoma išvada, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos turėjo atitikti Kauno apskrities viršininko 2003 m. vasario 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. P. rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“  patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir dėl to reikėjo spręsti šio teritorijų planavimo dokumento patikslinimo klausimą, prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų 21 p. Taip pat jis Nacionalinei žemės tarnybai paaiškino, kad gretimų žemės sklypų savininkus į matavimą jis kvietė, bet šie negalėjo nurodyti tikslių savo sklypų ribų, o pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas sklypų ribas vakarinėje sklypo dalyje nurodyta valstybinė žemė. Po tokių paaiškinimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016-09-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė D. Ž., kad įvertinusi jo paaiškinimus ir pateiktus papildomus duomenis Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, kad matininko padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, susiję su duomenimis apie kviestinius asmenis. 

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgia į šio sprendimo 47 punkte nurodytas aplinkybes, kad Nacionalinė žemės tarnyba įvertino matininko D. Ž. veiksmus atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus ir nenustatė, jog jis rengdamas šio sklypo kadastrinę bylą dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (gretimybės) neatitikimo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams privalėjo, bet nesikreipė į  Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių dėl išvados pateikimo,  t. y nekonstatavo jo netinkamų bei neteisėtų veiksmų, ir kartu pati pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atliekant kadastrinius atsakovų sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus nebuvo vadovautasi privalomu vadovautis teritorijų planavimo dokumentu, o tai neatitinka Kadastrinių matavimo taisyklių 21 punkto reikalavimų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Kaip byloje nustatyta, atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, šis sklypas buvo suformuotas ir paženklintas vietoje iki šio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir jo duomenys privalėjo būti perkelti į žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tad matininkas D. Ž., atlikęs kadastrinius matavimus, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių dėl išvados pateikimo, o šis įsakymu tokius kadastrinius matavimus patvirtino kaip teisingai atliktus, pagrįstai. Taip patvirtinant atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo pažeisti Kadastro nuostatų 21 p. reikalavimai. Sutiktina su atsakovų apeliacinio skundo argumentu, kad jiems priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pamatuotas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios, todėl vykdančios žemės reformą institucijos turėjo užtikrinti, kad anksčiau (t. y. iki žemėtvarkos projekto rengimo ir patvirtinimo) vietovėje pamatuoti žemės sklypai būtų įkloti (pažymėti) žemėtvarkos projekte teisingai. Kitaip tariant, ne atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)  ribos turėjo atitikti žemėtvarkos projektą, o žemėtvarkos projekte turėjo būti teisingai pažymėtos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pagal šio žemės sklypo paženklinimo vietoje duomenis. Jų neatitiktis žemėtvarkos projektui šioje byloje yra neginčijamai nustatyta. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendime pažymėjo, kad 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtos ginčo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, išliko nepakitusios ir vėlesniuose žemėtvarkos projektuose. Iš byloje patektų 2000 - 2014 metų (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų (t. 15, b. l. 68-89) akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinus (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame atsakovų R. ir S. B. žemės sklypas (Ištraukoje (t. 15, b. .l 79) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtas ne taip, kaip ankstesniuose žemėtvarkos projektuose.

49.  Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. numato, kad tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius (...) nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Taigi, aiškinant ir taikant šią teisės normą akivaizdu, kad išvada turi būti rengiama tuo atveju, kai žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka ne teritorijų planavimo dokumento, o teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų. Tai reiškia, kad žemės sklypas, kurio kadastriniai matavimai yra rengiami, turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir turi šio dokumento ar projekto neatitikti. Kadangi atsakovų žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos (priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisų atkūrimo grąžinant žemę natūra) likus vieneriems metams iki teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir trims metams iki jo patvirtinimo, šis žemės sklypas objektyviai negalėjo būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente, taigi, jis nebuvo teritorijų planavimo dokumento sprendinys.

50.  Dėl nurodyto, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovų žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla buvo parengta tinkamai, nepažeidžiant galiojusių teisės normų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai panaikino  Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

52. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir atsakovų apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2015 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai atnaujino terminą šiam administraciniam aktui apskųsti. Šis administracinis aktas buvo priimtas 2015 m. gegužės 28 d. Apie jį, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui vėliausiai tikrai tapo žinoma 2016 m. birželio mėnesį, kada apie tokio akto egzistavimą atsiliepime į ieškovo 2016-05-16 ieškinį nurodė atsakovai R. ir S. B. ir pateikė į bylą patį sprendimą (prijungtos civilinė bylos Nr. e2-1384-805/2017  1 t., b. l. 43-49).

53. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato, kad skundas dėl administracinio akto panaikinimo gali būti paduotas per 30 dienų, ir kad šis terminas, kada jis praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti teismo atnaujintas. Administracinių teismų, paprastai nagrinėjančių tokius reikalavimus, praktikoje dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymima, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

54.   Šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas, kuriam apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ buvo tikrai žinoma nuo 2016 m. birželio, reikalavimą panaikinti šį administracinį aktą pareiškė tik 2018 m. birželio 6 d. pateiktame ieškinyje, šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, termino atnaujinti neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nenustatęs, kad buvo objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios ieškovui laiku kreiptis dėl paminėto įsakymo panaikinimo, neturėjo pagrindo šį terminą atnaujinti ir juo labiau tai padaryti vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis.

Dėl Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų ir  proporcingumo principo  pažeidimo

55. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vertindamas faktines aplinkybes, nesivadovavo Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. nuostatomis, teismo sprendimu didelės grupės žemės sklypų ribos šiuo metu ir į ateitį buvo perplanuotos taip, kad jos atitiktų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, tačiau teismo sprendime nėra absoliučiai jokių argumentų, susijusių su tuo, kokios ir kurioje vietoje buvo pirminiais matavimais suprojektuotų atsakovų žemės sklypų ribos, kur ir kaip sklypai buvo paženklinti vietoje ir ar atsakovų ir ieškovo kadastriniai matavimai buvo atliekami paženklintų vietoje žemės sklypų ribose.

56. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama; tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

57.  Iš esmės visų atsakovų atsikritimų į ieškovo ieškinio reikalavimus pagrindas buvo tas, kad ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimas pažeidžia jų pirminiais matavimais vietovėje paženklintas ir vietovėje naudojamo žemės sklypo ribas. Apeliantai R. ir S. B. šioje byloje ne tik įrodinėjo, bet ir įrodė, kad jų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti lygiai tose ribose, kurioje sklypas buvo pamatuotas vietoje ir daugiau nei 20 metų naudojamas faktiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ši aplinkybė ne tik kad nebuvo paneigta, ji net nebuvo vertinama. Atsakovai R. ir S. B. ir trečiasis asmuo UAB „TopoEra“ pagrįstai įrodinėjo, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kurios 1997 metais buvo paženklintos vietoje vadovaujantis šio žemės sklypo formavimo metu parengtais dokumentais, t. y. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresn. inž. J. G. 1997-09-10 paženklinimo metu parengtame žemės sklypo abrise, 1997-09-13 laikinajame žemės sklypo plane, 1998-01-18 parengtame šio žemės sklypo plane nurodyta informacija bei įvertinus dokumentuose nurodytus matuojamo žemės sklypo bei aplinkui esančių žemės sklypų ribų ilgius tarp posūkio taškų ir šių žemės sklypų konfigūraciją, o žemės sklypo plotas nesiskyrė nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Duomenų, kokiais faktiniais žemės sklypais naudojasi kiti atsakovai, byloje nebuvo pateikta, patys atsakovai teigia, kad teismo sprendimu nustačius ir jų sklypų ribas pasikeis ir jiems atmatuotų žemės sklypų ribos.

58.   Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos sprendimas, kuriuo pakeistos atsakovų R. ir S. B., o taip pat galimai ir kitų atsakovų žemės sklypų ribos, ko tiksliai neįmanoma nustatyti neatliekant šių žemės sklypų kadastrinių matavimų, yra neteisėtas, jis prieštarauja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

59. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliantų argumentu, jog teismo padaryta išvada, būk tai sklypų ribos neatitinka žemėtvarkos projekto, nesukuria teismui teisės dėl to pakeisti 11 sklypų ribas, keisti atsakovų R. ir S. B. sklypo, kurio kadastrinių matavimų duomenys patvirtinti ir kuris įregistruotas, ribas, nes tai nėra teismo kompetencija, be to, tai nėra ginčas patenkantis į LR CK 4.45 str. galiojimo ribas. Taigi, galima vertinti, kaip pagrėstai nurodo apeliantai, kad teismo sprendimas, priimtas, sprendžiant dviejų gretimų žemės sklypų savininkų ginčą dėl žemės sklypų ribos, kuriuo išimtinai ginant vieno savininko interesus nusprendžiama dėl 11 žemės sklypų ribų, pažeidžia Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus bei proporcingumo principą.

Dėl kitų  apeliacinių skundų argumentų

60. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliantų teiginiais, kad teismas negalėjo spręsti dėl ne gretimų su ieškovo žemės sklypu kitų atsakovų sklypų ribų, tikslinti jas, nes tokia teisė jam nesuteikta CK 4.45 str. Negalima pripažinti, kad kilo ginčas su aštuoniais savininkais, kurie net nėra gretimų ieškovui sklypų savininkai. 

61. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina ir su apeliacinių skundų argumentais, kad patenkinus ieškovo ieškinį, keičiasi ir tų žemės sklypų ribos, kurios buvo nustatytos Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinus sklypų kadastrinius duomenis ar šiuos sklypus suprojektavus, tačiau nebuvo prašoma ir nėra pripažinti negaliojančiais  2012-06-20 NŽT prie ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimas „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti sklypo kadastro duomenys (t.10, b. l. 130-131),  ir   2015-11-12 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Todėl teismui nusprendus dėl šių sklypų ribų pakeitimo, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Pripažintina, kad teismo sprendimu nustatytos šių žemės sklypų ribos prieštarauja administraciniams aktams ir jų sukurtoms teisinėms pasekmėms, o todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Nekilnojamojo turto kadastro Įstatymo 3 str. 3 p. ir prieštarauja CK 4.262 straipsnio nuostatoms.

62. Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde atsakovai R. B. ir S. B. nurodo, kad iš bylos duomenų yra akivaizdu, jog ginčo situacija susikūrė ne dėl ieškovo ar atsakovų žemės valdytojų neteisėtų veiksmų, o išimtinai dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų, neteisingai į žemės reformos žemėtvarkos projektą perkeliant grąžinant nuosavybę suformuotas žemėnaudas, neteisingai suprojektuojant ginčo teritoriją žemėtvarkos projektu.

63. Visiškai teisingai apeliaciniame skunde trečiasis asmuo A. D.-V. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir nepatenkino jo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, ir net nenurodė, kodėl tokių priežasčių tokių išlaidų nepriteisė, todėl išsprendė ne visus reikalavimus.

64.  Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes vertina, jog jie tik papildo esminius, turinčius reikšmę ginčui išspręsti, apeliantų argumentus, kuriuos teisėjų kolegija įvertino. 

 Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs: „CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-443-701/2015).

66. Atsižvelgdama į šį išaiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pagal ieškovo 2019 m. birželio 19 d. patikslintą ieškinį, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovų R. ir S. B. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra neaiški, nes  ji yra aiški iš dokumentų, kurie patvirtina, kad atsakovų jiems 1998 metais grąžinto ir  jų nuolat naudojamo žemės sklypo ir matavimo dokumentais nustatytos šio sklypo ribos sutampa, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo 2014 metais įgytas žemės sklypas, suformuotas pagal preliminarius matavimus, sumažėjo dėl atsakovų nuo 1998 metų naudojamo žemės sklypo ribų pakeitimo, taigi pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino nepagrįstai. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina neteisėtą ir nepagrįstą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimą naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

67. Priimdamas naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas iš naujo paskirsto šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidas,
t.  y. patenkina atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymus ir priteisia jiems iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 98 straipsniai). 

68. Atsakovams R. B. ir S. B. priteisiamos jų turėtos išlaidos sumokant už advokatės teisinę pagalbą, už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą ir faktinių aplinkybių nustatymo protokolų surašymą, taip pat už UAB „Geomtas“ bylai reikalingų įrodymų parengimą, viso 5425 Eur (t. 16, b. l. 18-31). Šias išlaidas teismas priteisia vienai R. B., faktiškai atlikusiai mokėjimus. Atsakovui E. K. priteisiamos jo turėtos sumokant už advokato teisinę pagalbą 200 Eur išlaidos (t. 15, b. l. 105-107). Atsakovei R. T. priteisiamos jos turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbą 400 Eur išlaidos (t. 16, b. l. 5-6). Atsakovams M. P. ir B. P. priteisiamos jų turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbą 400 Eur išlaidos (t. 16, b. l. 5-6). Šias išlaidas teismas priteisia vienai B. P., faktiškai atlikusiai mokėjimą. Trečiajam asmeniui A. D.-V. priteisiamos jo turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbą 250 Eur išlaidos (t. 16, b. l. 3-4). Tretiesiems asmenims V. B. ir M. B. priteisiamos jų turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbą 650 Eur išlaidos (t. 15, b. l. 178-190). Šias išlaidas teismas priteisia vienai V. B., faktiškai atlikusiai mokėjimą. Trečiajam asmeniui R. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), byloje atstovaujamam R. B., priteisiamos jo turėtos sumokant už advokatės teisinę pagalbą 650 Eur išlaidos (t. 15, b. l. 182-184).

69. Patenkinus atsakovų ir trečiųjų asmenų A. D.-V. ir I. L. apeliacinis skundus, jiems, o taip pat ir tretiesiems asmenims V. B. ir M. B. jų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai). 

70. Atsakovei R. B. priteisiamos išlaidos, patirtos jai sumokant 75 Eur žyminį mokestį ir 1200 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovui E. K. priteisiamos 75 Eur išlaidos, jo patirtos sumokant žyminį mokestį. Atsakovei R. T. priteisiamos išlaidos, patirtos jai sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovei B. P. priteisiamos išlaidos, patirtos jai sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovei J. P. priteisiamos 15 Eur išlaidos, jos  patirtos sumokant žyminį mokestį. Trečiajam asmeniui A. D.-V. priteisiamos išlaidos, patirtos jam sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Trečiajam asmeniui I. L. priteisiamos išlaidos, patirtos jai sumokant 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Trečiajam asmeniui V. B. priteisiamos išlaidos, patirtos jai sumokant 300 Eur už advokatės teisinę pagalbą.

71. Valstybės byloje patirtos 122,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 14,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 137,26 Eur, į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Alytaus apylinkės 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas:

1)       atsakovei  R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5425 Eur, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 1275 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 6700 Eur (šeši tūkstančiai septini šimtai eurų);

2)       atsakovui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 75 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 275 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai);

3)       atsakovei R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 215 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 615 Eur (šeši šimtai penkiolika eurų);

4)       atsakovei B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 215 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 615 Eur (šeši šimtai penkiolika eurų);

5)       trečiajam asmeniui A. D.-V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 215 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 465 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai);

6)       trečiajam asmeniui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir 300 Eur, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, viso 950 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt eurų);

7)       trečiajam asmeniui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų), patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

8)       trečiajam asmeniui I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų), patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme;

9)       atsakovei J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų), patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 137,26 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus ir 26 centus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybės patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas – 5660).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis 

Arvydas Žibas