Civilinė byla Nr. e2-6676-1079/2020

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00451-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS 

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 18 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. Č. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio, administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. Č. 1356,01 Eur negrąžinto kredito dalies, 126,36 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 19 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 750,49 Eur administravimo mokesčio, 10,02 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su atsakove, kaip vartojimo kredito gavėja, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K746653575 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei 60 mėnesių terminui buvo suteiktas 2000,00 Eur kreditas. Atsakovė minėta Sutartimi įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2022 m. rugsėjo 13 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 1112,80 Eur palūkanų (19 procentų metinė palūkanų norma) ir 152,52 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutartyje nurodyta bendra grąžintina suma 3265,32 Eur. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. Sutartį nutraukė. Ieškovės skaičiavimu, atsakovė pagal Sutartį jai negrąžino 1356,01 Eur kredito, 126,36 Eur palūkanų, 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio, 750,49 Eur administravimo mokesčio.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš jos ieškovei priteistina 1356,01 Eur negrąžinto kredito suma ir 86,94 Eur tarpininkavimo mokesčio (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 126,36 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 21 d.), 19 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Sutarties 5.2 punktas nustato atsakovo pareigą, be kita ko, mokėti palūkanas. Pagal Sutartį, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas bendrovei; skaičiuojant palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1.15 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o vartojimo kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. gegužės 12 d., mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. (termino įvykdyti prievolę praleidimo data) iki Sutarties nutraukimo, t. y. už 180 dienų, ir nagrinėjamu atveju sudaro 128,82 Eur (1356,01 Eur x 19 proc. / 360 d. x 180 d.). Kadangi prašoma priteisti mokėjimo (pelno) palūkanų suma (126,36 Eur) neviršija maksimalių priteistinų mokėjimo (pelno) palūkanų (128,82 Eur), reikalavimas priteisti 126,36 Eur pelno palūkanas tenkintinas.

Kadangi negalima skaičiuoti mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo, todėl atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 19 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1356,01 Eur, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu bei CK 6.261 straipsniu, prašo priteisti 10,02 Eur palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. lapkričio 14 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, kurios ieškinyje įvardytos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sutarties 6.1 punktas nustato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, aukščiau nurodyta Sutarties nuostata nustato pareigą mokėti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios šiuo sprendimu priteistinos ne didesnės kaip 126,36 Eur, todėl reikalavimas priteisti 10,02 Eur kompensacinių palūkanų atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 750,49 Eur administravimo mokesčio. Pagal Sutarties 1.29 punktą Sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 Eur per mėnesį. Be to, iš Sutarties 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios sąlygos reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus Sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, nustatančia neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018). Nagrinėjamu atveju administravimo mokesčio dydis apskaičiuotas kitokiu principu ir neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl darytina išvada, kad administravimo mokesčio, kaip netesybų, priteisimas, prieštarautų Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliai, todėl reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 52,00 Eur žyminis mokestis bei 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 252,00 Eur. Patenkinus 67,36 proc. reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 169,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, buveinė Vivulskio g. 7, Vilnius:

–       1356,01 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 1 ct) negrąžinto kredito;

–       126,36 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 36 ct) mokėjimo palūkanų;

–       86,94 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 94 ct) tarpininkavimo mokesčio;

–       5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1569,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

–       169,75 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja                                                                                      Sigita Rozgaitė