Civilinė byla Nr. 2S-1051-553/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14263-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 118.4; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1776-727/2013 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys byloje L. A., D. K., J. K., V. K..

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama teismo pripažinti jai teisę iki mirties naudotis gyvenamuoju plotu – 13,82 kv. m ploto kambario, plane pažymėtu indeksu 20-4, bei bendromis patalpomis, esančiomis 4 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti uzufruktą (b. l. 21-23).

2013-03-13 teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė apie atsisakymą nuo ieškinio, nurodydama, jog žino tokio atsisakymo pasekmes (b. l.83-84). Atsakovo atstovė prašė teismo priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su byla ir du teismo posėdžius.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-13 nutartimi nutarė priimti ieškovės S. K. atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1776-727/2013, grąžinti ieškovei S. K. 76,25 Lt žyminio mokesčio bei priteisti iš ieškovės S. K. atsakovo R. K. naudai 300 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė atsisako nuo ieškinio, jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nenustatyta, kad šis ieškovės veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, toks atsisakymas yra priimamas ir civilinė byla nutraukiama. Dėl atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad atsakovas prašomas kompensuoti išlaidas patyrė išimtinai dėl galimai netinkamo ieškovės elgesio, todėl turi teisę į patirtų išlaidų kompensavimą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalis siejantį giminystės ryšį, į tai, kad ieškovė yra senyvo amžiaus, reikalaujanti išlaikymo, į patį ginčo pobūdį, taip pat į tai, kad byla faktiškai iš esmės nagrinėjama nebuvo, posėdžių eiga laiko požiūriu buvo minimaliai trumpa, sprendė, kad tokių išlaidų kompensavimui pakankama suma yra 300 Lt.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) S. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutarties dalį, kuria teismas nutraukė civilinę bylą ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 300 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad nutartis iš dalies yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovės pažeistų teisių apsauga ir gynyba nėra viešas interesas, protokoline nutartimi nepriėmė patikslinto ieškinio ir skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą. Apeliantė akcentuoja, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes (apeliantė savo sūnui padovanojo paskutinį gyvenamąjį būstą, tačiau jis neužtikrino apeliantės teisės į gyvenamąjį plotą) ir į tai, kad apeliantės, kaip senyvo amžiaus paramos reikalaujančio asmens, interesų apsauga yra viešas interesas, šioje byloje ji turėjo teisę pakeisti savo pažeistų teisių gynybos būdą, todėl apeliantės patikslintas ieškinys turo būti išnagrinėtas šioje byloje. Teismas turėjo atsižvelgti, kad apeliantė yra silpnesnioji santykio šalis, apeliantės interesų apsauga susijusi su viešu interesu, todėl turėjo būti aktyvus ir užtikrinti apeliantės pažeistų teisių gynybą. Tačiau teismas dar labiau pažeidė apeliantės teises ir priteisė atsakovui iš apeliantės 300 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantė padovanojo atsakovui butą, o atsakovas nusišalino nuo pareigos rūpintis apeliante ir jai visiškai nepadeda.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė ieškovės (apeliantės) patikslinto ieškinio, o nutraukė bylą ieškovei atsisakius nuo ieškinio. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į bylos aplinkybes (t. y. kad apeliantė atsakovui (savo sūnui) padovanojo paskutinį gyvenamąjį būstą, tačiau jis neužtikrino apeliantės teisės į gyvenamąjį plotą), į byloje egzistuojantį poreikį apgintį viešą interesą, susijusį su senyvo amžiaus paramos reikalaujančių asmenų interesų apsauga, bei priimti ir šioje byloje išnagrinėti apeliantė pateiktą patikslintą ieškinį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė kreipėsi į teismą su ieškinio reikalavimu pripažinti jai teisę iki mirties naudotis 1 kambariu bei bendromis patalpomis, esančiomis atsakovui priklausančiame 4 kambarių bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti uzufruktą (b. l. 21-23). Savo reikalavimą apeliantė grindė aplinkybe, jog 2005-03-21 ji kartu su savo vyru (kuris vėliau mirė) atsakovui padovanojo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su sąlyga, kad apeliantė ir jos vyras iki gyvos galvos naudosis minėto buto 1 kambariu ir bendrosiomis patalpomis. 2009-05-26 atsakovas butą pardavė, nes turėjo grąžinti kreditą, o apeliantė perskėlė gyventi pas sūnų. Ten pragyveno tik 5 mėnesius ir dėl nesutarimų išėjo gyventi kitur. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartimi atsakovas įsipareigojo užtikrinti apeliantės teisę į gyvenamąjį plotą iš pradžių atsakovui dovanotame bute, o šį pardavus, kitame jam priklausančiame bute (b. l. 22). Atsakovas į bylą pateikė tarp apeliantės ir atsakovo 2009-05-18 sudarytą susitarimą, kuriuo apeliantė atsisakė savo teisės iki gyvos galvos naudotis atsakovui priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi (1 kambariu ir bendrosiomis patalpomis). Tuomet apeliantė kelis kartus kreipėsi į teismą su prašymu priimti patikslintą ieškinį, kuriame apeliantė nurodė reikalavimą iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokamą išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 65-66, 73-75). Abu kartus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį išaiškindamas, kad patikslintu ieškiniu iš esmės inicijuojama nauja byla, reiškiamas naujas reikalavimas, keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir ieškinio dalykas, ko negalima daryti iškeltoje byloje (b. l. 68, 84). Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas pažymį, kad neatsižvelgiant į tai, jog tiek reikalavimą nustatyti uzufruktą, tiek reikalavimą priteisti išlaikymą apeliantė reiškė dėl to, kad būtent atsakovui ji padovanojo savo vienintelį gyvenamąjį būstą, o jis neužtikrino apeliantės teisės į gyvenamąjį plotą, tačiau abu šie reikalavimai yra savarankiški, nepriklausomi vienas nuo kito ir iš esmės buvo grindžiami skirtingomis aplinkybėmis (uzufrukto nustatymo atveju – atsakovo iš dovanojimo sutarties kylančiu įsipareigojimu iki gyvos galvos užtikrinti apeliantės teisę į gyvenamąjį plotą, o išlaikymo priteisimo atveju – atsakovo, kaip sūnaus, pareiga išlaikyti savo nedarbingą motiną (apeliantę), kuriai reikalinga parama). Taigi patikslintais ieškiniais, kurių teismas nepriėmė, apeliantė siekė pakeisti ne tik ieškinio dalyką (reikalavimą), bet ir ieškinio pagrindą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinio proceso normos, pagal kurias turi būti nagrinėjama civilinė byla teisme, riboja ieškovo galimybę keisti pareikštą ieškinį minėtų ieškinio elementų keitimo prasme: ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą ir negali keisti abiejų šių elementų, nes tai reikštų naują ieškinį (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 141 straipsnio 4 dalį teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Nepaisant to, kad kasacinis teismas išaiškino, jog paramos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su išlaikymu, apsauga yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007), viešojo intereso apsauga negali būti pagrindu pažeidinėti civilinio proceso imperatyvias nuostatas, susijusias su galimybe keisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą. Be to, pats kasacinis teismas išaiškino, jog galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009), o nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nagrinėjamas konkretus privačių fizinių asmenų ginčas ir apeliantės nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti viešu interesu. Kartu apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantę, nors ir garbaus amžiau pensininkę, viso proceso pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokatė, t. y. profesionali teisininkė, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieškovei, sugebančiai pasisamdyti advokatą, liko neišaiškintos jos procesinės teisės, pareigos, bei bylos baigties galimybės, kai ieškovei dar prieš pareiškiant ieškinį buvo žinoma apie dovanojimo sutarties sąlygos dėl uzufrukto nustatymo panaikinimą (šios aplinkybės apeliantė neginčija). Apeliantė pateikė teismui atsisakymą nuo reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo nurodydama, kad jai išaiškintos procesinės reikalavimo atsisakymo pasekmės (b. l. 76), pirmosios instancijos teismas priėmė minėtą atsisakymą ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą, nes byloje neliko pareikštų ir teismo priimtų nagrinėti kitų ieškinio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94, 98 straipsnių nuostatomis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai nutarė iš ieškovės atsakovui priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kiekvienas asmuo, o tuo labiau tas, kuris yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kreipdamasis į teismą su ieškinio reikalavimu turi suvokti tokio procesinio veiksmo pasekmes, kurios gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos ieškovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas ne kartą atkreipė apeliantės dėmesį į galimybę reikšti savarankišką ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, be to, ir apeliantės advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmą ieškinį jį paruošė dėl išlaikymo priteisimo, tačiau ieškovė aiškino, kad nuomotis butą yra labai sudėtinga (b. l. 63). Tokiu būdu darytina išvada, kad apeliantė, žinodama anksčiau nurodytas aplinkybes, tačiau vis tiek laikydamasi pozicijos dėl reikalavimo nustatyti uzufruktą pareiškimo, nepaisant jos amžiaus, veikė sąmoningai, todėl prisiėmė tokių veiksmų padarinių (t. y. ir pareigos atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas) atsiradimo riziką.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė:

Ieškovės S. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė