Administracinė byla Nr. AS-607-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01951-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. birželio 27 d. raštą-atsakymą Nr. R2-2592 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio.

Teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė terminą iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų. Teismas pasiūlė pareiškėjams per nutartyje nustatytą terminą pateikti teismui Tarnybos rašto „Dėl duomenų tikslinimo“ metaduomenis, 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymus, į kuriuos atsakyta minėtu raštu (ABTĮ 25 str. 1 d.). Pareiškėjams išaiškinta teisė spręsti, ar skunde pareikšti reikalavimai teismui yra tapatūs 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. prašymuose atsakovui pareikštiems reikalavimams, taip pat išaiškinta teisė pateikti naują skundą patikslinant reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjai pateikė teismui procesinį dokumentą „Dėl dokumentų pateikimo administracinėje byloje Nr. I3-9160-423/2023“, su kuriuo pateikė Rašto metaduomenis, pareiškėjų tėvo K. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. raštų kopijas. Pareiškėjai nurodė, kad ankstesnis bylinėjimasis vyko jų tėvo pastangomis, kuris mirė, ir dėl objektyvių priežasčių pareiškėjai negali gauti visų dokumentų originalų, jo teiktų teismams ir institucijoms. Pareiškėjai nurodė, kad dauguma dokumentų turėtų būti saugoma administracinėje byloje Nr. I3-606-505/2022 ir pareiškėjai palaiko skunde išdėstytą prašymą prijungti šios bylos medžiagą prie nagrinėjamos bylos.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi priėmė pareiškėjų A. P. ir A. P. skundo dalį dėl Tarnybos Rašto panaikinimo, o skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjams.

Teismas iš pareiškėjų skundo, prie jo pridedamų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjai yra K. P. (mirusio) teisių perėmėjai (teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-606-505/2022), o ginčijamas Tarnybos Raštas yra pateiktas į K. P. 2017 m. rugsėjo 5 d., 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. spalio 7 d. prašymus.

Teismas, įvertinęs K. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. rašto „Dėl pasiūlymų pateikimo ginčo užbaigimo taikos sutartimi“, 2017 m. rugsėjo 22 d. rašto „Dėl ginčo su Valstybine miškų tarnyba užbaigimo taikos sutartimi“, 2017 m. rugsėjo 22 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo ir termino skirto ginčo pabaigimo taikos sutartimi pratęsimo“, 2017 m. spalio 7 d. prašymo „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“, taip pat pareiškėjų 2021 m. rugsėjo 13 d. rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ turinį, sprendė, kad juose nebuvo keliamas reikalavimas atsakovui ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Todėl ginčas dėl minėto reikalavimo tarp pareiškėjų (K. P. teisių perėmėjų) ir atsakovo nėra kilęs ir toks reikalavimas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku.

Teismas nurodė, kad sprendžiant administracinį ginčą tarp K. P. ir Tarnybos, o taip pat tarp pareiškėjų ir Tarnybos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-3796-968/2019), pažymėta, jog teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad pareiškėjas galėjo reikšti analogiško pobūdžio prašymus (dėl įpareigojimo ištaisyti dėl inventorizacijos klaidos įrašytus neteisingus Miškų kadastro duomenis), o Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I3-606-5015/2022) skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas yra įsiteisėjęs (ABTĮ 98 str. 2 d.) ir turi privalomumo galią (ABTĮ 16 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad teismui 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje nurodžius, pareiškėjai nepatikslino skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, nepateikė įrodymų, kad dėl suformuluoto reikalavimo tarp pareiškėjų (K. P. teisių perėmėjų) ir atsakovo yra kilęs ginčas, todėl skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus laikytinas nepaduotu.

Teismas sprendė, kad pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Raštą, atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus, todėl priimtina (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir laikyti paduotu bei priimti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė – naudmena žemės ūkio, perduoti šios bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad teismo nutartyje daroma nepagrįsta išvada, jog pareiškėjai nekėlė reikalavimo atsakovui ištaisyti miško inventorizacines klaidas. Šis reikalavimas yra keliamas nuo pat šio teisinio ginčo pradžios 2017 metais ir sudaro bylos esmę. Šį skundo reikalavimą laikė paduotu ir dėl būtinybės jį išsamiai išnagrinėti iki šiol nurodė tiek Regionų apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (2019 m. spalio 8 d., 2021 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. gegužės 24 d.). Kad yra saistoma pareigos išnagrinėti šį pareiškėjų reikalavimą pripažino ir pati Tarnyba 2021 m. spalio 1 d., 2023 m. birželio 27 d. sprendimuose. Teismas nenurodė nei vieno iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų skundo nepriėmimo pagrindų, taip pat objektyviai nepagrindė, kad skundas neatitinka ABTĮ 24–25 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjai teigia, kad nei ABTĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog asmenų reiškiamas reikalavimas teisme dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus turi būti suformuluotas specifiniu būdu, ar turėti analogišką tekstą kaip ir vėliau reiškiamas skundo reikalavimas teismui. Priešingu atveju būtų nepagrįstai ribojama asmenų teisė kreiptis į teismą ir teisė savarankiškai suformuluoti savo teisminio skundo reikalavimą. Pareiškėjų skundo reikalavimas atitiko reikalavimą, iki šiol reikštą atsakovui, ir buvo nukreiptas būtent į teises pažeidžiančios situacijos išsprendimą ir pareiškėjų pažeistų teisių atkūrimą, kai Tarnyba nepagrįstai atsisakė tikslinti miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus. Teismas paneigė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, tuo pažeisdamas ABTĮ 5 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

Pareiškėjų nuomone, teismas atsisakė vykdyti teisingumą, nepripažino ankstesnių teismų sprendimų nurodymų, jog pareiškėjų prašymas dėl įpareigojimo ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacijos klaidas privalo būti išnagrinėtas visapusiškai ir objektyviai, jei reikia pasitelkiant ir ekspertus.

Pareiškėjų vertinimu, teismas buvo šališkas ir iš anksto nusistatęs, nes nutartimi papildomai prašė pareiškėjų pateikti dokumentus, kurie jau yra to paties teismo išnagrinėtoje ankstesnėje susijusioje byloje, kurią pareiškėjai nuo pat pradžių nurodė skunde ir prašė prijungti. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nurodomos klaidingos aplinkybės, kuriomis bandoma pagrįsti neigiamą sprendimą: teigiama, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad dėl suformuluoto reikalavimo tarp pareiškėjų (K. P. teisių perėmėjų) ir atsakovo yra kilęs ginčas, todėl skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovui atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus laikytina nepaduota. Pareiškėjai pažymi, kad sąžiningai ir tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis šešerius metus bylinėjimosi su valstybės institucijomis procese dėl valstybės įstaigos padarytos klaidos.

Pareiškėjai, atsižvelgdami į išdėstytas abejones dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, į tai, kad byla Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose turėtų būti nagrinėjama jau ketvirtąjį kartą ir yra didelė tikimybė, jog ir šį kartą šiame teisme bylos iš esmės ir tinkamai nepavyks išnagrinėti, prašo bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal pareiškėjų gyvenamąją vietą. Šešerius metus užsitęsęs teisminis ginčas tokiu atveju, tikėtina, bus išnagrinėtas operatyviau, ekonomiškiau ir užtikrinant nešališkumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalies, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi konstatavo, kad pareiškėjai nepatikslino skundo reikalavimo ir nepateikė įrodymų, kad dėl suformuluoto reikalavimo tarp pareiškėjų (K. P. teisių perėmėjų) ir atsakovo yra kilęs ginčas, todėl skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus laikytina nepaduota.

Pareiškėjai teigia, kad teismo nutartyje daroma nepagrįsta išvada, jog pareiškėjai nekėlė reikalavimo atsakovui ištaisyti miško inventorizacines klaidas, nes tai sudaro viso ankstesnio jų bylinėjimosi esmę, teisės aktai nenumato, kad skundo reikalavimas teisme dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus turi turėti analogišką tekstą kaip ir vėliau reiškiamas skundo reikalavimas teismui. Pareiškėjų vertinimu, bylos nagrinėjimas perduotinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl galimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų šališkumo.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006; 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą. Tokiu atveju pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Pareiškėjai skunde teismui suformulavo tokius skundo reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Raštą ir 2) įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio. Raštas priimtas vykdant įsiteisėjusį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-606-505/2022, kuriuo pareiškėjų A. P. ir A. P. skundas tenkintas iš dalies – panaikintas Tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/20201“, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, ir Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą „Dėl papildomos medžiagos pateikimo“ (Tarnyboje gautą 2017 m. spalio 9 d. reg. Nr. R1-2436). Minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka ištaisyti padarytas inventorizacines klaidas, atliekant atitinkamus įrašus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įrašant, jog Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, atmestas. Teismas konstatavo, kad įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą, minėtas reikalavimas laikytinas išankstiniu, nes atsakovas šio prašymo nesprendė, o teismas nevykdo viešojo administravimo – netikslina Miškų kadastro duomenų ir netaiso miškų inventorizacijos klaidų, tokia pareiga numatyta atsakovui. Tačiau taip pat konstatuota, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Tarnybos 2021 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. R2-2617 „Dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-48-428/20201“, kuriuo iš esmės buvo atsisakyta  ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir kuriuo atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo K. P. 2017 m. spalio 7 d. prašymą.

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pateikti papildomus dokumentus, kadangi iš pateiktų su skundu dokumentų negalima spręsti ar su atitinkamu prašymu pareiškėjai jau buvo kreipęsi į atsakovą. 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tarp pareiškėjų ir Tarnybos kilusio ginčo eigą bei priimtus įsiteisėjusius teismų sprendimus, konstatuotina, kad pareiškėjų šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, laikytinas išvestiniu iš skundo reikalavimo panaikinti Raštą, kuriuo iš esmės atsisakyta tikslinti Lietuvos miškų kadastro duomenis. Reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus laikytinas tiesiogiai susijusiu su pirmuoju reikalavimu (panaikinti Raštą), kadangi iš viso ginčo esmės matyti, kad pareiškėjai būtent ir siekia, jų vertinimu, Lietuvos miškų kadastre padarytų klaidų ištaisymo. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės ir patikrinus skundžiamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėjamu atveju būtų galima spręsti ir dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įvertinti, ar toks reikalavimas nėra išankstinis. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paduodant skundą teismui tarp pareiškėjų ir atsakovo dar nebuvo kilęs joks administracinis ginčas dėl minėto reikalavimo, o pareiškėjams nesuformulavus kitokio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – jog pareiškėjai dėl skundo reikalavimo dalies įpareigoti atlikti veiksmus nepašalino trūkumų, ir nepagrįstai šį skundo reikalavimą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir pareiškėjų skundo dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pasisakant dėl pareiškėjų prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pažymėtina, kad bylos perdavimo kitam teismui pagrindus nustato ABTĮ 69 straipsnio 1 dalis. Pagal šio straipsnio 2 dalį bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui klausimą išsprendžia bylą perduodančio teismo teisėjų kolegija arba Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, o bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais klausimą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas bylą perduodančio teismo pirmininko teikimu. Bylos perdavimo to paties teismo kitiems teismo rūmams klausimą išsprendžia šio teismo pirmininkas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, šios bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nagrinėjimo ribas (ABTĮ 140, 151 str.), neturi pagrindo spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalį, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams A. P. ir A. P. skundo reikalavimas įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą ištaisyti padarytas 2009–2010 m. miško inventorizacines klaidas, išregistruojant Lietuvos Respublikos miškų kadastre 1,96 ha miško žemės plotą iš taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašant, kad Utenos miškų urėdijos Kuktiškių girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype (kuris užima sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties žemė, naudmena – žemės ūkio, ir perduoti pirmosios instancijos teismui šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                

                                        Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė