Civilinė byla Nr. 3K-3-183/2010

            Procesinio sprendimo kategorijos:

            124.1; 124.2.2; 124.2.9 (S)

 

 

               LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

               N U T A R T I S

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

               2010 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d.  nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, L. B., D. Ž., M. Z. ir V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjas A. K. 2008 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais civilinėje byloje pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimas tenkintas iš dalies: atnaujintas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti ir atmestas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, kad M. (M.) P. (R.) iki santuokos sudarymo 1922 m. su A. (A.) P. asmeninės nuosavybės  teise valdė 4,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir iki 1940 m. nacionalizacijos buvo šio žemės sklypo savininkė; kad M. (M.) P. (R.) ir A. (A.) P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė kaip bendraturčiai lygiomis dalimis 0,8852 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatymo. Teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2006 m. spalio 12 d. Pareiškėjas A. K. nurodė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo gauti papildomi įrodymai, pagrindžiantys teisme prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. pažyma dėl M. R. nuosavybės teise valdytos žemės. Pareiškėjo nuomone, jis nepraleido trijų mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes kreipėsi į archyvus dėl duomenų pateikimo po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau juos gavo tik 2008 m. balandžio mėn.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad nepaaiškėjo jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo argumentas, kad teismas netaikė tikimybių pusiausvyros principo ir todėl sprendime padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas, tačiau nenurodė jokių teisės normų taikymo pažeidimų. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o termino prašymui atnaujinti procesą praleidimas yra savarankiškas pagrindas prašymą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

Kolegija nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo apeliaciniame procese prašomoje atnaujinti byloje pagal kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus skundus ir buvo atstovaujamas advokato. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praleidęs daugiau kaip metus, įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino atnaujinti neprašė ir byloje nenustatyta svarbių jo praleidimo priežasčių, kolegija sprendė, kad tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą. Be to, kolegija pažymėjo, kad pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti bylos procesą, būtina įrodyti, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės negalėjo būti žinomos, kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas jas sužinoti iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad naujai paaiškėjusias atnaujintinai bylai svarbias aplinkybes sužinojo tik gavęs 2008 m. balandžio 1 d. ir 2008 m. gegužės 16 d. pažymas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, tačiau iš pateiktų pažymų matyti, kad jis kreipėsi į archyvą dėl šių duomenų tik 2008 m. kovo 15 d. ir 2008 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus pusantrų metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas įvairius prašymus įvairioms valstybės institucijoms, tarp jų ir Lietuvos centrinio valstybės archyvui, teikė ir pažymas gavo dar 2005 metais. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad duomenys yra gauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (ir visą laiką ten buvo), teisėjų kolegija konstatavo, kad nors pareiškėjas ir gavo naujas pažymas iš archyvo, tačiau byloje nenustatytos priežastys, trukdžiusios anksčiau atlikti šiuos veiksmus. Pareiškėjo teiginys, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir taikė tikimybių pusiausvyros principą, neatitinka aiškiai teisės taikymo klaidai taikomų kriterijų, nes, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, teismas vertina įrodymus vadovaudamasis diskrecijos teise.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d.  nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti prašymą atnaujinti procesą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuorodos anksčiau išduotose pažymose, kad daugiau duomenų archyvas neturi, ir faktai, kad vėliau papildomų duomenų vis dėlto atsirasdavo, patvirtina, jog pareiškėjas nuolat siekė gauti visus reikiamus duomenis, tačiau negavo dėl archyvo darbuotojų kaltės. Esant tokioms aplinkybėms terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo duomenų pateikimo pareiškėjui dienos, todėl nėra praleistas.

2. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, užkertančias kelią šio principo įgyvendinimui. Jei asmuo procesinį veiksmą atlieka praleidęs procesinį terminą, vien tai, kad jis nepateikė prašymo praleistą terminą atnaujinti, ypač jei jis motyvuotai laiko, kad termino nepraleido, negali būti pagrindas atsisakyti svarstyti termino atnaujinimo klausimą. Esant duomenų, kad pareiškėjas terminą praleido dėl archyvo darbuotojų kaltės, teismas savo iniciatyva turėjo spręsti jo atnaujinimo klausimą.

3. Pareiškėjas naujus duomenis sužinojo 2008 m. balandžio mėn., gavęs dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Teismo išvada, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, nes papildomi dokumentai gauti praėjus trims mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo, prieštarauja CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad prašymas gali būti paduotas praėjus penkeriems metams po sprendimo įsiteisėjimo. Aiški teisės normos taikymo klaida kaip proceso atnaujinimo pagrindas buvo nurodyta taip pat nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo to laiko, kai tokios klaidos egzistavimas paaiškėjo su byla susipažinus pareiškėjo atstovui.

4. Tikimybių pusiausvyros principas taikomas siekiant pašalinti prieštaringas aplinkybes, jis yra svarbiausia įrodymų visumos vertinimo taisyklė nustatinėjant juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismo sprendime nurodyta, kad tikėtina, jog M. R. paveldėjo tėvo žemę, nupirkta žemė yra bendra jos ir vyro lygiomis dalimis, šią žemę turėjo nacionalizacijos metu. Pagal tikimybių pusiausvyros principą teismai turėjo nustatyti, kad tokie faktai buvo. Teismas šio principo netaikė, padarydamas aiškią teisės normos taikymo klaidą.

5. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, nustatinėjant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, aiškinamasi, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas. Teismas šioje byloje nurodė, kad nėra duomenų, kokiu būdu M. R. įgijo nuosavybės teises į tėvo žemę, kaip įsigijo žemę su savo vyru. Tuo metu Palangoje veikė Kuršo teisė ir Vietinių civilinių įstatymų sąvadas, pagal kurio 1705, 1706 straipsnius, mirus turto savininkui, turtas atitenka kraujo giminėms, šios bylos atveju – dukteriai. Pagal Sąvado 1698 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą nuo jo atsiradimo momento. Taigi, M. R. savo tėvo žemę įgijo paveldėdama. Pagal Sąvado 68 ir 69 straipsnių nuostatas santuokos metu įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl M. R. priklausė pusė sklypo, įgyto santuokoje. Teismas netaikė šių teisės normų, padarydamas aiškią teisės taikymo klaidą.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys L. B., D. Ž., M. Z. ir V. K. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydami šiuos argumentus:

1. Kasatoriui praleidus trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir neprašius šio termino atnaujinti, teismas, nenustatęs svarbių jo praleidimo priežasčių, turėjo teisinį pagrindą vien dėl šių priežasčių atsisakyti atnaujinti procesą.

2. Kasatoriaus argumentas, kad teismai pažeidė tikimybių pusiausvyros principą, galėtų būti reikšmingas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl įstatymo reikalavimų, apibrėžiančių galimybes atnaujinti procesą

 

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl procesą atnaujinti į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė dviem pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 9 punktu (pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka). 

 

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

 

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;  aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“,  bylos Nr. 3K-3-458/2004).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą pagrįstai pareiškėjo su prašymu atnaujinti procesą pateiktų įrodymų netraktavo kaip naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes ta pati informacija buvo žinoma teismui nagrinėjant bylą, o kai kurie įrodymai, pateikiami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, yra byloje ir buvo teismo įvertinti priimant sprendimą.

Be to, minėta, tam, kad tam tikrą aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad  tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad  ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą. Pareiškėjas neįrodė, kad dokumentų, kuriuos pateikė prašydamas atnaujinti procesą, negalėjo gauti iš archyvo nagrinėjant bylą.

Kadangi prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, bei kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės pateikiami įrodymai galėjo būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo,  tai kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

 

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

 

 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. 

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo  pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjai galimybe teikti prašymą atnaujinti procesą turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti šiuo pagrindu.  Apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus dėl termino praleidimo abiem pareiškėjo nurodomais proceso atnaujinimo pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime klaidos nekonstatavo, todėl kolegija laiko, kad teismai nustatė, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą pateikti. 

Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu,  padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo atveju pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, vadinasi, jam apie priimtą sprendimą buvo žinoma nuo bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, t.y. 2006 m. spalio 11 d. Prašymas atnaujinti procesą paduotas 2008 m. balandžio 17 d., o  CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas atnaujinimo pagrindas nurodytas tik 2008 m. birželio 20 d. patikslintame prašyme, taigi, praleidus įstatyme nurodytą terminą.  Negalima sutikti su kasatoriaus nuomone, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai jam advokatas išaiškino, jog padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes pareiškėjas turėjo atstovą (advokatą) apeliaciniame procese, vadinasi ir galimybę sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, toks aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą  lemtų pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas  terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Termino pradžia nagrinėjamu atveju nesietina ir su pareiškėjo gautų naujų dokumentų, kuriais jis grindžia kitą proceso atnaujinimo pagrindą – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, data, nes tai atskiri proceso atnaujinimo pagrindai ir minėti dokumentai neturi jokios įtakos atnaujinant procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Dėl tos pačios priežasties šios aplinkybės taip pat negali būti pagrindu atnaujinti praleistą terminą, kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). 

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra teisinio pagrindo. 

 

 

            Dėl bylinėjimosi ir dokumentų siuntimo išlaidų

 

            Netenkinant kasacinio skundo, suinteresuotiems asmenims, pateikusiems atsiliepimą į kasacinį skundą, priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą suinteresuoti asmenys L. B., D. Ž., M. Z. ir V. K. sumokėjo advokatei 2420 Lt. Ši suma viršija Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą priteistiną užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, maksimalų dydį, be to, atsiliepime į kasacinį skundą nebuvo išsamiai nagrinėjami itin sudėtingi klausimai, todėl iš kasatoriaus suinteresuotiems asmenims priteistina suma mažintina iki 1200 Lt. Be to, iš kasatoriaus valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 117,90 Lt (2010 m. balandžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims L. B., D. Ž., M. Z. ir V. K. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

            Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 117,90 Lt (vieną šimtą septynioliką litų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Gražina Davidonienė

 

 

                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

 

 

Vincas Verseckas