Civilinė byla Nr. 3K-3-183/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
124.1; 124.2.2; 124.2.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco
Versecko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
A. K. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. lapkričio 4 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą dėl
proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą
suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, L. B., D. Ž., M. Z. ir V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. K. 2008 m. balandžio 17 d. pateikė
prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose
nurodytais pagrindais civilinėje byloje pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymo, kurioje Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m.
gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimas tenkintas iš dalies: atnaujintas terminas
nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams paduoti ir atmestas prašymas dėl
juridinę reikšmę turinčių faktų, kad M. (M.) P. (R.) iki
santuokos sudarymo 1922 m. su A. (A.) P. asmeninės nuosavybės teise valdė 4,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir iki 1940 m.
nacionalizacijos buvo šio žemės sklypo savininkė; kad M. (M.) P. (R.) ir A. (A.) P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdė
kaip bendraturčiai lygiomis dalimis 0,8852 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatymo. Teismo
sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2006 m. spalio 12
d. Pareiškėjas A. K. nurodė, kad po teismo sprendimo
įsiteisėjimo buvo gauti papildomi įrodymai, pagrindžiantys teisme prašomus
nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. pažyma dėl M.
R. nuosavybės teise valdytos žemės. Pareiškėjo nuomone, jis nepraleido trijų
mėnesių termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo, nes kreipėsi į archyvus dėl
duomenų pateikimo po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau juos gavo tik 2008
m. balandžio mėn.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartimi
atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas konstatavo, kad nepaaiškėjo jokių
naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui
bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo argumentas, kad teismas netaikė tikimybių
pusiausvyros principo ir todėl sprendime padaryta aiški teisės normų taikymo
klaida, yra nepagrįstas, nes teismo sprendimas negali būti grindžiamas
prielaidomis. Be to, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje
dalyvavo pareiškėjas, tačiau nenurodė jokių teisės normų taikymo pažeidimų.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip vieneriems metams
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o termino prašymui atnaujinti procesą
praleidimas yra savarankiškas pagrindas prašymą atmesti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi Palangos
miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kolegija nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo
apeliaciniame procese prašomoje atnaujinti byloje pagal kitų dalyvaujančių
byloje asmenų pateiktus skundus ir buvo atstovaujamas advokato. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas kreipėsi
dėl proceso atnaujinimo praleidęs daugiau kaip metus, įstatymo nustatyto 3
mėnesių termino atnaujinti neprašė ir byloje nenustatyta svarbių jo praleidimo
priežasčių, kolegija sprendė, kad tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti
atnaujinti procesą. Be to, kolegija pažymėjo, kad pareiškėjui,
siekiančiam atnaujinti bylos procesą, būtina įrodyti, jog naujai paaiškėjusios
aplinkybės negalėjo būti žinomos, kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas
jas sužinoti iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad naujai
paaiškėjusias atnaujintinai bylai svarbias aplinkybes sužinojo tik gavęs 2008
m. balandžio 1 d. ir 2008 m. gegužės 16 d. pažymas iš Lietuvos centrinio
valstybės archyvo, tačiau iš pateiktų pažymų matyti, kad jis kreipėsi į archyvą
dėl šių duomenų tik 2008 m. kovo 15 d. ir 2008 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus
pusantrų metų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas įvairius prašymus
įvairioms valstybės institucijoms, tarp jų ir Lietuvos centrinio valstybės
archyvui, teikė ir pažymas gavo dar 2005 metais. Atsižvelgusi į nurodytas
aplinkybes bei į tai, kad duomenys yra gauti iš Lietuvos centrinio valstybės
archyvo (ir visą laiką ten buvo), teisėjų kolegija konstatavo, kad nors
pareiškėjas ir gavo naujas pažymas iš archyvo, tačiau byloje nenustatytos
priežastys, trukdžiusios anksčiau atlikti šiuos veiksmus. Pareiškėjo teiginys, kad teismas
netinkamai vertino įrodymus ir taikė tikimybių pusiausvyros principą,
neatitinka aiškiai teisės taikymo klaidai taikomų kriterijų, nes, spręsdamas
dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, teismas vertina įrodymus vadovaudamasis
diskrecijos teise.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 4 d. nutartį ir priimti naują
procesinį sprendimą – tenkinti prašymą atnaujinti procesą. Kasatorius savo
prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuorodos anksčiau išduotose
pažymose, kad daugiau duomenų archyvas neturi, ir faktai, kad vėliau papildomų
duomenų vis dėlto atsirasdavo, patvirtina, jog pareiškėjas nuolat siekė gauti
visus reikiamus duomenis, tačiau negavo dėl archyvo darbuotojų kaltės. Esant
tokioms aplinkybėms terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas
nuo duomenų pateikimo pareiškėjui dienos, todėl nėra praleistas.
2. Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo tinkamai vykdyti
teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir ex
proprio motu (savo iniciatyva) atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes,
užkertančias kelią šio principo įgyvendinimui. Jei asmuo procesinį veiksmą
atlieka praleidęs procesinį terminą, vien tai, kad jis nepateikė prašymo
praleistą terminą atnaujinti, ypač jei jis motyvuotai laiko, kad termino
nepraleido, negali būti pagrindas atsisakyti svarstyti termino atnaujinimo
klausimą. Esant duomenų, kad pareiškėjas terminą praleido dėl archyvo
darbuotojų kaltės, teismas savo iniciatyva turėjo spręsti jo atnaujinimo
klausimą.
3. Pareiškėjas naujus duomenis sužinojo 2008 m. balandžio mėn., gavęs
dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Teismo išvada, kad
pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, nes papildomi
dokumentai gauti praėjus trims mėnesiams po sprendimo įsiteisėjimo,
prieštarauja CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad prašymas gali būti
paduotas praėjus penkeriems metams po sprendimo įsiteisėjimo. Aiški teisės
normos taikymo klaida kaip proceso atnaujinimo pagrindas buvo nurodyta taip pat
nepraleidus nustatyto trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo to laiko, kai
tokios klaidos egzistavimas paaiškėjo su byla susipažinus pareiškėjo atstovui.
4. Tikimybių pusiausvyros principas taikomas siekiant pašalinti
prieštaringas aplinkybes, jis yra svarbiausia įrodymų visumos vertinimo
taisyklė nustatinėjant juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismo sprendime
nurodyta, kad tikėtina, jog M. R. paveldėjo tėvo žemę,
nupirkta žemė yra bendra jos ir vyro lygiomis dalimis, šią žemę turėjo
nacionalizacijos metu. Pagal tikimybių pusiausvyros principą teismai turėjo
nustatyti, kad tokie faktai buvo. Teismas šio principo netaikė, padarydamas
aiškią teisės normos taikymo klaidą.
5. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad, nustatinėjant juridinę
reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, aiškinamasi, kas
pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo
nusavintos žemės savininkas. Teismas šioje byloje nurodė, kad nėra duomenų,
kokiu būdu M. R. įgijo nuosavybės teises į tėvo žemę,
kaip įsigijo žemę su savo vyru. Tuo metu Palangoje veikė Kuršo teisė ir
Vietinių civilinių įstatymų sąvadas, pagal kurio 1705, 1706 straipsnius, mirus
turto savininkui, turtas atitenka kraujo giminėms, šios bylos atveju –
dukteriai. Pagal Sąvado 1698 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą nuo
jo atsiradimo momento. Taigi, M. R. savo tėvo žemę įgijo
paveldėdama. Pagal Sąvado 68 ir 69 straipsnių nuostatas santuokos metu įgytas
turtas priklauso abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, todėl M.
R. priklausė pusė sklypo, įgyto santuokoje. Teismas netaikė šių teisės
normų, padarydamas aiškią teisės taikymo klaidą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys L. B., D. Ž., M. Z. ir
V. K. prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi
išlaidas, nurodydami šiuos argumentus:
1. Kasatoriui praleidus trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti
procesą paduoti ir neprašius šio termino atnaujinti, teismas, nenustatęs
svarbių jo praleidimo priežasčių, turėjo teisinį pagrindą vien dėl šių
priežasčių atsisakyti atnaujinti procesą.
2. Kasatoriaus argumentas, kad teismai pažeidė tikimybių pusiausvyros
principą, galėtų būti reikšmingas tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne
sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u
o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl įstatymo reikalavimų, apibrėžiančių
galimybes atnaujinti procesą
Tiek
nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas
vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų
sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje
nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių
ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine
tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei
laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas
tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms
(Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje
Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr.
28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos
Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.
V. K. v. G. M.., bylos Nr.
3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą
pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų
vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl
proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės
principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Kad būtų
užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo,
apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai,
užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl procesą atnaujinti
į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme
įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodomą proceso
atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369
straipsnis).
Teismas,
spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar
prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar
pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjo nurodytas
proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos
aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei
bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo
reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje
tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai,
tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių
įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris
galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo
CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė
dviem pagrindais – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja
esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui
bylos nagrinėjimo metu) ir 9 punktu (pirmosios instancijos teismo sprendime
(nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas
nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1
dalies 2 punkto pagrindu
CPK
366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo
pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai
paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios
aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo
ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau
įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos
būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi,
ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso
atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis
naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau
turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada
dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali
būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje
byloje.
CPK
366 straipsnio
1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas
suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos
aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams,
ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta
informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti
neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime
padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi
patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą
nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka
pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje
byloje UAB „Medas“ v. UAB „Čeltaura“,
bylos Nr. 3K-3-458/2004).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą pagrįstai pareiškėjo su prašymu
atnaujinti procesą pateiktų įrodymų netraktavo kaip naujai paaiškėjusių
aplinkybių, nes ta pati informacija buvo žinoma teismui nagrinėjant bylą, o kai
kurie įrodymai, pateikiami kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, yra byloje ir
buvo teismo įvertinti priimant sprendimą.
Be to, minėta, tam, kad tam tikrą aplinkybę
būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe, būtina, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos,
kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma
bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti
procesą. Pareiškėjas neįrodė, kad dokumentų, kuriuos pateikė prašydamas
atnaujinti procesą, negalėjo gauti iš archyvo nagrinėjant bylą.
Kadangi prašymas atnaujinti procesą grindžiamas
tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir
kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą, bei kaip naujai paaiškėjusios
aplinkybės pateikiami įrodymai galėjo būti pateikti iki bylos
išnagrinėjimo, tai kolegija konstatuoja,
jog teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2
punkto pagrindu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1
dalies 9 punkto pagrindu
CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo
pagrindas, kai pirmosios
instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos
taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl šio proceso
atnaujinimo pagrindo pirmiausia
pažymėtina, kad pareiškėjai galimybe teikti prašymą atnaujinti procesą turi
pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių
terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo
sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo
pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido
terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti šiuo pagrindu. Apeliacinės
instancijos teismas išdėstė argumentus dėl termino praleidimo abiem pareiškėjo
nurodomais proceso atnaujinimo pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismo
sprendime klaidos nekonstatavo, todėl kolegija laiko, kad teismai nustatė, jog
pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pagal CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punktą pateikti.
Paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK
368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims
pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas
teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Šiuo
atveju pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą apeliacinės
instancijos teisme, vadinasi, jam apie priimtą sprendimą buvo žinoma nuo bylos
išnagrinėjimo apeliacine tvarka, t.y. 2006 m. spalio 11 d. Prašymas atnaujinti
procesą paduotas 2008 m. balandžio 17 d., o
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas
atnaujinimo pagrindas nurodytas tik 2008 m. birželio 20 d. patikslintame
prašyme, taigi, praleidus įstatyme nurodytą terminą. Negalima sutikti su kasatoriaus nuomone, kad
terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai jam advokatas išaiškino,
jog padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes pareiškėjas turėjo atstovą
(advokatą) apeliaciniame procese, vadinasi ir galimybę sužinoti apie
aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Be to, toks aiškinimas
reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo
rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas. Tokiu atveju
nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti
teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
Termino pradžia nagrinėjamu atveju nesietina ir
su pareiškėjo gautų naujų dokumentų, kuriais jis grindžia kitą proceso
atnaujinimo pagrindą – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, data, nes tai
atskiri proceso atnaujinimo pagrindai ir minėti dokumentai neturi jokios įtakos
atnaujinant procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Dėl tos pačios
priežasties šios aplinkybės taip pat negali būti pagrindu atnaujinti praleistą
terminą, kitų termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto
termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas
atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija
sprendžia, kad naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra teisinio
pagrindo.
Dėl bylinėjimosi ir
dokumentų siuntimo išlaidų
Netenkinant
kasacinio skundo, suinteresuotiems asmenims, pateikusiems atsiliepimą į kasacinį
skundą, priteistinas išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti
atlyginimas (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad
išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos
sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės,
kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos
pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų
matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą suinteresuoti asmenys L. B., D. Ž., M. Z. ir
V. K. sumokėjo advokatei 2420 Lt. Ši suma viršija
Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytą priteistiną
užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į
kasacinį skundą, maksimalų dydį, be to, atsiliepime į kasacinį skundą nebuvo
išsamiai nagrinėjami itin sudėtingi klausimai, todėl iš kasatoriaus
suinteresuotiems asmenims priteistina suma mažintina iki 1200 Lt. Be to, iš
kasatoriaus valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios
su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 117,90 Lt (2010
m. balandžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų
įteikimu).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362
straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio
4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems
asmenims L. B., D. Ž., M. Z.
ir V. K. 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Lt atstovavimo
kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
Priteisti
iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 117,90
Lt (vieną šimtą septynioliką litų 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas
Verseckas