Pranešėja J. Badaugienė
Teisėja N. Kiubienė Civilinė
byla Nr.2S-465-194/2010
Procesinio sprendimo kategorija 121.18; 128.12;
(S)

ŠIAULIŲ
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 27
d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Jolantos Badaugienės,
kolegijos teisėjų: Danutės
Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R.
K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-05-07
nutarties civilinėje byloje Nr. 2-129-721/2010 pagal pareiškėjos R. K. skundą Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. R., dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t
ė :
Pareiškėja R.
K. kreipėsi skundu į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama panaikinti
2010-03-25 Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. nutarimą
atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę atlikti veiksmą-
išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal asmeninį V. K.,
mirusio 2009-09-10, testamentą. Nurodė, kad 2009-07-29 testatorius V. K. asmeniniu testamentu visą jam priklausantį turtą :gyvenamąjį
namą, ūkinius pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei žemę paliko
jai. 2009-09-10 testatorius V. K. mirė. 2010-03-25
nutarimu notarė R. R. jai atsisakė išduoti paveldėjimo
teisės liudijimą nurodydama, jog negalioja testamentas, kurio turinys
neteisėtas ir nesuprantamas.
Mažeikių
rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjos R. K. skundą atmetė. Nurodė,
kad 2009 m. rugsėjo 16 d. Mažeikių rajono I-ame notarų biure pagal V. K., mirusio
2009-09-10, įstatyminių įpėdinių A. K., M.
K. ir N. V. pareiškimus priimti palikimą pagal
įstatymą, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal
Kelmės rajono valdybos 1992-09-17 potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. buvo suteikta teisė įsigyti 0,25 ha namų valdos žemės
sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis už žemę buvo sumokėjęs 3544 rublių
investicinių čekių. Žemės sklypo nuosavybės teise, jis neįgijo. Po V. K. mirties, jam priklausančius pastatus, esančius adresu (duomenys
neskelbtini), paveldėjo V. K.. Minėto žemės sklypo jis
nepaveldėjo, nes jo nuosavybės teise neturėjo palikėjas V. K..
Testatoriaus valia nustatytina pagal testamento turinį. Nors V.
K. asmeninis testamentas, bylos duomenimis, yra įstatymo nustatyta tvarka yra patvirtintas, nėra pripažintas
negaliojančiu, tačiau jo turinys, vertinant visų byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų
aplinkybių kontekste, liudija palikėjo nuostatą palikti testamentu pareiškėjai
būtent žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), kuris nebuvo jo nuosavybė.
Testatorius testamente nekalba apie piniginius įnašus už žemės sklypą ir apie
jų paveldėjimą.
Būtent dėl to, notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą
pagal testamentą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas
faktines aplinkybes byloje, bei į tai, jog tarp įpėdinių (pareiškėjos ir
įpėdinių pagal įstatymą) yra kilęs ginčas dėl teisės į palikimą, notarė pagrįstai,
vykdydama įstatyme nustatytas
pareigas, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol ginčai dėl
tikrosios testatoriaus valios ir teisės į palikimą, nebus išspręsti teismine
tvarka, nes notaras juridiškai tvirtina tik neginčijamas fizinių ir juridinių
asmenų subjektines teises ir juridinius faktus (Notariato
įstatymo 1
straipsnis). Teismas konstatavo, kad notarės veiksmai atsisakyti išduoti
paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.
Atskiruoju
skundu R. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės
teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti
notarę atlikti notarinį veiksmą- išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal
asmeninį V. K. testamentą jai. Atskirąjį skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Mažeikių rajono 1-ojo notarų
biuro notarė negalėjo atsisakyti išduoti jai paveldėjimo liudijimo dėl tos
testamento dalies, kuri yra visiškai aiški ir suprantama. 2009-07-29 dienos asmeninis
V. K. testamentas yra aiškus bei suprantamas. Jame
nurodoma: ".kad atsitikus nelaimei, po mano mirties visą ūkį, esantį (duomenys
neskelbtini), t.y. gyvenamasis ir ūkiniai pastatai bei žemės atitektų R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai
(duomenys neskelbtini).". Tai, kad testamentas yra aiškus ir suprantamas,
patvirtino Kelmės rajono apylinkės teismas savo 2009-12-08 dienos nutartimi
civilinėje byloje Nr.2-1167-496/2009./ Šiaulių apygardos teismas 2009-02-12 d.
nutartimi nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta. Ši
nutartis galutinė ir neskundžiamą. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartyje
nustatyta, kad 2009-07-29 d. V. K. asmeniniame testamente
yra aiški V. K. valios išraiška, kad jis po mirties visą
turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y., gyvenamąjį namą bei ūkinius
pastatus, žemę, palieka K.
2. Pirmosios
instancijos teismas nutartyje nurodė, jog pažymėjime apie nekilnojamojo daikto
ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad
gyvenamasis namas su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise
priklauso V. K. pagal paveldėjimo teisės liudijimą. V. K. mirė 2009-09-10. Paveldėtas turtas yra pripažintas
asmenine nuosavybe ( CK 3.89 str.l d.2p.).
3. Pirmosios instancijos
teismas nurodė, jog ji su kitais paveldėtojais turėtų bylinėtis dėl teisės į
palikimą ieškininės teisenos tvarka. Neišdavus notarei paveldėjimo liudijimo,
nes nėra giminystės ryšių su testatoriumi, ji negalėtų bylinėtis teisme su
kitais paveldėtojais, nes nebūtų įpėdinė. Be to ji nesiruošia bylinėtis su
kitais įpėdiniais, kadangi ją tenkins toks paveldėjimo liudijimas, kuriame bus
nurodyta ta paveldimo turto dalis, kuri yra visiškai aiški ir suprantama.
Manau, kad ginčyti testamente nurodytą faktą, kad ji paveldėjo namą ir ūkinius
pastatus (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo. Į kitą turtą, dėl
kurio nėra visiškai aiškiai išsireikšta
testamente, būtent žemę, ji gali su kitais paveldėtojais bylinėtis arba
nesibylinėti ieškininės teisenos tvarka. Ji notarės prašė išduoti
paveldėjimo teisės liudijimą ir notarė privalėjo išduoti paveldėjimo liudijimą,
nepažeisdama Notariato įstatymo, būtent išduoti paveldėjimo liudijimą tam V. K. turtui, kuris buvo aiškiai nurodytas jo asmeniniame
testamente.
Atsiliepime į
atskirąjį skundą notarė R. R. nurodė, kad pareiškėjos
skundas, nepagrįstas, turi būti atmestas. Tiek testamentinė, tiek įstatyminiai
įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą dėl paveldimo turto padalijimo.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei
absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str.
1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios
instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338
str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių
negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
CK 5.66 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali
prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja
R. K. su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą
pagal asmeninį V. K. testamentą, patvirtintą 2009-12-08
Kelmės rajono apylinkės teismo, kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą. Notarė
R. R. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal
aukščiau minėtą testamentą, kadangi testamento turinys nėra aiškus. V. K. testamente
rašo “atsitikus nelaimei po mano mirties visą ūkį, esantį (duomenys
neskelbtini), t.y. gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai bei žemės atitektų R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai
(duomenys neskelbtini)"
Notaras yra
valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymo nustatytas funkcijas,
užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų
sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Notarų veiklos ypatybės
lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus. Reikalavimai
notarui, kaip vykdančiam profesinę veiklą asmeniui, apibrėžtini, atsižvelgiant
į tai, kokia jam tenka teisinė pareiga ir kokio pobūdžio veiklą jis vykdo.
Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį, notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir
juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o minėto įstatymo 40
straipsnis įpareigoja notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio
veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Testamente minimas žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu, t.y. priklausantis
Valstybei (b.l. 78-83). Yra tik įmoka - 3544 rublių valstybės vienkartinių
išmokų - už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Šiaulių apskrities
viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono
žemėtvarkos skyriaus 2009-09-29 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 26).
Įmoka - tai ne žemė. Įpėdinis, paveldėjęs įmoką, įgyja teisę į žemės sklypą už
kurį sumokėta, sudarydamas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį su
Valstybe. Tokios sutarties dėl (duomenys neskelbtini) esančios žemės su Valstybe,
nėra sudarytos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, jog notarės veiksmai atsisakyti išduoti paveldėjimo
teisės liudijimą pareiškėjai yra teisėti ir neprieštarauja įstatyme nustatytiems
reikalavimams.
Įvertinus
byloje išaiškintas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Mažeikių rajono I-ojo notarų
biuro notarė R. R., nesant V. K. nuosavybės
į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturėjo teisinio pagrindo
išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2009 m. liepos 29 d. V.
K. testamentą pareiškėjai į žemės sklypą. Į kitą palikėjo turtą, jau yra
išduoti paveldėjimo teisės liudijimai įstatyminiams įpėdiniams. Tokiu būdu, Mažeikių
rajono apylinkės teismas pagrįstai notarės priimtą nutarimą laikė teisėtu ir
pareiškėjos R. K. skundą atmetė pagrįstai. Yra kilęs
ginčas tarp įstatyminių įpėdinių ir testamentinės įpėdinės, kuris privalo būti
sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos byloje,
kuri užvesta pagal šį pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 328 straipsniu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais
argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra įstatyminio
pagrindo. Dėl pasakyto, atskirasis skundas yra atmestinas.
Iš pareiškėjos
priteistinos apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų
siuntimo išlaidos valstybei. ( LR CPK 88 str. 1d. 3p.).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
teismas
n u t a r i
a :
Mažeikių rajono
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas
(duomenys neskelbtini)) 5,10 Lt (penkis litus dešimt centų) pašto išlaidų
valstybei.
Kolegijos pirmininkė
Jolanta Badaugienė
Teisėjai Danutė
Matiukienė
Egidijus Mockevičius