Civilinė byla Nr. 2A-185/2014

                                     Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.17 (S)                                                                            

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys netenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-5413-115/2012 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankas dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 497 513 Lt žalą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui 2007 m. pardavus turėtas vienos įmonės akcijas bei gautas pinigines lėšas pervedus į ieškovo banko sąskaitą, esančią AB SEB bankas, su juo netrukus susiekė SEB banko atstovas ir pasiūlė ieškovui investuoti į SEB parinktas investavimo priemones. Atsakovui teikiant pasiūlymus dėl investavimo, ieškovas aiškiai nurodė, kad jam priimtina tik tokia investicija, kuri garantuoja, jog ieškovas neabejotinai galės atsiimti visus investuotus pinigus, t. y. atgaus visas pradines investicijas. 2007 m. spalio 2 d. šalys sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį Nr. IPVK-03-20071002-091/0091 (toliau – Konsultavimo sutartis). Vadovaudamasis Konsultavimo sutartimi atsakovas ieškovo vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį. Be kitų portfelyje esančių investavimo produktų atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. nupirko 5275 GILD Arbitrage Risk Capital fondo (toliau – GILD) vienetų, kurių vertė įskaitant atsakovui tenkantį komisinį mokestį yra 144 089,68 EUR. Nei teikdamas investavimo rekomendaciją dėl GILD vienetų, nei prieš pirkdamas juos atsakovas neatskleidė jokios informacijos apie GILD ar apskritai tokio tipo užsienyje registruotų fondų rizikingumą, nors atsakovas žinojo, kad tokio tipo fondų vienetų išpirkimas gali būti stabdomas, ribojamas. Praėjus daugiau negu metams po investavimo pradžios ieškovas iš atsakovo atstovų sužinojo, kad 2008 m. lapkričio mėn. GILD valdantys subjektai priėmė sprendimą sustabdyti prekybą GILD vienetais, t. y. neišpirkti jų iš investuotojų. 2009 m. sausio 30 d. atsakovas informavo ieškovą el. laišku, kad GILD ketina atnaujinti prekybą ir nurodė, jog galima teikti prašymus dėl GILD išpirkimo, bet kartu rekomendavo neskubėti ir visgi neteikti prašymų dėl išpirkimo. Nepaisant šio pranešimo, GILD vienetai nebuvo išpirkti ir jų vertė šiai dienai lygi 0 EUR. Atsakovui buvo žinoma, jog ieškovo investavimo tikslas buvo saugi investicija, todėl ieškovas visiškai pagrįstai tikėjo, jog atsakovas siūlo patikimus, saugius ir garantuotus taupymo investicinius vienetus. Nepaisant to, atsakovas suteikė ieškovui investavimo rekomendaciją investuoti į GILD ir ieškovo vardu nupirko GILD vienetus žinodamas, jog GILD pagal savo riziką yra netinkamas investicinis produktas ieškovui ir ieškovui to neatskleidė. Žinodamas minėtą informaciją, ieškovas niekada nebūtų investavęs į tokius vienetus. Ieškovas yra neprofesionalus klientas, vartotojas, todėl jam taikomi padidinti apsaugos reikalavimai. Nutylėjęs ieškovui reikšmingą informaciją, atsakovas pažeidė savo sutartines pareigas, sutartines investavimo paslaugas teikė netinkamai, nesilaikydamas įstatymuose numatytų reikalavimų tokių paslaugų teikimui. Ieškovas de facto yra netekęs visų į GILD investuotų piniginių lėšų, kas laikytina atsakovo jam padaryta žala. Į žalą įskaičiuotinas ir 1,5 procentų į GILD vienetus investuotos sumos, sumokėtos atsakovui kaip komisinis mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 20,12 Lt pašto išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pagal Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies nuostatas įsipareigojo pirkti bei parduoti vertybinius popierius ir kitas finansų priemones tik gavęs tinkamai pateiktą ieškovo pavedimą, neprisiėmė jokių finansinių įsipareigojimų ir garantijų dėl ieškovo priimtų sprendimų, remiantis atsakovo suteiktomis konsultacijomis, o ieškovas patvirtino, jog atsakovas jį supažindino ir jis prisiėmė vertybinių popierių ir kitų finansų priemonių kainų kitimo riziką. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra verslininkas, iki sprendimo dėl GILD vienetų pirkimo jau buvo susidūręs su investicinių priemonių pirkimu, todėl neprofesionaliu investuotoju jis gali būti laikomas tik su išlygomis. Teismas nustatė, kad, sudarius Privačios bankininkystės sutartį, ieškovui tapo žinoma, jog gali rinktis tarp investicijų portfelio valdymo būdų, t. y. valdymo patikėjimo pagrindais arba valdymo konsultavimo pagrindais, kurie skiriasi savo vykdymo būdais bei šalių prisiimama rizika. Pažymėjo, kad atsakovas teikė ieškovui konsultavimo dėl investavimo paslaugas. Atkreipė dėmesį, jog Investavimo strategijoje buvo išskirta, kad kapitalo vertė, investuoto į mažos ir vidutinės rizikos investicijas, gali sumažėti, taigi ieškovas pasirinko ne 100 procentų investuotos sumos grįžimo strategiją, bet strategiją, kuriai priimtina atitinkama rizika. Teismas pažymėjo, kad Investicijų portfelio paskirstymo planuose, teiktuose atsakovo ieškovui, aiškiai buvo įvardyta, jog siūlomų įgyti investicinių produktų pelningumas yra paskaičiuotas remiantis praeities rezultatais, o pastarieji negarantuoja atitinkamo investicijų pajamingumo ateityje. Konstatavo, jog rizika, kad fondo investiciniai vienetai gali būti neišperkami, yra būdinga visiems investiciniams fondams, o ne tik GILD Arbitrage fondo platintiems GILD vienetams. Sprendė, kad atsakovo galimai ieškovui neatskleista informacija dėl to, jog egzistuoja rizika, kad GILD vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas, nėra ypatinga ir susijusi išimtinai su GILD vienetų rizikingumu. Teismas padarė išvadą, jog GILD vienetų išpirkimo 2008 metų antroje pusėje sustabdymas buvo susijęs su pasaulinės ekonominės krizės padariniais. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog atsakovas savo įsipareigojimus pagal Konsultacijų sutartį vykdė tinkamai, o jo pateiktos konsultacijos, remiantis kuriomis ieškovas rinkosi investavo priemones, atitiko jų teikimo metu buvusias ekonomines sąlygas, atspindėjo realius investicinių produktų rezultatus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra verslininkas, sprendė, jog jam yra žinoma bei suprantama bankroto ir nemokumo rizika versle, o GILD Arbitrage fondo teisė sustabdyti GILD vienetų išpirkimą nebuvo išskirtinė lyginant su kitais fondais. Pažymėjo, kad ieškovui atsakovo pateikta informacija apie GILD vienetų pajamingumą atitiko realius jų rezultatus, ieškovas savo pasirinkimu formavo investicinio portfelio turinį, atsakovas negalėjo numatyti GILD vienetų išpirkimo sustabdymo. Padarė išvadą, jog atsakovas ieškovui konsultacijas suteikė laikydamasis jo veiklai keliamų profesionalumo standartų. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę konsultavimo pagrindais santykiai reiškė, kad būtent pats ieškovas yra atsakingas už savo investicinio portfelio valdymą. Konstatavo, kad ieškovui kas mėnesį buvo teikiamos ataskaitos apie įsigytų GILD vienetų finansinius rodiklius, taigi ieškovas žinojo apie GILD vienetų vertės kitimą. Faktas, jog atsakovas 2009 m. sausio 30 d. pavėluotai pranešė ieškovui apie galimybę išsipirkti GILD vienetus, šiuo atveju yra nereikšmingas, nes GILD vienetų fondas bet kuriuo atveju neišpirkinėjo. Dėl nuostolių galimumo pažymėjo, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad ieškovo turimų GILD vienetų vertė iki 2014 m. spalio mėnesio, kai vienetai bus išperkami pasibaigus fondo veiklos laikotarpiui, nepakis, t. y. neišaugs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nustatęs, kad ieškovas neprofesionaliu klientu gali būti tik su išlygomis, teismas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 20 dalį, kurioje imperatyviai nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas neprofesionaliu klientu.
2. Teismas netinkamai aiškino minėto įstatymo 22 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis bei jų pagrindu priimtų poįstatyminių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias banko pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientams visą reikiamą informaciją apie investavimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bankas neatliko neteisėtų veiksmų. Bankas žinojo apie ieškovo pageidavimą saugiai investuoti turimas lėšas ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui, tačiau neatskleidė apie investavimo į GILD fondo vienetus rizikos. Taigi banko pasiūlytos finansinės priemonės absoliučiai neatitiko kliento tikslų ir interesų. Bankas iki pat GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo ieškovui nepateikė GILD fondo prospekto. Lietuvos bankas, ištyręs byloje kilusį ginčą, nurodė, kad bankas nesiėmė pakankamų priemonių surinkti išsamią informaciją apie ieškovo investavimo žinias ir patirtį.
3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika aiškinant bankų civilinės atsakomybės principus.
4. Teismas pažeidė bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų pagrįstumo vertinimo taisykles bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Būtent bankas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė investavimo konsultacijų ir rekomendacijų investavimo klausimais teikimo reikalavimus bei tinkamai atskleidė ieškovui visą informaciją.
5. Konsultavimo sutarties 4.2 dalies nuostatos prieštarauja imperatyviai CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto normai, todėl teismas ex officio privalėjo nuspręsti, kad nėra teisinio pagrindo minėtomis nuostatomis vadovautis.
6. Teismas nepagrįstai rėmėsi ekonominio nuosmukio aplinkybe, kadangi ekonominis nuosmukis neturi jokios įtakos vertinant banko pareigų vykdymą 2007 metais konsultuojant ieškovą ir teikiant jam informaciją apie rekomenduojamų įsigyti finansinių priemonių rizikas. Ieškovas banko atsakomybę kildina iš to, kad ieškovas nebuvo informuotas, kad apskritai egzistuoja tokia tikimybė, jog GILD fondo vienetų išpirkimas dėl kokių nors aplinkybių gali būti sustabdytas ar net nutrauktas.

              Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

              1. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę portfelio valdymo konsultavimo santykiai, kai yra siekiama pasiekti apibrėžtoje ir sutartoje investavimo strategijoje numatytų tikslų. Vertinant, ar investicija į GILD fondo vienetus atitinka kliento investavimo tikslus ir norimą prisiimti investavimo riziką, turi būti vertinamas viso investicinio portfelio tinkamumas klientui, jo investavimo tikslams ir norimai prisiimti rizikai, o ne atskirai kiekvienos į investicijų portfelį įtrauktos finansinės priemonės. Ieškovo portfelyje GILD fondo vienetai buvo rizikingesnė finansinė priemonė, kuri turėjo didesnę investicinę grąžą.

              2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad GILD fondo vienetai visiškai neatitiko jo investavimo tikslų, nurodytų 2007 m. lapkričio 5 d. Konsultavimo anketoje. Nurodyta anketa pasirašyta mėnesiu vėliau, nei bankas buvo pateikęs ieškovui investavimo pasiūlymą. Bankas konsultavo ieškovą ir teikė jam 2007 m. spalio 10 d. investavimo pasiūlymą, remdamasis 2007 m.  spalio 2 d.  sutarta investavimo strategija Konsultavimo sutartyje.

              3. Apeliantas su banku sudarė Konsultavimo sutartį, o ne Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį. Taigi bankas įsipareigojo pirkti ir parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktą kliento pavedimą, t. y. galutinį sprendimą dėl investavimo priimdavo pats klientas. Ieškovas pasirinko investicijų portfelio valdymą konsultavimo pagrindais, kadangi pats siekė aktyviai dalyvauti investicijų portfelio formavime ir pats priimti sprendimus.

              4. Nors ieškovas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymo galimybę, tačiau Tikslinio patikrinimo akte nurodyta, jog tokia rizika yra būdinga visiems investiciniams fondams. Be to, ieškovas buvo patvirtinęs, kad turi žinių apie investavimą.

              5. Ieškovo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-723/2011 negali būti remiamasi šioje byloje, kadangi iš esmės nesutampa faktinės bylos aplinkybės. Nurodytoje byloje buvo vertinamos aplinkybės, kad klientams indėlio sertifikatai buvo siūlomi kaip analogija indėliams, t. y. aiškiai neatskleidžiant prisiimamos investicijos į indėlio sertifikatus, kurie nėra draudžiami indėlio draudimu, rizikos. Nors bankai turi būti ypatingai atidūs ir rūpestingi, tačiau atsakomybė kyla tik esant neteisėtiems veiksmams.

              6. Teismas nepadarė išvados, kad ieškovas yra laikytinas profesionaliu investuotoju, tačiau norėjo pabrėžti, kad ieškovas yra asmuo, turintis bendrą suvokimą apie verslą ir versle prisiimamą riziką.

              7. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, taip pat pagrįstai rėmėsi ekonominio nuosmukio aplinkybe.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar atsakovas AB SEB bankas yra atsakingas dėl ieškovui V. B. atsiradusių nuostolių, investavus jo pinigines lėšas į GILD Arbitrage Risk Capital fondą. Ieškovas nurodė, kad bankas, teikdamas investavimo konsultaciją ieškovui, nei sudarydamas ir siūlydamas ieškovui konkrečių finansinių priemonių įsigijimo investicinius portfelius, nei prieš perkant GILD fondo vienetus, neatskleidė ieškovui informacijos, kad GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti nutrauktas ar sustabdytas, ir ieškovas neturės galimybės atsiimti investuotų piniginių lėšų, kurias pageidavo investuoti tik iki 3 metų laikotarpiui.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išmintis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). Pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad finansų tarpininkas, teikdamas klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi garbingai, sąžiningai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų (Lietuvoje ši nuostata perkelta atitinkamai į Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 1 dalį). Tos pačios direktyvos 19 straipsnio 3 dalis finansų tarpininkui numato pareigą esamiems ir būsimiems klientams suprantama forma pateikiama atitinkama informacija apie: investicinę įmonę ir jos paslaugas; finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas (tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas priemones arba konkrečiomis investavimo strategijomis), kad jie galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Tokia pat nuostata įtvirtinta FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis, skaitoma kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtina finansų tarpininko pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, tame tarpe ir informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. ir atsakovas AB SEB bankas 2007 m. liepos 16 d. sudarė privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 110, 112), pagal kurios 3.1.3.2. punktą ieškovas įgijo teisę gauti atsakovo teikiamas investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais (bankas konsultuoja klientą dėl jo turto valdymo, o sprendimus dėl konkrečių veiksmų ir/ar operacijų priima pats klientas) paslaugas. Remdamasis minėta sutartimi, atsakovas 2007 m. liepos 22 d. pateikė ieškovui pasiūlymą dėl vidutinės ir aukštos rizikos investicijų portfelio plano (t. 1, b. l. 20), o 2007 m. rugpjūčio 27 d., atsižvelgdamas į ieškovo išreikštus pageidavimus, atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano (t. 1, b. l. 29). Šalys 2007 m. spalio 2 d. pasirašė investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal individualią ieškovo investavimo strategiją teikti konsultacijas ieškovui dėl jo investuojamo turto valdymo ir kitais su investavimu susijusiais klausimais, pirkti bei parduoti vertybinius popierius tik gavęs tinkamai pateiktą ieškovo pavedimą (Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 3.1., 3.2 p.) (t. 1, b. l. 43-47). Pagal Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.1. punktą, teikdamas konsultacijas dėl atsakovo investuojamo turto valdymo, atsakovas įsipareigojo veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos ieškovui. Pagal Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.2.1 punktą ieškovas patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo atsakovas žodžiu supažindino ir informavo jį apie galimą su investuojamo turto valdymu susijusią riziką, ir ieškovas prisiima vertybinių popierių  ir kitų finansų priemonių kainų kitimo riziką, kuri yra susijusi dėl besikeičiančios situacijos rinkoje ir kurių atsakovas negali nei įtakoti, nei iš anksto apie jas žinoti.

Konsultavimo sutarties priede Nr. 1 Investavimo strategija šalys numatė, kad atsakovas teikdamas ieškovui konsultacijas dėl investavimo pirmenybę teiks mažos ir vidutinės rizikos investicijoms, priimant, kad investuoto kapitalo vertė gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti, priimtina portfelio vertės svyravimo rizika 8-12 proc. per metus (t. 1, b. l. 47). 2007 m. spalio 10 d. atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano, prie pasiūlymo buvo pateiktas ir investicijų portfelio paskirstymo planas (t. 1, b. l. 36-42). Minėtame pasiūlyme nurodyta, kad šis investicijų portfelio paskirstymo planas parengtas atsižvelgus į šalių susitikimo metu ieškovo išsakytus pageidavimus dėl siekiamos investicijų grąžos ir toleruotinos rizikos, siūlomas investavimas 2-3 metų laikotarpiui. Atsakovo teiktame investicijų portfelio paskirstymo plane pažymėta, kad GILD fondas yra apribotos rizikos fondas, šio fondo vidutinė metinė investicijų grąža nuo 2001 metų siekia 25 procentus, tuo tarpu fondo vertės svyravimų ribos – vos 8 procentai. Informacija, kad šio fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, nei atsakovo teiktame pasiūlyme dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano, nei investicijų portfelio paskirstymo plane nebuvo pateikta.

Fizinio asmens konsultavimo anketoje, užpildytoje 2007 m. lapkričio 5 d., ieškovas pažymėjo, kad neturi piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas patirties, finansinių priemonių anksčiau nėra pirkęs, investicijų tikslas yra sutaupyti pinigų, santaupos turi būti apdraustos, ir kad jam yra nepriimtina investicinio portfelio vertės sumažėjimo rizika nei investavimo termino baigoje nei bet kuriuo investavimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 55-56). 2007 m. lapkričio 16 d. ieškovas užpildė dar vieną Finansinių priemonių tinkamumo anketą, kurioje nurodė, jog turi piniginių lėšų investavimo į finansines rinkas patirties (t. 1, b. l. b. l. 75-79). Šalys 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pavedimą sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įgijimo (t. 1, b. l. 48-54). Vadovaudamasis Konsultavimo bei Vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartimis, atsakovas ieškovo vardu nupirko įvairių taupymo investavimo priemonių ir suformavo investicijų portfelį, tarp kitų investavimo produktų atsakovas 2007 m. lapkričio 30 d. ieškovo pavedimo pagrindu (t. 1, b. l. 57), 2007 m. gruodžio 20 d nupirko 5275 GILD fondo vienetų už 142 000 EUR (t. 1, b. l. 58). Praėjus daugiau negu metams nuo investavimo pradžios, t. y. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir atsakovo nurodytais duomenimis, jų vertė šiuo metu yra 0 EUR (t. 1, b. l. 62, 66).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad finansų tarpininko profesinis rūpestingumas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas, finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D., J. D. v. UAB ,,Finasta Asset Management“, bylos Nr. 3K-3-10/2014). Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005).

Bylos duomenys patvirtina ieškovo argumentus, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo pageidavimą saugiai investuoti turimas lėšas ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui jau nuo 2007 m. liepos mėnesio, kadangi atsakovas ieškovui siuntė 2007 m. liepos 22 d. pasiūlymą dėl vidutinės ir aukštos rizikos investicijų portfelio plano 2-3 metų investavimo laikotarpiui, tačiau ieškovui pageidaujant, 2007 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl žemos ir vidutinės rizikos investicijų portfelio plano tokiam pat investavimo laikotarpiui. Tokios pat rizikos ir investavimo laikotarpio investicijų portfelio planas atsakovo buvo pateiktas ir 2007 m. spalio 10 d. Nei viename iš atsakovo siųstų pasiūlymų nebuvo pateikta informacija apie investavimo į GILD fondo vienetus ar kitus investicinius fondus rizika, t. y., kad pasibaigus 3 metų investavimo laikotarpiui, ieškovas gali neatgauti investuotų pinigų dėl to, kad GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas. Kad apie GILD fondo vienetų išpirkimo galimą sustabdymą ieškovas nebuvo informuotas patvirtino ir atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 220). Taip pat Lietuvos Bankas 2012 m. kovo 27 d. rašte nurodė, kad tikslinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, jog atsakovas ieškovui buvo pateikęs dokumentą ,,Bendra informacija apie finansines priemones ir su jomis susijusią riziką“, kuriame nėra pakankamai detaliai aprašyti investicinių fondų vienetai, kaip viena iš finansinių priemonių: nėra paminėtos investicinių fondų vienetų ir investicinių fondų rūšys bei atskiroms investicinių fondų vienetų ir investicinių fondų rūšims būdinga rizika (t. 1, b. l. 80-82). Nors Vertybinių popierių komisijos Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. akte Nr. 6V-9 nurodyta, kad rizika, jog fondo investiciniai vienetai gali būti neišperkami, yra būdinga visiems investiciniams fondams, o ne tik GILD Arbitrage fondo platintiems GILD vienetams, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nereiškia, kad tokios informacijos atsakovas neprivalėjo ieškovui suteikti, kad ieškovas, įvertinęs informaciją apie galimas rizikas, galėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl investavimo.

Kaip minėta, Finansinių priemonių rinkos įstatymas atsakovą, teikiantį klientui investicines paslaugas, įpareigoja veikti geriausiomis klientui sąlygomis, teikti aiškią ir teisingą informaciją, kad klientas galėtų suprasti siūlomų investicijų priemonių esmę bei joms būdingą riziką (FPRĮ 22 str. 1, 2 d.). Nors pagal Konsultavimo sutartį sprendimus įsigyti finansines priemones priėmė pats ieškovas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, teikianti investicines paslaugas, suteikdamas ieškovui investicinę paslaugą, veikė neapdairiai ir neprofesionaliai, nesuteikė ieškovui informacijos apie tai, kad GILD fondo vienetų išpirkimas bet kuriuo metu gali būti sustabdytas, t. y. netinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 4 dalies 2 punkte nustatytas pareigas teikiant klientui investicines paslaugas ir investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais Konsultavimo sutarties bendrosios dalies 4.1 p. sąlygas veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos ieškovui, dėl to atsakovui taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.256 str. 4 d.).

Bylos duomenimis nepaneigti ieškovo argumentai, kad jis yra neprofesionalus investuotojas, neturintis investavimo patirties, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra verslininkas, užsiimantis statybų verslu, ir jam turi būti žinoma ir suprantama nemokumo rizika versle, todėl turėjo ir galėjo suvokti, kad kaip investuojant į bendrovių akcijas, taip ir į fondų vienetus, yra prisiimama kaip ir akcijų eminento, taip ir fondo mokumo rizika. Todėl ieškovas, priimdamas sprendimą investuoti 142 000 EUR į GILD fondo vienetus, turėjo suprasti apie galimą fondo mokumo riziką arba kreiptis į atsakovą dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, tačiau nesiimdamas šių priemonių, ieškovas, kaip investuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai, todėl atsakovo atsakomybė mažintina iki 50 procentų (CK 6.248 str. 4 d.).

Žala yra asmens turto netekimas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip minėta, atsakovas ieškovo pavedimo pagrindu 2007 m. gruodžio 20 d nupirko 5275 GILD fondo vienetų už 142 000 EUR. 2008 m. lapkričio mėn. GILD vienetų išpirkimas buvo sustabdytas ir jų vertė šiuo metu yra 0 EUR. Byloje nėra pateikta duomenų, kad GILD vienetų išpirkimas būtų atnaujintas. Dėl to ieškovas negalėdamas parduoti fondo vienetų, tokiu būdu atgauti investuotų pinigų, patiria žalą. Be to, net ir galėdamas parduoti fondo vienetus, ieškovo patirtos žalos dydis nepakistų, nes jie tapo beverčiais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad dėl atsakovo netinkamai suteiktos investavimo paslaugos nukentėjo ieškovo turtiniai interesai, ieškovas neteko 142 000 EUR sumokėtų už GILD vienetų bei 2 089,68 EUR mokesčio, sumokėto atsakovui už suteiktas paslaugas (CK 6.247 str.). Nustačius, kad dėl žalos atsiradimo 50 proc. yra kaltas ir pats ieškovas, atsakovo ieškovui padaryta žala sudaro 248 756,50 Lt (144 089,68 EUR / 2).

Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkinamas ir jo reikalavimas už priteistą sumą priteisti jam penkių procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, atitinkamai keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį yra sumokėjęs 8 976 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 95) ir tokio pat dydžio žyminį mokestį už apeliacinį  skundą (t. 2, b. l. 7). Taip pat ieškovas pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 5 910,27 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 172, 205). Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovo priteistina 8 976 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 2 955,14 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso 11 931,14 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB SEB banko (j.a.k 112021238) 248 756,50 Lt (du šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt šešis litus, 50 ct) žalai atlyginti, 11 931,14 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus trisdešimt vieną litą, 14 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (248 756,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.