Civilinė byla Nr. B2-2082-259/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00294-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2.; 3.4.2.8.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. L. skundą suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai individualiai įmonei „Gilaba“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, dėl bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. L. skunde prašo panaikinti BIĮ „Gilaba“ 2016-05-13 kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo nutarta: „Pardavinėti G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ be varžytynių: laisvu pardavimu 1 savaitę už ne mažesnę nei 651,00 Eur sumą“ (toliau – Nutarimas).

Skunde nurodoma, kad G. L., siekdamas apginti savo, kaip bankrutavusios įmonės savininko teises, ginčija minėtą Nutarimą, nes juo buvo sprendžiama dėl G. L. asmeninio turto (reikalavimo teisės) realizavimo ir tai turi tiesioginę reikšmę G. L., kaip BIĮ „GILABA“ savininkui, savo turtu atsakančiam už įmonės skolas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas Nutarimas dėl G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisės į RUAB „Vespila“ pardavimo ir jo tvarkos nustatymo yra neteisėtas, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia BIĮ „GILABA“ savininko G. L. teisėtus interesus. G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisė į RUAB „Vespila“ yra perleista trečiajam asmeniu V. R. dar 2016-02-25 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Tai reiškia, kad skundžiamu Nutarimu buvo nuspręsta pardavinėti faktiškai neegzistuojantį G. L. turtą. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.), todėl šiuo atveju ginčijamas Nutarimas yra negaliojantis ir naikintinas dėl materialinio turinio neteisėtumo. G. L. 2016-05-04 prieš kreditorių susirinkimą, kuriame metu buvo priimta skundžiamas nutarimas, informavo BIĮ “Gilaba” administratorių, kad G. L. neturi reikalavimo teisių į RUAB “Vespila”, nes tokias teises yra perleidęs. Tačiau administratorius ir kreditoriai visiškai nekreipė į tai dėmesio ir vis vien sprendė dėl realiai neegzistuojančios reikalavimo teisės pardavimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administratorius nėra besąlygiškai saistomas kreditorių susirinkimo nutarimų, t. y. kreditorių susirinkimas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius - tokių pavedimų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Todėl ir šiuo atveju, turint informacijos apie įvykusį G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisės perleidimą, iš 2016-05-13 vykusio BIĮ „Gilaba“ kreditorių susirinkimo darbotvarkės turėjo būti išbrauktas klausimo, dėl G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisė į RUAB „Vespila“ pardavimo, svarstymas. Pareiškėjo nuomone, dėl pirkimo-pardavimo sandorio dalyko realaus neegzistavimo, ginčijamas Nutarimas yra niekinis ir negaliojantis, todėl yra naikintinas, kaip pažeidžiantis imperatyvias teisės normas, prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams bei pažeidžiantis G. L. teisėtus interesus.

Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo BIĮ „Gilaba“ bankroto administratorė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

1. G. L. negalėjo perleisti savo turto be kreditorių susirinkimo sutikimo. CK 2.50 str. 4 d. įtvirtina, jog už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, atsako juridinio asmens dalyvis. Remiantis CK 2.45 str. juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju yra laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą. Taigi, įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto šios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iš šios įmonės savininko turto.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p. įtvirtina, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui visojo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju G. L. yra bankrutavusios IĮ „GILABA“ savininkas, taigi, jis subsidiariai atsako už BIĮ „GILABA“ prievoles savo turtu. Akivaizdu, jog bankroto proceso metu jis buvo įpareigotas per teismo nustatytą terminą pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant šiai situacijai aktualią 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ skolą. Tačiau kaip matyti iš kreditorių susirinkimo protokolo, BIĮ „GILABA“ administratorius 2016-04-08 gavo kreditoriaus UAB „Aksa Holdings“ pranešimą, jog BIĮ „GILABA“ savininkas G. L. turi 651,14 Eur turtinę teisę į RUAB „Vespila“, apie kurią iki šio momento nebuvo žinoma. Administratorius 2016-04-13 išsiuntė prašymą G. L. iki 2016-04-18 pateikti duomenis, kokiu pagrindu susidarė reikalavimo teisė į RUAB „Vespila“ bei pridėti reikalavimo teisę pagrindžiančius dokumentus. Per nustatytą terminą G. L. nepateikė jokio atsakymo ir tik 2016-05-04 kreipėsi į Administratorių, informuodamas, jog reikalavimo teisę RUAB „Vespila“ restruktūrizavimo byloje yra tariamai perleidęs, tačiau tai pagrindžiančius įrodymus (reikalavimo perleidimo sutartį) pateikė tik 2016-05-27 kartu su skundu dėl BIĮ „GILABA“ 2016-05-13 priimto kreditorių susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo. Atsižvelgiant į tokią susiklosčiusią situaciją, kyla abejonių dėl G. L. veiksmų teisėtumo, kadangi jis buvo informuotas tiek apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tiek apie faktą, jog Administratoriui yra žinoma apie turimą reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“. Taigi, žinodamas tokias aplinkybes G. L., siekdamas sumažinti gresiančios atsakomybės ribas, turėjo visas palankias sąlygas suklastoti reikalavimo perleidimo sutartį bei sudaryti ją atgaline data. Aplinkybė, jog G. L. į turimo turto sąrašą neįtraukė aptariamos reikalavimo teisės bei Administratoriui paprašius nesuteikė detalios informacijos, tik patvirtina faktą, jog G. L. galimai siekė nuslėpti reikalavimo teisės buvimą.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą individualiai įmonei yra apribojama ir įmonės savininko disponavimo jo turimu turtu teisė patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir bankroto bylos administravimo apimtimi. ĮBĮ 33 str. nustato bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarką. Šioje normoje reglamentuojama reikalavimo teisės pardavimo (perleidimo) tvarka, nurodant, jog kitas turtas (įskaitant reikalavimo teises), neviršijantis 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad būtent kreditorių susirinkimas sprendžia, kokia tvarka ir už kokią kainą turi būti parduodama reikalavimo teisė. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas, priskirdamas turto pardavimo tvarkos bei kainos nustatymą kreditorių susirinkimo kompetencijai, siekė įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kurio pagrindu bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir perdavimo tvarka geriausiai atitiktų visų įmonės kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti savo finansinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju G. L., būdamas subsidiariai atsakingas už BIĮ „GILABA“ prievoles, elgėsi neatidžiai, neapdairiai bei nerūpestingai trečiajam asmeniui perleisdamas turimą reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ skolą. Jis ne tik nepranešė Administratoriui apie turimą reikalavimo teisę, bet ir savavališkai ją perleido trečiajam asmeniui be kreditorių susirinkimo sutikimo. G. L., prieš atlikdamas veiksmus susijusius su turimo turto pardavimu ar perdavimu, privalėjo apie tai informuoti kreditorių susirinkimą ir tik gavęs jo sutikimą perleisti turimą reikalavimą trečiajam asmeniui. Taigi, šiuo atveju G. L., privalėdamas subsidiariai atsakyti už BIĮ „GILABA“ prievoles, nesilaikė jam priklausančio turto pardavimo tvarkos, todėl pažeidė imperatyvias įstatymo normas, kuriomis siekiama apsaugoti bankrutavusios įmonės kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus. Esant tokiai faktinei situacijai, administratorius kreipsis į teismą dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

2. Kreditorių susirinkimas turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimo teisės pardavimo tvarką. ĮBĮ 33 str. reglamentuoja reikalavimo teisės pardavimo (perleidimo) tvarką. Minėto straipsnio 1 d. 2 - 3 p. įtvirtina, jog kitas turtas (įskaitant reikalavimo teises), neviršijantis 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. LR Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nustatė bazinės socialinės išmokos dydį - 38 Eur. Taigi, aptariamu atveju yra akivaizdu, jog G. L. priklausančios reikalavimo teisės suma, t. y. 654,14 Eur, neviršija leidžiamos 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas, naudodamasis jam įstatymo suteikta diskrecijos teise, galėjo savo nuožiūra nuspręsti dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos, t. y. parduoti 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ iš varžytynių ar be varžytynių.

Skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus pareiškėjo G. L. skundą ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, jog 2011-04-08 Kauno apygardos teismo nutartimi IĮ „Gilaba“ yra iškelta bankroto byla. Bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimas pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą „Pardavinėti G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ be varžytynių: laisvu pardavimu 1 savaitę už ne mažesnę nei 651,00 Eur sumą“ (b. l. 9-16). Iš byloje esančios Reikalavimo teisių perleidimo sutarties turinio (b. l. 6-8) matyti, jog 2016-02-25 G. L. ir V. R. sudarė  reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria G. L. perleido pirkėjui V. R. už šalių susitarimu nustatytą konfidencialią kainą G. L. turimą reikalavimo teisę į UAB „Vespila“ 651,14 skolą. Esant šiai nustatytai aplinkybei, teismas sutinka su pareiškėjo G. L. skundo argumentu, jog 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „Pardavinėti G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ be varžytynių: laisvu pardavimu 1 savaitę už ne mažesnę nei 651,00 Eur sumą“ nesukelia teisinių pasekmių, kadangi tokios turtinės teisės G. L. 2016-05-13 dienai neturėjo, nes ją yra perleidęs 2016-02-25 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Todėl skundžiamas BIĮ „Gilaba“ 2016-05-13 kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutarta: „Pardavinėti G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ be varžytynių: laisvu pardavimu 1 savaitę už ne mažesnę nei 651,00 Eur sumą“ panaikintinas (CK 1.5 str., 6.3 str. 4 d.).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, neanalizuoja ir nepasisako dėl suinteresuoto asmens BIĮ „Gilaba“ bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras išdėstytų  atsiliepime į skundą argumentų, jog G. L. negalėjo perleisti savo turto be kreditorių susirinkimo sutikimo, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą individualiai įmonei yra apribojama ir įmonės savininko disponavimo jo turimu turtu teisė; jog G. L. galimai siekė nuslėpti reikalavimo teisės buvimą, jog kreditorių susirinkimas, naudodamasis jam įstatymo suteikta diskrecijos teise, galėjo savo nuožiūra nuspręsti dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos, kadangi jie nepaneigia skundo faktinio pagrindo. Minėti suinteresuoto asmens atsiliepimo motyvai galėtų būti svarbūs pastarajam įstatymo nustatyta tvarka ginčijant  šioje nutartyje minėtą reikalavimo teisių perleidimo sandorį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 str., Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p., 24 str. 5 d., 36 str. 2 d.,

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. L. skundą dėl bankrutavusios individualios įmonės „Gilaba“ 2016 m. gegužės 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo tenkinti.

Panaikinti BIĮ „Gilaba“ 2016-05-13 kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo nutarta: „Pardavinėti G. L. 651,14 Eur reikalavimo teisę į RUAB „Vespila“ be varžytynių: laisvu pardavimu 1 savaitę už ne mažesnę nei 651,00 Eur sumą“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                           Arvydas Žibas