Civilinė byla Nr. 2S-1348-302/2011
Procesinio sprendimo kategorijos 128.17; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:
Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Siamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutarties, kuria išieškota skola, civilinėje byloje pagal kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui UAB „Siamas“ (skolininkui ir įkeisto turto savininkui).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas (kreditorius) Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš suinteresuoto asmens skolininko ir įkeisto turto savininko UAB „Siamas“ nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2007-03-09 sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo.
Nurodė, kad skolininkas UAB „Siamas“ užtikrindamas iki 2008-12-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070020307, 2007-07-25 įregistruotu Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui Vilniaus miesto savivaldybei jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 184,95 kv.m. ploto sporto mokyklą, unikalus Nr. 1094-0338-4014; 36,88 kv. ploto ūkio pastatą, unikalus Nr. 1094-0338-4025; kiemo statinius (tvora su vartais, asfalto danga, šaligatvis), unikalus Nr. 1094-0338-4046. To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui UAB „Siamas“ kilnojamojo turto įkeitimo lakštu Nr. 01220070020302, 2007-07-25 įregistruotu Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui Vilniaus miesto savivaldybei skolininkui nuosavybės teise priklausančią žemės nuomos teisę į 0,1667 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0031-0286, kylančią iš 2007-06-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N0172007-781.
Hipoteka ir įkeitimu užtikrinta prievolė – 2007-03-09 sutartis Nr. 12-10-22 dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo – suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta. Skolą sudarė 630 759,59 Lt negrąžintos skolos, 11 096 Lt nesumokėtų palūkanų, 382 379,54 Lt delspinigių. Iš viso: 1 024 235,13 Lt ir 10 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-07-28 nutartimi kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės prašymą patenkino, areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką UAB „Siamas“, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Išaiškino daiktų savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis netenka teisės perleisti juos kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkei (įkeistų daiktų savininkei) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikiant hipotekos lakšto originalą.
Pareiškėjas (kreditorius) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas parduoti iš varžytynių Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-07-28 nutartimi areštuotą skolininkui priklausantį turtą, taip pat prašė . Nurodė, kad skolininkas įspėjime nustatytu terminu skolos pareiškėjui nesumokėjo, įkeisto kilnojamojo turto neperdavė.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš UAB „Siamas“ – 630 759,59 Lt negrąžintos skolos, 11 096 Lt nesumokėtų palūkanų, 382 379,54 Lt delspinigių, viso: 1 024 235,13 Lt ir 10 Lt įspėjimo įteikimo išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius bei kilnojamąjį turtą. Priverstinai pardavė iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius UAB „Siamas“ (sporto mokyklą, ūkio pastatą, kiemo statinius). Areštavo ir perdavė kreditoriaus žinion įkeistą kilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį UAB „Siamas“ – žemės nuomos teisę į 0,1667 ha ploto žemės sklypą, esantį Saukalų g. 4, Vilniuje, kylančią iš 2007-06-22 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties.
Teismas konstatavo, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl kreditoriaus reikalavimai tenkintini priverstinai parduodant įkeistus daiktus iš varžytynių.
Suinteresuotas asmuo (skolininkas ir įkeisto daikto savininkas) UAB „Siamas“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė hipotekos institutą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovaujant šiam pareiškimui reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas kreditorius – Vilniaus miesto savivaldybė kaip juridinis asmuo neegzistuoja, jo nurodomu juridinio asmens kodu juridinių asmenų registre toks asmuo neegzistuoja, taigi toks pareiškimas negali būti pripažintas atitinkančiu bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus. Todėl kreditoriui pareiškusiam tokį pareiškimą ir jame nurodžius neegzistuojančius kreditorių identifikuojančius duomenis, toks pareiškimas teismo turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Teismas ne tik nevertino kreditoriaus prašymo išieškoti iš skolininko 0,1 proc. dydžio delspinigius pagrįstumo ir protingumo, tačiau taip pat netaikė tokiam reikalavimui ieškinio senaties, nors ir bylos duomenų akivaizdu, kad skolininkas šiuo pagrindu ginčija reikalavimą. Nors skolininkas nekvestionuoja pagrindinės skolos ir pagal teismų praktiką šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, tačiau šiuo atveju jis ginčija tik nepagrįstai apskaičiuotą ir hipotekos teismo nevertintą netesybų sumą. Taip pat nurodo, kad hipotekos teisėjas nepagrįstai netaikė sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų, nes nepagrįstai ir neteisėtai didelių netesybų išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams, iškreiptų hipotekos santykių dalyvių interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko interesus.
Apeliantas nurodo, kad šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl 2007-03-09 sutarties „dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo“ nutraukimo, ji yra sustabdyta, nes teismas kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydamas ištirti poįstatyminių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių restitucijos taikymą, atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl hipotekos skyriaus nutartis negalėjo būti priimta, o priimta negali būti vykdoma.
Pareiškėjas (kreditorius) Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nesutikdamas su atskirojo skundo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybė kaip juridinis asmuo neegzistuoja, todėl negali būti pareiškėjas šioje byloje, nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, jo subjektiškumą civiliniuose teisiniuose santykiuose patvirtina Vietos savivaldos įstatymo, CK normos. Be to, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagrįstai pateikė Vilniaus miesto savivaldybė, nes vadovaujantis Teisingumo ministro 2005-12-30 įsakymo Nr. 1R-421 „Dėl savivaldybių tarybų duomenų tvarkymo juridinių asmenų registre“ VĮ Registrų centrui buvo pavesta iš Juridinių asmenų registro išbraukti Juridinių asmenų registro objektus – savivaldybių tarybas ir pakeisti šiuos duomenis nurodant juridinio asmens savininką ar akcininką (dalyvį) vietoj juridinio asmens savivaldybės tarybos ir jos juridinio asmens kodo įrašyti atitinkamą savivaldybę ir nurodyti jos klasifikatoriaus kodą. Pagal minėtą įsakymą yra atskiras Valstybės ir savivaldybių klasifikatorius, kuriame būtent nurodytu kodu yra registruota Vilniaus miesto savivaldybė.
Atskiruoju skundu nepagrįstai keliamas netesybų dydžio pagrįstumo klausimas, kadangi atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos teisinių santykių specifiką, hipotekos skyriaus teisėjas nenagrinėja tokių klausimų, nes jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra.
Už tai, kad suinteresuotas asmuo kelia iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių pagrįstumo šioje civilinėje byloje jau buvo pasisakyta, jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, jam skirtina bauda.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo nagrinėjimo tvarką, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Atskirajame skunde keliami klausimai dėl netinkamo pareiškėjo statuso, pareiškėjo reikalavimo dėl delspinigių pagrįstumo vertinimo, taip pat nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl hipotekos teisinių santykių, nutarties priėmimo negalimumo dėl kitos nagrinėjamos bylos, todėl kolegija pasisako dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tik atskirojo skundo argumentais, nes išeiti už atskirojo skundo ribų nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas kreditorius – Vilniaus miesto savivaldybė kaip juridinis asmuo neegzistuoja, todėl pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktų priedų – atskirame Valstybės ir savivaldybių klasifikatoriuje nurodytu kodu yra registruota Vilniaus miesto savivaldybė, pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad vadovaujantis Teisingumo ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. 1R-421 „Dėl savivaldybių tarybų duomenų tvarkymo juridinių asmenų registre“ VĮ Registrų centrui buvo pavesta iš Juridinių asmenų registro išbraukti Juridinių asmenų registro objektus – savivaldybių tarybas ir pakeisti šiuos duomenis nurodant juridinio asmens savininką ar akcininką (dalyvį) vietoj juridinio asmens savivaldybės tarybos ir jos juridinio asmens kodo įrašyti atitinkamą savivaldybę ir nurodyti jos klasifikatoriaus kodą. Pagal minėtą įsakymą yra atskiras Valstybės ir savivaldybių klasifikatorius, kuriame būtent nurodytu kodu yra registruota Vilniaus miesto savivaldybė. Todėl nėra pagrindo pripažinti apelianto argumentus pagrįstais ir spręsti, kad teismo nutartis priimta neteisėtai ar nepagrįstai pagal tokio Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, pasak apelianto, nepagrįstai nevertino pareiškėjo reikalavimo dėl delspinigių pagrįstumo, taip pat netaikė tokiam reikalavimui sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, „negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010). Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti, kad hipotekos skyriaus teisėjas nepagrįstai nevertino pareiškėjo reikalavimo dėl delspinigių pagrįstumo, ieškinio senaties taikymo. Apelianto nurodytose Kasacinio teismo nutartyse išdėstytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės šiuo atveju netaikytinos nagrinėjamoje byloje, nes bylų nagrinėjimo dalykai skiriasi, jose nagrinėjami klausimai dėl hipotekos rūšies nustatymo bei patikrinimo, ar faktinis hipotekos santykių pasikeitimas teisingai įformintas pakeičiant hipotekos lakšto duomenis, ar pareiškėjo pasirinktas išieškojimo iš įkeisto turto būdas teisėtas CK normų požiūriu, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tokie klausimai nėra keliami ir apelianto cituojamos taisyklės šiuo atveju negali būti taikomos.
Atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje sprendžiamas 2007-03-09 sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo nutraukimo klausimas, ši civilinė byla yra sustabdyta, todėl skundžiama hipotekos skyriaus nutartis negalėjo būti priimta. Kolegija sprendžia, kad ši apelianto nurodoma aplinkybė teismui nebuvo kliūtis sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, todėl minėtas argumentas atmestinas.
Pažymėtina, kad kolegija nenustatė apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl svarstyti dėl baudos skyrimo jam vadovaujantis CPK 95 pagrindu nėra pagrindo.
Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo turėtos 5,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atmetus atskirąjį skundą iš apelianto nepriteistinos vadovaujantis ekonomiškumo principu, nes jų išieškojimo išlaidos viršys išieškomą sumą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė
Andžej Maciejevski