Civilinė byla Nr. e2A-1042-480/2021

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00176-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5987-1144/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. G. priteisti 95,63 Eur negrąžinto kredito, 25,27  Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3,88 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 66,93 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.), 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2h98prmn, kuria atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 80,96 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65 proc.) ir 18 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. birželio 17 d. tarp BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, BnP Finance, UAB perleido ieškovei reikalavimo teises į BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. birželio 17 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. birželio 18 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė laiko, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su akcesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsnio bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 5 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.

3.       Atsakovui A. G. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant procesinius dokumentus deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, įteikiant atsakovo motinai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovei 95,63 Eur negrąžintą kreditą, 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 5 d.), 3,88 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 66,93 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 5 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.), 5,61 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.), 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. sausio 31 d. – 82,46 Eur, 2020 m. vasario 29 d. – 79,38 Eur, 2020 m. kovo 31 d. – 76,14 Eur, 2020 m. balandžio 30 d. – 72,72 Eur, 2020 m. gegužės 31 d. – 69,12 Eur, 2020 m. birželio 30 d. – 65,32 Eur, 2020 m. liepos 31 d. – 61,31 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 57,09 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 52,64 Eur, 2020 m. spalio 31 d. – 47,95 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. – 43 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. – 37,79 Eur, 2021 m. sausio 31 d. – 32,29 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 26,50 Eur, 2021 m. kovo 31 d. – 20,39 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. – 13,95 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. – 7,16 Eur), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (lot. nuo sudarymo momento) 2019 m. gegužės 31 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-2h98prmn bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; likusią ieškinio dalį atmetė.

5.       Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų gražinęs visą gautą kreditą, teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 95,63 Eur negrąžinto kredito.

6.       Teismui nustačius, kad atsakovas tinkamai ir laiku neįvykdė savo sutartinės prievolės, iš atsakovo priteisė ieškovei 25,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 3,88 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, jog sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka.

8.       Teismo vertinimu, ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

9.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 66,93 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo.

10.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.), t. y. 5,61 Eur (95,63 Eur negrąžinta kredito dalis × 65 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 33 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

11.       Teismas nurodė, kad sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, jog ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 65 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 65 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.).

12.       Teismas konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių.

13.       Teismas padarė išvadą, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje, todėl ieškovės prašomos priteisti 65 proc. dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį, o negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, dėl to reikalavimas priteisti 65 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

14.       Teismas laikė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

15.       Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

16.       Teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 113,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.), priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (95,63 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

17.2.       Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

17.3.       Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

17.4.       Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

17.5.       Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje.

17.6.       Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

18.       Atsakovas A. G. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

19.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo A. G. 2019 m gegužės 31 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-2h98prmn, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas): 80,96 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 65 proc.), 18 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. sausio 5 d. sutartį nutraukė. 2020 m. birželio 17 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance (toliau – ieškovė arba apeliantė). Ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

23.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (95,63 Eur) ir iki visiško kredito grąžinimo dienos, o ne pagal sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

24.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

25.       Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

26.       Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

27.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28.       Atmestini apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu.

29.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina. Teismui suformuluotu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

30.       Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. gegužės 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 65 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 65 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.

31.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 6.249 straipsnio 1 dalį), nenukrypo nuo VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo.

32.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudarė 15 Eur žyminis mokestis, kuris, apeliacinio skundo netenkinus, nepriteistinas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.