Civilinė byla Nr. e2-6456-877/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15996-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;  

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lakričio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Karolinai Šuliokienei, Agnei Ūzaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Con turus“ atstovei advokatei J. Š.,

atsakovui G. D., jo atstovui advokatui E. M.,

trečiojo asmens V. C. atstovui advokatui V. G.,

trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt atstovui L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Con turus“ ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys V. C., uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“, asociacija Pilotai.lt, Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismų sprendimų esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Con turus“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo G. D. (toliau – ir atsakovas) 2 464,35 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 464,35 Eur) nuo bylos iškėlimo (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 835,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovui pareiškus prieštaravimus 2021 m. spalio 7 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, iš G. D. ieškovei priteista 3 475,44 Eur, o trečiajam asmeniui V. C. - 1 694,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo teismas atmetė.

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino UAB „Con turus“ (užsakovė) ir trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt (vykdytojas) 2018 m. gegužės 1 d. sudarytos Lėktuvo priežiūros sutarties (duomenys neskelbtini) turinio, nenustatė angare laikomų orlaivių statymo ir asmenų, galinčių patekti į angarą, tvarkos. Taip pat teismas nesiaiškino, ar tinkamas ieškovės teisių gynimo būdas deliktinės atsakomybės pagrindu ir kas iš tikrųjų turi atsakyti pagal ieškovės pareikštą ieškinį, neišaiškino ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesinių pasekmių.

II. Ieškovės reikalavimas ir argumentai

4.       Ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus ir teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso lėktuvas BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD (lėktuvo serijos Nr. (duomenys neskelbtini), nacionalinis ir registracijos ženklai: LY-CON, toliau – ir lėktuvas, orlaivis), saugomas viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VšĮ) lėktuvų angare. 2019 m. balandžio 5 d. ieškovė informuota, kad jos lėktuvas 2019 m. balandžio 5 d. buvo apgadintas, siekiant jį iš angaro išstumti. Atsakovas, bandydamas išstumti lėktuvą, tikslu paruošti skraidymui kitą, jį apgadino, nes stūmimo metu lėktuvo galinis stabilizatorius atsirėmė į angare stovinčio sraigtasparnio vertikalų stabilizatorių.

5.       Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai neužtikrinimu. Atsakovas, veikdamas savo rizika bei traukdamas (ištempdamas) ieškovės lėktuvą iš angaro, privalėjo įsitikinti ir tinkamai įvertinti aplinkybes, ar yra pakankama manevravimo galimybė; kiek orlaivių, kokiu eiliškumu ir kokiu būdu saugiai iš angaro reikia išstumti orlaivius tam, kad iš angaro išvaryti reikalingą sraigtasparnį; kaip techniškai ir saugiai judinti iš vietos orlaivius, kad nebūtų padaryta žala turtui (tiek patiems orlaiviams, tiek angarui ir pan.). Nors atsakovas atsiliepime kelia klausimus dėl angare buvusių orlaivių statymo tvarkos ir kitų aplinkybių, neva, įtakojusių orlaivių kontaktą, akivaizdu, jog traukdamas lėktuvą atsakovas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas bei neįvertino aplinkybių, kuriomis angare stovinčius orlaivius galima saugiai perkelti ir (ar) patraukti į kitą vietą. Lėktuvo traukimo metu angare buvo ir daugiau žmonių, todėl atsakovas turėjo visas galimybes pasitelkti angare esančius asmenis į pagalbą su tikslu, jog pastarieji atsakovui parodytų ar padėtų atlikti reikalingus manevrus, įvertinti atstumus ir kitas aplinkybes saugiam lėktuvo traukimui. Būtent atsakovas fiziškai atliko lėktuvo traukimo veiksmą, kurio metu buvo padaryta žala turtui. Dėl to visos kitos atsakovo keliamos hipotezės, kaip, pvz., kas yra angaro, kuriame stovi orlaiviai, savininkas; kam priklauso sraigtasparnis, dalyvavęs incidente; ar buvo nustatyta kokia nors angaro savininkų orlaivių pastatymo, ištempimo, apsaugos nuo orlaivių tarpusavio sąlyčio tvarka ir kitos yra teisiškai yra nereikšmingos. Priežastinis atsakovo elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, jog atsakovo veiksmai buvo atlikti anksčiau nei atsirado nuostoliai, o atsiradę nuostoliai yra atsakovo elgesio rezultatas. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais – bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai neužtikrinimu, pažeidė ieškovės turtinius interesus, kadangi ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su lėktuvo remontu ir taip ieškovei buvo padaryta turtinė žala. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą ir to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Bendra ieškovės patirta žala dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lėktuvas, sudaro 2 464,35 Eur. Atsakovas yra atsakingas už ieškovės patirtą žalą, todėl privalo ją atlyginti visiškai.

6.       2022 kovo 7 d. ieškovė, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo nutartį ir šio teismo pasiūlymą pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti kitus atsakovus bei patikslinti ieškinį, pareiškė, kad ieškovas neketina keisti atsakovo šioje byloje. Pažymėjo, kad asociacija Pilotai.lt nėra prisiėmusi sutartinės atsakomybės atlyginti ieškovui trečiųjų asmenų veiksmais (deliktu) padarytą žalą ieškovo orlaiviui, todėl ieškovė neturi pagrindo nuostolių atlyginimą kildinti iš sutartinių teisinių santykių su asociacija pilotai.lt, kadangi negalės įrodyti savo reikalavimų pagrįstumo. Nesant duomenų, kad V. C. būtų davęs nurodymą atsakovui vienam traukti lėktuvą ir sugadinti ieškovės orlaivį, ieškovas neturi pagrindo reikalauti šio asmens atsakomybės kartu su atsakovu. Pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytos prancūziškosios tradicijos taisyklės non-cumul des responsabilites contractuelle et delictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui, nurodė, kad ši taisyklė šioje byloje būtų aktuali tik tokiu atveju, jei ieškovą ir atsakovą sietų sutartiniai teisiniai santykiai, tačiau šioje byloje šalių sutartiniai santykiai nenustatyti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo svarstyti sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimo - ginčui spręsti taikytina atsakovo deliktinė atsakomybė.

7.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atstovė nurodė, kad su Pilotai.lt nebuvo susitarta, kad sutartis apims saugojimą nuo trečiųjų asmenų veiksmų, susitarta tik saugojimas garaže nuo išorės poveikio. Šiuo atveju atsakovas į angarą teisėtai pateko dienos metu, V. C. nuėjo kažko pasiimti, paprašė, kad atsakovas jo palauktų, o grįžęs atsakovo neberado. Iš karto po įvykio atsakovas žalą pripažino ir žadėjo ją atlyginti. Pilotui V.C. atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jei būtų davęs atsakovui nurodymą vienam traukti lėktuvą. Šiuo atveju turi būti taikoma deliktinė atsakomybė, nes šalių sutartiniai santykiai nesiejo

III. Atsakovo atsikirtimų argumentai

8.       Atsakovas, nesutikdamas su preliminarius sprendimu, pareiškė prieštaravimus, kuriuos patikslinęs prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu sąlygų. Prašomas priteisti žalos dydis nepagrįstas, kadangi Lietuvoje buvo galima padaryti nesudėtingą stabilizatoriaus remontą 200 Eur mažesne kaina, todėl ieškovei nebuvo būtinybės orlaivį skraidinti į (duomenys neskelbtini) remontui pas gamintoją ir taip nepagrįstai padidinti orlaivio remonto išlaidas. Ieškovės lėktuvas UAB ,,Termikas“ ekspertų apžiūrėtas atsakovui nedalyvaujant, įvykio aplinkybės buvo vertinamos praėjus penkiems mėnesiams po įvykio ir jau esant lėktuvui suremontuotam.

9.       Teismo posėdžiuose atsakovas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d. vidurdienį (duomenys neskelbtini) aerodrome eidamas pro angarą, kuriame buvo laikomas ieškovės lėktuvas, buvo paprašytas iš matymo pažįstamo V. C., kuris sunkiai kalbėjo lietuviškai,  padėti patraukti lėktuvą į priekį, kad būtų galima išsistumti iš angaro už jo esantį sraigtasparnį. Įvykyje dalyvavo tik sraigtasparnio pilotas V. C. ir atsakovas. Atsakovui buvo parodytas lėktuvas, kurį reikės patraukti, prie jo buvo pritvirtinta vilktė. V. C. paprašė patraukti lėktuvą į priekį (ištraukti iš angaro) ir pasitraukė į šalį. Lėktuvo traukime nedalyvavo, jokių konkrečių nurodymų (palaukti, apžiūrėti situaciją, ir kt.) atsakovui nedavė. Atsakovas manė, kad lėktuvas pilnai parengtas patraukimui, atsakovui nekilo abejonių, kad nesugebės ar nebus pajėgus lėktuvo patraukti, kadangi iki išėjimo iš angaro buvo vos keli metrai, vilktė buvo prikabinta, pagal V. C. nurodymą jis turėjo tik traukti. Atsakovas pieš pradėdamas traukti jokios kliūties nematė. Pradėjus tempti, lėktuvas pasipriešino. Atsakovas pažiūrėjo, ar nėra stabdžio po ratais, dar kartą bandė traukti, bet lėktuvas nesitempė. Atsakovas pamanė, kad užtrauktas rankinis stabdis. Atsakovas skubėjo į darbą, todėl nėjo apžiūrėti lėktuvo, jį paliko ir grįžo į darbą; neatsimena, ar prieš išeidamas kalbėjo su V. C.. Atsakovo darbo vieta buvo greta angaro, kuriame įvyko įvykis. Tą pačią dieną, neilgai trukus po įvykio atsakovas pamatė prie angaro kalbančius V. C. ir L. L., jo trauktas lėktuvas buvo ištemptas į lauką. Pradžioje atsakovas pokalbyje nedalyvavo, tačiau vėliau, supratęs, kad kalbama apie incidentą, prisijungė ir jis. Buvo apžiūrėti orlaiviai (ar atsakovas pats apžiūrėjo neatsimena), tą pačią dieną orlaiviai nufotografuoti, kalbėta dėl žalos. Atsakovas neprisiėmė kaltės dėl žalos, tačiau geranoriškai būtų atlyginęs žalą. Dėl to apie incidentą atsakovas pranešė ir savo darbdaviui, su kurio pagalba būtų ieškoję būdų kaip atlyginti žalą (suremontuoti lėktuvą). Apie žalos dydį sužinojęs tik iš teismo gautų dokumentų. Lėktuvo žalos vertinime nedalyvavo, dėl įvykio policijai paaiškinimų nerašė, tyrėjos buvo apklaustas tik telefonu, kuri surašė paaiškinimus ir atsiuntė atsakovui elektroniniu paštu perskaityti, atsakovas nieko netaisęs juos nusiuntė atgal, pats orlaivių fiksacijos nedarė, jokių nuotraukų policijos komisariatui neteikė. Nurodė, kad jis neturėjo teisės tame angare lankytis, bet paprašytas V.  Ch., jam padėjo. Yra matęs, kaip tempiami lėktuvai, tačiau nėra supažindintas, kaip tai turėtų būti daroma.

10.       Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovo kaltės dėl ieškovei padarytos žalos nėra. Už ieškovės orlaivio saugojimą atsakingas trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Pilotai.lt“, atsakovas su jokiomis angare orlaivių saugojimo taisyklėmis supažindintas nebuvo, dėl orlaivio sustatymo netinkamu tankiu kalta pati ieškovė. Nėra tiksli orlaivio stabilizatoriaus pažeidimo priežastis. Vaizdo įrašas neįrodo, kad būtent toks orlaivio pažeidimas buvo padarytas, o orlaivio apžiūroje atsakovas nedalyvavo, be to, turėjo būti apžiūrėtas ir sraigtasparnis.

IV. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai

11.       Trečiasis asmuo V. C. (toliau – ir trečiasis asmuo1) ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Turto plėtra“ (toliau – ir trečiasis asmuo2, UAB ,,Turto plėtra“) su ieškiniu sutiko; atsiliepimuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Sraigtasparnis BELL 407 (toliau – ir sraigtasparnis), registracijos liudijimo Nr. 01815 nuosavybės teise priklauso UAB „Turto plėtra“. Pagal 2015 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini)aerodromo naudojimo sutarties Nr. 20151228, sudarytos tarp UAB „Turto plėtra“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2.1.1  punktą aerodrome suteikta aikštelė trečiojo asmens2 sraigtasparniui stovėti. Pagal 2017 m. birželio 1 d. sraigtasparnio priežiūros sutartį Bell/01, sudarytą tarp trečiojo asmens2 ir asociacijos „Pilotai.lt“ 1 punktą trečiojo asmens2 sraigtasparnis buvo laikomas „Pilotai.lt“ valdomame angare, esančiame aerodrome. Pagal trečiojo asmens2 žodinį susitarimą su „Pilotai.lt“ į paslaugų kainą (dėl lėktuvo matmenų) buvo įskaičiuotos dvi laikymo vietos angare, tai yra apie 112 kv. m. Dviejų laikymo vietų plotas viršija sraigtasparnio matmenis (neskaitant sraigto menčių, kadangi jos yra aukštai žemės ir netrukdo po jomis parkuoti kitus lėktuvus). Pagal trečiojo asmens2 žodinį susitarimą su „Pilotai.lt“ sraigtasparnis iš pradžių buvo statomas angaro pradžioje, vėliau, padidėjus angare laikomų lėktuvų skaičiui, sraigtasparnis buvo statomas kiek giliau angare. Ieškovės lėktuvas kažkieno buvo priparkuotas taip, kad jo uodega buvo palindusi po sraigtasparnio galiniu vertikaliu stabilizatoriumi. Ieškovės lėktuvą bandė išvilkti atsakovas, todėl akivaizdu, kad nei trečiasis asmuo1, nei trečiasis asmuo2, nei ieškovė nėra susiję su žalos padarymu ieškovei. Priešingai, trečiasis asmuo2 išvengė atsakovo darytos žalos tik dėl sraigtasparnio konstrukcijos tvirtumo.

12.       Atsiliepimuose nurodoma, kad tarp trečiojo asmens1 ir trečiojo asmens2 sudaryta 2012 m. liepos 14 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 2. Trečiasis asmuo1 angare 2019 m. balandžio 5 d. ryte ruošė sraigtasparnį skrydžiui. Tam, kad sraigtasparnį būtų galima išstumti iš angaro, reikėjo patraukti ieškovės lėktuvą BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD. Kadangi ieškovės lėktuvas yra gana sunkus, todėl V. C. ieškojo pagalbos jam išstumti. Pagal nusistovėjusią praktiką lėktuvą, esantį kelyje, išstumia tas, kam jis užstoja kelią. V. C. paprašė greta angaro buvusius du iš matymo pažįstamus asmenis padėti išstumti ieškovės lėktuvą. Atsakovas sutiko padėti. V. C. ir atsakovui būnant angare, V. C. nuėjo trumpam prie sraigtasparnio, ketindamas netrukus sugrįžti tam, kad kartu su atsakovu išstumtų lėktuvą, tačiau V. C. būnant prie sraigtasparnio, atsakovas vienas pradėjo vilkti ieškovės lėktuvą iš angaro. Kai V. C. po kelių minučių grįžo prie ieškovės lėktuvo, atsakovo jau nebuvo, o ieškovės lėktuvas buvo toje pačioje vietoje. T. V. C. paprašė kito asmens, buvusio greta angaro, pagalbos ir abu išstūmė ieškovo lėktuvą iš angaro, o vėliau jį įstūmė atgal. Kadangi išstumiant ieškovės lėktuvą reikėjo manevruoti jo uodegą, nes ji buvo prasikeitusi po sraigtasparnio uodega, todėl V. C., būdamas prie ieškovės lėktuvo uodegos, pastebėjo lėktuvo galinio dešinio stabilizatoriaus pažeidimą ir apie tai nedelsdamas informavo asociacijos „Pilotai.lt“ vadovą L. L.. V. C. paaiškino, kad tik peržiūrėjus vaizdo įrašą jis suprato, kad atsakovas pats vienas bandė tempti ieškovės lėktuvą į lauką. Tuo metu, kai V. C. su kitu asmeniu stūmė ieškovės lėktuvą iš angaro, kontakto su kitais orlaiviais nebuvo.

13.       Trečiasis asmuo1 teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. balandžio 5 d. apie 12 val. turėjo išskristi su sraigtasparniu. Rašytinių lėktuvų statymo angare ir ištraukimo iš angaro taisyklių nėra, angare lankosi visi asmenys, kurie laiko lėktuvus; nusistovėjusi praktika, kad pilotai vieni kitiems padeda išvaryti lėktuvus. Prieš sraigtasparnį stovėjo ieškovės lėktuvas, todėl jį reikėjo patraukti – t. y. ištraukti iš angaro ieškovės lėktuvą, išvaryti sraigtasparnį į lauką, ir atgal į angarą įstumti ieškovės lėktuvą. Angare tuo metu buvęs vienas. Išėjęs iš angaro pamatė stovintį G. D. ir dar kažką. G. D. pažinojo, nes jis dirbo šalia esančiame angare. G. D. paklausė, ar jis gali padėti ištraukti lėktuvą. Trečiasis asmuo V. C. ieškovės lėktuvo prieš pasikviesdamas G. D. į pagalbą apžiūrėjęs nebuvo (2021 m. balandžio 19 d.teismo posėdis 1:32:25 val.). Ieškovės lėktuvas buvo pastatytas taip, kad nebūtų prasilenkę su sraigtasparniu, todėl reikėjo manevruoti; ten visada reikia žiūrėti prieš traukiant. Lėktuvą turėjo traukti dviese, reikėjo žiūrėti kaip traukti, kad lėktuvai nesusikeistų, nes mažai vietos; atsakovui nebuvo liepta lėktuvo traukti vienam, buvo pasakyta palaukti, kol V. C. grįš; atsakovui nebuvo paaiškinta apie kliūtis, apie jas būtų buvę paaiškinta jau sugrįžus, tačiau V. C. trumpam (2-3 min.) pasišalinus, vienas prie lėktuvo likęs atsakovas ėmė jį traukti. Sugrįžus prie lėktuvo, G. D. jau nebuvo, lėktuvas stovėjo vietoje. Trečiojo asmens V. C. paaiškinimu, kadangi lėktuvą vis tiek reikėjo ištraukti, jis apėjęs ieškovės lėktuvą ir pamatęs pažeidimą angare kartu buvusiam pilotui A. (pavardės neatsimena) liepė paskambinti L. L.. Trečiajam asmeniui V. C. ieškovės lėktuvą padėjo ištraukti kolega (kas konkrečiai neatsimena, galbūt Aidas) L. L. netrukus atvažiavo, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir po to V. C. iškart išskrido su sraigtasparniu, įvykio dieną G. D. daugiau nematė. Nematė, kas padarė žalą, bet po vaizdo įrašo peržiūros tapo aišku, nebuvo abejonių, kad pažeidimas padarytas atsakovui labai stipriai patraukus ieškovės lėktuvą. Ant sraigtasparnio jokių pažeidimo žymių nebuvo, tik truputėlis raudonų dažų. Trečiojo asmens V. C. paaiškinimu, jis turėjo prižiūrėti, kaip manevruoti, kad nebūtų užkabinti kiti lėktuvai, jis yra atsakingas, kad nebūtų pažeisti lėktuvai. Dėl žalos atlyginimo su G. D. nekalbėjęs. Žalą atlyginti žadėjo L. L.. Įvykio aplinkybes aiškinęs tik juristams iki bylos iškėlimo; apie įvykį jokių paaiškinimų nėra teikęs nei draudimo bendrovei, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Trečiojo asmens1 atstovai teismo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Trečiojo asmens1 atstovas advokatas V. G. teismo posėdžiuose paaiškino, kad V. C., norėdamas išstumti iš angaro savo orlaivį, įvertino situaciją ir nustatė, kad dėl vietos stokos ištraukti prieš jį stovėjusį lėktuvą reikėjo savo atsakomybe pasitelkti dar vieną asmenį. Lėktuvo ištraukimui specialių žinių nereikia, tik paprasto suvokimo, ar lėktuvas nesukelia kliūčių. Atsakovas dirba su lėktuvais, jų dalimis, todėl šiek tiek apie lėktuvus supranta. Tačiau šiuo atveju lėktuvas nebuvo skraidinamas, jo pastūmimui orlaivio piloto kvalifikacija nebūtina. Pilotas prašė atsakovo luktelėti. Kurį laiką jis laukia, o po to pats imasi iniciatyvos ištraukti lėktuvą. Nebuvo naudojama prievarta, atsakovas veikė savo rizika, todėl nėra solidarios atsakomybės. Atsakovo argumentai dėl to, kad V.C. prastai kalbėjo lietuviškai nepagrįsti, nes V.C. visą gyvenimą gyvena Lietuvoje ir bendrinę kalbą moka. Kliūčių suprasti dėl prašymo padėti ar palaukti nebuvo. Atsakovo nurodomi sandoriai šioje byloje yra reikšmingi tik kiek patvirtina orlaivių, jų savininkų ir pilotų buvimą oro uosto teritorijoje, iš sutartinių santykių ginčo atveju žalos nėra. Taip pat neturi reikšmės byloje ir pastatų teisinis statusas, nes orlaivis nebuvo sugadintas dėl to, kad ant jo būtų užkritusi sienų ar lubų detalė.

15.       Trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Pilotai.lt“ (toliau – ir Pilotai.lt, trečiasis asmuo3) atsiliepime nurodė, kad asociacija Pilotai.lt yra angaro, kuriame stovi abu orlaiviai, savininkė. Įvykio dieną trečiajam asmeniui3 paskambino Pilotai.lt klubo narys A. S., kuris informavo, jog angare yra nepažįstamas asmuo, kuris stumdo orlaivius. Atvykus į angarą, praėjus dešimt minučių po skambučio, trečiojo asmens3 vadovas L. L. sutiko V. C. ir G. D., kurie tuo metu apžiūrinėjo padarytą žalą orlaiviui. Su V. C. ir G. D. aptarus situaciją buvo bendrai nutarta, jog padaryta žala yra reali ir turi būti atlyginta. Kitą dieną po susitikimo su atsakovu, trečiasis asmuo3 buvo informuotas, jog atsakovas neigia savo buvimą angare, jo padarytą žalą bei orlaivių stumdymą.

16.       Trečiojo asmens Pilotai.lt atstovas L. L. teismo posėdžiuose paaiškino, kad sutartyse dėl apsaugos yra numatyta tik apsauga nuo lietaus, dulkių, tuo tikslu įrengtos vaizdo kameros, patalpos yra rakinamos. Konkreti vieta lėktuvui angare nėra išskiriama. Lėktuvų parkavimo taisyklės yra aptariamos žodžiu.  Su kiekvienu savininku žodžiu aptariama, kas, kaip ir kodėl gali stumdyti lėktuvus, raštu išdėstytų taisyklių nėra. Šiuo atveju V.C. turėjo išstumti pirmą orlaivį, tada savo lėktuvą. Jam apie įvykį pranešė kolega, laikęs lėktuvą angare. G. D. be leidimo traukė lėktuvą ir užkliudė kitą, žadėjo atlyginti žalą, tačiau sekančią dieną jo darbdavys BAA Academy paskambino ir pranešė, kad žalos neatlygins ir kad pradės teisminį procesą. Mano, kad V.C. negalėjo pasitelkti pašalinio asmens tam, kad pastumti lėktuvą, tą jis turėjo padaryti pats. Praktikoje yra buvę, kad lėktuvui ištraukti pasitelkiami ir kiti asmenys, tačiau jiems turi vadovauti pilotas. Šiuo atveju vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad G. D. pats ėmėsi iniciatyvos traukti lėktuvą.

17.       Trečiasis asmuo Baltic Insurance Company, veikiantis per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje (toliau – ir trečiasis asmuo4) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje lėktuvą Bristell UL HD buvo apdraudęs skraidymo aparatų draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 16 d., draudimo sutarties pagrindas ir neatskiriama jos dalis – Skraidymo aparatų savanoriško draudimo taisyklės Nr. 018 (toliau – ir taisyklės). 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Con turus“ pranešė apie galimai 2019 m. balandžio 5 d. įvykusį įvykį (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) aerodromo lėktuvų angare buvo apgadintas lėktuvas Bristell UL HD, registracijos Nr. LY-CON. Atlikęs įvykio žalos bylos administravimą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2019 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimą ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes draudėjas apie įvykį nedelsiant neinformavo policijos ir draudiko bei neišlaikė įvykio vietos nepaliestos tam, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės bei nustatyta, ar lėktuvo apgadinimai buvo padaryti būtent dėl šio įvykio.

Teismas

konstatuoja:

        Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu.

  III. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos duomenimis, 2017 m. gruodžio 21 d. tarp ieškovės ir BMM AERO LTD sudaryta gamybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl orlaivio Bristell UL pagaminimo (1 t., b. l. 89-98). Gamintojas pirkėjui suteikė 24 mėnesių garantijas (4.2 punktas). Pagal sutartį, garantija netaikoma orlaivio dalims ir pagalbiniams reikmenims, kurie nėra gaminami gamintojo (4.3 punktas). Pagal orlaivio registravimo liudijimą Nr. 02057, Orlaivis LY-CON, BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD, serijos Nr. 333/2018, nuosavybės teise priklauso UAB „Con turus“ (1 t., b. l. 9).

19.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 5 d. trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt angare, esančiame (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), atsakovui G. D. bandant išstumti (ištraukti) iš angaro ieškovei UAB „Con turus“ priklausantį lengvąjį lėktuvą BRM AERO s.r.o. Bristell UL HD, lėktuvas užkabino kitą angare stovintį orlaivį – trečiajam asmeniui UAB „Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį BELL 407, prižiūrimą ir tuo metu ruošiamą skrydžiui bendrovės darbuotojo trečiojo asmens V. C.. Šio įvykio metu lėktuvas buvo apgadintas, dėl ko, ieškovės skaičiavimais, ji patyrė 2 464,35 Eur žalą (lėktuvo stabilizatoriaus remontas – 1 444 Eur; išlaidos lėktuvo kurui skraidinat jį remontuoti į Čekiją – 186,30 Eur; du lėktuvo bilietai maršrutu Vilnius-Varšuva-Praha – 386,82 Eur; vietinio susisiekimo Čekijoje traukiniu bilietas – 69,21 Eur).

20.       Skraidymo aparatų draudimo liudijimas Nr. SAD 002038 patvirtina, kad ieškovės orlaivis įvykio metu buvo draustas savanorišku skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimu (2021-01-06 DOK-2435).

21.       2018 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir asociacijos Pilotai.lt sudaryta lėktuvo priežiūros sutartis Bristell/05/01 dėl orlaivio Bristell, s.n 333/2018, registracijos Nr. LY-CON priežiūros, kurios pagrindu užsakovas (ieškovė) užsako, o vykdytojas (asociacija Pilotai.lt) įsipareigoja vykdyti ieškovės orlaivio priežiūrą, remontą, atlikinėti būtinas patikras bei užtikrinti tinkamą saugojimą paslaugų teikimo metu (sutarties 1 punktas) (2 t., b. l. 140).

22.       2019 m. rugsėjo 10 d. UAB ,,Termikas“ (sertifikuota civilinių orlaivių ir jų komponentų techninės priežiūros įstaiga, 1 t., b. l. 76-80) rašte Nr. 52 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Termikas“ ekspertų ir specialistų grupė, kurią sudaro A. B. ir R. K., atvyko į VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ angarą, kuriame 2019 m. balandžio 5 d. sraigtasparnio išvarymo iš angaro metu buvo apgadintas orlaivis Bristell UL HD. Apžiūros metu ekspertai ir specialistai įvertino abiejų orlaivių konstrukcijas, jų tvirtumus, fotonuotraukas, vaizdo įrašą ir priėjo išvadą, kad orlaivio Bristell UL HD horizontalaus stabilizatoriaus pažeidimai buvo padaryti jo traukimo metu įvykus kontaktui su sraigtasparnio konstrukcija (1 t., b. l. 10).

23.       Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 16 d. Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašytiniame paaiškinime Kauno apskrities VPK nurodyta: ,,Prieš traukiant jokios kliūties nemačiau. Traukiant lėktuvą į priekį, jis atsirėmė į sraigtasparnio uodegą. Sustojęs traukti pastūmiau lėktuvą kelis centimetrus atgal, kad pasižiūrėti kur kliūna. Pamatęs, kad ant uodegos ties kontakto vieta yra pažeidimas informavau V. C.. Abu apžiūrėjome tiek lėktuvą, tiek sraigtasparnį – neradome jokių kontakto žymių ir jokių dažų likučių ant sraigtasparnio konstrukcijos. Apie įvykį V. C. iš karto telefonu informavo angaro savininką L. L., kuris vėliau informavo lėktuvo savininkus“.

Dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo

24.       Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo, 2022 m. vasario 10 d.  nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)23-28 pastraipose išaiškino dėl sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo bei ieškovo teisės laisva valia pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei nurodė pakartotinai nagrinėjant bylą aiškintis UAB „Con turus“ ir asociacijos Pilotai.lt 2018 m. gegužės 1 d. sudarytos Lėktuvo priežiūros sutarties Bristell/05/01 nuostatas.

25.       Pagal šią sutartį trečiasis asmuo asociacija Pilotai.lt (vykdytojas)  be kita ko įsipareigojo užtikrinti tinkamą Orlaivio (ieškovės lėktuvo) saugojimą viso paslaugų teikimo laikotarpiu (1, 3.3 punktai), už ką ieškovė įsipareigojo mokėti asociacijai 120 Eur mėnesinį mokestį (4.1 punktas).

26.       Konkrečiau, sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte nurodyta: „Užsakovas užsako, o Vykdytojas įsipareigoja vykdyti orlaivio Bristell, s/n 333/2018 registr. Nr. LY-CON serijos (toliau vadinamas Orlaiviu) priežiūrą, remontą, atlikinėti būtinas patikras bei užtikrinti tinkamą saugojimą paslaugų teikimo metu“. 3 sutarties punkte nurodytos asociacijos Pilotai.lt pareigos: „3.1. teikti einamojo serviso paslaugas, pratęsti tinkamumo skraidymui leidimą; 3.2. Esant poreikiui, Šalių raštišku susitarimu atlikti orlaivio remontą; 3.3.užtikrinti tinkamą orlaivio saugojimą viso paslaugų teikimo laikotarpiu“. Sutarties šalių atstovai (asociacijos Pilotai.lt atstovas L. L. ir UAB „Con turus“ atstovė) teismo posėdyje paaiškino, kad sutartyje numatytas saugojimas apima saugojimą garaže nuo išorės poveikio (dulkių, lietaus), o ne nuo trečiųjų asmenų veiksmų, vagysčių; sutarties kainą 120 Eur sudaro ne tik saugojimas angare, bet ir priežiūra, remontas, todėl jei būtų susitarta ir dėl apsaugos nuo trečiųjų asmenų veiksmų, ši kaina būtų žymiai didesnė. Pažymėjo, kad aerodromo teritoriją saugo saugos tarnyba UAB „Likurgas“. Ieškovės teigimu, šiuo konkrečiu atveju ji negali reikalauti asociacijos Pilotai.lt atsakomybės pagal sutartį, kadangi sutartyje dėl to nebuvo susitarta ir ji neturi galimybės įrodyti sutarties pažeidimo. Sutarties šalimis nurodžius joje numatytos apsaugos apimtį, įvertinus argumentus dėl jos kainos, teismas neturi pagrindo aiškinti jos plečiamai, kaip to pageidauja nesantis sutarties šalimi atsakovas. Sutarties šalims nesusitarus dėl orlaivio saugojimo nuo trečiųjų asmenų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo išsprendimui turėtų būti taikoma sutartinė atsakomybė ir pareiga atsakyti už orlaivio sugadinimą tektų asociacijai Pilotai.lt.

27.       Atsakovo atstovas byloje kėlė atsakovu byloje patraukto G. D. tinkamumo atsakyti į reiškiamus reikalavimus klausimą. Asmenį, kuriam pareikšti reikalavimus, pasirenka ieškovas. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014). Ieškovės atstovė byloje aiškiai išreiškusi poziciją, kad reikalavimus reiškia tik atsakovu įtrauktam G. D. (rašytiniai paaiškinimai dėl siūlymo pakeisti atsakovą, 3 t., b. l. 174-175). Šis bylą nagrinėjantis teismas žemiau šiame sprendime išdėstytų argumentų pagrindu taip pat priėjo išvados, kad pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti atsakovas G. D.

       Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų

28.       Byloje keliamas deliktinės atsakomybės taikymo klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo turto sužalojimo atveju. Ieškovė žalą dėl jai priklausančio orlaivio apgadinimų prašo priteisti iš atsakovo. Įvykio metu šalių nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo išsprendimui taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas  ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

30.        Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys.  Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

31.       Ieškovės teigimu, ieškovės lėktuvas apgadintas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimu, t. y. traukdamas ieškovės lėktuvą atsakovas neįsitikino dėl kliūčių (ne)buvimo ir kad traukiant lėktuvą nebus pažeistas ieškovės ir/ar kiti orlaiviai. Atsakovui traukiant lėktuvą buvo apgadintas lėktuvo galinis stabilizatorius pastarajam atsirėmus į sraigtasparnio vertikalų stabilizatorių. Šias aplinkybes ieškovė grindė vaizdo įrašu, patvirtinančiu paties įvykio faktą, ir lėktuvų remonto ir techninės priežiūros paslaugas teikiančios UAB ,,Termikas“ pažyma.

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo V. C. 2019 m. balandžio 5 d. rengė skrydžiui UAB ,,Turto plėtra“ priklausantį sraigtasparnį BELL 407. Tuo tikslu iš angaro reikėjo išvaryti sraigtasparnį užstojusį ieškovės lėktuvą Bristell UL HD, tada išvaryti sraigtasparnį į lauką ir vėl į angarą įstumti ieškovės lėktuvą. Šiems veiksmams atlikti trečiasis asmuo V. C. pasikvietė į pagalbą kitame angare dirbantį ir tuo metu šalia lėktuvų angaro buvusį atsakovą. V.C. teigimu, jis paprašė atsakovo palaukti, kol jis paruoš sraigtasparnį. Atsakovo tvirtinimu, V.C. paprašė jo patraukti lėktuvą į priekį, o pats nuėjo ir paliko atsakovą vieną. Iš vaizdo įrašo matyti, kad V. C. nueina su daiktais, atsakovas kurį laiką laukia, tačiau dar negrįžus V. C., savarankiškai pradeda tempti lėktuvą vienas, t. .y  atsakovas pasilenkia prie ieškovės lėktuvo priekinio rato, paima už tempimo lyno ir pradeda lėktuvą tempti iš angaro, pasilenkęs pažiūri į priekinį lėktuvo ratą, tada tempia toliau, atleidžia lyną, pastumia lėktuvą atgal į pradinę padėtį, ir lyną padėjęs ant žemės, nueina apžiūrėti ieškovės lėktuvo galinio dešinio stabilizatoriaus, ji perbraukia kairės rankos delnu (apžiūri tą vietą, kur jo temptas lėktuvas kliudė kitą orlaivį).

33.       V.C. 2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 00:55:50 iki 01:05:00) paaiškino, kad paprastai lėktuvo ištraukimui iš angaro reikia dviejų žmonių, kad vienas žiūrėtų, kad lėktuvai nesusidurtų su angaru arba tarpusavyje, o kitas trauktų, tuo tikslu jis ir pasikvietė gretimame angare dirbantį atsakovą, kuris, jo žiniomis, ne kartą yra traukęs lėktuvą, žino, kaip elgtis. V.C. teigė, kad būtų paaiškinęs atsakovui, ką reikia daryti, kaip teisingai traukti (būtų vadovavęs), o pradžioje paprašė palaukti, kol grįš, nes turėjo nueiti prie sraigtasparnio atlikti parengiamuosius darbus. Grįžęs prie lėktuvo jį rado toje pačioje vietoje, atsakovo neberado, tačiau apžiūrėjęs orlaivius pamatė stabilizatoriaus apgadinimą. 

34.       Atsakovas įvairiu metu duotuose paaiškinimuose įvykio aplinkybes nurodo skirtingai. Iš karto po įvykio kalbėdamas su L. L. jis pripažino kliudęs sraigtasparnį ir įsipareigojo atlyginti žalą. Teikdamas paaiškinimus ikiteisminiame tyrime taip pat nurodė, kad „traukiant lėktuvą į priekį jis atsirėmė į sraigtasparnio uodegą. Sustojęs traukti pastūmiau lėktuvą kelis centimetrus atgal, kad pažiūrėti kur kliūna. Pamatęs, kad ant uodegos ties kontakto vieta yra pažeidimas informavau V. C.“.Teismo posėdyje atsakydamas į savo atstovo klausimą, ar V.C. davė kokius nors paaiškinimus, kaip stumti lėktuvą, ką reikia daryti, kokie veiksmai jūsų? Atsakė „Ne“ (2021-09-01 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:30:22 iki 00:30:32). Trečiojo asmens atstovas paklausė „Trečiasis asmuo neva davė jums nurodymą, čia taip bendrai, o ką jis sakė?“, į tai atsakovas atsakė: „Tikslių žodžių nepamenu, negaliu atsakyti“. Paklausus „Ar V.C. nurodė, kad tu trauk vienas, o aš einu prie sraigtasparnio“, atsakovas atsakė „Ne“ (2021-09-01 teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:10:00 iki 01:10:50). 2020-03-10 teismo posėdyje neigė, kad buvo V.C. paprašytas padėti išstumti lėktuvą iš angaro (2020-03-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:40:50 iki 00:41:20). 2020-09-01 posėdyje paklaustas ar jis yra vaizdo įraše, teigia: „Aš nežinau, kas ten yra. Panašus, nebūtinai aš“ (2021-09-01 teismo posėdžio 2 dalies garso įrašas nuo 00:03:50 iki 00:04:12). Nagrinėjant bylą pakartotinai teismo posėdyje atsakovas teigė, kad V. C. kalbėjo „labai sunkia lietuvių kalba, su rusų kalbos akcentu“ ir jis iš bendro konteksto suprato, kad reikia ištempti lėktuvą ir tempimą vykdys iš karto.

35.       Vertinant šiuos atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, matyti, kad V.C. paaiškinimai yra nuoseklūs ir tokie patys viso proceso metu. Atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs, teismo posėdyje jis nenori atpažinti savęs vaizdo įraše. Nors vaizdo įraše užfiksuota, kad V.C. nuėjus, jis kurį laiką laukia, po to vienas pradeda traukti orlaivį, tačiau teismo posėdyje teigia, jog suprato, kad tempimą vykdys iš karto. Nepaisant vėlesnės atsakovo pozicijos, atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis vienas tempė lengvąjį orlaivį ir tempimo metu užkliudė sraigtasparnį, o vėlesni jo paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. 

36.       Teismą įtikino V.C. paaiškinimai, kad nors lėktuvą iš angaro gali ištraukti ir vienas asmuo, tačiau šiuo atveju orlaiviai buvo pastatyti taip, kad saugiam jų ištraukimui reikėjo dviejų asmenų, iš kurių vienas trauktų orlaivį, o kitas ištraukimui vadovautų, prižiūrėdamas, kad tai būtų atlikta saugiai, neužkliudant angare esančių orlaivių ir pačio angaro konstrukcijų. Būtent dėl šių priežasčių V.C. nusprendė pasitelkti orlaivio ištraukimui kitą asmenį. Atsakovas pripažino, kad V.C. neliepė jam tempti orlaivio vienam, tačiau pastarajam nuėjus, jis nepalaukė, kol sugrįš, o ėmėsi iniciatyvos traukti orlaivį vienas, nelaukdamas, kol V.C. duos jam tikslius nurodymus, ką daryti, ir tokie jo veiksmai vertintini kaip didelis neatidumas ir neatsargumas. 

37.       Atsakovo ir trečiojo asmens1 posėdyje teikti paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės lėktuvas iškart po kontakto atsakovo ir trečiojo asmens1 nebuvo apžiūrėtas ir kad atsakovas iš įvykio vietos pasišalino apie įvykusių orlaivių kontaktą nepranešęs trečiajam asmeniui1.

38.       Pirmą kartą atsakovo prieštaravimus nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad atsižvelgiant į tai, kad V.C. pripažino, kad orlaivis turėjo būti traukiamas dviejų asmenų, kad jis organizuodamas sraigtasparnį užstojusio lėktuvo patraukimą turėjo prižiūrėti, duoti nurodymus, kaip manevruoti, kad nebūtų užkabinti kiti lėktuvai ar angaras ir kad yra atsakingas, kad nebūtų pažeisti lėktuvai. Trečiasis asmuo1 teigė, jog būtų paaiškinęs atsakovui, ką reikia daryti, kaip teisingai traukti (būtų vadovavęs), tačiau pakvietęs į angarą atsakovo paprašė palaukti kol grįš, nes turėjo nueiti prie sraigtasparnio atlikti parengiamuosius darbus. Teismo vertino, kad trečiojo asmens1 neteisėti veiksmai pasireiškė neatsakingumu ir nerūpestingumu, kadangi jis būdamas pilotu ir visiškai atsakingu už visą ieškovės lėktuvo patraukimo proceso saugumą, lėktuvo patraukimo darbams atlikti pasikviesdamas į pagalbą trečiuosius asmenis, šiuo atveju – atsakovą, kuriam taikyti aukštesnius asmens elgesio ir atidumo standartus pagrindo byloje nėra, šį procesą turėjo organizuoti taip ir imtis visų įmanomų priemonių, kad nebūtų užkliudytas nei ieškovės, nei kitas lėktuvas ar angaras. Teismas sprendė, kad turėtų būti vadovaujamasi CK 6.265 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kitos asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai.

39.       Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Deliktinės civilinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010; kt.). 

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2009 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį.

41.       Byloje nustatyta, kad orlaivis iš angaro turėjo būti traukiamas dalyvaujant dviem asmenims, iš kurių vienas turėjo traukti lėktuvą, o kitas tam vadovauti, kontroliuojant, kad neįvyktų kontaktas su kitais orlaiviais ir angaro konstrukcijomis. Šis bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vaizdo įrašo ir šalių paaiškinimų visumos labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo V.C. nurodymų, kad reikia nedelsiant traukti orlaivį, atsakovui nedavė, jis nuėjo su daiktais prie sraigtasparnio atlikti paruošiamuosius darbus, o atsakovas, nelaukdamas, kol V.C. pradės vadovauti orlaivio traukimui ir pasakys jam, ką daryti, savo rizika ėmėsi traukti orlaivį vienas, neįsitikinęs tokio veiksmo saugumu. Asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).  Atsakovui savo iniciatyva traukiant ieškovės lėktuvą įvyko orlaivių kontaktas, kuris sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei pripažinti, kad žala atsirado dėl atsakovo veiksmų bei kad žala negalėjo būti trečiojo asmens V.C. veiksmų rezultatas, kadangi traukimo momentu jis nedalyvavo, tai yra civilinė atsakomybė, esant nustatytoms visoms kitoms jos taikymo sąlygoms, yra taikytina atsakovui asmeniškai (CPK 178 str., CK 6.279 str. 4 d.).

42.       Bylos duomenimis, sraigtasparnis priklauso trečiajam asmeniui2, kurio darbuotojas įvykio metu buvo trečiasis asmuo1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo1 sraigtasparnį skrydžiui rengė vykdydamas darbo funkcijas ar darbdavio nurodymu, todėl pagrindo taikyti CK 6.264 straipsnio nuostatas nėra.

43.       Atsakovas nesutinka su žalos dydžiu, argumentuodamas tuo, jog stabilizatoriaus remontą buvo galima suremontuoti mažesniais kaštais Lietuvoje. Teismas neturi pagrindo prieiti kitokios išvados, negu pirmą kartą bylą nagrinėjęs teismas. Bylos duomenimis, ieškovė lėktuvą remontuoti skraidino gamintojui į (duomenys neskelbtini). Remontuoti lėktuvo kitur, nei pas lėktuvo gamintoją ieškovė negalėjo remiantis 2017 m. gruodžio 21 d. Lėktuvo gamybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatomis, kadangi galiojo gamintojo gamyklinė garantija (4.2 p., 4.3 p., 4.5 p.). Atsakovas įrodymų, kad ieškovės lėktuvą suremontavus Lietuvoje, garantija būtų išlikusi, nepateikė. Ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su įvykiu sudaro 1) lėktuvo stabilizatoriaus remontas 1 444,00 Eur (BRM AERO s.r.o. 2019 m. birželio 25 d. sąskaita Nr. 410190058, 2019 m. liepos 9 d. mokėjimo pavedimas); 2) išlaidos lėktuvo kurui BĮ UAB „BALTIJOS NAFTA“ 186,30 Eur (2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra Serija BN Nr. 2019-120, 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimas); 3) lėktuvo bilietai 386,82 Eur (Polskie L. L. LOT S.A bilietai (2 vnt.) maršrutu (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo pavedimai); 4) vietinio susisiekimo (duomenys neskelbtini) traukiniu bilietas 69,21 Eur (1 770,00 CZK = 69,21 Eur 2019 m. birželio 24 d.; Česke drahy susisiekimo bilietas Nr. DO020 0563, mokėjimo pavedimas); 5) lėktuvo skraidinimas į BRM AERO s.r.o. gamyklą remontui 278,30 Eur (UAB „Amber Avia“ 2019 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Serija AMBLT Nr. 1900002, 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo pavedimas); 6) apgyvendinimo viešbutyje paslaugos 99,72 Eur (Hotel Mlynska sąskaita – faktūra Nr. 2019001488, 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo pavedimai). Bendra ieškovės patirta žala dėl įvykio, kurio metu buvo apgadintas lėktuvas, sudaro 2 464,35 Eur. Byloje duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus duomenis apie jos patirtas išlaidas atstatant sužalotą turtą nėra, todėl laikytina, kad ieškovė pagrindė prašomos priteisti žalos dydį. 

44.       Atsakovas prašo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, nuostatas. Nors ieškovės atstovas 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškime Kauno m. Žaliakalnio PK nurodė, kad lėktuvų saugojimo angare taisyklėse aiškiai nurodyta, kad traukti lėktuvą galima tik visiškai įsitikinus, kad nebus pažeisti ir traukiamas ir kiti orlaiviai, tačiau ieškovės atstovės paaiškinimu, rašytinių taisyklių, reglamentuojančių orlaivių parkavimą ir laikymą angare nėra. Tą patį patvirtino ir trečiojo asmens asociacijos Pilotai.lt atstovas L. L., kuris paaiškinimo, kad rašytinių lėktuvų statymo angare ir ištraukimo iš angaro taisyklių nėra, konkrečių lėktuvų laikymo angare vietų orlaiviams priskirta nebuvo, lėktuvai dėl didelio lėktuvų skaičiaus buvo parkuojami ten, kur būdavo vietos, pagal tarp pilotų ir orlaivių savininkų nusistovėjusią taisyklę kliudantį orlaivį iš angaro ištraukdavo tas, kam jis trukdo. Analogiškai nurodė ir V.C. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo CK 6.282 straipsnio 1 dalies prasme pripažinti ieškovę kalta dėl orlaivio pastatymo netinkamu tankiu.

45.       Atsakovas nurodo, kad nėra įrodyta, jog ieškovės orlaivio stabilizatoriaus pažeidimai kilo būtent 2019 m. balandžio 4 d. įvykio metu, kadangi vaizdo įrašas neįrodo, kad būtent toks orlaivio pažeidimas buvo padarytas, o orlaivio apžiūroje atsakovas nedalyvavo, be to, turėjo būti apžiūrėtas ir sraigtasparnis, o pažeidimo dydis, forma ir tipas kontakto vietoje visiškai neatitinka to, kas galimai būtų padaryta atsakovui traukiant lėktuvą ir dėl to atsakovas reiškė prieštaravimus dar ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat atsakovas mano, kad nebuvo išsaugota įvykio vieta, apie įvykį iš karto nebuvo pranešta policijai bei draudikui, įvykio pėdsakai neužfiksuoti laiku ir tinkamais įrodymais. Atsakovo teigimu UAB ,,Termikas“ turi teisę lėktuvus remontuoti, tačiau neturi teisės atlikti ekspertizės. Teismas šį rašytinį įrodymą, parengtą juridinio asmens, kuriam Civilinės aviacijos administracijos išduoti techninės priežiūros organizacijos patvirtinimo pažymėjimai, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų kontekste – vaizdo įrašo ir nuotraukų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, atsakovo, trečiojo asmens1 teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, jog po įvykio lėktuvas buvo apžiūrimas, daromos fotonuotraukos, atsakovo pripažinimu, jog buvo ieškota žalos atlyginimo būdų, ir byloje nesant jokių duomenų, kad ieškovės lėktuvas po 2019 m. balandžio 5 d. būtų dalyvavęs dar kokiame nors kitame įvykyje, neturi pagrindo daryti labiau tikėtinos ar pagrįstos išvados, kad ieškovės lėktuvo dešiniojo stabilizatoriaus pažeidimai buvo padaryti ne 2019 m. balandžio 5 d. įvykio metu. Šios išvados, teismo vertinimu, nepaneigia ir atsakovo rėmimasis orlaivio draudiko priimtu sprendimu nemokėti ieškovei žalos atlyginimo, kadangi aplinkybė, jog ieškovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų ir dėl to draudimo išmoką atsisakyta išmokėti, nepaneigia ieškovės teisės savo pažeistas teises ginti teisme. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovė įrodė reikalavimo pagrįstumą, todėl preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

46.       Teismas sutinka su trečiojo asmens V.C. atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju padaryta žala nėra susijusi su statiniais, todėl atsakovo į bylą teikti įrodymai dėl asociacijos Pilotai.lt ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių neturi jokios teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui, o tik patvirtina aplinkybę, kad asociacijai Pilotai.lt viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ suteikė vietą, aikštelę B49, (duomenys neskelbtini), orlaivių, aviamodelių ir kitos technikos konstravimo, remonto ir laikymo veiklai vykdyti (2016 m. sausio 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016-8 2.1.1 p.)

47.       Ieškovė prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui teikiant skirtingus paaiškinimus skirti 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų išieškant ieškovei. Nagrinėjant prieštaravimus pirmą kartą, šis ieškovės prašymas buvo atmestas. Kitokios išvados nagrinėjant bylą pakartotinai daryti nėra pagrindo. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje numatytų teisinių padarinių už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymui turi būti nustatytos dvi būtinos sąlygos: veiksmų neteisėtumas ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008).

48.       Nors atsakovo paaiškinimai, teikti ikiteisminiame tyrime ir šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, o dėl kai kurių aplinkybių ir prieštaringi, tačiau teismas tai vertina kaip atsakovo gynybinę poziciją, todėl prašymo skirti baudą CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio sankcijų taikymą už piktnaudžiavimą procesinės teisėmis, pagrindu netenkina.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

50.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose  (toliau- Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

51.        Ieškovė byloje papildomai turėjo 5 508,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 591,28 Eur teisinės pagalbos ir 77,76 Eur dokumentų vertimo išlaidos (DOK-117028) pirmą kartą nagrinėjant atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, advokatės teisinės pagalbos išlaidos 968 Eur apeliacinio proceso metu (3 t., b. l. 146-149) ir 871,2 Eur nagrinėjant atsakovo prieštaravimus iš naujo (DOK-137724). Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, iš atsakovo papildomai ieškovės naudai priteisiama 5 314,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (nepriteisiamos 193,60 Eur už prašymo dėl baudos skyrimo parengimą, kadangi prašymas atmestas).

52.       Trečiasis asmuo V. C. byloje turėjo 1 694,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (DOK-116839) pirmą kartą nagrinėjant atsakovo prieštaravimus, 55 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį skundą (3 t., b. l. 129-130), iš viso 2112 Eur. Nagrinėjant prieštaravimus pakartotinai, naujai į bylą įstojęs advokatas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Preliminarų sprendimą palikus nepakeistą, iš atsakovo trečiajam asmeniui V. C. priteisiama 2112 Eur bylinėjimosi išlaidų (47 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

53.        Teismas pažymi, kad atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka advokatų darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą.

54.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 30,42 Eur, kurios valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7 dalimi, 260 straipsniu, 268-270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (buvęs civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės ,,Con turus“, juridinio asmens kodas 304556360, naudai 5 314,64 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai keturiolika eurų 64 ct)  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2112 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvylika) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,42 Eur (trisdešimt eurų 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), 44 lapai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Rita Liukaitytė