Administracinė byla Nr. I-1203-535/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04201-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 23.4, 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovės atstovei Violetai Kosmočaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. K. 2017-12-15 pateikė teismui skundą su 48 reikalavimais. Kadangi skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, teismas 2017-12-19 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas V. K. 2017-12-29 pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame suformulavo 50 reikalavimų. Teismas 2018-01-03 nutartimi atsisakė priimti patikslinto skundo 48 reikalavimus. Priėmė V. K. patikslintą skundą dalyse: 1) įpareigoti viešojo administravimo subjektą - Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (toliau – Komisija) tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas - per įstatyme nustatytą terminą ir teismo nustatytą laiką atlikti tyrimą pareiškėjo V. K. gautus skundus – 2017-11-17 skundą reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017-11-21 skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017-11-28 skundą reg. Nr. G- 3604-(2.5) ir priimti sprendimus dėl asmenų, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą vengti intereso konflikto buvimą; 2) panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą, nemotyvuotą Komisijos 2017-12-01 sprendimą Nr. S-3072 (2.5) (pareiškėjas prie skundo pridėjo Komisijos 2017-12-01 priimtą sprendimą Nr. S-3072 (2.5), todėl reikalavime nurodytas Komisijos sprendimo Nr. S-3026 (2.5), laikytinas techniniu apsirikimu) neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų peticijas, pareiškimus, prašymus ir skundus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018-03-07 nutartimi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-01-03 nutartį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 1-63, 71-84, 88-113, 114-140, t. 5, b. l. 67-82).
Taigi teismas nagrinėja pareiškėjo V. K. patikslintą skundą dalyje: 1) įpareigoti viešojo administravimo subjektą - Komisiją tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas - per įstatyme nustatytą terminą ir teismo nustatytą laiką atlikti tyrimą pareiškėjo V. K. gautus skundus – 2017-11-17 skundą reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017-11-21 skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017-11-28 skundą reg. Nr. G- 3604-(2.5) ir priimti sprendimus dėl asmenų, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą vengti intereso konflikto buvimą; 2) panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą, nemotyvuotą Komisijos 2017-12-01 sprendimą Nr. S-3026 (2.5) neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų peticijas, pareiškimus, prašymus ir skundus (t. 1, b. l. 88-113).
Pareiškėjas paaiškina, kad Komisijos nariai nėra objektyvūs - piktnaudžiauja ir viršija įgaliojimus, neatlieka jų kompetencijai priklausančių veiksmų, funkcijų ir pareigų, antikonstituciniu elgesiu - antikonstituciniais veiksmais ir nusikalstamu neveikimu, neatliko tyrimo pagal 2017-11-17 skundą reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017-11-21 skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017-11-28 skundą reg. Nr. G-3604-2.5), akivaizdžiai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybėje įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, kitus galiojančius įstatymus ir teisės aktus bei sulaužė duotą priesaiką ir padarė veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės teisinės korupcijos ir kitų sunkių nusikaltimų požymius.
Komisija tinkamai neišnagrinėjusi jo skundų, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, bet ir jo teisę į gerą viešą administravimą, teisę į tinkamą aptarnavimą piliečių viešojo administravimo institucijoje, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus - taip šiurkščiai pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą ir viešojo administravimo principus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimą Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2007, 94-3779) ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles.
Komisija, turėdama informaciją, faktus ir įrodymus dėl Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijos pareigūnų aukščiausiojo lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų buvimą, nesiėmė prevencijos priemonių užkirsti kelią korupcijai ir nusikaltimams bei kitų būtinų veiksmų - tokiu būdu neįvykdė ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą bei kitus įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius kovą su korupciją.
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 2-5). Nurodo, kad pareiškėjui Komisija pateikė informaciją, įformintą pagrįstu ir motyvuotu sprendimu, apie jo skundų išnagrinėjimo rezultatą. Tuo pasibaigė pareiškėjo reikalavimo teisės ribos. Iš to seka, kad pareiškėjas į teismą dėl Komisijos sprendimo, priimto skundžiamų asmenų atžvilgiu, panaikinimo kreipėsi neturėdamas materialiosios reikalavimo teisės. Todėl, nenustačius, kad Komisijos sprendimu pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose (2004-05-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-215/2004, 2006-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-580/2006, 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1238- 552/2015 ir kt.), pareiškėjo skundas yra atmestinas.
Pareiškėjo kreipimąsi Komisija išnagrinėjo, apsvarstė ir į jį atsakė vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis. Skundžiamas Komisijos sprendimas buvo tinkamai motyvuotas ir grindžiamas minėtojo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir šio straipsnio 5 dalies nuostatomis, kur nustatyta, kad Komisija atsisako nagrinėti pranešimą, kai jame nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai bei pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo.
Komisija įvertino, kad pareiškėjo skunduose nėra akivaizdžių duomenų, patvirtinančių skundžiamų asmenų privatų interesą, todėl Komisija, pareiškėjo skunduose pateiktus duomenis, įvertino kaip nepakankamus ir neakivaizdžius tyrimui pradėti. LVAT, formuodamas vienodą įstatymo nuostatų taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad nešališkumo pažeidimas gali būti konstatuotas tik pripažinus, kad asmuo veikė esant aplinkybėms, kurios sukelia interesų konfliktą, t. y. turėdamas asmeninį (ar jam artimo asmens) turtinį ar neturinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ir mažai tikėtinomis, hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą, t. y. interesų konfliktas turi būti tiesioginis ir akivaizdus (žr., LVAT 2014-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A442- 1009/2014).
Komisija pažymi, kad ji įgaliota vertinti tik skundžiamų asmenų elgesio atitiktį įstatymo nuostatoms, todėl pareiškėjo skunduose šių asmenų elgesys (neveikimas, įgaliojimų viršijimas, sprendimų priėmimo vilkinimas ir pan.) turi būti aiškiai susietas su privataus intereso buvimu. Tokių aplinkybių pareiškėjas skunduose nepateikė, o jo kelti klausimai nepriklauso Komisijos kompetencijai.
Pažymi, kad Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio. Konstatuodama, kad tyrimo pagal pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes Komisija nepradės, nesant duomenų apie skunduose nurodytų asmenų turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą, Komisija, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, kolegialų sprendimą priėmė vienbalsiai ir vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu.
Toks Komisijos sprendimas neprieštarauja nei ankstesniems jos sprendimams, nei teismų praktikai. Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą nepradėti tyrimo dėl pareiškėjo skunduose nurodytų asmenų elgesio atitikties įstatymo reikalavimams.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovė – atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017-12-01 sprendimo Nr. S-3072 (2.5), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Komisijai 2017-11-17, 2017-11-21 ir 2017-11-28 skundus (t. 3, b. l. 6-42, 50-88, 89-112, 115-160, 205-237), kuriuose prašė įvertinti Lietuvos Respublikos Prezidentės, Prezidento kanceliarijos darbuotojų, S. P., Seimo narių, Seimo komiteto ir komisijų narių ir darbuotojų, Seimo kanceliarijos darbuotojų, Ministro Pirmininko, ministrų, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, Konstitucinio Teismo pirmininko ir šio teismo kanceliarijos darbuotojų, kitų teismų teisėjų ir darbuotojų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo, savivaldybių administracijų darbuotojų ir kitų valstybės tarnautojų ir pareigūnų veiksmų atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Skunduose nurodė, kad aukščiau minimi valstybės politikai, pareigūnai, teisėjai ir tarnautojai atlieka antikonstitucinius veiksmus ir nusikalstamas veikas, piktnaudžiauja ir viršija įgaliojimus, neatlieka suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, vilkina sprendimų priėmimą, netinkamai išnagrinėja arba neatsako į jo pateiktus skundus (raštus), tokiu būdu toleruoja ir nuslepia Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų ir kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę politinę, teisinę korupciją bei kitus nusikaltimus, vykdo žmogaus teisių ir laisvių diskriminaciją, valstybės ir viešo intereso pažeidimus bei atlieka kitus antikonstitucinius veiksmus.
Komisija 2017-12-01 raštu Nr. S-3072-(2.5) atsakė pareiškėjui, kad vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, tyrimo pagal jo skunduose nurodytas aplinkybes neatliks (t. 3, b. l. 48-49). Rašte pareiškėjui išaiškino, kad pagal Įstatymo 20 straipsnį Komisija netiria pranešimų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat Komisija netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai. Atkreipė dėmesį, kad Seimo narių prievolę vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau - Statutas) 18 straipsnis. Vadovaudamasi Statuto 18 straipsnio 3 dalimi ir 78 straipsniu, Seimo Etikos ir procedūrų komisija prižiūri, kaip laikomasi Statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą, o gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Įstatymo ir Statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia Komisijai įgaliojimų vertinti Seimo nario veiklos atitiktį Statuto ir Įstatymo 11 straipsnio reikalavimams.
Komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų sprendimų. Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų Komisijos priimamų sprendimų matyti, kad atlikus tyrimą pagal fizinių asmenų pranešimą, gali būti priimami tokie sprendimai: pripažinti, kad asmuo pažeidė arba nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; sustabdyti tyrimą; nutraukti tyrimą (Įstatymo 29 str. 1 d. 1, 3, 5, 6 p.).
Įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad būtent Komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūros institucija (Įstatymo 2 str. 1 d.). Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja: 1) Komisija; 2) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai; 3) kitos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama Komisija, kuri turi teisę vertinti atliktų patikrinimų išvadas. Jeigu Komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Komisija prižiūri, kaip asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 str.).
Įvertinus pareiškėjo skundų turinį, darytina išvada, kad jis kreipėsi dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų galimų pažeidimų, kuriuos, pareiškėjo teigimu, įvykdė skunduose nurodyti asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Prezidento kanceliarijos darbuotojai, Seimo Pirmininkas, Seimo nariai, Seimo komiteto ir komisijų nariai ir darbuotojai, Seimo kanceliarijos darbuotojai, Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir šio teismo kanceliarijos darbuotojai, kitų teismų teisėjai ir darbuotojai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, savivaldybių administracijų darbuotojai ir kiti valstybės tarnautojai ir pareigūnai. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, konstatavo, kad konkrečių duomenų apie skunduose nurodytų politikų ir valstybės tarnautojų patekimą į intereso konflikto situacijas ir Įstatymo nuostatų pažeidimus, einant savo tarnybines pareigas, nepateikta, todėl tyrimo Įstatymo nustatyta tvarka pradėti nebuvo teisinio pagrindo, taip pat tuo pagrindu, kad Komisija netiria pranešimų dėl tam tikrų skunde nurodomų institucijų ir pareigūnų veiklų.
Nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo, kuris turi teisę pranešti Komisijai apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikas, neatitinkančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, įvertino skunduose nurodytus duomenis, tačiau nepradėjo tyrimo, sprendime nurodydama konkrečius ir aiškius motyvus, dėl kurių ji tyrimo neatliks, t. y. kad pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai ir kad pareiškėjas nepateikė tokių duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo.
Įstatymo 24 straipsnyje yra įtvirtinti pagrindai, kai Komisija atsisako nagrinėti pateiktą pareiškimą iš esmės (nepradeda tyrimo), t. y. pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai (Įstatymo 24 str. 1 d. 2 p.) ir pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo (Įstatymo 24 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog Įstatymo 24 straipsnis nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimą nagrinėti iš esmės (žr. 2011-01-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (žr. LVAT 2013-10-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją.
Vertinant pareiškėjo Komisijai pateiktų skundų turinį, konstatuotina, kad skunduose išdėstyti teiginiai apie minimus pareigūnus ir valdžios institucijas yra nepagrįsti įrodymais ar objektyviais duomenimis, todėl laikytini nepagrįstais, deklaratyvaus pobūdžio. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad Komisija, įgyvendinanti įstatymų leidėjo suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama sprendimą, kuriuo nepradėjo tyrimo, nustačiusi, kad skunduose nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo skunduose nurodomų valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų interesų konflikto, pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. skundžiamas atsakymas daro įtaką pareiškėjui, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai, ir kad yra būtina ginti pareiškėjo pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiškėjo nurodomu būdu.
Pagal bylos duomenis pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo argumentacija apie jo suinteresuotumą dėl sprendimo panaikinimo ir Komisijos įpareigojimo atlikti tyrimą dėl to, kad atsakovei atsisakius pradėti tyrimą yra daroma žala valstybės interesams, nepagrindžia pareiškėjo suinteresuotumo ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, kurie turi būti apginti pareiškėjo nurodomu būdu.
Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad Komisija tinkamai naudojosi jai suteiktais įgaliojimais bei suteikta diskrecijos teise sprendžiant klausimą dėl tyrimo pradėjimo, sprendimas, kuriuo nepradėtas tyrimas ir kuriame nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų bei kuris nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui, nepažeidžia pareiškėjo jokių teisių ar teisėtų interesų, kurie turėtų būti apginti jo prašomu būdu, t. y. vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų.
Kaip minėta, Įstatymas nustato Komisijos diskreciją, vertinant skundų turinį, spręsti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą. Kaip minėta, sprendimas, be kita ko, grindžiamas 24 straipsnio 5 dalies nuostata, kad tyrimui pradėti yra reikalingi pagrįsti įtarimai, bet ne hipotetines prielaidas įrodantys faktai, nes priešingu atveju Komisijai suteikta teisė atitinkamo tyrimo nepradėti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, nepatvirtina jog Komisija netinkamai ištyrė pareiškėjo skundus.
Atsakovės atsakymas taip pat grindžiamas Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Komisijos kompetencijai
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 7 dalį Respublikos Prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyti viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai.
Seimo narių prievolę vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Statuto 18 straipsnis. Vadovaudamasi Statuto 18 straipsnio 3 dalimi ir 78 straipsniu, Seimo Etikos ir procedūrų komisija prižiūri, kaip laikomasi Statuto bei kitų teisės aktų. reglamentuojančių Seimo narių veiklą, o gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Įstatymo ir Statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Konstatuotina, kad teisės aktai nesuteikia Komisijai įgaliojimų vertinti Seimo nario veiklos atitiktį Statuto ir Įstatymo 11 straipsnio reikalavimams, todėl Komisija pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl Seimo narių veiklos.
Teismo posėdyje pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl Komisijos pirmininko V. K. teisėtumo skiriant į pareigas. Prašė stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti ar V. K. teisėtai paskirtas į pareigas, taip pat kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo veiksmų, atsakovo atsiliepimo ir įgaliojimo teisėtumo. Minėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl Komisijos sprendimo, kuriuo atsisakyta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo skundų, kuriuose pareiškėjas įžvelgė galimai padarytus valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas šioje byloje taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Komisiją ištirti skundus. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra susijęs su Komisijos pirmininko išrinkimu, todėl negali būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje ir neturi teisinės reikšmės bylai, todėl teismas pareiškėjo argumentų neanalizuos ir nevertins. Reikalavimai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą laikytini pareiškėjo procesiniais prašymais, kurie negali gali būti sprendžiami, nesant teisme priimto skundo dėl Komisijos pirmininko skyrimo.
Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas Komisijai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo skundus, laikantis procedūrinių taisyklių, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją tinkamai atlikti suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas - per įstatyme nustatytą terminą ir teismo nustatytą laiką atlikti tyrimą pareiškėjo V. K. gautus skundus – 2017-11-17 skundą reg. Nr. G-3503-(2.5), 2017-11-21 skundą reg. Nr. G-3550-(2.5), 2017-11-28 skundą reg. Nr. G- 3604-(2.5) ir priimti sprendimus dėl asmenų, kurie pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą vengti intereso konflikto buvimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Violeta Balčytienė
Ina Kirkutienė