Administracinė byla Nr. eAS-223-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00259-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.3; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. O. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja I. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SD-125-3997 „Administracinės procedūros sprendimas dėl 2024-02-08 skundo“ (toliau – ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas).

II.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Teismas nustatė, kad, išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo Nr. 949 „Atlikti patikrinimą“ (toliau – ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimas) ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto Nr. 5VD-275 (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktas), priimtas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog „VDI Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjas K. U., 2023-08-11 surašęs pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 949 [nurodytas Nr. 494 laikomas rašymo apsirikimu; 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą] ir/ar VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė J. T., 2023-09-21 surašiusi patikrinimo aktą Nr. 5VD-275 [2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktą], elgėsi tinkamai ir I. O. teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.“

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad pareiškėja inicijavo administracinę bylą Nr. eI2-12618-320/2023 dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto panaikinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutarta atsisakyta priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-26-821/2024, nutarta palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo panaikinti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, kuris priimtas Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto, kurie teismų pripažinti nenagrinėtinais teismų ABTĮ nustatyta tvarka, panaikinimo.

Teismas, įvertinęs, kad pareiškėja skundą grindžia argumentais, susijusiais su Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto neteisėtumu ir nepagrįstumu, konstatavo, kad ginčijamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių.

Teismas padarė išvadą, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas priimtas Inspekcijai vykdant administracinių nusižengimų teiseną, kurioje kilusių ginčų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių bylų kompetencijai.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir pats savaime nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.

Pareiškėja teigia, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas yra skųstinas administraciniam teismui, nes pareiškėja ginčija ne juridinio fakto nustatymą, o vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus priimtą sprendimą dėl administracinės procedūros dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumo.

Pareiškėja pažymi, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, pagal kurią šis sprendimas skųstinas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto, kurie teismų pripažinti nenagrinėtinais teismų ABTĮ nustatyta tvarka, panaikinimo, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas yra konstatuojamojo pobūdžio, savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir priimtas Inspekcijai vykdant administracinių nusižengimų teiseną, kurioje kilusių ginčų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių bylų kompetencijai, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad turi teisę administraciniam teismui skųsti Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, priimtą vykdant administracinę procedūrą dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijoje gautas pareiškėjos 2024 m. vasario 8 d. skundas dėl Inspekcijoje Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto, kurio pagrindu buvo nuspręsta pareiškėjos atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį, buvo išnagrinėtas kaip pareiškėjos skundas dėl Inspekcijos valstybės tarnautojų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo bei administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos) teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, t. y. vykdant administracinę procedūrą.

Inspekcijos Vidaus tyrimų ir veiklos procesų Kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė 2024 m. vasario 12 d. išvadą Nr. ADI-10 „Dėl 2024-02-08 skundo“ (toliau – ir Išvada), kurioje pateikė siūlymą administracinę procedūrą dėl pareiškėjos skundo išnagrinėjimo baigti, nusprendžiant, kad Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjas K. U., surašęs 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą (priėmęs sprendimą) ir (ar) Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė J. T., surašiusi 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktą, elgėsi tinkamai ir nepažeidė pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų.

Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priėmė skundžiamą Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimą, kurio motyvuojamąja dalimi pripažinęs Išvadą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu, nusprendė pripažinti, kad Išvadoje nurodyti asmenys elgėsi tinkamai ir nepažeidė pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, baigti administracinę procedūrą šio sprendimo priėmimu. Atitinkamai šiame sprendime nurodyta, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas.

Kadangi Inspekcija, kuriai nustatytas funkcijas vykdo, be kita ko, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, yra viešojo administravimo subjektas, jos veiklą, be kita ko, reglamentuoja ne tik, kaip nurodyta skundžiamame Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendime – Įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (2023 m. gegužės 25 d. įstatymo Nr. XIV-2007 redakcija; 2023 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIV-2243 redakcija).

VAĮ 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas administracinės procedūros apibrėžimas – pagal šį įstatymą [VAĮ] viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimas yra administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra. Atitinkamai to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas yra teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. To paties straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti. VAĮ III skyrius reglamentuoja administracinės procedūros ypatumus, pagal kuriuos, be kita ko, nustatyta, kad asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 22 str. 7 d.).

VAĮ 14 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą) tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismu.

Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 10 d. – 5 p.) nustatyta, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nagrinėja piliečių ir asmenų prašymus ir skundus dėl Inspekcijos inspektorių veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo. To paties įstatymo 10 straipsnyje (2003 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. IX-1768 redakcija; nuo 2018 m. liepos 1 d. patikslintas ABTĮ pavadinimas), be kita ko, nustatyta, kad Inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui; vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, be kita ko, šios nuostatos reiškia, jog Inspekcijos inspektorių veiksmams ir sprendimams skųsti yra numatyta neprivaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagal kurią, prieš kreipiantis į administracinį teismą, skundas [dėl Inspekcijos inspektorių veiksmų ir (ar) sprendimų] gali būti paduotas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-672/2009). Tačiau šis teismo išaiškinimas nereiškia, kad visi vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai, kurie gali būti skundžiami administraciniam teismui, priimami išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kaip matyti iš aptarto reglamentavimo, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius gali priimti ir savarankiškus administracinius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju – administracinės procedūros sprendimą, vykdydamas jam pavestas konkrečias funkcijas Inspekcijos kompetencijos srityse (Įstatymo 4 str. (2021 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XIV-552 redakcija).

Aptartą teisinį reguliavimą įvertinus nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad nustačius, jog šiuo konkrečiu atveju Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas yra administracinės procedūros sprendimas, priimtas vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjos skundą dėl pareiškėjos pažeistų teisių ir teisėtų interesų, pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis sprendimas priimtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą, yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaip matyti, ši teismo išvada neatitinka nustatytų bylos aplinkybių bei prieštarauja aptartam teisiniam reguliavimui dėl vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimų apskundimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kas aptarta, nustačius, kad pareiškėja kreipėsi į teismą tik dėl Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimo panaikinimo, darytina išvada, kad sprendžiant tokio skundo priėmimo klausimą, teisiškai nereikšmingos pirmosios instancijos teismo įvertinos aplinkybės, susijusios su Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimo ir 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo akto apskundimu administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto (su atitinkamai pakeitimais nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 37 str. 2 d. 1 p.) pagrindu atsisakyti priimti skundą galima, be kita ko, tik tokiu atveju, jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjos skundžiamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendimas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija nepritaria teismo išvadai, kad Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. vasario 12 d. sprendime pripažinta išvada, jog pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, yra tik konstatuojamojo pobūdžio. Atsižvelgus į tai, aptartos pirmosios instancijos teismo išvados nelaikytinos pagrįstomis ir teisėtomis.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Kadangi skundo priėmimo klausimą iš esmės įpareigotas spręsti pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. O. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos I. O. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan