Administracinė byla Nr. eA-271-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02193-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 27.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. S., M. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Klaipėda atvirai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. EKS-09/22 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. J. S. pateikė Visuomenės informavimo etikos asociacijai (toliau – ir atsakovas, Asociacija) 2022 m. vasario 10 d. skundą, kuriame teigė, kad M. V. publikacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) yra neetiška ir tendencinga, jos pareigų, vardo ir pavardės paminėjimas šalia žodžių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo būtinas. Komisija, išnagrinėjusi šį skundą, priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad šiuo atveju pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 21 straipsnis, nes nebuvo viešo intereso Publikacijoje paskelbti teisme išsakytus užgaulius ir įžeidžius žodžius; Publikacijoje aprašoma situacija yra svarbi ir visuomenė turi teisę apie ją sužinoti, bet žurnalistas turėjo atsirinkti, kokia informacija yra tinkama viešinti: nekartoti užgaulių žodžių arba bent neatskleisti J. S. vardo ir pavardės.
2.2. Komisija neteisingai vertino faktines aplinkybes ir netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Kodekso 21 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams savo kūriniuose vengti vartoti nepadorius, užgaulius žodžius ir posakius yra taikytinas originaliems, autentiškiems, pačių žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų parašytiems tekstams (mintims), o ne kūriniuose perteikiamiems viešiems pasakymams atvirų posėdžių, mitingų ir kitų renginių metu, todėl Komisija šiuo atveju pritaikė Kodekso 21 straipsnio nuostatas, pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 54 straipsnį.
2.3. Žurnalistas, Publikacijos autorius M. V. ginčo kūrinyje nurodė informacijos šaltinį – tokie teiginiai buvo išsakyti viešame teismo posėdyje, t. y. nagrinėjant administracinę bylą dėl prokurorei V. G. skirtos tarnybinės nuobaudos už jos pasisakymus apie prokurorę J. S..
2.4. Komisija nepagrįstai vertino, kad nebuvo viešo intereso skelbti teisme išsakytus užgaulius ir įžeidžius žodžius. Pirma, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias (Kodekso 3 str.). Antra, Publikacijoje informuojama apie situaciją itin svarbioje visuomenei institucijoje – prokuratūroje (tai pripažino ir Komisija). Trečia, Publikacijoje aprašomi viešieji asmenys – prokurorai (VIĮ 2 str. 74 d., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str.). Ketvirta, Publikacijoje aprašytas teismo posėdis buvo viešas, jame buvo tiriama situacija visuomenei itin svarbioje institucijoje – prokuratūroje, – todėl visuomenė turi teisę gauti visą tikslią teismo posėdyje pateiktą informaciją (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.). Penkta, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 2 dalį, saviraiškos laisvė taikoma ir informacijai bei idėjoms, kurios įžeidžia, šokiruoja ir trikdo. Šešta, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsnyje yra garantuojama saviraiškos ir informacijos laisvė. Septinta, vertinant ginčo situaciją, svarbu atsižvelgti į esminį „viešojo sergėtojo“ vaidmenį, kurį žiniasklaida atlieka demokratinėje visuomenėje.
3. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Kodekso 21 straipsnyje nustatyti profesinės etikos standartai, o būtent – reikalavimas savo kūriniuose vengti vartoti nepadorius, užgaulius žodžiu ir posakius, yra skirti ne tik žiniasklaidos kokybei užtikrinti, bet ir tam tikroms visuotinai pripažintoms vertybėms apsaugoti ir jie nėra siejami nei su skleidžiamos informacijos šaltiniu, nei su jos pobūdžiu ir (ar) kūrinio žanru. VIĮ 54 straipsnyje numatytas atleidimas nuo redakcinės atsakomybės nėra absoliutus, jis gali būti ribojamas siekiant užtikrinti tinkamą pusiausvyrą su kitomis teisės aktų normomis, pavyzdžiui, VIĮ 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtintas imperatyvus draudimas skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Tokia pozicija atitinka teismų praktiką.
3.2. Skunde nenurodyta, kodėl visuomenei svarbu žinoti, kokiais konkrečiai užgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais ir apie kurią savo kolegę jai negirdint atsiliepė kai kurios prokuratūros darbuotojos. Atsakovas nekvestionuoja nei pareiškėjo atliekamo „viešojo sergėtojo“ vaidmens svarbos demokratinėje visuomenėje, nei visuomenės teisės žinoti apie situaciją teisėsaugos institucijose, tačiau Publikacijoje paskelbtos informacijos tikslumas ir viešasis interesas nebūtų nukentėję, jeigu Publikacijoje nebūtų pakartoti į konkretų asmenį nukreipti užgaulūs ir įžeidūs žodžiai arba bent jau nebūtų atskleista šio asmens tapatybė (šiame kontekste pabrėžta tai, jog pastarasis asmuo net nebuvo aprašomo teismo proceso dalyviu).
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė sutinkantis su skunde išdėstytais argumentais. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad jis rengė Publikaciją vadovaudamasis Kodekso 3 straipsniu, visi Publikacijoje paskelbti teiginiai ir pavardės yra tikslūs, teisingi ir nuskambėję viešame teismo posėdyje. Visuomenė turi teisę žinoti visą tikslią, nenutylėtą ir necenzūruotą informaciją, skelbiamą viešuose teismo posėdžiuose, jei ji nėra susijusi su nepilnamečiais asmenimis ar kai kitais teisės aktuose numatytais atvejais ji laikoma neskelbtina. Nagrinėjamu atveju visa informacija yra neabejotinai susijusi su viešuoju interesu, t. y. su viešais asmenimis ir itin svarbia valstybės institucija – prokuratūra.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi VIĮ 54 straipsniu ir net iškraipo šią teisės normą. Minėta teisės norma aiškiai nurodo atvejus, kai viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, bet ginčo atveju kalbama ne apie atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą.
5.2. Publikacija – tai kūrinys, kuriame tendencingai ir neetiškai perteikiama informacija, viešai pasakyta per atvirą teismo posėdį. Nors Publikacijos pavadinime yra klaustukas, todėl galima suprasti, jog kažkas nurodytoje prokuratūroje galbūt vadina bendradarbes „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bet toliau skleidžiama žinia, jog šiais necenzūriniais žodžiais yra vadinama tik J. S.. Publikacija iš esmės yra / turėjo būti apie V. G. ir administracinę bylą dėl šiai prokurorei skirtos tarnybinės nuobaudos, tačiau Publikacija yra akivaizdžiai tendencinga, nes iš esmės norėta parodyti, jog buvo kalbama apie J. S. (į ginčo straipsnio esmę nukreipia pats jo pavadinimas). M. V. 2022 m. sausio 13 d. atsakymas į J. S. prašymą pašalinti iš Publikacijos jos vardą, pavardę ir / ar inicialus sudaro pagrindą manyti, jog jis tendencingai nurodė jos vardą ir pavardę, turėdamas tikslą sudaryti neigiamą nuomonę ne apie V. G. ir S. S., o būtent apie J. S..
5.3. Žinios apie tai, ką V. G. pasakė teisme, skleidimas bei toks tendencingas nuomonės apie J. S. skleidimas ne tik žeidžia jos (J. S.) garbę ir orumą (nors ne dėl to buvo kreiptasi su skundu į Asociaciją), bet ir sukėlė neigiamas emocijas bei išgyvenimus, yra neetiškas. Tokiais veiksmais J. S. buvo pažeminta ir kaip prokurorė, ir kaip žmogus. Be to, kaip galima suprasti iš Publikacijos, V. G. teismo posėdyje kalbėjo tik apie tai, ką pasakė S. S., arba neigė jai priskirtus teiginius (pvz., kad pavadino J. S. „(duomenys neskelbtini)“), todėl J. S. pareigų, vardo ir vardo inicialo bei pavardės paminėjimas šalia žodžių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reikalingas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo VšĮ „Klaipėda atvirai“ skundą.
7. Teismas nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjas savo interneto svetainėje atviraklaipeda.lt (duomenys neskelbtini) d. paskelbė M. V. publikaciją „(duomenys neskelbtini)“. Šioje Publikacijoje buvo pateikta informacija iš Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 30 d. viešo teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. I3-211-609/2022 pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo (dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo) panaikinimo.
7.2. Publikacijoje nurodoma: (duomenys neskelbtini).
7.3. (duomenys neskelbtini) prokurorė J. S. 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į VšĮ „Klaipėda atvirai“ redaktorių M. V., prašydama pašalinti iš Publikacijos jos vardą, pavardę ir / ar inicialus, viešai atsiprašyti bei panaikinti straipsnį arba panaikinti straipsnyje jos vardą, pavardę ir / ar inicialus. Ji šiame prašyme teigė, jog Publikacija yra neetiška ir tendencinga. Nors Publikacijos antraštėje yra klaustukas, leidžiantis suprasti, jog nurodytoje prokuratūroje kažkas bendradarbes galbūt vadina „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, toliau tekste skleidžiama žinia, kad taip yra vadinama tik ji, t. y. J. S.. Anot J. S., ji nebuvo Publikacijoje aprašomo teismo proceso dalyvė, nedalyvavo S. S. ar V. G. ginčuose darbe, tačiau Publikacijoje tendencingai norėta parodyti, kad buvo kalbama būtent apie ją, tai akcentuojama Publikacijos antraštėje. Toks tendencingas nuomonės apie J. S. skleidimas žeidžia jos garbę ir orumą, yra neetiškas ir žemina ją kaip prokurorę ir asmenį, juo labiau kad V. G., kaip galima suprasti iš Publikacijos, tik kalbėjo apie tai, ką pasakė S. S., arba neigė, kad vadino ją <...> (necenzūrinis žodis), o J. S. pareigų, vardo ir pavardės paminėjimas šalia žodžių „(duomenys neskelbtini)“ ir <...> (necenzūrinis žodis) visai nebuvo būtinas.
7.4. Pareiškėjas raštu nurodė J. S., kad ji yra viešas asmuo, o Publikacija buvo parengta pagal teiginius, kuriuos bylos dalyviai išsakė viešo teismo posėdžio metu, todėl pagal VIĮ 54 straipsnio nuostatas atsakomybė už juos tenka ne viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, o renginio organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims.
7.5. J. S. pateikė skundą Asociacijai.
7.6. Publikacijos autorius M. V. paaiškinimuose, pateiktuose Komisijai, nurodė, jog savo poziciją yra išdėstęs atsakyme į J. S. 2022 m. sausio 13 d. pareiškimą, ir prašė juo vadovautis. M. V. Komisijos posėdyje papildomai paaiškino, jog Publikacijos tikslas buvo parodyti, kokie žmonės dirba prokuratūroje, ir jis, kaip žurnalistas, savo pareigą atliko nešališkai ir maksimaliai tiksliai perteikė informaciją iš teismo posėdžio.
7.7. Komisija ginčijamame 2022 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. EKS-09/22 konstatavo, jog Publikacijoje paviešinti J. S. skirti epitetai yra užgaulūs ir nukreipti į ją ne kaip į prokurorę ar valstybės pareigūnę, o kaip į asmenį. Komisijos vertinimu, nebuvo viešo intereso skelbti teisme išsakytus užgaulius ir įžeidžius žodžius apie J. S. ir Publikacijoje buvo galima jų išvengti. Publikacijoje aprašoma situacija neabejotinai yra svarbi ir visuomenė turi teisę apie ją sužinoti, tačiau žurnalistas turėjo atsirinkti, kokia informacija yra tinkama viešinti, ir nekartoti užgaulių žodžių, taip juos paviešinant dar platesnei auditorijai, arba bent jau neatskleisti J. S. vardo ir pavardės. Komisija pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 21 straipsnis.
8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir ją aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad pagal VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo viešai pasakyta per atvirus posėdžius <…>, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šios nuostatos esmė yra ta, jog tas, kuris paskelbė informaciją, kuri pateikta nurodytu būdu, nėra atsakingas už turtinės ar neturtinės žalos, jei ji būtų patirta, atlyginimą. Ši nuostata iš esmės skirta apsaugoti viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją, kuris tik paskelbia informaciją, išsakytą atviro posėdžio metu.
9. Teismas akcentavo, kad prie nagrinėjamos bylos buvo pridėtas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. teismo posėdžio administracinėje byloje Nr. I3-211-609/2022 garso įrašas, kuris patvirtina, jog per viešą teismo posėdį proceso dalyvė (pareiškėja) V. G. vartojo necenzūrinius žodžius bei užgaulius, įžeidžiančius žodžius apie J. S.. Kaip minėta, Publikacijos antraštėje retoriškai klausiama, ar (duomenys neskelbtini), o Publikacijos tekste nurodoma, jog pareiškėjos (V. G.) kolegė teisme teigė, esą kita judviejų kolegė yra sakiusi, kad pareiškėjai (V. G.) „(duomenys neskelbtini)“, ir neigė, jog pati pareiškėją vadino <...> (necenzūrinis žodis). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog M. V. Publikacijoje tiksliai pacitavo per viešą teismo posėdį išsakytus teiginius / žodžius apie J. S.. Taip pat nėra ginčo, jog Publikacijoje nurodyti epitetai „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ yra itin užgaulūs. Taigi, teismas konstatavo, jog iš Publikacijos teksto bei antraštės akivaizdu, kad anksčiau nurodyti ginčo teiginiai (epitetai) nėra viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) kūryba. Publikacijoje nurodyti ginčo teiginiai yra išsakyti aiškaus šaltinio, kuris nurodytas Publikacijoje.
10. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje svarbu įvertinti, ar Publikacijoje nurodytais ginčo teiginiais bei antrašte buvo siekiama prisidėti prie viešojo intereso diskusijos, ar jie turi vienintelį tikslą – patenkinti auditorijos smalsumą. Teismo vertinimu, viešosios informacijos skleidėjas turi, kiek įmanoma, atsižvelgti į skelbtinos informacijos poreikį bei poveikį. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog anksčiau minėti epitetai yra nukreipti į J. S. ne kaip į prokurorę ir valstybės pareigūnę, o kaip į asmenį. Šiuo atveju nebuvo viešo intereso platinti teisme išsakytus užgaulius ir įžeidžius žodžius apie J. S., be to, Publikacijoje, kurios paskleidimo mastas yra platus, buvo galima jų išvengti.
11. Teismas iš esmės pritarė pareiškėjui, kad Publikacijoje nagrinėjama tema neabejotinai turi viešąjį interesą. Publikacijoje pristatomi (nagrinėjami) klausimai, susiję su institucija, kurios paskirtis – vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešos diskusijos, skleisdami informaciją, o visuomenė turi teisę būti apie tai informuota. Taigi, visuomenė yra suinteresuota gauti objektyvią informaciją ir turi teisę žinoti skleidžiamą informaciją, tačiau, teismo vertinimu, epitetai, paskleisti apie J. S., Publikacijoje aiškiai nurodant jos pavardę, neprisidėjo prie jokio visuomenės diskusijai reikšmingo klausimo. Pareiškėjo siekį objektyviai informuoti visuomenę apie santykius prokuratūroje buvo galima įgyvendinti ir išvengiant užgaulių bei įžeidžiančių žodžių apie konkrečią prokurorę pavartojimo, t. y. nebūtų nukentėjęs nei Publikacijoje paskleistos informacijos tikslumas, nei viešasis interesas, jeigu Publikacijoje nebūtų kartojami į konkretų asmenį nukreipti užgaulūs ir įžeidūs žodžiai ar bent jau nebūtų atskleista šio asmens tapatybė, juo labiau kad J. S. net nebuvo aprašomo teismo proceso dalyvė.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisijos sprendimas pripažinti pareiškėją pažeidus Kodekso 21 straipsnyje įtvirtintas profesinės etikos normas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas likusius pareiškėjo skundo argumentus laikė neturinčiais reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakė.
III.
13. Pareiškėjas VšĮ „Klaipėda atvirai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad teismas nemotyvavo savo išvadų, neišnagrinėjo daugumos pareiškėjo argumentų (be kita ko, dėl Kodekso 3 ir 21 str., VIĮ 54 str. taikymo) ir neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų motyvuotumo ir įtikinamumo reikalavimų. Teismas suformavo labai žalingą teismų praktiką, pagal kurią galima apriboti du Konstitucijoje numatytus demokratinės visuomenės principus – saviraiškos laisvę bei visuomenės teisę būti informuotiems apie viešus teismo procesus (Konstitucijos 25 ir 117 str.).
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodo sutinkantis su šiame apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. EKS-09/22 teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Komisija pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu Kodekso 21 straipsnyje įtvirtintas profesinės etikos normas. Teismas sprendė, kad nors M. V. Publikacijoje tiksliai citavo viešame teismo posėdyje išsakytus teiginius / žodžius apie J. S. ir kad Publikacijoje nagrinėjama tema neabejotinai turi viešąjį interesą, tačiau Publikacijoje nurodyti epitetai „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ yra itin užgaulūs, jie nukreipti į J. S. ne kaip į prokurorę ir valstybės pareigūnę, o kaip į asmenį. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo siekį objektyviai informuoti visuomenę apie santykius prokuratūroje buvo galima įgyvendinti ir išvengiant užgaulių bei įžeidžiančių žodžių apie konkrečią prokurorę panaudojimo, t. y. nebūtų nukentėjęs nei Publikacijoje paskleistos informacijos tikslumas, nei viešasis interesas, jeigu Publikacijoje nebūtų kartojami į konkretų asmenį nukreipti užgaulūs ir įžeidūs žodžiai ar bent jau nebūtų atskleista šio asmens tapatybė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas neišnagrinėjo daugumos jo argumentų ir neatskleidė bylos esmės, todėl netinkamai motyvavo skundžiamą teismo sprendimą.
19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Publikacijoje buvo tiksliai pacituoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. viešame teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. I3-211-609/2022 išsakyti teiginiai, įskaitant teiginius nustatinėjant aplinkybę, ar J. S. apibūdinti buvo pavartoti epitetai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, taip pat dėl vertinimo, kad šie epitetai yra itin užgaulūs. Šioje byloje kilęs esminis klausimas – ar Sprendime pagrįstai konstatuota, kad, Publikacijoje tiksliai pakartojant šiuos užgaulius žodžius bei atskleidžiant asmenį, apie kurį šie žodžiai (epitetai) pavartoti, buvo pažeisti Kodekso 21 straipsnio reikalavimai.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvė. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą). EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida. Tačiau, kaip ir dauguma konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr., pvz., 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą byloje Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94), 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 68416/01)).
22. VIĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė. Pagal šio straipsnio 2 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
VIĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.
23. Kodekso 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žurnalistas turi būti profesionaliai pasirengęs. Taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų. Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.
24. Nagrinėjamu atveju Komisija Sprendime pripažino, kad Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 21 straipsnis, nes nors Publikacijoje aprašoma situacija yra svarbi ir visuomenė turi teisę apie ją sužinoti, tačiau žurnalistas turėtų atsirinkti, kokia informacija tinkama viešinti: nekartoti užgaulių žodžių arba bent neatskleisti J. S. vardo ir pavardės. Komisija Sprendime išaiškino pareiškėjui, jog jis privalo ne vėliau kaip per 2 savaites paskelbti šį sprendimą interneto svetainėje atviraklaipeda.lt.
25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Publikacijoje nagrinėjama tema neabejotinai turi viešąjį interesą bei kad visuomenė yra suinteresuota gauti objektyvią informaciją ir turi teisę žinoti skleidžiamą informaciją, bet ginčo žodžiai (epitetai), pavartoti Publikacijoje J. S. apibūdinti, aiškiai nurodant jos vardą ir pavardę, neprisidėjo prie jokio visuomenės diskusijai reikšmingo klausimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktus argumentus dėl jo saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės pažeidimo grindžia deklaratyviais teiginiais ir nuorodomis į šias laisves įtvirtinančius teisės aktus bei juos aiškinančią teismų praktiką, bet konkrečiai nepaaiškina, kodėl tikslus viešame teismo posėdyje pavartotų necenzūrinių žodžių pakartojimas, atskleidžiant J. S. vardą ir pavardę, Publikacijoje nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybių kontekste yra būtinas ir todėl šiuo atveju negali būti taikomi Kodekso 21 straipsnyje įtvirtinti ribojimai. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad Kodekso 21 straipsnio reikalavimai taikytini tik originaliems, autentiškiems, pačių viešosios informacijos rengėjų parašytiems tekstams (mintims), o ne kūriniuose perteikiamiems viešiems pasisakymams atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose ir kituose renginiuose, nėra savaime pakankama Sprendime padarytų išvadų neteisėtumui ir nepagrįstumui pagrįsti.
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad J. S. nedalyvavo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjant administracinę bylą Nr. I3-211-609/2022, t. y. nebuvo minėtos administracinės bylos proceso dalyvė. Iš minėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo ir Publikacijos turinio matyti, kad nei minėtoje administracinėje byloje, nei Publikacijoje nebuvo tiriami ir vertinami pačios J. S. veiksmai vykdant tarnybines funkcijas ar pan. Pastebėtina, kad viešai paskelbtoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimo versijoje J. S. asmens duomenys yra nuasmeninti, o pareiškėjas iš esmės nenurodė priežasčių, dėl kurių J. S. asmens atskleidimas Publikacijoje buvo būtinas, apsiribodamas tik ta aplinkybe, jog J. S., kaip prokurorė, laikytina viešu asmeniu.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus duomenis, atskleidė bylos esmę ir tinkamai atsakė į esminius pareiškėjo argumentus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, kad teismas bylos aplinkybių nevertino arba vertino jas netinkamai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl VIĮ 54 straipsnyje įtvirtinto redakcinės atsakomybės netaikymo principo šioje ginčo situacijoje, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, nes tikrinamame teismo sprendime yra aptartas VIĮ 54 straipsnio nuostatų turinys, be to, kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovas, šioje teisės normoje išdėstyti redakcinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo žalos atlyginimo pagrindai yra susiję su atvejais, kai paskelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, todėl ši teisės norma nėra aktuali sprendžiant ginčą dėl Kodekso 21 straipsnio nuostatų pažeidimo. Akcentuotina ir tai, kad teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną ginčo šalių argumentą, o šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad tikrinamame teismo sprendime išdėstyti motyvai yra nepakankami, neišsamūs ir (ar) nesudarantys galimybės suprasti priežastis, dėl kurių buvo priimtas būtent toks teismo sprendimas.
28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo Sprendimą paliko galioti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Klaipėda atvirai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė