Administracinio nusižengimo bylos

      Nr. II-226-913/2024

      Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00037-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.3.; 21.10.4

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2024 m. gruodžio 10 d.

Anykščiai

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,

sekretoriaujant Karolinai Baltakienei,

dalyvaujant pareiškėjai R. U., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotiems atstovams L. B., L. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. U., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       R. U. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 273 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2024 m. sausio 21 d. 09 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) miško savininkė R. U. organizavo 2024 metų sausio – kovo mėnesį, kuriuos baigė kovo 6 dieną, miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini). R. U. atrinko ir paženklino medžius atrankiniam sanitariniam kirtimui. Atliekant kirtimą pagal Privataus Miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai nukirto 6 vnt. žalių pušų (8,459 m3), 19 vnt. žalių eglių (12,099 m3), 2 vnt. žalių beržų (1,485 m3), 4 vnt. žalių ąžuolų (0,387 m3), viso 31 žalią medį, kurių bendras tūris 22,43 m3 medienos taip padarant 9 757,05 Eur žalą gamtai (miškams), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį.

2.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024 

3.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose gautas pareiškėjos R. U. skundas, kuriuo pareiškėja R. U. prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto L. B. priimtą 2024-06-18 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024, kuriuo pareiškėjai paskirta 560 Eur dydžio bauda, panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Skunde pareiškėja nurodo, kad yra nubausta už tai, kad savavališkai iškirto medžius privačiame (jai pačiai priklausančiame miške). Nurodo, kad kai vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai iškertami sausuoliai, vėjovartos ar vėjolaužos – nėra privalomas pranešimas apie numatomą atrankinį sanitarinį kirtimą ir leidimas tokiam kirtimui neišduodamas. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai sausas egles ir pušis neįtraukė į leidimu leistą iškirsti medžių skaičių, įtraukė tik žalias egles ir pušis. Pareiškėja nurodo, kad ji vienu metu vykdė du kirtimus: 1) atrankinį sanitarinį kirtimą šalindama sausuolius ir vėjovartos ar vėjolaužos pažeistus medžius, bei 2) atrankinį sanitarinį kirtimą, kirsdama žalius medžius, kurie buvo pažeisti pavojingų kenkėjų. Byloje yra VMT Miškų priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto J. K. pranešimas, kuriame teigiama, kad prieš išduodant leidimą jis miško sklypo neapžiūrėjo. Byloje yra jos, kaip miško savininkės pranešimas apie ketinamą kirsti mišką. Šiame pranešime nurodyta, kad ji ketina iškirsti atrankiniu sanitariniu kirtimu 30 vienetų pušų (planuojamas likvidinės medienos tūris kv. m. 25) ir 20 vienetų eglių (planuojamos likvidinės medienos tūris kv. m. 15). Viso planuota iškirsti 50 vienetų medžių. 2023-03-08 pareiškėjai buvo išduotas leidimas atlikti sanitarinį kirtimą, iškertant nurodytą medžių kiekį. Iš 2024-03-25 Kelmų matavimo akto matyti, kad atliekant matavimą nustatyta, kad dalis eglių ir pušų yra sausos, jos įtrauktos į bendrą iškirstos medienos tūrį. Viso įtraukta 26 vienetai sausų pušų ir 14 vienetų sausų eglių. Nutarime nurodyta, kad ji savavališkai iškirto 6 žalias pušis (8,459 kietmetrio) ir 19 žalių eglių (12,099 kietmetrių). Taigi nutarimu pareiškėja nubausta už tai, kad turėjo teisę nukirsti 30 vienetų pušų, o faktiškai nukirto 36; turėjo teisę nukirsti 20 vienetų eglių, o faktiškai nukirto 39. Pareiškėja nurodo, kad 2024-06-30 miškininkas ir biologas A. G. ir miškotvarkininkas V. A. surašė Medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo aktą, kuriame nurodyta, kad dalis kelmų žali, dalis sausų/džiūstančių, kad dalis žalių kelmų yra virtuoliai; kad dalis žalių kelmų buvo ant technikos pravažiavimo tako. Pareiškėja nurodo, kad tokiu būdu nereikėjo pranešti ir gauti leidimą kirsti šiuos medžius, kurių liko žali kamienai: 15 vienetų žalių eglių (6 virtuoliai ir 9 augantys ant technikos pravažiavimo tako); 2 vienetai žalių pušų (1 virtuolis ir 1 auganti ant technikos pravažiavimo kelio); 1 ąžuolas (augantis ant technikos pravažiavimo kelio); 1 beržas (augantis ant technikos pravažiavimo kelio). Todėl žalių eglių yra iškirsta mažiau negu nurodyta leidime kirsti mišką; žalių pušų iškirsta 4 daugiau negu nurodyta leidime. Pareiškėja nurodo, kad ji mano, kad tinkamai pažymėjo medžius, kurie pateko į atrankinį sanitarinį kirtimą. Pažymėjo ir nukirto labai pažeistus, džiūstančius medžius. Po atrankinio sanitarinio kirtimo medyno skalsumas nesumažėjo mažiau nei 0,6 (medžiai sklype turi užimti 60 proc. ploto). Vien tik iš kelmo negalima nustatyti iškirsto medžio būklės, nes medžiai pradeda džiūti nuo viršūnės. Pagal Miško kirtimo taisykles, atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės, užimančios mažesnį kaip 0,1 ha plotą. Tokius medžius miško savininkė atrinko su kvalifikuoto specialisto pagalba. Medžiai nebuvo skirti pardavimui, todėl kirtimo leidimo jiems nereikėjo, tik pranešimo. Nukirsti medžiai iki šiol yra savininkės kieme ir jų būklę galima įvertinti. Pažymi, kad pareiškėja turėjo teisę kirsti pažeistus medžius (pušis), viršijo leistų iškirsti pušų skaičių, tačiau šis jos pažeidimas yra susijęs su leidimu neprašymu, o ne su neteisėtu miško iškirtimu. Be to, atsakomybė turėtų būti taikoma ne pagal dabar jai inkriminuotą veiką 2 dalį, o pagal 1 dalį.

4.       Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjos R. U. skundą nurodoma, kad Departamentas su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad 2024-05-28 Departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnas R. U. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-1657-2024. 2024-06-18 priimtas nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024 administracinio nusižengimo byloje. 2024-07-04 pateiktas skundas dėl 2024-06-18 priimto nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024 administracinio nusižengimo byloje teismui. Pažymi, kad ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Šiuo atveju, Pareiškėja skunde neigia savo kaltę, iš esmės ginčija byloje surinktų duomenų vertinimą. Nagrinėjamu atveju, R. U., laikotarpyje nuo 2024 metų sausio mėnesio iki 2024-03-06 organizavo miško kirtimo darbus privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini). R. U. atrinko ir paženklino medžius atrankiniam sanitariniam kirtimui. Atliekant kirtimą pagal privataus Miško savininko pranešimą apie ketinamą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai nukirto 6 vnt. žalių pušų, 19 vnt. žalių eglių, 2 vnt. žalių beržų, 4 vnt. žalių ąžuolų, viso 31 žalią medį, kurių bendras tūris 22,43 m3 medienos, tuo padaryta 9757,05 Eur žala gamtai. Pažymėtina, kad teisinis miškų kirtimo reglamentavimas – priemonių sistema miškams išsaugoti. Tam, kad miškai būtų išsaugoti ateities kartoms, nustatyta pakankamai efektyvi, nors ir ganėtinai sudėtinga, teisės aktais reglamentuota miškų kirtimo ir jų atkūrimo sistema. Tai reiškia, kad miško savininkas automatiškai neįgyja teisės kirsti medžius savo miške taip, kaip jam patinka. Svarbiausiame miškų ūkio veiklą reglamentuojančiame teisės akte – Miškų įstatyme – nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ar kitaip naudoti miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas yra reikalingas. Net ir gavus leidimą, miško kirtimo darbų negalima vykdyti bet kaip. Kaip teisingai atlikti vienokius ar kitokius miško kirtimus, išdėstyta dviejuose aplinkos ministro patvirtintuose teisės aktuose – Miško kirtimų taisyklėse ir Miško ugdymo kirtimų taisyklėse. Miško savininkai, patys vykdantys kirtimus, turi laikytis ir kitų taisyklių. Kirtimai derinami tarpusavyje ir išdėstomi taip, kad nebūtų iškertama medienos daugiau, nei priauga per tą patį laiką visos šalies mastu. Teisės aktų svarbiausi reikalavimai, draudžiantys ar ribojantys tam tikrus miško savininko veiksmus miške, nustatyti pirmiausia tam, kad būtų daroma kuo mažiau klaidų miškininkaujant, o visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi ir naudojami tinkamai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems pagrindinio naudojimo kirtimams – plyniesiems, atvejiniams (tipiškiems, supaprastintiems, ilgalaikiams, grupiniams), atrankiniams (laisviesiems, grupiniams), biologinės įvairovės palaikymo, specialiesiems (kraštovaizdžio formavimo, medynų ir krūmynų pertvarkymo, lydimo, biologinės įvairovės palaikymo, gamtinių vertybių išsaugojimo, avarinio būtinumo miško). Pranešimai apie ketinimus kirsti mišką teikiami tarpinio naudojimo kirtimams: retinimo, einamiesiems, kitiems specialiesiems (ribinių linijų, geležinkelių ir kelių, apsaugos zonų valymo), atrankiniams sanitariniams ir savo reikmėms. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. U. skunde nepagrįstai abejoja Departamento pareigūnų surinktais įrodymais administracinio nusižengimo byloje, atliktų veiksmų teisėtumu. Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepagrįstai bando sumenkinti Departamento pareigūno pateiktus oficialius įrodymus, siekdama, kad pagrįstais ir neabejotinais įrodymais būtų pripažinti tik Pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu teikti parodymai. Todėl teismas turėtų kritiškai vertinti tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius. R. U. pateiktame skunde nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl Departamento priimtas Nutarimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas. R. U. pateiktame skunde nepagrįstai remiasi savo pačios iniciatyva pasamdytų specialistų A. G. ir V. A. 2024-06-30 parengtu dokumentu Medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo aktu (toliau tekste – Aktas) (žemės sklypo kad Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo bando įrodyti, jog ji turėjo teisę nukirsti 31 medį, kurie jos nuomone laikytini kaip virtuoliai ir sausuoliai, kuriems leidimas kirsti medžius nėra reikalingas. Šis aktas kelia abejonių savo patikimumu, kadangi specialistai, atlikę nukirstų medžių matavimus, atliko tai praėjus daugiau nei trims mėnesiams po padaryto pažeidimo, tai pat iš pateikto akto negalima spręsti kokios techninės priemonės buvo naudotos, nėra pateikta atliktų matavimų fotofiksacijų, aktas nėra pasirašytas, neatitinka rašytiniam dokumentui keliamų teisės aktų reikalavimų, nėra aišku, kada matavimai pradėti ir kada baigti, kokioje vietoje atlikti ir kt. Šiuo atveju, teismas kritiškai turėtų vertinti specialistų A. G. ir V. A. 2024-06-30 surašytą dokumentą, kuris išimtinai naudingas tik pačiai administracinėn atsakomybėn patrauktai R. U.. Pateiktame Akte pateikiama klaidinanti informacija ir jos pagrindu daromos klaidingos išvados. R. U. pateiktame skunde savaip pateikia ir interpretuoja teisės aktus, remiasi Miškų kirtimų taisyklėmis, pateikdama savo subjektyvų Taisyklių vertinimą, taip siekdama pateisinti savo neteisėtus veiksmus dėl medžių kirtimo, neturint išduoto leidimo. Taip pat administracinėn atsakomybėn patraukta R. U. nepagrįstai skunde kelia abejones dėl Departamento pareigūnų atlikto tyrimo bei tyrimo metu naudotų techninių priemonių. Departamento nuomone, priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AMAAD-ANR_N-1630-2024 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į visą byloje pateiktą medžiagą, tinkamai ištyrus įrodymus. Departamento nutarimu paskirtos baudos dydis proporcingas padarytam pažeidimui. Nutarimu paskirta nuobauda užtikrina tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje. Todėl Departamento nuomone, priimtas nutarimas tinkamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. U. argumentai dėl nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini.

5.       Teismo posėdžio metu pareiškėja, administracinėn atsakomybėn patraukta R. U. paaiškino, kad prieš atliekant kirtimo darbus, kreipėsi į įmones, kur galėtų gauti informaciją kaip galėtų vykdyti darbus pagal gautą leidimą. Ieškojo kas tuos darbus gali atlikti, kreipėsi į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, jos atstovą V. Ž.. Jis parodė kaip nustatomas medžių amžius, sergantys medžiai ar ne. Padėjo per alis sistemą užsisakyti leidimą. „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė atlikti darbus, nes nėra galimybės privažiuoti. Pasiūlė kreiptis į privačius asmenis. Jos ketinimas buvo atlikti darbus pagal įstatymus. Kreipėsi į Panevėžio miškų urėdiją, jie nukreipė pas J. K.. Jis užtikrino, kad ji pati kaip miško savininkė gali pažymėti kirstinus medžius. Miškas nevalytas buvo 20 metų, pilna sausuolių, J. K. sakė, kad jiems leidimo nereikia. Kitą dieną kreipėsi raštiškai, gavo atsakymą, kuris yra byloje. (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė paklausė ar nereikia atlikti poveikio aplinkai tyrimo. S. A. pasakė, kad nereikia jokių tyrimų, užtenka leidimų. Užtruko daug laiko tikslintis visas aplinkybes. Sužymėjus medžius atliko darbus ir tada jis dar pašalino sausuolius, kuriems pasak J. K. nereikia leidimo. Kai gavo skundą važiavo tikrinti, vertino tik pagal kelmų būklę, rąstų, kurie buvo jos kieme nenorėjo net žiūrėti. Su tuo nesutinka, rąstų būklė nėra gera. Skriausti miško nenorėjo. Po posėdžio Utenoje išsikvietė žmones, kurie bus liudytojai, jie dirba gamtosaugos srityje, kartu išvaikščiojo kelmus, aprašė juos, šie dalykai yra pateikti apžiūros protokole, yra vaizdo įrašas. Skiriasi iškirstų kelmų skaičius apie 20 kelmų, rado mažiau nei gamtos inspektoriai. Planuojamų kirsti medžių skaičius buvo nurodytas po V. Ž. konsultacijos apžiūrėjus mišką. Kiek žino, niekas nebuvo iš atsakingų institucijų žiūrėti ir vertinti to miško. Į šį skaičių įėjo tik pažeisti ir kenkėjų užpulti medžiai. Vėjovartos medžių buvo labai daug, nes pagal turimus dokumentus paskutinį kartą buvo kertamas miškas prieš 20 metų. Pretenzijų įrangai dėl metrologinės patikros neturi.

6.       Administracinėn atsakomybėn patrauktos pareiškėjos R. U. atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjai R. U. inkriminuotą pažeidimą perkvalifikuoti iš ANK 273 straipsnio 2 dalies į ANK 273 straipsnio 1 dalį arba administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

7.       Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovė L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su skundu. Inspektoriai tinkamai atliko tyrimą, prašo pareiškėjos skundą atmesti. Dėl pateiktų įrodymų vertinimo, iš nukirstų medžių matyti, kad jie ne sausuoliai, ne virtuoliai. Leidimas kirsti medžius išduotas tik 40 kubų, o rangos sutartyje žymiai didesnis kiekis. Pareiškėja nurodo, kad pasisamdo savo tariamus ekspertus, tai toks atliktas vertinimas kelia abejonių, nes šie specialistai nėra dirbantys toje srityje. Departamento pareigūnai dirba tik su sertifikuotais įrankiais ir įranga ir abejoti atliktais vertinimais nėra pagrindo. Departamentui yra žinoma, kad pareiškėja medžius kirto ne miško valymui, o savo namo statybai, todėl norėjo išsikirsti gražius sveikus medžius.

8.       Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad valstybinės miškų kontrolės pareigūnai atlikdami skaičiavimą skaičiavo pagal faktiškai iškirstą tūrį ir išminusavo iš faktinio tūrio pranešime kirsti mišką esančius kiekius, tokiu būdu paskaičiavo neteisėtai iškirstų medžių tūrį. Rezultatas gautas skirtingas nei V. A. skaičiavimai. Pagal pareigūnų apskaičiuotą kiekį vienetais neteisėtai iškirstų pušų bendras likvidinis tūris skiriasi. Jeigu vadovautis V. A. pateiktais duomenimis skirtųsi administracinio nusižengimo dalis. Tačiau institucija laikosi pozicijos, kad pareigūnai, kuriems suteikta vertinti, turintys reikalingą kvalifikaciją ir įgaliojimus, pasirinko vertinimui kitą metodiką, ir todėl pareigūnų vertinimas yra tinkamas. V. A. atliktą matavimą vertina kaip teorinį skaičiavimą, nes vadovaujamasi pareigūnų pirminiais skaičiais kelmų matavimo. Kirstinų medžių kiekis nurodytas tikslus turi būti, o tūris numatomas. Formaliai žiūrint nebūtų pažeidimo, nes šiuo atveju teisė atrinkti kirstinus medžius suteikta miško savininkui neatsižvelgiant į tai, ar jis turi išsilavinimą ir žinių, tai todėl paklaida yra galima. Kaltinime atsispindi tie kiekiai, kuriuos pareigūnai įvertino kaip žalių medžių kirtimą. Metodika tokia, kad kiekvienas medis pagal tą matmenį skaičiuojamas, kiekvienas medis turi savo likvidinį tūrį. Kietmetrių skaičių apskaičiavo, tai pareigūnai įvertino bendrą tūrį iškirstų pušų, kiekį, 6 vnt. daugiau nei pranešime ir skaičiuodami gavo iš faktinio iškirsto kiekio pranešime nurodytą kiekį, todėl gavo tokią kubatūrą. Atitinkamai visoms rūšims. Šiuo atveju miškas nepatenka į jaunuolynų kategoriją. Valksnos galimai buvo atsiradusios apie 20 metų. Jeigu valksnose užaugę medžiai, kadangi taisyklės numato, kad juos galima nukirsti, kad technika galėtų pravažiuoti, tai paprastai tie keletas medžių turėtų būti įtraukiami į pranešimą. nes būtent pagal sanitarinio kirtimo kriterijus, valksnai negali būti kertami, bet leidžiama viena kitą pašalinti, kurie trukdo pravažiuoti. Tos taisyklės, kurias įvardino pareiškėja negalioja šiai kategorijai. Tokie medžiai turi būti įtraukti į pranešimą pagal teisės aktus, kaip įvertinti ar reikės šalinti, reikia spec. žinių, kad įvertinti. Bendra tvarka nėra numatyta, bet pranešimų skaičius nėra ribojamas, tai jei mato, kad reikia koreguoti reikia teikti dar vieną pranešimą. Nėra prievolės atskiram pranešimui, bet jeigu viskas daroma chronologiškai, apžiūrimas miško plotas, įvertinama būklė ir įvertinama, pasižymima, yra taškavimo lapo formos, kurios nėra privalomos miško savininkui pateikti tarnybai, bet vadovaujantis šia juodraštine medžiaga, atitinkamai pasiskaičiuoti ir numatomą kirsti tūrį. Nėra problemų į pranešimą įrašyti papildomas medžių rūšis. Medis jei žalias ir gyvas jis turi būti įtrauktas į apskaitą. Pranešime medžių gali būti nurodyta daugiau, bet iškirsta mažiau. Prievolės iškirsti medžius su pranešimu nėra. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neįgalioti vertinti kitų institucijų konsultacijas. Žiūrint profesionalo akimis, klausimų nekyla, jeigu medžių laja, šakos, spygliai yra pilnai nukritę arba nurudavę, nusmukusi ir nuo medžio kamieno žievė, tokiu atveju sausuolis vertinamas 100 proc., jeigu dalis lajos spygliai pakeitę spalvą, šviesiai žali, žievė, kai kuriais fragmentais atsilupusi, gyvybinės funkcijos dar nėra pažeistos ir nupjovus atsiranda sakuotumas tai vertinama kaip žalio medžio kirtimas. Jeigu iškyla abejonė ar žalias medis ar ne, visada reikia jį laikyti žaliu. Miško savininkas organizuoja darbus, atsakomybė ir eina miško savininkui. Pranešimas dėl miško kirtimo ir apima tuos dalykus, kuriems jis nereikalingas. Į pranešimą turi papulti ir tie medžiai, kurie papuola į sanitarinį kirtimą. R. U. organizuodama miško kirtimo darbus padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį ir už tai jai paskirta nuobauda 560 eurų. Prašo teismo 2024-06-18 nutarimu paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą.

9.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas S. P. paaiškino, kad 2024 m. kovo 14 kolegos vykdydami reidą užvažiavo į mišką, kur buvo vykdomi darbai. Buvo gan dideli kiekiai, neatitiko kubatūra. Buvo apie 40 kubų rąstų. Statybinė mediena buvo išvežta, o malkinė sukrauta prie (duomenys neskelbtini). Įvertinus kirtimą matėsi, kad pagal miškų grupę, tai 2 grupės miškas, saugoma teritorija. Pagal kirtimus negalėjo būti tokie darbai vykdomi. Tai buvo žali medžiai, prieštarauja teisės aktams tokiose vietose kirsti tokius medžius. Atliko kelmų matavimą, buvo sumatuoti visi nukirsti kelmai, atskirai skaičiuojama sausi kelmai ir žali kelmai. Viso buvo 81 žalias medis ir 40 sausų. To pasekoje, kadangi pranešimas buvo išduotas tik 50 medžių, 40 kubų, miško savininkė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Ji sakė, kad konsultavosi su specialistais, bet ji yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė, todėl buvo susipažinusi su savo miško situacija. Iš 8 hektarų buvo iškirsta 160 kubų, tarp kurių ir sausuolių buvo. Kas liečia kertamus medžius, akivaizdžiai matosi, kad medžiai buvo žali. Miško savininkė parašė pranešimą 2023 metais, pranešimas galioja visus metus. Prieš išrašant pranešimą reikia pažymėti medžius ir tada juos kirsti. Kiek žino tas specialistas V. Ž. nerado ką kirsti tame miške. Kelmus matavo 2024 m. kovo 25 d., o R. kolegos įvertino po kiek laiko birželio mėnesį. Labai sudėtinga po pusės metų įvertinti pagal kelmus medžių būklę. Mano, kad teisiškai buvo galima kirsti kokių 20 kubų medžių, o iškirsta virš 100 kubų su sausuoliais. Sausuoliams leidimo nereikia. Parašė pranešimą 50, o viršijo ir nukirto 81 medį. Už tą 31 ir buvo paskaičiuota žala. Daugiau jau sumažinti kas buvo sumažinta nebuvo. Rašydama sutartį su P. rašė 160 kubų, o leidimas 40 kubų. Sausuolių buvo nukirsta 40, o hektare antros grupės turi likti 20 kubų sausuolių. Kad medis sausuolis reikia nustatyti prieš kirtimą. Jei viršūnė nudžiūvusi, o apačia ne, tai jau ne sausuolis ir reikės leidimo. Jeigu nulaužtas medis tai vėjovarta, leidimas reikalingas. Neteisėtą nukirtimą galima padaryti ir nukirtus vieną medį, kad skalsumas būtų mažesnis nei 0,5 reikia nukirsti labai daug. Viename hektare maždaug 400 kubų, tai reikia nukirsti pusę hektaro. Bet čia 2 grupė, o šiai grupei galima tik sanitarinis kirtimas. Įstatymai labai griežti. Praktiškai turint mišką tokioje vietoje žmogus gali tik grožėtis. Medžiai buvo kertami žali. Įrodyti iš kelmo, kad medis buvo džiūstantis yra labai sunku. Iš kelmo nustatyti ar medis buvo pažeistas ar užpultas kenkėjų labai sudėtinga. Todėl to buvo atsisakyta, neįrodinėjo kiekvieno medžio. Bet kokio diametro medžiui reikalingas kirtimas. Visur kur vaikščiojo buvo žalios šakos, viršūnės paliktos. Po vėjolaužos žalia viršūnė išlieka kažkiek laiko. Bet vėjolaužai leidimai reikalingi. Rado 81 žalią medį, iš jų minusavo leidime leistinus medžius. Nevertino kiekvieno medžio, kad neiškiltų klausimo dėl kiekvieno medžio. Rąstai, kurie atidėti kaip medienai, ant jų nerado ženklinimo. Ženklinti statybai buvo išvežti pirmiausia. Apžiūrėjo rąstus kieme, didžioji dalis sausuolių, viršūnės žalios, beržas vienas rastas. Jei vidus išpuvęs, nereiškia, kad jis ne žalias, tokiam medžiui reikalingas leidimas.

10.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. paaiškino, kad atliko matavimus dėl iškirstos medienos. Tikrinant valdą, pamatė rietuvę, kitą dieną atvyko ir nebebuvo jos. Kelmų suskaičiuota buvo viršytas kiekis nei toks koks nurodytas leidime. 31 viršyta nei leidime. Skersmuo nustatyti tūriui nėra visai svarbu. Neatskyrė kelmų pagal diametrus. Išmatavo visus kiek buvo nukirsta, o atėmė tuos, kurie buvo leidime. Vidutinis vidurkis apskaičiuotas pagal programą. Kiekvieno kelmo skersmenį skaičiavo patys, tačiau suvedus vidurkį apskaičiavo programa. Skersmenų jie neatrinkinėja.

11.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad miško savininkė kreipėsi pagalbos. Įžvelgė labai daug nesąžiningumo. Sanitarinio kirtimo esmė ta, kad iškirsti medžius tol, kol neišsirito kita vada medžiagraužių. Tam reikia kirsti žalius medžius. Aplinkos apsaugos departamentas neatsižvelgė į tai, kad net šalia esančio medyno dalis yra žuvusi. Bandė iš kelmo įvertinti medžio būklę, buvo pažymėti medžiai net ir labai maži, kuriems nereikia leidimo. Į jaunuolyno ugdymą įeina ir pamiškių. Kirtimas padarytas labai tvarkingai, kirstas rankomis, išvežta nedideliu traktoriuku, nepalikta net provėžų. Žala miškui nėra padaryta, gal kažkiek per daug pušų iškirsta. Jei trečdalį lajos sužaloja nukrentantis medis, skaitosi smarkiai pažeistas ir jau leidimo tokiam nereikia. Miškas buvo tankus ir išliko tankus. Ji kreipėsi į institucijas, kur gavo informaciją, kad ji pati gali sužymėti kokius medžius gali kirsti. Buvo masinis žievėgraužių išplitimas, tai pagal sanitarinės miško apsaugos taisykles reikėjo atlikti sanitarinį kirtimą. Kertant egles gali būti pažeistos pušys, kurias irgi reikia kirsti. Kadangi R. U. žymėjosi kartu su specialistais, tai jie matė tuos požymius. Pirmas apsilankymas tame miške buvo jau po iškirtimo, 2024 m. birželio 30 dieną. Buvo taškavimo formos, suvestinė padaryta. Rado 1 ąžuoliuką 8 cm skersmens, o kur neišvežtų rąstų krūvos buvo sužaliavę trys rąstai klevo lapais. Pagal privačių miškų tvarkymo nuostatus jaunuolynų ugdymo kirtimui pranešimas nereikalingas, jei naudojate savo reikmėms. Kaip ir sausuolių ir vėjovartos. Taip pat ir valksnose augantys į pomiškio ugdymą. Miško savininkas pats gali nusižymėti medžius, kursus praeiti, o jei ne, tada pasiimti specialistą kuris ir žymi tuos medžius. Jie matavimus atliko kaip specialistai, kaip miškininkystės specialistai. Turint diplomą gali miškotvarkos projektus teikti. Jis buvo procesų liudininkas, padėjo su fotofiksacija, prisidėjo prie sanitarinės būklės vertinimo. Vieną kartą buvo tame sklype. Kadangi kirtimas atliktas pavasarį, atliko patikrinimą vasaros pradžioje. Kelmai buvo dar su sakais, nei patamsėję nieko. Ten vyrauja pušynas su eglėmis, mišrus miškas.

12.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. paaiškino, kad matavo kelmus ir pagal kelmų būklę nustatė sanitarinę būklę. Rado 15,8 kubo daugiau, o ne 22 kubo. Tai čia kas liečia kelmus. O pagal sanitarines, to iš kelmo nenustatys. Vien pagal kelmus nustatyti ar jis kertamas yra labai sunku. Iš tų 15 kubų tikrai pusė buvo pažeistų. Ne visada kai kelmas žalias yra tikrai nusižengimas padarytas. Apvaliosios medienos matavimo taisyklėmis vadovaujantis atliko matavimus. Naudojosi liniuote, patikra neatlikta.

13.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Ž. paaiškino, kad yra miško savininkų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Į jį kreipėsi R. U., kuri nurodė, kad nori mišką tvarkyti ir medienos pasikirsti. Jie susitiko jos miške, miškas yra draustinis, 2 grupės, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo mišką, kokie kirtimai galimi. 2 grupėje galimi ugdomieji ir sanitariniai ir ribinės ribos kirtimas. Tame miške buvo galimi sanitariniai kirtimai. Ten buvo daug sausuolių, virtuolių. Sausuolių irgi visų negalima iškirsti, paaiškino jai, kad dėl paukščių apsaugos negalima visų iškirsti ir reikalingi atitinkami leidimai. Nebuvo aiškios ribinės linijos, tai jokių žymėjimų neatliko. Pasakė jai, kad nėra ribinių linijų ir 2 grupėje rąstams ar namų statyboms medžių tokių nebuvo. Ji sakė, kad nori statyti rąstinį namą ir reikalinga mediena. R. U. tikėjosi, kad jis sužymės medžius, bet jis nesutiko to daryti, nes ten nėra tokių medžių kirtimui. Sausuolių virtuolių nereikia žymėti. Reikia žymėti žalią, be džiūstantį medį. Nebuvo aiški riba su kaimynu, tai pasakė, kad pirmiausia ribas nusivest reikia ir tada tuos pažeistus medžius pasižymėti. Apėjo didžiąją dalį miško. Paslaugų atlikti nesutiko. Darbus atsisakė vykdyti dėl sausuolių sutvarkymo, nes nebuvo pravažiavimo ir antroje grupėje valksnose, proskynose nekertami medžiai. Jeigu medis trukdo, tai važiuoji tarp medžių arba nekerti to medžio. Jei valksna buvo kertama prieš 20 metų, tai jeigu dabar vykdysi ugdomuosius kirtimus, tada galima, bet ne sanitariniais kirtimais. Jeigu žalias medis ant valksnos juos reikia apvažiuoti. Antroje grupėje kirtimuose negalima kirsti valksnose, tik apvažiuoti. Antra grupė yra toks miškas, kad ten daug apribojimų, saugomi miškai. Jeigu nėra privažiavimo tai kaip kirsi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėjos R. U. skundas netenkinamas.

14.       ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar R. U. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį.

15.       ANK 273 straipsnis numato atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vienas šimtas kietmetrių medžių ir (ar) krūmų, užtraukia baudą nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

16.       Skundžiamu nutarimu R. U. nubausta pagal ANK 273 straipsnio 2 dalį, nes miško savininkė R. U. 2024 metų sausio – kovo mėnesį organizavo miško kirtimo darbus (duomenys neskelbtini), privačioje miško valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Medžius atrankiniam sanitariniam kirtimui R. U. atrinko ir paženklino pati. Kirtimo darbai buvo baigti kovo 6 d., iškirstos medienos išvežimo iš miško – kovo 13 d. Atliekant kirtimą pagal Privataus Miško savininko pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, buvo neteisėtai nukirstos šešios žalios pušys (8,459 m3), devyniolika žalių eglių (12,099 m3), 2 žali beržai (1,485 m3) ir keturi žali ąžuolai (0,387 m3), viso 31 žalias medis, kurių bendras tūris 22,43 m3 medienos, tuo padarant 9 757,05 Eur žalą gamtai (miškams).

17.       Pareiškėja R. U. ginčija pažeidimo, numatyto ANK 273 straipsnio 2 dalyje padarymo faktą ir jos veiksmų kvalifikavimą.

18.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, byloje esančius duomenis ir rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad R. U. kaltė dėl ANK 273 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta visapusiškai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidžiant ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių.

19.       Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pagal Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punktą teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą, nuo leidime nurodytos datos. Leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkte nustatytais atvejais. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus nurodytus 20.1-20.8 punktuose: 1) jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose); 2) atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos; 3) atrankinius sanitarinius kirtimus; 4) baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu koks medyno amžius; 5) neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo; 6) kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę); 7) plynuosius sanitarinius kirtimus - stichinių nelaimių miškuose atvejais; 8) retinimo ir einamuosius kirtimus. Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti Nuostatų 20.3., 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 punktuose nurodytus kirtimus, privalo Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai. Privačių miškų savininkai, per leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos apraše nustatytus terminus negavę neigiamo Valstybinės miškų tarnybos teritorinio padalinio atsakymo ar gavę suderinimą, gali savo miško valdoje vykdyti pranešime nurodytus kirtimus.

20.       Šioje byloje surinktais įrodymais (administracinio nusižengimo protokolu, R. U., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovų ir liudytojų teiktais paaiškinimais ir parodymais teismo posėdžio metu, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentu, nekilnojamojo turto registro duomenimis, Biržės taksavimo lapais, 2024-03-25 kelmų matavimo aktais, privataus miško savininko R. U. pranešimas apie ketinimą kirsti mišką (galioja nuo 2023-03-08 iki 2024-03-07), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus 2024-03-15 apžiūros aktu, ir kt.) nustatyta, kad R. U. Valstybinei miškų tarnybai pateikė suderinti 2023-03-08 pranešimą apie ketinimą kirsti mišką savo miško valdoje, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gavo leidimą atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, kirstinų medžių rūšys P (pušis), planuojamas likvidinis tūris 25,00 m3, kirsti medžių skaičius 30; E (eglė), planuojamas likvidinis tūris 15,00 m3, kirsti medžių skaičius 20. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus specialistams atliekant neplaninį patikrinimą, kurio tikslas patikrinti privačioje valdoje kad. Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus kirtimus, 2024-04-22 Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2024-03-25 valdoje kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas nukirstų medžių kelmų matavimas dalyvaujant miško savininkei R. U.. Atlikus matavimus nustatyta, kad nukirsta: 36 žalios pušys (33,459 m3), 39 žalios eglės (27,099 m3), 4 žali ąžuolai (0,387 m3), 2 žali beržai (1,485 m3), 26 sausos pušys (15,529 m3), 14 sausų eglių (29,674 m3). Kirtimai vykdyti 2024 m. vasario – kovo mėnesiais; kirtavietėje likę eglių ir pušų žalios viršūnės ir šakos, žali medžių kelmai; iš to darytina išvada, kad kirsti žali nepažeisti medžiai; atrankiniais sanitariniais miško kirtimais kertami labai pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai arba tokių medžių grupės užimančios mažesnį kai 0,1 ha plotą; pranešimas apie ketinimą kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 2023-03-08, tuo metu prieš išduodant pranešimą apie ketinimą kirsti mišką buvo atrinkti kirtimui numatyti medžiai; 2023 m. jei buvo atrinkti džiūstantys medžiai, tai 2024 m. jau turėjo būti sausi; miško savininkė galimai atsiradusiems naujai džiūstantiems medžiams naujo pranešimo apie ketinimą kirsti mišką atrankiniam sanitariniam kirtimui neišsiėmė, ką privalėjo padaryti. Dėl tokios savo veiklos R. U. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji pati susižymėjo kirstinus medžius, nes gavo konsultaciją, kad tai daryti ji turi teisę. Leidimas galiojo 20 eglių ir 30 pušų, viso 40 m3. Taip pat jai buvo paaiškinta (paaiškinimą jai davė J. K., Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regiono vyriausiasis specialistas), kad sausuoliams ir virtuoliams leidimas nereikalingas, jie yra „plius“, ir į leidimo kiekį nesiskaičiuoja.

21.       Iš tokių R. U. paaiškinimų seka, kad ji, būdama privataus antros grupės miško savininkė ir susiruošusi atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, iškertant sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, bei turėdama leidimą iš viso iškirsti 50 medžių (30 pušų ir 20 eglių), viso 40 m3, iškirto iš viso 36 žalias pušis (33,459 m3), 39 žalias egles (27,099 m3), 4 žalius ąžuolus (0,387 m3), 2 žalius beržus (1,485 m3), 26 sausas pušis (15,529 m3), 14 sausų eglių (29,674 m3).

22.       Teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. U. teiginius apie tai, kad ji iškirto tik labai pažeistus, džiūstančius, taip pat kenkėjų pažeistus medžius, bei kad atliekant atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjovartos ar vėjolaužos nėra privalomas pranešimas apie numatomą atrankinį sanitarinį kirtimą ir leidimas tokiam kirtimui neišduodamas, vertina tik kaip niekuo nepagrįstą jos gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Teismas pažymi, kad atrankinį sanitarinį kirtimą galima vykdyti tik raštu apie tai pranešus (pranešimu apie ketinimą kirsti mišką) Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra numatyti kirsti miškai, tačiau tokio naujo pranešimo, į kurį būtų įtraukti visi pažeisti medžiai, pareiškėja R. U. nepateikė.

23.       Dėl pareiškėjos R. U. savo iniciatyva pasitelktų asmenų (A. G. ir V. A.) atliktų medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo akto. Į bylą yra pateikti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos R. U. miško sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Medžių būklės (iš kelmų) patikrinimo ir medžių matavimo aktas, kuriame yra vertinama kelmo būklė ir buvusio medžio sanitarinė būklė iš savininkės paaiškinimų. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas S. P., nurodė, kad R. U. kolegos medžių kelmus birželio mėnesį, kai kirtimai buvo vykdomi 2024 metų sausio – kovo mėnesiais, todėl labai sudėtinga po pusės metų įvertinti pagal kelmus medžių būklę. Taip pat kritiškai vertintina ir tai, kad praėjus beveik pusei metų nuo kirtimų, savininkė pati sugebėjo apibūdinti kiekvieno nukirsto medžio būklę, apibūdinti buvusio medžio viršūnę bei nurodyti kitus duomenis apie pažeistą medį. Teismo vertinimu, tokie duomenys yra absoliučiai subjektyvūs, nepatikimi, nes šiuos duomenis nurodo asmuo, kuris yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, kurios siekia išvengti. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo vadovautis šiais įrodymais kaip objektyviais ir patikimais. Be to, kaip yra nustatyta, visiems nukirstiems medžiams (džiūstantiems, vėjovartoms, pažeistiems ir kt.) yra reikalingas pranešimas dėl ketinimo juos kirsti bei reikia gauti leidimą juos kirsti.  

24.       Kadangi įvykio vietoje buvo apžiūrėti iškirstų medžių kelmai, Institucija pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 ,,Dėl apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo įsakymu (2010-09-10 įsakymas Nr. D1-747) patvirtintomis medienos tūrio nustatymo lentelėmis, apskaičiuodami nukirstos medienos tūrį. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad R. U. jai nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vykdydama 2023 m. kovo 8 d. pranešime apie ketinimą kirsti mišką nurodytus kirtimus, viršydama pranešime leistiną iškertamą tūrį 40 m3 (30 pušų ir 20 eglių), savavališkai nukirto iš viso 107,633 m3 medienos, ir neteisėtai, neturėdama leidimo kirsti mišką, iškirto 6 žalias pušis (8,459 m3), 19 žalių eglių (12,099 m3), 2 žalius beržus (1,485 m3) ir 4 žalius ąžuolus (0,387 m3), viso 31 žalią medį, kurių bendras tūris 22,43 m3 medienos.

25.       Tokiu būdu R. U. savavališkai iškirto 22,43 m3 medienos ir tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. reikalavimus. Dėl pareiškėjos skunde išdėstytų motyvų nėra jokio pagrindo šią situaciją vertinti kitaip, nes įstatymų nežinojimas ir (ar) savitas jų interpretavimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės. R. U. deklaruojamas savo veikimo pateisinimas, apeliuojant į, neva, nebūtiną leidimo turėjimą atliekant atitinkamą miško kirtimą, konkrečiu atveju, nepaneigia jos kaltės ir neturi įtakos jos padarytos veikos teisinei kvalifikacijai. Dėl to, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje. 

26.       Pagrindų R. U. padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 273 straipsnio 1 dalį šioje byloje nenustatyta, kadangi 2024-10-05 V. A. pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame nukirsto 31 medžio tūris apskaičiuotas remiantis biržės taksavimo lapuose esančiais duomenimis imant mažiausio skersmens medžio tūrį, nesudaro pagrindo šių duomenų laikyti objektyviais, nes toks skaičiavimas neatitinka nukirstos medienos tūrio skaičiavimo taisyklių.

27.       Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad R. U. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta, už minėtą nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus pažeidimo pobūdį, pareiškėją charakterizuojančius duomenis, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, nėra per griežta. Priimant skundžiamą institucijos nutarimą buvo vadovautasi byloje surinktų įrodymu visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kurių pagrindu padarytų išvadų teisingumas nekelia abejonių.

28.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. U. skundas atmestinas, o skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024 paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. U. skundą atmesti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1630-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).

Teisėja                                                                   Jolanta Gasparavičienė