Civilinė byla Nr. e2A-183-798/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01333-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1; 2.6.39.2.6.5.5; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Seguradoras Unidas AS“, veikiančio per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „MAI Baltics“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarųjų akcinių bendrovių „ME Trailers“, „Termolita“ ieškinį atsakovui „Seguradoras Unidas AS“, veikiančiam per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „MAI Baltics“, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje – Balcia Insurance SE Lietuvos filialas, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Termolita“ (toliau – ir ieškovė 1) ir „ME Trailers“ (toliau – ir ieškovė 2) prašė priteisti iš atsakovo „Seguradoras Unidas AS“: 1) ieškovei UAB „ME Trailers“ 37 360,00 Eur draudimo išmokos, 6 procentus metinių procesinių palūkanų, 785 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir kitas bylinėjimosi išlaidas; 2) ieškovei UAB „Termolita“ 31 874,52 Eur draudimo išmokos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų, 703 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, 99,85 Eur vertimo išlaidų ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl 2018 m. sausio 23 d. Prancūzijoje įvykusio eismo įvykio ieškovės patyrė nuostolių (žalos): ieškovės 1 vilkikas buvo sugadintas, ieškovės 2 puspriekabė sudegė. Be kita ko, ieškovė 2 patyrė papildomų išlaidų dėl eismo įvykio vietos sutvarkymo, puspriekabės nuvilkimo bei utilizavimo. Ieškovės prašė bylą nagrinėti taikant valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis teisę, t. y. Prancūzijos teisę .
2. Atsakovas „Seguradoras Unidas AS“ prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovių prašomomis priteisti sumomis, nes eismo įvykis įvyko būtent dėl ieškovių krovininio automobilio (vilkiko su puspriekabe) vairuotojo kaltų veiksmų, kuris, važiuodamas greitkeliu, nepagrįstai sumažino greitį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog draudimo sutartis taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji arba verslo vieta, teisė, todėl sutiko dėl bylos nagrinėjimo pagal Prancūzijos teisę, tačiau prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Papildomai nurodė, kad Prancūzijos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 20.73288 dėl eismo įvykio, kurioje dalyvauja ir ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo „Seguradoras Unidas AS“: ieškovei UAB „ME Trailers“ 37 360 Eur, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 785 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei UAB „Termolita“ – 31 874,52 Eur, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 802,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl užsienio tesės taikymo ir bylos teismingumo
4. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), įgyvendinantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Briuselis I), kuris suteikia teisę ieškovėms kreiptis į teismą Lietuvos Respublikoje; taip pat taikytina Prancūzijos teisė, nes eismo įvykis įvyko Prancūzijoje.
5. Teismas padarė išvadą, kad 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, nes reikalavimas reiškiamas ne žalą padariusiam asmeniui, o šio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Todėl taikomas 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas Roma I), kurio nuostatos privalomos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėms narėms.
Dėl ieškinio senaties
6. Teismas netenkino atsakovės parašymo taikyti senatį pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, nes byloje taikoma Prancūzijos teisė. Pagal Prancūzijos teisę iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams senaties terminą numato Prancūzijos civilinis kodeksas (toliau – Prancūzijos CK), kurio 2224 straipsnyje nustatyta, kad bendras ieškinio senaties terminas yra penkeri metai nuo žalos atsiradimo arba kai nukentėjusysis turėjo suvokti savo žalą. Ginčo eismo įvykis įvyko 2018 m. sausio 23 d., o ieškinys pareikštas 2020 m. spalio 28 d., taigi, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Be to, atsakovė nurodė, kad negalima šios bylos nagrinėti, nes nėra aiškus ginčo įvykio kaltininkas, t. y. nėra paaiškėjusi būtina aplinkybė dėl draudžiamojo įvykio fakto pripažinimo; taip pat teigia, kad ieškovės neturi reikalavimo teisės dėl pasibaigusios ieškinio senaties. Dėl to teismas atsakovės atstovės prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė ir kitu faktiniu pagrindu.
Dėl pareigos išmokėti draudimo išmoką
7. Teismas nustatė, kad vilkiko „Volvo“ vairuotojas V. A. važiavo neįprastai mažu greičiu, o vilkiko „Mersedes Benz“ vairuotojas S. I. važiavo dideliu greičiu. Atsakovė neigė vairuotojo Portugalijos piliečio S. I. (S. I.) kaltę dėl ginčo eismo įvykio. Valenso (pranc. Valence) miesto bendrojo teismo nagrinėjamoje byloje yra nustatinėjamas ginčo eismo įvykio kaltės klausimas, tačiau teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti dėl bylos nagrinėjimo negalimumo.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Balcia Insurance SE Lietuvos filialas yra pateikęs Prancūzijos teismui procesinius dokumentus, kuriuose nepripažįsta atsakomybės dėl eismo įvykio. Ieškovas Prancūzijos teisme įrodinėja, kad draudėjas (vilkiko „Volvo“) savo veiksmais (dėl prarasto važiavimo greičio) galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo, tačiau teismui nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų dėl draudėjo atsakomybės galimo kilimo. Balcia Insurance SE Lietuvos filialas turi duomenis apie eismo įvykį ir, atsižvelgęs į Prancūzijos policijos pažymoje nurodytas aplinkybes, yra priėmęs sprendimą, kad dėl eismo įvykio vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. JRZ214 (draudėjas) nėra atsakingas, o atsakinga (kaltininkas) yra transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. 72-QL-79.
9. Teismas, įvertinęs eismo įvykio policijos schemą, padarė išvadą, kad transporto priemonės junginio, schemoje pažymėto „CA“, vairuotojas nesilaikė pakankamai saugaus atstumo, nes „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ vilkikas su puspriekabe įvažiavo į ieškovių transporto priemonės junginio, schemoje pažymėto „CD“, galą. Teismas pažymėjo, jog galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo, dalyvaudamas eisme, turi būti maksimaliai atsargus, atsižvelgti į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio būklę, turi stebėti ir nedelsiant reaguoti į eismo pasikeitimus ir pan. (Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis).
10. Teismas konstatavo, jog ieškovių atstovas pateikė įrodymus apie Prancūzijos teismų formuojamą praktiką, siekdamas pagrįsti aplinkybę, kad net ir nenustačius jokių transporto priemonių junginio, schemoje pažymėto „CD“, neteisėtų veiksmų, pareiga atlyginti dėl eismo įvykio transporto priemonių junginio, schemoje pažymėto CD“, vairuotojo draudikui (atsakovui) išlieka. Teismas nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus dėl Prancūzijos teisėje reglamentuoto transporto priemonės vairavimo dideliu greičiu, atsižvelgiant į aplinkybes. Byloje nebuvo gauti atsakovės paaiškinimus patvirtinantys rašytiniai įrodymai.
11. Apibendrinęs ką nurodė, teismas padarė išvadą, jog S. I. valdytas krovinis automobilis (vilkikas su puspriekabe), priklausantis įmonei „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“, įvažiavo į ieškovės 2 puspriekabės galinę dalį, dėl to (eismo įvykio) buvo apgadintas ir ieškovės 1 vilkikas. Aplinkybė, kad kiekvienas eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkas turi teisę į pilną patirtos žalos atlyginimą ir tuo atveju, jei vyksta teismo procesas dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo, sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovių ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Todėl teismas priteisė ieškovėms iš atsakovo, atitinkamai 37 360 Eur ir 31 874,52 Eur draudimo išmokas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas „Seguradoras Unidas AS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas kaltės klausimą išsprendė vadovaudamasis vieninteliu dokumentu – ginčo eismo įvykio schema ir nepasisakė dėl Dromo Nacionalinės žandarmerijos kelių saugumo eskadrono protokolo Nr. 00066, kuriame įvardintas eismo įvykio kaltininkas V. A. (ieškovių krovininio automobilio vairuotojas).
12.2. Skundžiamas sprendimas yra dviprasmiškas: konstatuota S. I. („Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ krovininio automobilio vairuotojo) kaltė bei išreikšta abejonė dėl jo kaltės.
12.3. Skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl apdraustos transporto priemonės vairuotojo kaltų veiksmų ar neveikimo, taigi, bylos esmė neatskleista.
12.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis abiejų transporto priemonių vairuotojus, t. y. subjektus, kurių teisėms ir pareigoms turi įtakos skundžiamas sprendimas, nes byloje nėra akivaizdžių įrodymų dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis.
12.5. Atsakovas sutinka su teismu, kad ginčas turi būti nagrinėjamas pagal Prancūzijos teisę, tačiau teismas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 808 straipsnį, nes šių teisės normų netaikė ex officio (savo iniciatyva), dėl jų pasisakė tik dalyje, kurioje sprendė, kad informacija apie Prancūzijos teisę buvo pateikta ginčo šalių ir tokiu būdu ginčo šalims nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą.
12.6. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pagal Prancūzijos Respublikos teisę iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams senaties terminą nustato Prancūzijos Respublikos CK. Prancūzijoje galioja specialus įstatymas – Draudimo kodeksas (toliau – ir Prancūzijos Respublikos DK), kurio L114-1 straipsnyje nustatyta, kad ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, yra taikoma dvejų metų senatis nuo draudiminio įvykio dienos. Ginčo eismo įvykis įvyko 2018 m. sausio 23 d., o ieškinys pareikštas 2020 m. spalio 28 d., t. y. praleidus ieškinio senaties terminą. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
12.7. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčija prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio kiekvienai iš ieškovių. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka su prašomomis priteisti sumomis, nes prie ieškinio nepridėti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė UAB „Termolita“ sumokėjo už vilkiko remontą. Neįrodytų nuostolių priteisimas reikštų ieškovės nepragrįstą praturtėjimą. Dėl UAB „ME Trailers“ irgi nepateikė įrodymų, kad žalą patyrusio vilkiko su puspriekabe toliau negalima eksploatuoti.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės UAB „ME Trailers“ ir UAB „Termolita“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
13.1. Pagal Badinterio įstatymo 4 straipsnį, net ir nenustačius nei vieno iš vairuotojų kaltės, kiekvienas eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės savininkas turi teisę į visišką patirtos žalos atlyginimą. Teismas teisingai nurodė, kad šioje byloje nebūtina įrodinėti kaltės, dėl specialiosios Badinterio įstatymo paskirties pagreitinti žalą patyrusių eismo įvykių dalyvių žalos atlyginimą. Tai reiškia, jog atsakovės argumentai dėl šalių kaltės nagrinėjamai bylai neaktualūs. Kita vertus, jeigu ir būtų byloje nustatyta ieškovės vairuotojo kaltė, byloje yra įrodymai, kad Prancūzijos teisės aktai įtvirtina žalos atlyginimą ir nenustatinėjant kaltės (Badinterio įstatymas).
13.2. Atsakovas, teigdamas, jog policijos dokumente nurodytas ginčo eismo įvykio kaltininkas yra V. A., klaidina teismą. Policijos eismo įvykio analizėje nenurodyta kas kaltas dėl eismo įvykio, o nurodytos eismo įvykio faktinės aplinkybės. Sąvoka „Fizinis asmuo įvykio (ių) kaltininkas“, reiškia kad vairuotojo S. I. valdytas krovininis automobilis įvažiavo į ieškovės 1 vilkiko ieškovės 2 puspriekabės galinę dalį, o kitas vairuotojas (B. V.) yra nurodytas kaip nukentėjęs asmuo (šis asmuo krovininio automobilio nevaldė).
13.3. Apeliaciniame skunde nedetalizuota, kokie konkrečiai šalių paaiškinimai, įrodymai neįvertinti pirmosios instancijos teismo. Nepateikta argumentų, kaip atitinkami paaiškinimai ir (arba) įrodymai turėtų būti vertinami visų įrodymų kontekste. Ieškovių nuomone, atsakovas netinkamai interpretuoja skundžiamą sprendimą, jame nėra iškeltų abejonių dėl S. I. kaltės, o teismas padarė išvadą, kad nepaisant to, ar būtų nustatyta šio vairuotojo kaltė ar ne, draudikui kyla pareiga atlyginti ieškovėms ginčo eismo įvykio metu padarytą žalą.
13.4. Skundžiamo sprendimo 47–49 punktuose konstatuota, kad S. I. („Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ krovininio automobilio vairuotojo) nesilaikė saugaus atstumo. Įstatymai nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, jog dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Priešingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagrįstą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y., kad žala buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų.
13.5. Ieškovės pateikė duomenis apie šioje byloje taikytiną Prancūzijos teisę. Atsakovas neprašė teismo surinkti informacijos apie taikytiną užsienio teisę ir pats neteikė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus Prancūzijos teisės aktus, Prancūzijos teismų praktiką bei savo iniciatyva papildomai remdamasis viešai prieinamomis elektroninėje erdvėje Prancūzijos kelių eismo taisyklėmis, nustatė ginčo teisinį santykį reguliuojančią Prancūzijos vidaus teisę.
13.6. TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Taigi, transporto priemonių valdytojų dalyvavimas šioje byloje nėra reikalingas. Atsakovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ginčo eismo įvykio vairuotojus įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis yra nepagrįsti.
13.7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose neginčijo ieškovių (ar konkrečios ieškovės) reikalavimų priteisti draudimo išmokos dydžio kiekvienai iš ieškovių. Atsakovas neginčijo į bylą pateiktų dokumentų: vilkiko remonto sąmatos, eksperto išvados dėl puspriekabės sunaikinimo bei kitų patirtų išlaidų (metalo laužo saugojimo bei vilkiko transportavimo iš eismo įvykio vietos). Kita vertus, tokių duomenų nebuvimas, neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalą, kurios dydis turi būti vertinamas / apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas, t. y. atkuriant sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Atsakovas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovės 1 vilkiko sugadinimus būtų galima suremontuoti mažesnėmis sąnaudomis ir nesinaudoja procesine teise dėl ekspertizės skyrimo žalos dydžiui nustatyti.
13.8. Atsakovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie Prancūzijoje taikytiną teisę, todėl argumentai dėl CPK 808 straipsnio pažeidimo turi būti atmesti. Priešingu atveju susidarys situacija, kad draudikas, būdamas draudimo rinkos profesionalu, galės piktnaudžiauti teise, nesidomėti byla ir perkelti įrodinėjimo pareigą nukentėjusioms šalims ir teismams.
13.9. Atsakovas nepateikė Prancūzijos draudimo kodekso L114-1 paragrafo nuostatos, jo aiškinimo. Draudimo teisiniams santykiams netaikomi Prancūzijos DK reglamentuojami senaties terminai. Prancūzijoje DK L114-1 paragrafo nuostatos taikomos sutartiniams santykiams ir iš draudimo sutarties taikomai atsakomybei, o Badinterio įstatymas yra skirtas eismo įvykių aukoms palengvinti žalos atlyginimą, lyginant su galimybe reikalauti draudimo išmokų Draudimo kodekso pagrindais. Pagal Prancūzijos teisę iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimas senaties terminą nustato Prancūzijos CK (2224 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat nėra pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
15. Ieškovių krovininį sąstatą sudaro Lietuvos Respublikoje registruoti: vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. JRZ214, priklausantis UAB „Termolita“ (toliau – ir ieškovės 1 vilkikas) su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. FP272, priklausančia UAB „ME Trailer“ (toliau – ir ieškovės 2 puspriekabė).
16. Kitą krovininį sąstatą sudaro Portugalijos Respublikoje registruotas: vilkikas „Mercedes Benz“, valst. Nr. 72-QL-79, priklausantis Portugalijoje registruotam juridiniam asmeniui „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull“, valst. Nr. R-1967-BCT, kurios, pagal triplike pateiktus duomenis, savininkė Ispanijos įmonė „Caixarenting Sau“.
17. Triplike pateikti šie duomenys: 1) ieškovės 1 vilkiko draudikas Balcia Insurance SE Lietuvos filialas, o ieškovės 2 puspriekabės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas; 2) „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ vilkiko Portugalijos draudikas „Seguradoras Unidas AS“, o puspriekabės Ispanijos draudikas „Allianz Espagne“.
18. Ieškovių krovininio automobilio (vilkikoo su puspriekabe) vairuotojas buvo Lietuvos Respublikos pilietis V. A., o „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ krovininio automobilio – Portugalijos pilietis S. I. (S. I.).
19. 2018 m. sausio 23 d. 3 val. 45 min. Prancūzijos greitkelyje, ties PK 91+600 Loriolo-sur -Dromo (pranc. Loriol-sur-Dr?me) komuna (miesteliu), „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ krovininis automobilis įvažiavo į ieškovių krovininio automobilio galinę dalį. Šio eismo įvykio metu užsidegė ieškovės 2 puspriekabė ir joje esantis krovinys bei buvo sugadintas ieškovės 1 vilkikas.
20. Ieškovės UAB „Termolita“ 31 874,52 Eur patirtas išlaidas sudaro: 5 707,50 Eur vilkiko remonto vertė, 8 487,52 Eur vilkiko metalo laužo saugojimo bei 17 679,50 Eur vilkiko nutempimo. Ieškovės UAB „ME Trailer“ patirtas 37 360 Eur išlaidas sudaro: 37 000 Eur sudegusios puspriekabės vertė ir 360 Eur už eksperto atliktą eismo įvykio bei puspriekabės vertės nustatymą.
21. UAB „Termolita“ pateikė „Seguradoras Unidas AS“ (adresu: av. Da Liberdade 242, 1250-149 Lisabona, Portugalija) 2018 m. liepos 27 d. pranešimą apie įvykį, kuriame nurodyta, jog vilkikas „Mercedes Benz“, valst. Nr. 72-QL-79, draudikas yra „Seguradoras Unidas AS“ bei pašė sumokėti 31 874,52 Eur kompensaciją (dėl eismo įvykio patirtą žalą).
22. UAB „ME Trailer“ pateikė „CED France“ (adresu: 6 r Eug?ne et Armand Peugeot, 92500 Rueil Malmaison) 2018 m. gegužės 31 d. reikalavimą dėl 37 360 Eur draudimo išmokos išmokėjimo.
23. „CED France“ 2019 m. birželio 19 d. elektroniniame laiške patvirtino apie 2019 m. birželio 5 d. laiško gavimą bei nurodė, kad tyrimą vykdo su pagrindiniu biuru „ACOREANA“.
24. Byloje nėra duomenų dėl draudiko (draudikų) priimtų galutinių sprendimų, susijusių su draudimo išmokų mokėjimu / nemokėjimu.
Dėl transporto priemones vairavusių asmenų neįtraukimo į nagrinėjamą bylą
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ginčo eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų, civilinio proceso įstatymo normų nepažeidė.
26. Pirma, šiuo atveju dėl eismo įvykio nukentėjusios ieškovės nereiškia reikalavimo vilkiko „Mercedes Benz“ savininkui „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ ir (arba) šios įmonės darbuotojui-vairuotojui S. I., o prašo atlyginti žalą iš „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ vilkiko civilinės atsakomybės draudiko „Seguradoras Unidas AS“. TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės ir šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Be kita, ko pagal Badinterio įstatymą, nukentėjusioms ieškovėms kompensacija priklauso, neatsižvelgiant į vairuotojų atsakomybę dėl eismo įvykio.
27. Antra, apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Taigi, apeliacinės instancijos teismas nagrinės pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus, susijusius su eismo įvykyje dalyvavusių krovininių automobilių vairuotojų kalte.
Dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniams santykiams taikytinos teisės
28. Byloje nustatyta, kad dėl Prancūzijos Respublikos greitkelyje įvykusio eismo įvykio buvo padaryta žala (nuostoliai) ieškovių turtui – ieškovės 1 vilkikas buvo sugadintas, o ieškovės 2 puspriekabė sudegė. Ieškovės reikalauja, kad kito eismo įvykio dalyvio – „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ vilkiko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko (atsakovo „Seguradoras Unidas AS“), kaip skolininko, įvykdyti pareigą natūra – išmokėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokas, atsižvelgiant į ieškovių patirtas žalas: UAB „ME Trailers“ 37 360 Eur ir UAB „Termolita“ 31 874,52 Eur.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė. Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartiniai santykiai yra specifiniai daugiausia įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo nulemti teisiniai santykiai. Pirmosios grupės (delikto) teisiniams santykiams, eismo įvykiui įvykus kitoje ES valstybėje narėje, taikytina teisė nustatoma remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio nuostatomis – žalą padariusio asmens (draudėjo) atsakomybės pagrindas, apimtis, atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, žalos vertinimas, asmenų, kurie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nustatymas, senaties terminas ir kt. nustatomi pagal valstybės, kurioje atsirado žala, teisę. Tai yra eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė kyla tam tikromis sąlygomis, kurias apibrėžia žalos atsiradimo (paprastai eismo įvykio) vietos valstybės teisė. Antrosios grupės (draudimo) teisiniams santykiams draudiko pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui kyla ne iš šiam padarytos žalos, o iš draudiką su atsakingu draudėju siejančios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022 38–40 punktai). Teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiškusio reikalavimą atlyginti žalą nukentėjusio trečiojo asmens ir žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, yra draudimo teisiniai santykiai, atsiradę iš draudimo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016, 16 punktas).
30. Reglamento „Roma I“ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė narė nustato pareigą apsidrausti nuo tam tikrų rizikų. Tokiais atvejais valstybė narė gali nustatyti, kad draudimo sutarčiai taikoma pareigą apsidrausti nustačiusios valstybės narės teisė.
31. TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, įstatymu reglamentuojamiems santykiams taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, kurio 134 straipsnyje nustatyta privalomojo draudimo sutartims taikoma kolizinė taisyklė. Draudimo įstatymo 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma ES valstybės narės, kuri nustato pareigą sudaryti draudimo sutartį, teisė. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 punktą, įprastinė transporto priemonių buveinės vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą turi transporto priemonė.
32. Šiuo atveju „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ vilkikas registruotas Portugalijos Respublikoje ir jo draudikas (atsakovas „Seguradoras Unidas AS“) taip pat yra Lisabonoje, Portugalijoje registruotas juridinis asmuo. Nors draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo padarytos žalos atsiranda draudimo sutarties pagrindu (šiai prievolei taikoma Portugalijos Respublikos teisė), tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo. Šiai prievolei taikoma valstybės, kurioje atsirado žala, teisė (šiai prievolei taikoma Prancūzijos Respublikos teisė). Ieškovės prašo priteisti draudimo išmokas kaip eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtus nuostolius (žalą).
33. TPVCAPD ypatumas yra tas, kad draudimo sutartis, sumokėjus vieną (bendrą) draudimo įmoką, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose ES valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje ES valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos ES valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 26 konstatuojamoji dalis, 14 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – užtikrinti nukentėjusiųjų per kelių eismo įvykius patirtos žalos atlyginimą, ir žalos atlyginimo sąlygos nebūtų pablogintos dėl to, kad jie eismo įvykio metu nukentėjo ne nuo toje šalyje registruotos transporto priemonės valdytojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022 45, 46 punktas).
34. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad taikytinos teisės klausimui spręsti taikomas Reglamentas „Roma I“ bei ginčas sprendžiamas taikant Prancūzijos teisė, taip pat kelių eismo įvykius reguliuojančiu 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymu, įtvirtinančiu bendrą taisyklę, jog bet kuris nukentėjęs asmuo iš principo turi teisę gauti kompensaciją.
35. CK 1.10, 1.12 bei CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam, o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020). Teismo pareiga ex officio nustatyti užsienio teisės turinį ir ją taikyti tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti nedaro įtakos teismo valstybės teisės (lex fori) nustatytų proceso teisės normų taikymui, tarp jų ir šalių bendradarbiavimo su teismu principui, kuriuo siekiama, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Šis principas iš esmės reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio nustatyti užsienio teisės turinį, bylą nagrinėjantis teismas gali pasiūlyti šalims pateikti, jų nuomone, ginčo išsprendimui aktualius su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo, o šalys turi visas teises tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110-684/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 21 punktas). Šalims nedraudžiama pačioms teikti įrodymus dėl užsienio teisės turinio ir tose situacijose, kai tokia pareiga tenka teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 51 punktas).
36. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus dėl Prancūzijos teisėje reglamentuoto transporto priemonės vairavimo dideliu greičiu, tačiau atsakovė paaiškinimų ir įrodymų nepateikė (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1234-803/2021 55 punktą). Apeliacinės instancijos teismui atsakovas taip pat nepateikė Prancūzijos teisę ir (arba ) jos turinį aiškinančių įrodymų.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių pateikta informacija apie užsienio (Prancūzijos) teisės turinį neužkirto kelio atsakovui teikti įrodymus ir įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieškovės, taip pat teikti kitus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sąlygų (kaltės, priežastinio ryšio, žalos). Atsakovas procesine teise (CPK 42 straipsnis) teikti įrodymus nepasinaudojo ir nepateikė priešingų (kitokių) Prancūzijos teisę aiškinančių nuostatų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti tomis Prancūzijos teisės turinį aiškinančiomis nuostatomis, kurias pateikė ieškovės, inter alia (be kita ko) viešai skelbiamomis (oficialiais dokumentais).
Dėl kaltės
38. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-12 straipsnyje nustatyta, kai dvi transporto priemonės važiuoja viena paskui kitą, antrosios vairuotojas turi laikytis pakankamo saugaus atstumo, kad būtų išvengta susidūrimo staiga sulėtėjus važiavimui ar staigiai sustojus priekyje važiuojančiai transporto priemonei. Kuo greitis yra didesnis, tuo šis atstumas irgi turi būti didesnis. Jis atitinka transporto priemonės nuvažiuotą atstumą mažiausiai per dvi sekundes. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R412-6 straipsnis reglamentuoja, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus ir gerbti kitus dalyvius eismo viešuosiuose keliuose. Prancūzijos kelių eismo taisyklių R413-17 straipsnis reglamentuoja važiavimo greičio pasirinkimą, kuriame nurodyta, kad didžiausias leidžiamas važiavimo greitis neatleidžia vairuotojo nuo atsakomybės visuomet rinktis saugų greitį, atsižvelgiant į kelio dangos būklę, eismo trikdžius ir iš anksto numatomas kliūtis. Vairuotojas privalo sumažinti greitį posūkiuose, siaurose ar su kliūtimis kelio atkarpose ar atkarpose išilgai, kurių yra gyvenamųjų būstų.
39. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Prancūzijos policijos nubraižytos eismo įvykio schemą, padarė išvadą dėl eismo įvykyje dalyvavusio „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ vilkiko vairuotojo S. I. kaltės – nesilaikė pakankamai saugaus atstumo, nes įvažiavo į ieškovių krovininio automobilio galą.
40. 2018 m. sausio 23 d. Pranešime apie eismo įvykį yra vairuotojo V. A. paaiškinimas, kad jam važiuojant Prancūzijoje A7 keliu, netoli Valenso miesto į puspriekabės galą atsitrenkė kitas vilkikas; nuo smūgio vilkiką metė į šoną ir jis atsitrenkė į atitvarą bei staigiai užsiliepsnojo, o nuo jo užsidegė ir puspriekabė.
41. Nacionalinės žandarmerijos Dromo (Dr?me) Kelių saugumo eskadrono 2018 m. sausio 23 d. Protokole Nr. 00066 (toliau – ir Prancūzijos policijos protokolas) yra nurodytos tokios eismo įvykio aplinkybės: „2018-01-23 3 val. 32 min. du vilkikai, važiuodami A7 greitkeliu, pietūs-šiaurė kryptimi, susidūrė ties PK 91+600 LORIOL SUR DROME 26270 komunoje. Kilus dideliam gaisrui, vienas vilkikas su priekaba visiškai sudegė kartu su kroviniu“. Taip pat šio Protokolo dalyje „Teismo siuntos lydraštis“ yra kvalifikuoti: 2 klasės pažeidimas – transporto priemonės (vairuotojas V. A.) judėjimas normalia eiga neįprastai mažu greičiu bei 4 klasės pažeidimas – transporto priemonės (vairuotojas S. I.) važiavimas dideliu greičiu atsižvelgiant į aplinkybes.
42. „KPI Groupe“ 2018 m. kovo 9 d. Išvadų atskaitoje (Eksperto vertinimo akte) yra nurodytos šios eismo įvykio faktinės aplinkybės: „Šį antradienį, prieš pat ketvirtą valandą ryto, greitkelyje A7 ties Loriol, važiuodamos Montelimar-Vaslanso (Valence) kryptimi, susidūrė dvi sunkiasvorės transporto priemonės. Pirmiausia sprogo vieno sunkvežimio padanga. Praradusi pusiausvyrą agurkus vežusi transporto priemonė atsitrenkė į priešais ją važiavusį sunkvežimį, kuris vežė kumpį ir čioriso dešrą. Pirmojo sunkvežimio priekaba užsidegė ir ugnis išplito į abu vilkikus“.
43. Pažymėtina, kad Prancūzijos policijos protokole ir Prancūzijos policijos nubraižytoje eismo įvykio schemoje nėra nurodyta, kokiu greičiu (lėtai / greitai) važiavo krovininiai automobiliai. Ieškovės ir atsakovas nėra pateikę duomenų: koks buvo leidžiamas greitis eismo įvykio vietoje ir kokia pagal Prancūzijos Kelių eismo taisyklės eismo įvykio metu turėjo būti saugi distancija tarp važiuojančių automobilių; ką reiškia Prancūzijos policijos nurodyti (kvalifikuoti) 2 ir (arba) 4 klasių pažeidimai; kokią įtaką eismo įvykiui turėjo / neturėjo sprogusi paskui ieškovės krovininį automobilį važiavusio antrojo krovininio automobilio padanga (CPK 178 straipsnis). Dėl to (nėra įrodymų) teisėjų kolegija negali konstatuoti vairuotojo (S. I. ir (arba) V. A.) kaltės dėl eismo įvykio. Abiejų eismo įvykyje dalyvavusių krovininių automobilių savininkai kaip nukentėjusieji turi teisę į patirtos žalos atlyginimą (Paryžiaus apeliacinio teismo 2-ojo padalinio, 3- iojo skyriaus 2015 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Nr. 13/21788).
44. Pagal 1985 m. liepos 5 d. Badinterio įstatymo 4 straipsnį kompensacija už sausumos motorinės transporto priemonės vairuotojo patirtą žalą sumažinama arba panaikinama, jei vairuotojas padarė nusižengimą.
45. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovu, kad Prancūzijos policijos protokole Nr. 00066 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog eismo įvykio kaltininkas yra tik ieškovių krovinio sąstato vairuotojas V. A.. Šio Protokolo 3 puslapyje abu vairuotojai: V. A. ir S. I. įvardinti (nurodyti) kaip eismo įvykio kaltininkai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovių krovinio automobilio vairuotojas (V. A.) dėl Prancūzijos policijos kvalifikuoto kaip 2 klasės pažeidimo prisidėjo prie ieškovių patirtos žalos. Todėl klausimas dėl ieškovėms priteistinos žalos sumažinimo arba panaikinimo nesprendžiamas.
46. Krovininių automobilių vairuotojų V. A. ir I. S. kaltė dėl eismo įvykio (nusižengimas arba prisidėjimas prie žalos padarymo) neįrodyta ir nėra konstatuota, todėl nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas krovininių automobilių vairuotojų V. A. ir I. S. teisių ir pareigų neįtakoja.
Dėl žalos dydžio
47. Ieškovė 1 (UAB „Termolita“) prašo priteisti iš viso 31 874,52 Eur žalos (5 707,50 Eur vilkiko remonto išlaidų + 8 487,52 Eur vilkiko metalo laužo saugojimo išlaidų + 17 679,50 Eur vilkiko nutempimo iš eismo įvykio vietos išlaidų). Ieškovė 2 (UAB „ME Trailers“) prašo priteisti iš viso 37 360 Eur žalos (37 000 Eur pagal Eksperto vertinimo aktą + 360 Eur eksperto atlikto eismo įvykio ir puspriekabės vertės nustatymo išlaidų).
48. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant juos. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Pagal Prancūzijos civilinio kodekso 1358 straipsnį įrodinėjimas galimas visais būdais.
49. Ieškovė UAB „Termolita“ 5 707,50 Eur vilkiko remonto išlaidoms pagrįsti pateikė šiuos dokumentus: 1) apgadinto vilkiko fotonuotraukas; 2) 2018 m. birželio 25 d. „Apskaičiavimus už remonto (vilkiko „Volvo“, valst. Nr. JRZ 214) darbus“ Nr. 307095, kurie sudaryti vadovaujantis: 1) Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 36 punkte nurodytu pagrindiniu atsarginių dalių kainų šaltiniu – Europos šalyse naudojama atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvus nustatančia kompiuterine duomenų baze (sistema) Audatex ir 2) Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 13 punktu, nustatančiu, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis <...> (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus; 3) „Save Assistance“ 2018 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UGL03/05/201846567 dėl 8 487,52 Eur sumos už vilkiko metalo laužo saugojimą 2018 m. sausio 24 d.–2018 m. kovo 30 d.; 4) „Save Assistance“ 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UGL31/01/201842012 dėl 17 679,50 Eur už vilkiko nutempimą iš eismo įvykio vietos ir pagalbos šalikelėje išlaidų. Prie ieškinio pridėtas AB SEB bankas sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Termolita“ 2018 m. vasario 6 d. įvykdė 17 679,50 Eur europinį mokėjimą „Save Assistance“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. UGL31/01/201842012 bei 2018 m. birželio 22 d. atliko 8 487,52 Eur europinį mokėjimą „Save Assistance“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. UGL03/05/201846567.
50. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės 1 vilkiko remonto išlaidomis (žalos dydžiu), nepateikė įrodymų, kad vilkiko sugadinimus būtų galima suremontuoti mažesnėmis sąnaudomis, taip pat nesinaudojo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, jog byloje būtų nustatytas realus žalos dydis (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, atsakovas nekvestionuoja 2018 m. birželio 25 d. skaičiavimų dėl vilkiko „Volvo“ remonto 5 707,50 Eur sumos dydžio, tačiau teigia, kad ieškovė UAB „Termolita“ nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog suremontavusiai sugadintą vilkiką įmonei sumokėjo 5 707,50 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų, pagrindžiančių faktinį ieškovės 1 vilkiko suremontavimą nebuvimas, neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal būtinąsias remonto išlaidas, t. y. atkuriant sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio bei naudojantis Europos šalyse naudojama atsarginių dalių kainų ir laiko normatyvus nustatančia kompiuterine duomenų sistema. Kasacinio teismo pažymėta, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-240-1075/2019).
51. UAB „ME Trailers“ patirtą žalą grindžia: 1) „KPI Groupe“ 2018 m. kovo 9 d. „Išvadų atskaita“ (Eksperto vertinimo aktu), kurioje pateikti duomenys apie puspriekabę „Schmitz“, reg. Nr. FP272, nurodytos eismo įvykio faktinės aplinkybės ir transporto priemonės defektai (sugadinimai) bei pateiktas įvertinimas (išvada): „puspriekabė ekonomiškai ir techniškai neremontuotina; vertė iki draudiminio įvykio 37000 Eur; 2) Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 360 Eur sumokėjimą ekspertui už atliktą eismo įvykio ir neremontuotinos puspriekabės vertės nustatymą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6010541.
52. Atsakovas teigia, kad UAB „ME Trailers“ nepateikė įrodymų apie puspriekabės negalimumą toliau eksploatuoti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad puspriekabė gali būti arba yra toliau eksploatuojama ieškovės 2. Pirma, Prancūzijos policijos protokole Nr. 00066 ir 2018 m. kovo 9 d. Vertinimo akte pažymėtos analogiškos aplinkybės – dėl eismo įvykio sudegė ieškovės 2 puspriekabė su kroviniu. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog puspriekabė „Schmitz Cargobull“, reg. Nr. FP272 nesudegė galutinai ir gali būti eksploatuojama (CPK 178 straipsnis). Antra, jeigu ieškovės 2 sudegusi puspriekabė būtų eksploatuojama toliau, be jokios abejonės UAB „ME Trailers“ būtų turėjusi ją suremontuoti, taigi, patirtų nuostolių. Šiuo atveju UAB „ME Trailers“ nereikalauja atsakovo išlaidų dėl puspriekabės remonto (atstatymo po gaisro), bet prašo priteisti sudegusio (žuvusio) daikto nuostolius.
Dėl ieškinio senaties
53. Pirmosios instancijos teismas teisingai ieškinio senatį nustatinėjo pagal Prancūzijos Respublikos teisę, nes byloje, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, taikytina Prancūzijos Respublikos galiojanti teisė. Akcentuotina, kad CK 1.59 straipsnyje nustatyta, jog ieškinio senatis nustatoma pagal teisę, kuri taikoma civilinių teisinių santykių dalyvių teisėms ir pareigoms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021, 37 punktas).
54. „Seguradoras Unidas AS“ nuomone, ginčams kylantiems iš draudimo teisinių santykių taikomas specialus Prancūzijos įstatymas – Draudimo kodeksas, kurio L114-1 straipsnyje įtvirtinta, jog ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikoma dvejų metų ieškinio senatis nuo draudiminio įvykio dienos. Tačiau teisėjų kolegija neturi galimybės įvertinti nurodytų atsakovo teiginių patikimumą ir teisingumą, nes į bylą nėra pateiktas (ir prie apeliacinio skundo nepridėtas) Prancūzijos draudimo kodekso L114-1 straipsnis, išverstas į lietuvių kalbą.
55. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovėmis, kad nagrinėjamu atveju Prancūzijos draudimo kodeksas netaikomas (nes šis kodeksas taikomas tik sutartiniams teisiniams santykiams, kildinamiems iš draudimo sutarties), o taikomas Badinterio įstatymas, kuris skirtas dėl eismo įvykių nukentėjusiems asmenims palengvinti žalos atlyginimą (paspartina žalos atlyginimą, lyginant su galimybe reikalauti draudimo išmokas Draudimo kodekso pagrindais) bei šio 38 straipsnyje yra nuoroda į bendruosius Prancūzijos CK senaties terminus.
56. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas penkerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas (Prancūzijos CK 2224 straipsnis), nes eismo įvykis įvyko 2018 m. sausio 23 d., o ieškovių UAB „ME Trailers“ ir UAB „Termolita“ 2020 m. spalio 28 d. ieškinys Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1234-803/2021 gautas (registruotas) 2020 m. spalio 30 d. (priimtas 2020 m. lapkričio 9 d.).
Dėl bylos procesinės baigties
57. Vilniaus apygardos teismas nustatė nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė užsienio (Prancūzijos) teisę: Badinterio įstatymą ir Prancūzijos CK 2224 straipsnį. Taip pat teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas faktinių aplinkybių, susijusių su konstatuota „Lamasion-Sociedade de transportes LDA“ krovininio automobilio vairuotojo kalte dėl eismo įvykio, nustatymo klaidas. Todėl atsakovo „Seguradoras Unidas AS“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Atsakovui apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes „Seguradoras Unidas AS“ apeliacinis skundas netenkintas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovėms iš atsakovo teisėjų kolegija nepasisako, nes ieškovės UAB „ME Trailers“ ir UAB „Termolita“ atsiliepime į apeliacinį skundą neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Alma Urbanavičienė