Civilinė byla Nr. e2A-471-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00997-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.5.1; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo dėl ieškinio pagrindo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voltas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „RETAL Baltic Films“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Voltas“ 1 670 000 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad UAB „RETAL Baltic Films“ (toliau – ir RETAL) ir atsakovė 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė atliko RETAL technologinio įrenginio „TOPMET 2050“ (toliau – ir Įrenginys) elektros montavimo–pajungimo darbus. 

3.       RETAL ir atsakovė 2007 m. sausio 10 d. sudarė aptarnavimo sutartį (toliau – ir Paslaugų sutartis), pagal kurią susitarta, kad atsakovė vykdys RETAL 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1–T11, 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą. 

4.       Ieškovė 2018 m. gegužės 4 d. išdavė trečiajam asmeniui RETAL įmonių turto draudimo liudijimą (polisą). Draudimo liudijime nurodyti tokie draudimo objektai: nekilnojamasis turtas, įranga ir įrenginiai, atsargos, investicijos, patikėtas turtas, verslo nutrūkimas. 

5.       2018 m. rugsėjo 6 d. trečiojo asmens RETAL gamybinėse patalpose kilo gaisras, dėl kurio trečiasis asmuo patyrė žalą, kuriai kompensuoti ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d.–2019 m. balandžio 12 d. išmokėjo 1 670 000 Eur draudimo išmoką. 

6.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2018 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje nustatyta, jog gaisras kilo Įrenginio maitinimo spintose, labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 19 d. rašte nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra techninė – avarinis darbo režimas valdymo ir jėgos spintoje, elektros instaliacijoje. Nenustatyta tyčinio padegimo požymių ir priemonių. Gaisro metu sudegė plėvelės metalizavimo įrenginio „TOPMET 2050“ valdymo ir jėgos spintos elektros instaliacija, įvadinis jėgos kabelis. 

7.       Ieškovė, atlikusi papildomą gaisro priežasčių aplinkybių tyrimą, nurodė, kad Įrenginio elektros instaliacijos gaisro priežastis buvo netinkamas Įrenginio prijungimas prie elektros tinklo ir Įrenginio eksploatavimas nevykdant saugumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Įrenginio montavimo–pajungimo darbus atliko ir vėliau per visą Įrenginio eksploatacijos laikotarpį elektros įrenginių kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą bei priežiūrą vykdė atsakovė, ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl gaisro. 

8.       Pagal atsakovės patvirtintą 2007 m. sausio 18 d. technologinių įrenginių spintos Nr. 6 pajungimo planą ir SK-2 0,4 kV El. schemą Įrenginys su elektros energijos tiekimo ir valdymo spintomis buvo prijungtas prie RETAL gamybinėse patalpose esančio 0,4 kV įtampos elektros tinklo skydo SK-2 renkančiųjų šynų 32 prijunginio tiesiogiai be komutacinio įrenginio. Dėl to skydo SK-2 relinės maksimalios srovės apsaugos srovė siekė 1 520 A, vietoje gamintojo nurodytų 1 000 A, t. y. tapo 1,52 karto didesnė. RETAL gamyklos nuosavybės teise turimuose 10 – 0,4 kV elektros tinkluose nebuvo sumontuotų viršįtampių ribotuvų. Dėl to dėl gamyklos vidiniuose elektros tinkluose susidarančių komutacinių ir rezonansinių viršįtampių buvo nuolatinė rizika pažeisti elektros tinklų elementus, t. y. kabelių linijas, transformatorius arba variklių apvijas, galios ir valdymo elektroniką, skirtingo potencialo izoliacinius sluoksnius. 

9.       Ieškovė pažymėjo, kad Įrenginio elektros sistemos patikra turėjo būti atliekama vieną kartą per metus. 2018 m. Įrenginio elektros sistemos patikra turėjo būti atlikta 2018 m. vasario mėn., bet iki gaisro atsakovė to nepadarė. 

10.       Ieškovė nurodė, kad UAB „Jodesta“ 2018 m. lapkričio 26 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nustatė, jog vienas Įrenginio elektros kabelio fazinės gyslos priveržimo prie automato gnybto (šynelės) varžtas buvo atsipalaidavęs. Tai galėjo įvykti dėl vibracijos, esant didelei apkrovai. Gaisras kilo dėl nurodyto blogo kontakto. Nurodytame akte taip pat nustatyta, kad Technologinių įrenginių „TOPMET“ valdymo spinta prijungta iš transformatorinės pastotės 0,4 kV skirstyklos 42 grupės trimis kabeliais 5X150 kv. mm vario gyslomis. Kabelių gyslos prijungtos tiesiogiai prie šynų be apsaugos aparatų. Jei jos būtų prijungtos panaudojus automatinį jungiklį ar saugiklių– kirtiklių bloką, tai būtų galėję apsaugoti nuo viršytos galios ir trumpo jungimo, nes būtų atjungta tiekta elektros energija. Dėl to ir nuostoliai galėjo būti mažesni.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį dėl pagrindo atmetė, nustatė, kad atsakovė neprivalo atsakyti pagal ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

12.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo dalyviai skirtingai aiškina Paslaugų sutarties turinį, t. y. dėl kokių paslaugų teikimo (darbų atlikimo) buvo susitarta. Teismas nustatė, kad tarp trečiojo asmens RETAL ir atsakovės buvo susiklostę tiek elektros tinklo ir įrenginių įrengimo, tiek elektros tinklo techninės priežiūros paslaugų teikimo santykiai. Taip pat, kad trečiasis asmuo įvairiems elektros tinklo rangos darbams atlikti sudarydavo savarankiškas rangos sutartis (tiek su atsakove, tiek su kitais subjektais, pavyzdžiui, UAB „Elvaradas“). Atsakovė nebuvo vienintelis trečiojo asmens pasitelktas rangovas įvairiems darbams, susijusiems su jo vidinio elektros tinklo keitimu ir įrenginių prijungimu, atlikti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad viena vertus, Paslaugų sutartimi nebuvo susitarta atlikti tam tikrus elektros tinklo rangos darbus pajungiant elektros įrenginius. Kita vertus, atsakovė, sudarydama Paslaugų sutartį, negalėjo nežinoti apie jos pačios tuo pačiu metu prie trečiojo asmens vidinio tinklo prijungto Įrenginio.

13.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė savo reikalavimą grindė Paslaugų sutarties netinkamu vykdymu, bet taip pat nurodė ir tai, jog atsakovė netinkamai prijungė Įrenginį prie trečiojo asmens RETAL vidinio elektros tinklo (nepanaudojo komutacinio įrenginio). Tai sukėlė gaisrą. Vis dėlto konstatavęs, kad atskirų įrenginių prijungimo prie vidinio RETAL elektros tinklo darbai nėra Paslaugų sutarties dalykas, teismas nurodė, jog šie ieškovės argumentai yra nereikšmingi sprendžiant dėl ieškinio pagrindo.

14.       Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė Įrenginį 2007 m. sausio mėn. prijungė tinkamai, nes nei trečiasis asmuo RETAL, nei Įrenginio gamintojas nepareiškė pretenzijų dėl Įrenginio prijungimo. Įrenginys be trikdžių buvo naudojamas pagal paskirtį iki 2018 metų, t. y. 11 metų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog 2007 m. sausio mėn. įrengiant Įrenginį trečiasis asmuo RETAL perdavė atsakovei Įrenginio instrukciją ar kitaip nurodė, kad Įrenginys turi būti prijungtas panaudojus komutacinį įrenginį.

15.       Šalių ginčas kilo dėl to, ar Įrenginys (kartu su jo technologine spinta) yra priskirtinas „įmonės 0,4 kV įrenginiams“ pagal Paslaugų sutartį ir ar pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi prižiūrėti ir technologinius įrenginius, prijungtus prie vidinio trečiojo asmens RETAL elektros tinklo. Paslaugų sutartis buvo vykdoma ilgą laiką  (daugiau kaip 10 metų), todėl jos vykdymo metu susiklosčiusi sutarties šalių praktika taip pat reikšminga nustatant pagal sutartį sulygtų teikti paslaugų apimtį.

16.       Paslaugų sutartis nutraukta 2021 m. sausio 1 d. atsakovės iniciatyva. Po to atsakovė ir trečiasis asmuo RETAL 2021 m. sausio 20 d. pasirašė perdavimo–priėmimo aktą. Jame konstatuota, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė atliko visus privalomus eksploatacijos ir techninės priežiūros darbus iki 2020 m. gruodžio 31 d., atidavė visą dokumentaciją ir trečiasis asmuo neturi jokių pretenzijų.

17.       Ieškovė į bylą pateikė Įrenginio apžiūros žurnalus, kuriuose užfiksuoti periodiškai atlikti Įrenginio techninės priežiūros darbai. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P., trečiojo asmens RETAL darbuotojas, paaiškino, kad Įrenginio apžiūros žurnaluose įrašyti inicialai „AP“ yra jo, o „DJ“ – D. J., trečiojo asmens RETAL darbuotojo, kuris kartu su liudytoju periodiškai tikrindavo Įrenginį ir žurnaluose pažymėdavo, kas patikrinta. Žurnaluose nurodyta, kokie darbai atlikti: 2016 ir 2017 metų žurnalų pozicijose nuo 1 iki 58 nurodytus darbus atliko trečiojo asmens RETAL darbuotojai (inicialai „AP“ ir „DJ“), pozicijoje 60 nurodyta „Elektros spintos (varžtų matavimai, atlieka išorinė kompanija)“; 2018 metų žurnale pozicijose nuo 1 iki 42 nurodytus darbus atliko trečiojo asmens RETAL darbuotojai (inicialai „AP“ ir „DJ“), pozicijoje 61 nurodyta „Elektros spintos (varžtų matavimai, atlieka išorinė kompanija)“ – „Atlikta“. 

18.       Taigi, byloje liudytojais apklausti atsakovės ir trečiojo asmens darbuotojai patvirtino, kad Įrenginio priežiūra buvo atliekama. Taip pat pateikti trečiojo asmens vadovės V. G. rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti TOPMET įrenginio gedimų pašalinimo darbai. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė neatlikdavo Įrenginio profilaktinių darbų (einamųjų remonto darbų, atsarginių dalių keitimo, alyvų keitimo, profilaktinių matavimų ir patikrinimų). Nurodytus darbus atlikdavo trečiojo asmens darbuotojai.

19.       Teismas nurodė, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi ir faktiškai teikė trečiajam asmeniui 10 kV įrenginių ir instaliacijos, įžeminimo įrenginių, 0,4 kV įrenginių ir instaliacijos, kompensavimo įrenginių, apsaugos aparatų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, periodiškai atlikdama šių įrenginių apžiūras, matavimus ir bandymus pagal šalių suderintą Elektros įrenginių priežiūros grafiką 2010–2020 metais, kurį pasirašė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atstovai. Įrenginio priežiūra nebuvo įtraukta į šį grafiką. Paslaugų sutarties vykdymo metu iki gaisro trečiasis asmuo nereiškė pretenzijų atsakovei dėl pavėluotai suteiktų paslaugų, kokybės ir apimties, o Paslaugų sutarties nutraukimo metu patvirtino, jog sutartis buvo vykdoma tinkamai.

20.       Paslaugų sutarties nuostatas teismas aiškino atsižvelgęs į sutarties kontekstą. Sutarties 1 punkte apibrėžiant sutarties dalyką įvardinta, už kokių įrenginių priežiūrą atsakinga atsakovė. Sutarties šalys nesusitarė, kad atsakovė teiks trečiojo asmens RETAL viso elektros ūkio priežiūros paslaugas. Dėl to būtų nepagrįsta sutarties 4.1 papunktį aiškinti per plačiai, t. y. jį taikyti ne tik Paslaugų sutarties dalykui. Tokį Paslaugų sutarties nuostatų aiškinimą netiesiogiai patvirtina ir trečiojo asmens RETAL veiksmai, kai atskiriems darbams, susijusiems su vidinio elektros tinklo pakeitimu, jis samdė kitus subjektus. Jei Paslaugų sutartimi sutarties šalys iš tikrųjų būtų sulygusios dėl viso elektros tinklo priežiūros, būtų ekonomiškai nepagrįsta trečiajam asmeniui pasitelkti kitus subjektus tokiems darbams atlikti. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pagal Paslaugų sutarties 4.1 papunktį atsakovė buvo įsipareigojusi paskirti asmenį, atsakingą už visą RETAL elektros ūkį.

21.       Nuo 2007 metų RETAL vidinis elektros tinklas buvo keičiamas nepasitelkiant atsakovės, o nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo RETAL nenurodė, kokie konkretūs elektros tinklo rangos darbai ir kada buvo atlikti. Dėl neišlikusių ir teismui nepateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kokia TOPMET Įrenginio prijungimo SK-2 skirstykloje schema buvo aktuali gaisro metu. Ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atsakovė netinkamai atliko SK-2 skirstyklos techninės priežiūros darbus ir turėjo sutartinę pareigą įrengti papildomas elektros tinklo apsaugos priemones (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ieškovė neįrodė tokių aplinkybių. Teismo įsitikinimu, trečiasis asmuo, būdamas verslininku, vykdydamas gamybinę veiklą, turėdamas kvalifikuotus darbuotojus, privalėjo pats rūpintis savo vidinio elektros tinklo saugumu, ir, samdydamas skirtingus rangovus elektros tinklo rangos darbams atlikti, privalėjo įsitikinti, kad keičiamas elektros tinklas atitiko tų pakeitimų metu galiojusius saugos reikalavimus.

22.       Teismas pažymėjo, kad neišliko gaisro metu buvusios aktualios Įrenginio prijungimo prie SK-2 skirstyklos schemos, todėl teismo ekspertas galėjo vadovautis tik neaktualiomis schemomis. Teismo ekspertas padarė apibendrinančią išvadą, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kodėl kilo gaisras. Teismo ekspertizės akte nurodytos trys tikėtinos gaisro priežastys. 

23.       Teismas pažymėjo, kad: 1) atsakovė pagal Paslaugų sutartį nebuvo įsipareigojusi techniškai prižiūrėti Įrenginio, kurio dalis yra ir vandeniu aušinamas šilumokaitis (nepaisant to, ar jis buvo sumontuotas virš technologinės spintos), ir „maitinimo“ spinta (šalių vadinama technologine elektros spinta); 2) atsakovė neturėjo pareigos įrengti papildomas apsaugos priemones vidiniame trečiojo asmens elektros tinkle, jai negali kilti civilinė atsakomybė už gaisro metu kilusią žalą. Atsakovės 2007 metais parengta SK-2 skirstyklos schema skiriasi nuo UAB „Elvaradas“ 2013 metais parengtos schemos. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2013 metų schema buvo neaktuali gaisro metu. Tai reiškia, kad elektros tinklas buvo pakeistas, o pakeitimų neįmanoma nustatyti. Dėl to teismo ekspertas neturėjo objektyvios galimybės jų įvertinti. Taigi, teismas nurodė, kad ekspertizės akto išvados, susijusios su tikėtinomis gaisro priežastimis, negali būti patikimos. Jos yra teisiškai nebereikšmingos, nes atsakovė nebuvo įsipareigojusi techniškai prižiūrėti Įrenginį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Apeliaciniame skunde ieškovė ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Ieškovė nesutinka su teismo argumentais dėl atsakovės pareigų, paslaugų apimties pagal Paslaugų sutartį. Teismo išvada dėl atsakovės įsipareigojimų pagal Paslaugų sutartį vykdymo neatitinka šios sutarties turinio ir byloje nustatyto fakto, kad šalys nepakeitė aptariamos sutarties.

24.2.                      Atsakovės paslaugų pobūdis ir apimtis teismo sprendime išaiškinta iš esmės pagal atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktą interpretaciją, kuri yra nesuderinama su atsakovės paslaugų esme ir sutarties sudarymo tikslais.

24.3.                      Teismo sprendimo išvados dėl Paslaugų sutarties 4.1 papunkčio padarytos neteisėtai išaiškinus tiek sutarties sudarymo, tiek vykdymo metu galiojusius teisės aktus. Paslaugų sutarties vykdymo metu atsakovė neatsisakė šios pareigos. Atsakovės atstovai patvirtino, kad atsakovė vykdė nurodytą pareigą. Paslaugų sutartyje nebuvo susitarta dėl šios pareigos apibrėžimo, todėl teisėtas jos turinio atskleidimas galimas tik vadovaujantis atitinkamame teisės akte pateiktu apibrėžimu.

24.4.                      Papildomų įrenginių prijungimas prie RETAL elektros tinklo neturėjo įtakos atsakovės paslaugų apimčiai. Tretieji asmenys galėjo būti samdomi dėl įvairių priežasčių, taip pat siekiant, kad įrangą montuojančių asmenų rezultatą įvertintų už elektros tinklo priežiūrą atsakingas nepriklausomas asmuo. Jeigu atsakovė manė, kad paslaugų teikimas dėl papildomų įrenginių prijungimo, kai šiuos darbus atlieka tretieji asmenys, riboja jos galimybes teikti kokybiškas paslaugas, ji turėjo teisę ir pareigą apie tai informuoti trečiąjį asmenį, taip pat atsisakyti nuo Paslaugų sutarties.

24.5.                      Teismo išvados dėl atsakovės paslaugų apimties ir pobūdžio padarytos neatsižvelgus į Paslaugų sutarties esmę. Teisės aktuose buvo nustatyta atsakovės pareiga taikyti kompleksą diagnostinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama nustatyti, ar turtas bei jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitinka numatytą paskirtį ir būklę, siekiant užtikrinti saugų naudojimą. Turėjo būti užtikrinta sauga ir tai, kad skirstyklų vardiniai duomenys atitiktų darbo sąlygas ne tik normaliu režimu, bet ir trumpųjų jungimų, viršįtampių bei leistinųjų perkrovų atvejais. Dėl to teismo sprendime neteisingai kvalifikuoti trečiojo asmens ir atsakovės santykiai, jos pareigos, kurių neįvykdymas yra susijęs su byloje nustatytais trečiojo asmens elektros tinklo saugumo trūkumais. Atsakovė nenustatė priežasčių, kurios galėjo sukelti gaisrą ir labiausiai tikėtina jį sukėlė, ir nepašalino grėsmių.

24.6.                      Teismas neįvertino to, dėl kokių trečiojo asmens poreikių buvo sudaryta Paslaugų sutartis. Teismas taip pat nevertino teisės aktuose nustatytų reikalavimų atsakovei, ar ji elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Trečiojo asmens poreikį gauti atsakovės paslaugas lėmė tai, kad RETAL neturėjo specialistų, kurie galėtų užtikrinti jam taikomų teisės aktų reikalavimų vykdymą.

24.7.                      Paslaugų sutartyje nėra sąlygų, kuriomis trečiasis asmuo ir atsakovė būtų susitarę, kad atsakovės teikiamų paslaugų apimtis apsiriboja atsakovės Elektros įrenginių priežiūros grafike nurodytomis apžiūromis, matavimais, bandymais. Nurodytas grafikas, kaip Paslaugų sutarties sąlygų turinį papildantis arba pakeičiantis dokumentas, galėtų būti aiškinamas tik tuo atveju, jeigu atitiktų visus sandorio sudarymui keliamus reikalavimus bei būtų pasirašytas įgaliotų asmenų. Elektros įrenginių priežiūros grafike nėra išreikštas Paslaugų sutarties šalių susitarimas dėl Paslaugų sutarties keitimo, pildymo, tikslinimo. Grafiko nepasirašė asmenys, kurie yra įgalioti sudaryti sandorius trečiojo asmens ir atsakovės vardu. Apskųstame sprendime aptariamam grafikui nepagrįstai suteikta sandorio reikšmė.

24.8.                      Teismas netyrė teisės aktų reikalavimų atsakovės teiktoms aptarnavimo ir priežiūros paslaugoms. Pavyzdžiui, Paslaugų sutarties sudarymo metu galiojo Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu, taip pat Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įstatymu.

24.9.                      Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atsakovės pareiga paskirti už RETAL elektros ūkį atsakingą asmenį (sutarties 4.1 papunktis) negali būti suprantama pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių nuostatas, nes Paslaugų sutartis sudaryta 2007 m. sausio 10 d., kai ieškovės nurodomas teisės aktas dar nebuvo įsigaliojęs. Šis teismo įvertinimas yra nemotyvuotas. Tęstinių paslaugų teikimas ne pagal jų teikimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus neturi teisinės reikšmės, nes neįmanoma įvykdyti (arba kitaip neįmanoma nesilaikyti) negaliojančių teisės aktų reikalavimų.

24.10.                      Atsakovės pareigos pagal Paslaugų sutarties 1 punktą ir 4.1 papunktį taip pat reiškia, kad atsakovė įsipareigojo pasiekti rezultatą – užtikrinti, jog trečiojo asmens elektros įrenginiai ir elektros tinklas veiks patikimai ir naudojami elektros įrenginiai atitiks visus privalomus eksploatavimo ir saugos reikalavimus.

24.11.                      Teismo išvada, kad nėra įrodymų apie RETAL elektros tinklo būklę gaisro metu, yra nepagrįsta. Pirma, teismo sprendime neteisingai išaiškinta RETAL 2023 m. balandžio 18 d. procesiniame dokumente pateikta informacija, nepagrįstai neištirta ir neišsiaiškinta atsakovės ir RETAL procesiniuose dokumentuose vartotos sąvokos „aktuali schema“ prasmė, su „aktualia schema“ susiję į bylą pateikti papildomi duomenys ir paaiškinimai. Iš jų aiškiai matyti, kad RETAL 0,4 kV elektros tinkle, prie kurio buvo prijungtas Įrenginys, nebuvo ieškovės nurodytų apsaugos priemonių.

24.12.                      Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė iškėlė abejones dėl SK-2 0,4 kV skirstyklos schemos neaktualumo (kurių reikšmė ginčo sprendimui buvo paneigta į bylą papildomai pateiktais dokumentais ir duomenimis). Jeigu atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl trečiojo asmens elektros tinkle neįrengtų apsaugos priemonių, tai jai teko procesinė pareiga įrodyti tokį nesutikimą. Visgi atsakovė neginčijo Įrenginio prijungimo be ieškinyje nurodytų apsaugos priemonių fakto ir to, kad RETAL 0,4 kV tinkle nebuvo elektros grandinės apsaugos priemonių. Atsakovė byloje ginčijo tai, kad ji neturėjo pareigos įrengti apsaugos priemones ir šios aplinkybės neturėjo reikšmės gaisrui.

24.13.                      Ieškovė byloje surinktais įrodymais įrodinėjo, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo vidiniai viršįtampiai arba harmonikos, atsiradę RETAL 10 kV ir 0,4 kV elektros tinkle, o gaisras išplito ir sugadino prie 0,4 kV elektros tinklo prijungtą Įrenginį dėl nepakankamų 0,4 kV elektros tinklo apsaugų nuo avarinių režimų, Įrenginio tiesioginio prijungimo prie 0,4 kV įtampos šynų be apsaugos priemonių (be antrosios selektyvumo apsaugos). Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai įvertino įrodymus. Ieškovės vertinimu, byloje pateikti visi reikšmingi įrodymai, patvirtinantys visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.

25.       Atsakovė UAB „Voltas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Voltas“ neturėjo pareigos RETAL elektros tinkle įrengti papildomas apsaugos priemones. Pirma, apeliaciniame skunde RETAL vaidmuo charakterizuojamas netinkamai, o visas draudžiamojo įvykio tyrimas atliktas atmestinai. Antra, byloje apklausti RETAL darbuotojai patvirtino, kad Įrenginio priežiūrą atliko pati RETAL.

25.2.                      Sugretinus SK-2 skirstyklos schemas matyti, kad UAB „Voltas“ nebuvo paskutinis subjektas iki gaisro, kuris rūpinosi Įrenginio spintos prijungimu prie SK-2 skirstyklos ir SK-2 skirstyklos apsaugomis apskritai. Byloje nenustatytas subjektas, kuris 2007–2013 metais buvo atjungęs ir iš naujo prijungė Įrenginio spintą.

25.3.                      Byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad net pats trečiasis asmuo nemanė, jog jo viso elektros ūkio priežiūra turėjo rūpintis UAB „Voltas“. Ieškovė tokią versiją sukūrė išskirtinai tik dėl šios bylos. Ieškovei tiriant draudžiamąjį įvykį UAB „Voltas“ buvo paminėtas tik todėl, kad UAB „Voltas“ atliko Įrenginio prijungimo prie elektros tinklo darbus, bet ne todėl, kad vykdė RETAL elektros tinklo priežiūros funkciją. Ieškovė nepateikė gaisro dieną aktualios SK-2 skirstyklos, kurioje kilo gaisras, schemos. Ieškovė atrinko 11 metų iki gaisro UAB „Voltas“ rengtą schemą tik tam, kad nepagrįstai pabandytų atsakovei UAB „Voltas“ perkelti atsakomybę už tai, jog SK-2 skirstykloje nebuvo sumontuota pakankamai apsaugos priemonių. Vis tik visų ieškovės teorijų apie gaisro priežastis ir UAB „Voltas“ atsakomybės pagrindu buvusi 2007 metų SK-2 skirstyklos schema buvo neaktuali gaisro metu, t. y. SK-2 skirstykla iš esmės buvo visiškai perdaryta 2007 - 2018 metais.

25.4.                      Ieškovės pozicijos kaita byloje patvirtina, kad ji iš pradžių klaidino teismą dėl dokumentų, kurie buvo esminiai įrodymai, turėję pagrįsti atsakovės UAB „Voltas“ atsakomybę, turinio. Jie įrodė ne UAB „Voltas“, bet RETAL aplaidumą. Aplinkybė, kad UAB „Voltas“ turėjo pareigą paskirti už RETAL elektros tinklo priežiūrą atsakingą asmenį, nebuvo faktinis ieškinio pagrindas, ji nebuvo tirta draudžiamojo įvykio tyrimo metu.

25.5.                      Ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl žodžiai „sutinkamai su“ turėtų reikšti, kad UAB „Voltas“ prisiėmė vykdyti visas Paslaugų sutarties 1 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatytas pareigas. Nurodyta frazė reiškia, kad paslaugos bus teikiamos pagal teisės aktų reikalavimus, bet ne tai, jog paslaugų apimtis nustatyta teisės aktuose.

25.6.                      Ieškovės nurodomų gaisro priežasčių atsiradimo rizika teko trečiajam asmeniui. Ieškovė nurodė kelis teisės aktus, pagal kuriuos atsakovei neva kyla atsakomybė neįrengus tinkamų apsaugų. Pirma, šiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai asmenims, eksploatuojantiems elektros įrenginius. Atsakovė UAB „Voltas“ neeksploatavo RETAL elektros įrenginių ir nebuvo jų savininkė. Antra, aplinkybę, kad RETAL elektros tinklas ir SK-2 skirstykla bei joje buvusios apsaugos priemonės atitiko visus teisės aktų reikalavimus, patvirtina tai, jog per visą laikotarpį nei Valstybinė energetikos inspekcija, nei jos funkcijas perėmusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nepareiškė pretenzijų dėl RETAL elektros tinklo. Tą patvirtino RETAL vadovė. Trečia, visi ieškovės nurodyti teisės aktai įsigaliojo po Paslaugų sutarties sudarymo ir įvykdžius Rangos sutartį, t. y. Rangos sutarties vykdymo ir SK-2 skirstyklos įrengimo metu šių teisės aktų bei juose išdėstytų reikalavimų nebuvo. Ketvirta, visuose nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta, kad jie nustato reikalavimus naujai projektuojamiems ar statomiems objektams. UAB „Voltas“ naujų objektų RETAL naudai po aptariamų teisės aktų įsigaliojimo neprojektavo, todėl ir neturėjo pareigos jų perdaryti ar atlikti papildomus projektavimo ir rangos darbus Paslaugų sutarties pagrindu.

25.7.                      RETAL į bylą 2023 m. balandžio 18 d. pateiktoje šiuo metu aktualioje SK-2 skirstyklos schemoje papildomų apsaugų priemonių (viršįtampių ribotuvų, priešgaisrinės paskirties srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminės apsaugos; priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungiklių ir (ar) apsaugų nuo atviro elektros lanko) vis dar nėra, nors nuo gaisro praėjo beveik 5 metai. Tai patvirtina, kad neperprojektuojant ir nerekonstruojant objekto, nėra prievolės įrengti papildomas, nauju reguliavimu nustatytas apsaugos priemones.

25.8.                      Trečiasis asmuo niekada neužsakė papildomo įvertinimo, kokios apsaugos galėtų sumažinti rizikas, ir niekada neužsakė papildomų darbų rizikoms sumažinti. Trečiajam asmeniui buvo priimtina veiklos rizika, kad jos elektros tinklas lieka neapsaugotas nuo tokių reiškinių, kurie galbūt sukėlė gaisrą.

25.9.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Voltas“ neturėjo pareigos skirti už RETAL elektros tinklą atsakingo asmens. Ieškovė, remdamasi energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (toliau – Saugos taisyklės) 22 punktu, pareigą paskirti už elektros ūkį atsakingą asmenį prilygina pareigai užtikrinti, kad Paslaugų sutarties vykdymo metu RETAL elektros įrenginiai ir elektros tinklas veiks patikimai ir atitiks visus eksploatavimo ir saugos reikalavimus. Tokia pozicija nėra pagrįsta, nes Paslaugų sutarties šalys jau po Paslaugų sutarties sudarymo konkretizavo, kokias konkrečias paslaugas atsakovė UAB „Voltas“ teiks trečiajam asmeniui. Tarp šių paslaugų nenumatytas atsakingo už elektros ūkį asmens skyrimas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šalys po sutarties sudarymo negalėjo konkretizuoti atsakovės UAB „Voltas“ teiktų paslaugų ar kad paslaugų teikimo grafikas neturėtų būti laikomas Paslaugų sutarties dalimi. Atsakingą už elektros ūkį asmenį turi skirti įrenginius eksploatuojantis asmuo. UAB „Voltas“ nebuvo RETAL įrenginius eksploatuojantis asmuo.

25.10.                      Trečiasis asmuo nesilaikė Įrenginio priežiūros instrukcijų, todėl ir galėjo kilti gaisras. Tą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Trečiasis asmuo praleido privalomą Įrenginio visos elektros sistemos apžiūrą bei neatliko aušinimo sistemos techninės priežiūros darbų, kurie pagal instrukcijas buvo privalomi. Įrenginio gamintojas atliko apžiūrą, nustatė daug trūkumų, bet RETAL nepateikė įrodymų, kad tie trūkumai buvo pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. dalinio sprendimo, kuriuo atmesta ieškinio dalis dėl pagrindo ir nustatyta, kad atsakovė UAB „Voltas“ neprivalo atsakyti pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių 

28.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki Įrenginio įrengimo trečiojo asmens patalpose, 2005 metais atsakovė įrengė trečiojo asmens gamybinėse patalpose SK-2 skirstyklą, rangos sutartis nepateikta į bylą, nežinoma, ar ji yra išlikusi; netiesiogiai šį faktą patvirtina atsakovės pateikti įrodymai – 2005 metų SK-2 skirstyklos schema (1 t., b. l. 139), 2005 metų elektros montavimo darbų priėmimo–perdavimo aktas (1 t., b. l. 140) ir 2005 metais išduota Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma (1 t., b. l. 141).

29.       Trečiasis asmuo RETAL ir atsakovė 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė atliko trečiojo asmens RETAL technologinio įrenginio „TOPMET 2050“ (ir jo elektros spintos) (Įrenginys) elektros montavimo–pajungimo darbus (1 t., b. l. 13–16). Ieškovė pateikė į bylą atsakovės parengtą atnaujintą SK-2 skirstyklos schemą, kurioje 32 numeriu pažymėta „TOPMET“ įrenginio spinta (ieškinio priedas Nr. 8-2, neskaitmenizuotas dokumentas), schemos data 2007 m. sausio 18 d.

30.       Trečiasis asmuo RETAL ir atsakovė 2007 m. sausio 10 d. sudarė aptarnavimo sutartį (1 t., b. l. 17, 18), pagal kurią susitarta, kad atsakovė vykdys trečiojo asmens RETAL 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1–T11, įmonės 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, nustatytoje užsakovo atsakomybės ribų pusėje, vadovaudamasi Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis, Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis ir kitais valstybiniais norminiais dokumentais (Paslaugų sutarties 1 punktas).

31.       Trečiasis asmuo RETAL į bylą pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad 2013 metais UAB „Elvaradas“ trečiojo asmens RETAL skirstykloje SK-2 įrengė papildomus elektros įrenginius ir parengė atnaujintą skirstyklos SK-2 schemą (4 t., b. l. 97; 7 t., b. l. 28). Trečiasis asmuo RETAL 2023 m. balandžio 18 d. procesiniame dokumente nurodė, kad gaisro metu ši 2013 metais UAB „Elvaradas“ parengta skirstyklos SK-2 schema buvo neaktuali, o gaisro metu aktuali skirstyklos schema neišlikusi (DOK-15070) (7 t., b. l. 24, 25).

32.       Ieškovė 2018 m. gegužės 4 d. išdavė trečiajam asmeniui RETAL įmonių turto draudimo liudijimą (polisą) (1 t., b. l. 19). Draudimo liudijime nurodyti draudimo objektai: nekilnojamas turtas, įranga ir įrenginiai, atsargos, investicijos, patikėtas turtas, verslo nutrūkimas.

33.       2018 m. rugsėjo 6 d. trečiojo asmens RETAL gamybinėse patalpose kilo gaisras, dėl kurio ši bendrovė patyrė žalą. Ieškovė žalai kompensuoti nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. išmokėjo trečiajam asmeniui RETAL 1 670 000 Eur draudimo išmoką (1 t., b. l. 20–22).

34.       UAB „JODESTA“ 2018 m. lapkričio 26 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nustatė, kad po gaisro vienas elektros kabelio fazinės gyslos priveržimo prie automato gnybto (šynelės) varžtas buvo atsipalaidavęs; tai galėjo atsitikti dėl vibracijos, esant didelei apkrovai, todėl tikėtina, kad gaisras įvyko dėl blogo kontakto, automatas ir kabelio varinės gyslos pradėjo kaisti, dėl to kabelio izoliacija galėjo užsidegti, lydytis plastmasinis automato korpusas; išsilydęs automato korpusas ir pridegę kontaktai galėjo lemti, kad įvadinis automatinis jungiklis galėjo nesuveikti ir neatjungti įtampos nuo šynų, nuo kurių elektros srovė tiekiama linijiniams automatams (ieškinio priedas Nr. 11).

35.       UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2018 m. gruodžio 13 d. parengė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad gaisras kilo Įrenginio „A“ ir „B“ maitinimo spintose, o labiausiai tikėtina, jog gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas (ieškinio priedas Nr. 5).

36.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 19 d. rašte nurodyta, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė – avarinis darbo režimas valdymo ir jėgos spintos elektros instaliacijoje; tyčinio padegimo požymių bei priemonių nenustatyta; gaisro metu sudegė plėvelės metalizavimo įrenginio „TOPMET 2050“ valdymo ir jėgos spintos elektros instaliacija, įvadinis jėgos kabelis (1 t., b. l. 34).

37.       Atsakovės pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) gaisras negalėjo kilti dėl trumpojo jungimo „TOPMET 2050“ įrenginio maitinančiame kabelyje; 2) gaisras negalėjo kilti dėl trumpojo jungimo ant „TOPMET 2050“ spintos sumontuoto įvardinio aparato gnybtų; 3) gaisras galėjo kilti dėl galimo gedimo virš „TOPMET 2050“ spintos sumontuotame vandeniu aušinamame šilumokaityje; 4) gaisras galėjo kilti dėl įvairių išorinių veiksnių, pavyzdžiui, dulkių gamybinėse patalpose (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2).

38.       Pirmosios instancijos teismui paskyrus byloje ekspertizę, 2023 m. gruodžio 27 d. gautas ekspertizės aktas. Jame nurodyta, kad: 1) pagal byloje surinktus duomenis neįmanoma tiksliai nustatyti, kodėl kilo gaisras RETAL gamybinėse patalpose 2018 m. rugsėjo 6 d. Kelios tikėtinos gaisro priežastys: virš įrenginio „TOPMET 2050+E1(B)“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas sukėlė trumpuosius gedimus +E1(B) elektros spintoje; dėl viršįtampių ir įtampos harmonikų susidarymo sukeltų izoliacijos vientisumo pažeidimų, atsiradusių +E1(B) elektros spintoje; dėl susidariusių nelyginių srovės harmonikų, kurios sukelia elektronikos įrangos ir izoliacijos perkaitimus, kurie įvyko +E1(B) elektros spintoje; 2) tikėtina, kad RETAL gamybos patalpose galėjo sukelti gaisrą virš įrenginio „TOPMET 2050+E1(B)“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas; 3) tikėtina, kad RETAL gamybinėse patalpose kilusį gaisrą galėjo sukelti susidaręs viršįtampis ir sukėlė gaisrą +E1(B) elektros spintoje, kurioje galėjo pažeisti technologinio proceso DC 24 V saugos ir AC 230 V valdymo grandinių elektronikos elementus; 4) tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d RETAL gamybinėse patalpose kilusį gaisrą galėjo sukelti vidiniame įmonės elektros tinkle esančios harmonikos; 5) srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminės apsaugos, apsaugos nuo atviro elektros lanko, priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungiklių nebuvimas SK-2 skirstykloje savaime nesukėlė gaisro. Teisingai įdiegus šias apsaugos priemones SK-2 skirstykloje ir „TOPMET 2050“ elektros spintose, tai būtų sumažinę riziką kilti gaisrui; 6) elektros tinklo ir įrangos techninės priežiūros periodiniai veiksmai sumažina gaisro tikimybę, bet nėra garantijos, kad atlikus techninę priežiūrą išvengiama gaisro; 7) pagal UAB „Voltas“ 2007 metais parengtą skirstyklos SK-2, 0,4kV schemą nebuvo įrengtas komutacinis įrenginys prie elektros kabelių linijos, jungiančios „TOPMET“ įrenginį; 8) „TOPMET“ 1000A saugiklių blokas laikytinas antrosios pakopos apsauga, kuri atjungtų elektros liniją ir kartu „TOPMET“ įrenginį. „TOPMET“ įrenginio prijungimas tiesiogiai, t. y. ne per 1000 A saugiklių bloką ar atitinkamą grandinės pertraukiklį, negalėjo sukelti gaisro. Gaisro židinys prasidėjo +E1(B) elektros spintoje. Elektros energijos nutraukimas saugikliais arba automatiniu jungikliu nebūtų užgesinęs gaisro „TOPMET“ įrenginyje, nes šie apsaugos įrenginiai nėra skirti gesinti gaisrui. Pagal turimus duomenis gaisras išplito ir atjungus elektros energijos tiekimą, nes elektros spintose buvo pakankamai degių medžiagų.

39.       Apeliantė kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, nes, apeliantės nuomone, gaisras kilo dėl atsakovės kaltės, nes ji netinkamai vykdė Paslaugų sutartį.

40.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad atsakovė pagal Paslaugų sutartį neįsipareigojo vykdyti Įrenginio techninės priežiūros tokia apimtimi, kokią nurodo ieškovė, bet šiuos darbus atlikdavo trečiojo asmens RETAL darbuotojai. Teismas taip pat konstatavo, kad sutarties šalys nesusitarė, jog atsakovė teiks trečiojo asmens RETAL viso elektros ūkio priežiūros paslaugas. Dėl to teismas atmetė apeliantės argumentus, kad atsakovė buvo įsipareigojusi paskirti už visą RETAL elektros ūkį atsakingą asmenį. Teismas taip pat atmetė apeliantės argumentus, kad atsakovė skirstykloje SK-2, už kurios priežiūrą pagal Paslaugų sutartį buvo atsakinga atsakovė, privalėjo įrengti papildomas apsaugos priemones, nes pagal Paslaugų sutartį atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti elektros tinklo rangos darbų, o trečiasis asmuo RETAL įvairiems elektros tinklo rangos darbams samdė kitus subjektus. Atsižvelgdamas į tai, teismas, priimdamas dalinį sprendimą, ieškinio dalį dėl pagrindo atmetė ir nustatė, kad atsakovė UAB „Voltas“ neprivalo atsakyti pagal apeliantės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

41.       Apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė grindžia tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo ir atsakovės teiktų paslaugų bei pareigų esmės; 2) teismas neįvertino atsakovės neatliktų pareigų bei neveikimo reikšmės kilusiam gaisrui. Be to, sprendimo išvados grindžiamos neteisingai nustatyta faktine aplinkybe, kad ekspertizei nebuvo pateikti dokumentai apie elektros ūkio faktinę būklę gaisro metu. Šie pažeidimai, apeliantės vertinimu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo dėl ieškinio pagrindo priėmimą, nes teismas neištyrė ir neįvertino ekspertų nustatytų galimų gaisro kilimo priežasčių ir jų ryšio su atsakovės neįvykdytomis paslaugomis bei pareigomis pagal Paslaugų sutartį; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ieškinio reikalavimus patvirtinančius įrodymus, todėl buvo paneigta apeliantės teisė į patirtų nuostolių atlyginimą.

Dėl Paslaugų sutarties turinio nustatymo bei atsakovės civilinės atsakomybės

42.       Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kad trečiajam asmeniui priklausančiose patalpose, kurias buvo apdraudusi apeliantė, kilo gaisras „TOPMET 2050“ įrenginio B elektros spintoje, dėl kurio trečiasis asmuo patyrė žalą. Apeliantė trečiajam asmeniui sumokėjo draudimo išmoką. Dėl gaisro, apeliantės vertinimu, atsakinga atsakovė, todėl apeliantė, kaip draudikė, siekia atgręžtinio reikalavimo tvarka atgauti trečiajam asmeniui sumokėtą išmoką iš atsakovės.

43.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Taigi, šiuo atveju apeliantei įstatyminės cesijos (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) pagrindu įstojus į nukentėjusio (trečiojo asmens) vietą, ji žalos atlyginimo iš atsakovės gali reikalauti remdamasi atsakovę ir trečiąjį asmenį siejusiais sutartiniais paslaugų santykiais ir jų pažeidimu.

44.       Byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar atsakovė pagal Paslaugų sutartį įsipareigojo ir prisiėmė atsakomybę visa apimtimi už trečiojo asmens RETAL vidinio elektros tinklo priežiūrą, ar atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti Įrenginį, užtikrinti, kad jis būtų techniškai tvarkingas ir saugus, jo eksploatacinės sąlygos atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės paslaugų ir pareigų apimtį pagal Paslaugų sutartį, o atsakovės paslaugų pobūdis ir apimtis apskųstame sprendime aiškinta iš esmės pagal atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktą interpretaciją, kuri yra nesuderinama su atsakovės paslaugų esme ir sutarties sudarymo tikslais. Sprendime neįvertinta tai, kad atsakovė yra profesionalė, teikianti viešosios teisės reguliuojamas paslaugas, susijusias su padidinta grėsme ir kurioms keliami dideli saugumo reikalavimai. Apeliantė pažymi, kad atsakovės teiktų paslaugų poreikis buvo tai, jog RETAL neturėjo savo personalo viešosios teisės reikalavimams užtikrinti bei jam taikomoms pareigoms vykdyti siekė gauti profesionalias paslaugas. 

45.       Kadangi šalių ginčas kilo dėl Paslaugų sutarties turinio bei sulygtų darbų apimties ir pobūdžio, būtina vadovautis civilinės teisės normų įtvirtintomis ir teismų praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertinant byloje esančių duomenų visumą.

46.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių ir pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).

48.       Iš į bylą pateiktos Paslaugų sutarties 1 punkto matyti, kad juo atsakovė įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens RETAL elektros tinklo eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, 10kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, įmonės 0,4 kV įrenginių ir 0,4kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, nustatytoje trečiojo asmens atsakomybės ribos pusėje, vadovaudamasi Elektrinių ir elektros linijų eksploatavimo taisyklėmis, Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis ir kitais teisės aktais (poįstatyminiais teisės aktais).

49.       Išanalizavusi šalių argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad iš esmės šalių pozicijos išsiskyrė dėl to, ar Įrenginys (kartu su jo technologine spinta) yra priskirtinas „įmonės 0,4 kV įrenginiams“ pagal Paslaugų sutartį, ar pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi prižiūrėti ir technologinius įrenginius, prijungtus prie vidinio trečiojo asmens RETAL elektros tinklo, bei buvo atsakinga už visą trečiajam asmeniui priklausančių tinklų elektros ūkį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, nurodo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė pagal Paslaugų sutartį buvo įsipareigojusi prižiūrėti šį Įrenginį, taip pat ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė buvo atsakinga už visą trečiojo asmens vidinio elektros tinklo priežiūrą. 

50.       Šalys sudarydamos Paslaugos sutartį, 1 punkte apibrėždamos sutarties dalyką, nurodė, kad atsakovė įsipareigoja prižiūrėti tik 10kV SP-32 skirstyklos įrenginius, 10kV kabelių linijas, galios transformatorius T1–T11 ir bendrovės 0,4kV įrenginius ir 0,4kV kabelines linijas, t. y. konkrečiai nurodė, už ką yra atsakinga atsakovė. Byloje nustatyta, o ir pati apeliantė skunde pažymėjo, kad atsakovės darbuotojas, liudytoju byloje apklaustas, M. K. taip pat patvirtino, jog jis prižiūrėjo tik RETAL 0,4 kV elektros ūkį. Tai reiškia, kad Paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. prižiūrėti 10 kV elektros ūkį, vykdė ir kiti atsakovės darbuotojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovė būtų įsipareigojusi prižiūrėti visą elektros ūkį, kaip teigia apeliantė, Paslaugų sutartyje apibrėžiant sutarties dalyką, taip ir turėjo būti nurodyta. Šiuo atveju buvo įvardytas konkretus elektros ūkis, kurį atsakovė įsipareigojo prižiūrėti. Išvadą, kad atsakovė įsipareigojo prižiūrėti tik dalį trečiajam asmeniui priklausančio elektros tinklo ir įrenginius, patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas Elektros įrenginių priežiūros grafikas 2010–2020 metais, kurį patvirtino tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo. Šiame grafike nurodyta, kurių metų kuriais mėnesiais atliekama apžiūra, matavimai ir bandymai tokių įrenginių: 10 kV įrenginių ir instaliacijos, įžeminimo įrenginių, 0,4 kV įrenginių ir instaliacijos, kompensavimo įrenginių, apsaugos aparatų. Atsakovė į bylą taip pat pateikė 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. SP-32 0,4 kV skirstymo įrenginių ir 0,4 kV instaliacijos apžiūros lapelius (1 t., b. l. 117, 120, 125, 128), 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. transformatorinės SP-32 apžiūros lapelius (1 t., b. l. 118, 119, 121, 122, 126, 127, 129, 130), 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. termovizinės kontrolės aktus (1 t., b. l. 131–134), kuriuose nurodyta, kokių įrenginių termovizinė patikra atlikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie pateiktų patikros dokumentų nėra Įrenginio ir jo technologinės spintos patikras patvirtinančių dokumentų. Iš to darytina išvada, kad trečiojo asmens atstovams, pasirašiusiems aptariamą Elektros įrenginių priežiūros grafiką, buvo žinoma, jog atsakovė neprižiūrės Įrenginio. Be to, byloje nustatyta, kad Paslaugų sutartis buvo vykdoma daugiau kaip 10 metų ir atsakovei nebuvo pareikštos pretenzijos dėl Įrenginio nepriežiūros ar netinkamos priežiūros.

51.       Aplinkybę, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi prižiūrėti Įrenginio bei viso elektros ūkio, patvirtina ir trečiojo asmens 2020 m. gruodžio 2 d. raštas. Jame trečiasis asmuo aiškiai patvirtino ribą, iki kurios atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti įrenginių eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, t. y. jog atsakovės priežiūros riba yra ties 0,4 kV pajungimo gnybtais, esančiais ant technologinių įrenginių elektros spintų. Tai reiškia, kad technologinių įrenginių elektros spintų (taip pat ir „TOPMET“ įrenginio elektros spintos) priežiūra nebuvo priskirta atsakovei. Tą pripažino pats trečiasis asmuo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 3). Be to, atsakovės pasitelktas specialistas išvadoje nurodė, kad „TOPMET 2050“ yra gamybos technologinės dalies įrenginys ir nepriklauso nei 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginiams, nei 10 kV kabelinėms linijoms, nei galios transformatoriams T1–T11, nei 0,4 kV įrenginiams, nei 0,4 kV kabelinėms linijoms.

52.       Pati ieškovė į bylą pateikė Įrenginio apžiūrų žurnalus (1 t., b. l. 39–41), kuriuose fiksuoti periodiškai atlikti Įrenginio techninės priežiūros darbai. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. (trečiojo asmens darbuotojas), paaiškino, kad Įrenginio apžiūros žurnaluose nurodyti inicialai „AP“ yra jo, o „DJ“ – D. J. (trečiojo asmens darbuotojo). Būtent šie asmenys periodiškai tikrindavo Įrenginį ir žurnaluose pažymėdavo, kas buvo atliekama. Aptariamuose žurnaluose nurodyta, kokie darbai atlikti, kokiu periodiškumu: 2016 ir 2017 metų aktų pozicijose nuo 1 iki 58 nurodytus darbus atliko trečiojo asmens darbuotojai (inicialai „AP“ ir „DJ“), pozicijoje 60 nurodyta „Elektros spintos (varžų matavimai, atliko išorinė kompanija)“; 2018 metų akto pozicijose nuo 1 iki 42 nurodytus darbus atliko trečiojo asmens darbuotojai (inicialai „AP“ ir „DJ“), pozicijoje 61 nurodyta „Elektros spintos (varžų matavimai, atliko išorinė kompanija)“ – „Atlikta“. Kiti byloje apklausti liudytojai – M. K. (atsakovės darbuotojas), S. B. (trečiojo asmens darbuotojas), atsakovės vadovas D. L., trečiojo asmens vadovė V. G. taip pat patvirtino, kad atsakovė neatliko Įrenginio profilaktinių darbų (einamųjų remonto darbus, atsarginių dalių keitimo, alyvos keitimo, profilaktinių matavimų ir patikrinimų), nes Įrenginio priežiūrą vykdė trečiojo asmens darbuotojai. Nurodytas aplinkybes pagrindžia ir rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti Įrenginio gedimų pašalinimo darbai (3 t., b. l. 45–47).

53.       Byloje nustatyta, kad Paslaugų sutartis yra nutraukta, o trečiasis asmuo 2021 m. spalio 20 d. perdavimo–priėmimo aktu patvirtino, kad atsakovė atliko visus pagal Paslaugų sutartį priklausančius eksploatacijos ir techninės priežiūros darbus iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir trečiasis asmuo neturi pretenzijų dėl šių darbų (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13).

54.       Bylos įrodymai taip pat patvirtina trečiojo asmens savarankiškumą organizuoti savo elektros tinklo priežiūrą, pakeitimus, modifikacijas. Trečiasis asmuo pats arba samdydamas kitus rangovus visiškai perdarė skirstyklą SK-2, kurią 2007 metais įrengė atsakovė ir kurioje 2018 m. rugsėjo 6 d. kilo gaisras. Iš į bylą pateiktų skirstyklos SK-2 schemų, kurios gaisro kilimo dieną buvo neaktualios (aktuali schema į bylą nepateikta), matyti, kad atsakovė 2007 metais Įrenginį skirstykloje SK-2 prijungė kaip 32 prijunginį ir tai pažymėjo aptariamos skirstyklos schemoje (ieškinio priedas Nr. 8-2). Rangovas UAB „Elvaradas“ 2013 metais skirstykloje SK-2 įrengė papildomus elektros įrenginius ir parengė atnaujintą skirstyklos SK-2 schemą (trečiojo asmens 2022 m. birželio 3 d. papildomų įrodymų priedas Nr. 1). Aptariamoje schemoje raudona spalva pažymėti UAB „Elvaradas“ tuo metu įrengti papildomi elektros įrenginiai. Iš viso nurodytoje schemoje pažymėta, kad UAB „Elvaradas“ naujai sumontavo įrenginius, kurių prijunginių Nr. 5, 12, 13, 23, 27, 35. Be to, ši UAB „Elvaradas“ 2013 metų schema patvirtina ir tai, kad skirstykloje SK-2 įvairūs montavimo darbai buvo intensyviai atliekami ir anksčiau, t. y. iki 2013 metų. Byloje nenustatyta, kas ir kada bei kokius įrenginius prijungė, kokios buvo šių rangovų atsakomybių ribos. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2007–2013 metais skirstykla SK-2 buvo iš esmės perdaryta ir šį pertvarkymą atliko ne atsakovė. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad atsakovės parengtoje schemoje „TOPMET“ spinta SK-2 skirstykloje buvo pažymėta 32 prijunginiu. UAB „Elvaradas“ parengtoje schemoje 32 prijunginio vietoje, iš karto po „Šaldymo mašinos KUHNE“ (Nr. 31) yra nurodytas „rezervas“. Tai reiškia, kad „Topmet“ spinta buvo atjungta toje vietoje, kurioje atsakovė buvo ją prijungusi. Byloje nenustatyta, kas šiuos darbus atliko.

55.       Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad atsakovės 2007 metais ir UAB „Elvaradas“2013 metais parengtos schemos buvo neaktualios gaisro kilimo metu, nes skirstykla SK-2 2007–2018 metais buvo visiškai perdaryta. Trečiasis asmuo kartu su 2023 m. balandžio 18 d. paaiškinimais pateikė skirstyklos SK-2 schemą (priedas Nr. 1) bei nurodė, kad tai yra paaiškinimų pateikimo dieną aktuali schema. Sugretinus nurodytą schemą su UAB „Elvaradas“ 2013 metų schema, jos akivaizdžiai skiriasi. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kada aptariami pakeitimai buvo padaryti, t. y. prieš ar po gaisro. Taigi, darytina išvada, kad apeliantė pateikė ieškinį, neturėdama skirstyklos SK-2 schemos ir ja nesiremdama, taip pat ir neišsiaiškinusi visos informacijos apie tai, kas ir kada, kokius elektros instaliacijos darbus atliko skirstykloje SK-2, kuri buvo aktuali gaisro dieną.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Paslaugų sutarties vykdymo metu abiem šalims buvo suprantama, kad Įrenginys neįtrauktas į Paslaugų sutarties 1 punkte išvardytų įrenginių sąrašą. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo būtent dėl to, jog neturėjo kompetentingų darbuotojų, elektros tinklui prižiūrėti pasamdė atsakovę, atmetama kaip nepagrįsta, nes ją paneigia byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma. Akcentuotina, kad, pirmosios instancijos teismui įpareigojus trečiąjį asmenį pateikti informaciją apie savo darbuotojus, kurie vykdė (buvo atsakingi už) elektros ūkio priežiūrą ir įrenginių eksploataciją, paaiškėjo, jog trečiasis asmuo turi du sertifikuotus energetikos darbuotojus – D. J. ir A. P.. Jie vykdė Įrenginio priežiūrą. Vėliau paaiškėjo, kad trečiasis asmuo turi visą techninį skyrių, kurio vadovas yra S. B. (jis apklaustas 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė prisiėmė vykdyti tik RETAL skirstyklos SP-32 10 kV įrenginių, 10 kV kabelių linijų, galios transformatorių T1–T11, 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą ir vadovautis konkrečiais teisės aktais, bet pagal Paslaugų sutartį nebuvo atsakinga už Įrenginio priežiūrą.

57.       Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovė neturėjo pareigos paskirti už trečiojo asmens elektros ūkį atsakingą asmenį, bet, vadovaudamasi Paslaugų sutarties 1 punkte nurodytose 2001 metų Elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis, turėjo užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą.

58.       Paslaugų sutarties 4.1 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja skirti atsakingą asmenį už trečiojo asmens elektros ūkį. Paslaugų sutarties 5.1 papunktyje šalys sutarė, kad trečiasis asmuo įsipareigojo laiku pranešti vykdytojui apie įvykusius gedimus ar kitokius atsitikimus objekto (apibrėžto Paslaugų sutarties 1 punkte) elektros ūkyje. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovė Paslaugų sutartimi nebuvo įsipareigojusi prižiūrėti visą trečiojo asmens elektros ūkį, bet įsipareigojo prižiūrėti tik tam tikras dalis. Nurodytą aplinkybę patvirtina Paslaugų sutarties 5.1 papunktis, kuriame įtvirtinta pareiga trečiajam asmeniui pranešti apie gedimus ar kitokius atsitikimus tik objekto elektros ūkyje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad būtų nepagrįsta Paslaugų sutarties 4.1 papunktį aiškinti plačiau negu apibrėžtas Paslaugų sutarties dalykas. Be to, tokį Paslaugų sutarties nuostatų aiškinimą patvirtina ir trečiojo asmens veiksmai, nes jis atskiriems darbams, susijusiems su vidinio elektros tinklo pakeitimu, samdė kitus subjektus, bet ne atsakovę. 

59.       Byloje reikšminga yra tai, kad sutarties šalys Elektros įrenginių priežiūros 2010–2020 metais grafike suderino, kokias konkrečias paslaugas atsakovė teiks trečiajam asmeniui. Nurodytų paslaugų sąraše nenumatytas atsakingo už elektros ūkį asmens paskyrimas. Atsakovė nesulaikė nė vienos pretenzijos, o jai nutraukiant sutartį, trečiasis asmuo raštu patvirtino, kad ji paslaugas suteikė tinkamai.

60.       Apeliantė remiasi energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos taisyklių 22 punktu.

61.       Saugos taisyklių 22 punkte nustatyta, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo skiria asmenį, atsakingą už elektros ūkį. Įmonės, įstaigos, bendrijos, ūkininkai, kurie neturi savo kvalifikuoto darbuotojo, galinčio būti atsakingu už elektros ūkį, gali sudaryti sutartis su asmenimis, turinčiais Tarybos išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą. Tokiu atveju asmenį, atsakingą už elektros ūkį, skiria įrenginius eksploatuojantis asmuo. Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, Elektros įrenginių įrengimo taisyklių ir Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių reikalavimus, darbuotojų saugą ir sveikatą.

62.       Iš pirmiau nurodytos nuostatos matyti, kad visais atvejais atsakingą už elektros ūkį asmenį turi skirti įrenginius eksploatuojantis asmuo. Atsakovė neeksploatavo trečiojo asmens įrenginių, juos eksploatavo pats trečiasis asmuo. Saugos taisyklių 10 punkte pateikta elektros įrenginių eksploatavimo apibrėžtis – tai veikiančių elektros įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, paleidimas ir derinimas, matavimas, bandymas, remontas. Byloje nenustatyta, kad atsakovė vykdytų trečiojo asmens įrenginių technologinį valdymą, technologinių įrenginių techninę priežiūrą, paleidimą, derinimą, matavimą ir kitus darbus. Visą tai darė pats trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė negalėjo skirti už trečiojo asmens RETAL elektros ūkį atsakingo asmens – tą turėjo padaryti trečiasis asmuo. Be to, pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė buvo atsakinga už visą trečiojo asmens elektros ūkį. Atsakovės įsipareigojimas teikti paslaugas pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles, Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisykles ir kitus norminius aktus (Paslaugų sutarties 1 punktas) taip pat neteikia pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji įsipareigojo paskirti už trečiojo asmens RETAL elektros ūkį atsakingą asmenį.

63.       Apeliantė tvirtina, kad atsakovė turėjo pareigą įrengti teisės aktuose numatytas apsaugas (viršįtampių ribotuvus ir kt.), o, atsakovei neturint priemonių pačiai nustatyti galimas grėsmes elektros tinklui ir įrenginiams, ji, kaip profesionalė, turėjo pareigą apie savo paslaugų ribotą apimtį įspėti užsakovą bei pasiūlyti gauti paslaugas iš trečiųjų asmenų. Apeliantės įsitikinimu, tokia atsakovės pareigų apimtis nulemta ir to, kad ji įrengė trečiojo asmens elektros tinklą, prijungė prie jo Įrenginį ir jį prižiūrėjo nuo 2007 metų.

64.       Pirma, pažymėtina tai, kad byloje nenustatyta, jog pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti elektros tinklo rangos darbus. Trečiasis asmuo įvairiems elektros tinklo rangos darbams samdė kitus subjektus (pavyzdžiui, UAB „Elvaradas“) (4 t., b. l. 97; 7 t., b. l. 28). Antra, apeliantė neįrodė, kad atsakovė, išskyrus tai, jog 2007 metais prijungė Įrenginį prie elektros tinklo, vėliau jį ir prižiūrėjo. Priešingai, byloje nustatyta, kad kiti trečiojo asmens RETAL pasitelkti rangovai Įrenginį atjungė ir prijungė į kitą vietą, o jį prižiūrėjo pats trečiasis asmuo. Trečia, nors byloje tiek specialistai, pateikę išvadas, tiek teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę, nurodė, kad papildomos apsaugos priemonės galėjo sumažinti riziką kilti gaisrui, bet, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent trečiajam asmeniui, kaip įrenginių savininkui ir eksploatuotojui, teko rizika, jog elektros tinkle susidarys viršįtampiai ar atviras elektros lankas. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog trečiasis asmuo domėjosi, kokios apsaugos galėtų sumažinti tikėtinas rizikas, ar tai padaryti buvo užsakęs papildomus darbus. Ketvirta, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kokias pareigas pagal Paslaugų sutartį buvo prisiėmusi atsakovė. Pirmiau nurodyta, kad trečiasis asmuo RETAL nereiškė atsakovei pretenzijų per visą Paslaugų sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. daugiau negu 10 metų. Taigi, darytina išvada, kad trečiasis asmuo buvo patenkintas atsakovės darbu ir suprato, kokios apimties funkcijas vykdė atsakovė.

65.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

66.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė, jog atsakovė netinkamai atliko skirstyklos SK-2 įrengimo darbus ir turėjo pareigą įrengti papildomas elektros tinklo apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad trečiasis asmuo privalėjo pats rūpintis savo vidinio elektros tinklo saugumu, o samdydamas skirtingus rangovus elektros tinklo rangos darbams atlikti, privalėjo įsitikinti, jog keičiamas elektros tinklas atitiktų tų pakeitimų metu galiojančius saugos reikalavimus.

67.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, veikdama pagal sudarytos Paslaugų sutarties nuostatas, tinkamai vykdė sudarytą sutartį, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog atsakovė neįvykdė Paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad rašytiniuose įrodymuose nurodytos galimos gaisro priežastys, kitiems bylos įrodymams nepatvirtinant nurodytų galimų gaisro priežasčių, yra nepakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtiems veiksmams ir jai taikyti civilinę atsakomybę. Nors gaisras kilo trečiojo asmens patalpose, kuriose atsakovė buvo atsakinga už tam tikrus įrenginius, bet, nesant duomenų apie atsakovės neteisėtą neveikimą, jai nekyla pareiga atlyginti gaisro metu trečiojo asmens patirtus nuostolius. Vien tai, kad atsakovė vykdė tam tikrų (ne visų) objektų priežiūrą patalpose, kuriose kilo gaisras (kuris kilo ne atsakovės, bet paties trečiojo asmens darbuotojų prižiūrėtame objekte), o apeliantė išmokėjo draudimo išmoką patalpų savininkui, nereiškia, kad apeliantė visais atvejais atgręžtinio reikalavimo tvarka gali atgauti išmokėtą sumą iš atsakovės, nesant pastarosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius, kad atsakovė pažeidė Paslaugų sutartį, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga bei nesilaikė poįstatyminių teisės aktų nuostatų, jai apeliantės pareikštas ieškinys laikytinas nepagrįstu.

68.       Neteisėti veiksmai yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2012). Tai reiškia, kad, jeigu ieškovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl neatskleistos bylos esmės (atsakovės paslaugų) ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

69.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles bei neatskleidė bylos esmės. Apeliantė pažymi, kad ekspertų įvertinta, jog saugumo priemonės galėjo užkirsti kelią gaisrui kilti ir išplisti. Be to, specialistai, taip pat ir teismo paskirtas ekspertas įvertino, kad techninės priežiūros veiksmai galėjo užkirsti kelią gaisrui. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

70.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

71.       Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatyto galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

72.       Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

73.       Plėtodamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

74.       Pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktas specialistų išvadas vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus, o teismo eksperto išvadą, susijusią su gaisro tikėtinų priežasčių vertinimu, pripažino nepatikima, nes ekspertas vadovavosi gaisro metu neaktualiomis „TOPMET“ įrenginio pajungimo į skirstyklą SK-2 schemomis. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai identifikavo ginčo esmę bei apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs teismo eksperto išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vadovavosi tik teismo eksperto apibendrinančia išvada, jog pagal byloje surinktus duomenis neįmanoma tiksliai nustatyti, dėl ko kilo gaisras trečiojo asmens RETAL gamybinėse patalpose. Tokią savo poziciją teismas grindė trečiojo asmens RETAL paaiškinimais, kad byloje esanti 2013 metų schema, kuria vadovavosi ekspertas, buvo neaktuali gaisro metu. Be to, nei apeliantės pateikta UAB „Gaisriniai tyrimai“ išvada, nei atsakovės pateikta Klaipėdos valstybinės kolegijos specialisto išvada dėl gaisro priežasčių kilimo nelaikytinos eksperto išvadomis CPK 216 straipsnio prasme, o vertintinos kaip rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, kad aptariamuose įrodymuose nepateiktos kategoriškos išvados dėl galimos gaisro kilimo priežasties, nurodytos tik galimos, tikėtinos gaisro priežastys. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apribota apeliantės teisė teikti įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti.

75.       Tai, kad apeliantė kitaip vertina bylos įrodymus, teigia, kad teismas jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, nėra pagrindas apskųsto teismo sprendimo neteisėtumui ar nepagrįstumui konstatuoti. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su apskųstame teismo sprendime padarytomis išvadomis, taip pat nelemia to, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl pagrindinių byloje keliamų klausimų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas negu nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

76.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77.       Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinio dalį dėl pagrindo ir nustatyti, jog atsakovė UAB „Voltas“ neprivalo atsakyti pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, taip pat civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

78.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

79.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą, priteisimą.

80.       Atsakovė į bylą pateikė įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą), kad ji patyrė 5 451,05 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 metų IV ketvirtį (2024 m. spalio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 metų II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,4 Eur. Taigi, pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 855,32 Eur (2 196,4 x 1,3). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, jai iš ieškovės priteisiamas 2 855,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voltas“ (juridinio asmens kodas 140587745) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 2 855,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 32 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.