Administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-60-634/2017

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00241-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.;  21.11.11.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. surašytas dėl to, kad 2016 m. kovo 26 d. apie 16.05 val. Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui G. V. ir sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui N. A. vykdant pasienio teisinio rėžimo kontrolę pasienio ruože (duomenys neskelbtini), vyresnysis pasienietis N. A. išlipęs iš tarnybinio visureigio Mitsubishi Pajero valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkėdamas šviesą atspindinčią liemenę, stabdymo skrituliu modamas skersai važiuojamos dalies, taip išreikšdamas teisėtą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę Volvo XC90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė vykstančią nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Sustabdyto automobilio Volvo XC90 vairuotojas D. S. gim. (duomenys neskelbtini) pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Pareikalavus vairuotojo pateikti transporto priemonės registracijos liudijimą, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros dokumentą ir transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Įtarus, kad automobilio vairuotojas D. S. galimai yra neblaivus, jo buvo pareikalauta užgesinti jo vairuojamo automobilio variklį, išlipti iš automobilio bei užvedimo raktelius duoti vyresniajam pasieniečiui N. A.. Tačiau, automobilio VOLVO XC90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. S. nepakluso VSAT pareigūno teisėtiems reikalavimams ir staiga, atlikdamas pavojingą manevrą, pradėjo važiuoti. Tarnybiniu automobiliu MITSUBISHI PAJERO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu Valstybės sienos apsaugos tarnybos ženklu, įjungus specialiuosius mėlynos spalvos švyturėlius ir garso signalus, per garsiakalbį kartojant automobilio VOLVO XC90 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui sustabdyti transporto priemonę, pradėjo persekioti sprunkantį vairuotoją D. S., tačiau automobilio vairuotojas pavojingai manevruodamas nepakluso teisėtiems VSAT pareigūnų reikalavimams sustabdyti automobilį, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimu D. S. pripažintas padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 115 Eur bauda.
1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, D. S., VSAT pareigūnui N. A. teisėtai pareikalavus užgesinti vairuojamo automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, išlipti iš automobilio bei užvedimo raktelius duoti jam (N. A.), šiam reikalavimui nepakluso, nes iš įvykio vietos šiuo automobiliu nuvažiavo. Byloje įrodymų pagrindžiančių D. S. kaltę pakanka. D. S. pažeidimas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai.
3. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, D. S. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl buvo priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. Priimtame procesiniame sprendime teismas turėjo nagrinėti ne tik pažeidėjo kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau ir jo kaltę paneigiančius įrodymus, o to nepadarydamas jis pažeidė rungtyniškumo principą. Apeliantas taip pat cituoja Kauno apylinkės teismo nutartį Nr. A2.6.-710-358/2013 ir nurodo, kad ne jis turi įrodinėti, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, o nutarimą priėmusi institucija turi įrodyti pažeidimo padarymo faktą, kadangi galioja nekaltumo prezumpcija. Šiuo atveju akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra visiškai neįrodyta ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais.
2. D. S. teigimu, apylinkės teismas rėmėsi vieninteliais įrodymais, t. y. pareigūnų paaiškinimais ir šių pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Daugiau jokių įrodymų, jo kaltę pagrindžiančių duomenų byloje pateikta nebuvo. Nepaisant to, kad jis bei liudytojai byloje nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi būtent pareigūnų paaiškinimais, kurie paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu įvykį mačiusių liudytojų bei apelianto paaiškinimai visiškai paneigia pareigūnų nurodomas aplinkybes. Vienintelis teismo nurodytas argumentas dėl kokių priežasčių nėra vadovaujamasi liudytojų E. A. ir G. A. paaiškinimais yra tai, kad jie neva tai gyvena netoli apelianto.
3. Pareigūnų parodymus apeliantas vertina kritiškai, kadangi jie yra analogiški, visas detales išdėstant vos ne žodis žodin. D. S. keista, jog po įvykio praėjus pusei metų, pareigūnai įsimena tokias smuklias detales, kaip įvykio metu važiavusio pro šalį automobilio markę ir tai, kad tas automobilis buvo su lenkiškais numeriais. Akivaizdu, jog po tokio laiko tarpo ir esant tokiai ekstremaliai situacijai kaip nurodo pareigūnai, jie tokių smulkmenų įsiminti negalėtų. Apelianto teigimu, pareigūnai tokią aplinkybę nurodė tik tam, kad patvirtintų, jog neva tai niekas įvykio matyti negalėjo ir tokios pareigūnų nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių jų objektyvumu.
4. Skunde taip pat nurodoma, jog už tuos pačius veiksmus D. S. baudžiamas antrą kartą. Dėl nagrinėjamų įvykių 2016 m. kovo 31 d. VSAT prie VRM Lazdijų rintinės vado pavaduotojas J. S. yra priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo D. S. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, taigi jis jau buvo nubaustas už tuos pačius veiksmus, todėl pakartotinai jo bausti nėra pagrindo.
5. D. S. teigimu, nuo pat įvykio pradžios jis buvo nuoseklus ir nurodė, jog stabdomas pareigūnų buvo sustojęs, tačiau šiems patikrinus dokumentus ir gavus pastarųjų leidimą, jis nuvažiavo toliau. Pareigūnai neprašė nei išlipti iš vairuojamos transporto priemonės, nei atiduoti automobilio raktelius, nei išjungti variklį. Netgi jeigu jis ir nebūtų pateikęs dokumentų, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi jis dokumentų neturėjo, nes buvo pamiršęs namuose.
4. Atsiliepimų į D. S. skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5. D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. D. S. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, nurodydamas, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra visiškai neįrodyta ir neparemta jokiais objektyviais įrodymais, be to, jis už tuos pačius veiksmus yra baudžiamas antrą kartą. Aukštesnysis teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, išimtinai rėmėsi tik pareigūnų parodymais, atmesdamas kitų liudytojų parodymus, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog D. S. padarė jam inkriminuotą nusižengimą.
8. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.
9. Nors D. S. neigia nepaklausęs pareigūnų reikalavimams užgesinti automobilio variklį, išlipti iš automobilio ir atiduoti jo raktelius, tačiau tokią apelianto versiją paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigūnų parodymais.
10. Liudytojai N. A. ir G. V., apklausiami pirmosios instancijos teisme, davė iš esmės analogiškus parodymus, jog vykdant pasienio teisinio režimo kontrolę buvo sustabdytas automobilis Volvo. Vairuotojo (D. S.) buvo paprašyta pateikti dokumentus, tačiau jis gana ilgai nieko nepateikė, šiaip ne taip pavyko ištraukti vairuotojo pažymėjimą. Jo buvo paprašyta pateikti visus kitus dokumentus, tačiau jų nepatiekė. Vairuotojas ir keleivis buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti. Todėl jis vairuotojo paprašė užgesinti automobilio variklį, išlipti iš automobilio bei paduoti automobilio užvedimo raktelius. Šiems jo teisėtiems reikalavimams vairuotojas nepakluso, todėl apie tai buvo informuota užkardos administraciją. Po to minėto automobilio vairuotojas iš įvykio vietos staiga, atlikdamas pavojingą manevrą, minėtu automobiliu, nuvažiavo. O kai pareigūnai jį vijosi, šis didindamas greitį nuvažiavo (b. l. 44, 62). Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojo E. C. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, jog vykdant pamainos vyresniojo tarnybą, per radijo ryšį jis išgirdo, kad sustabdytas automobilis Volvo XC90. Po kelių minučių buvo pranešta, kad vairuotojas, nesulaukęs patikrinimo pabaigos, pasišalino. Be to, vėliau buvo gautas pranešimas, kad vairuotojas galimai neblaivus. Apie tai buvo informuota policija. Grįžę pareigūnai N. A. ir G. V. rašė tarnybinius pranešimus, pateikė D. S. vairuotojo pažymėjimą. Iš pareigūnų tarnybinių pranešimų jis suprato, kad Volvo automobilio vairuotojo buvo pareikalauta pateikti daugiau dokumentų, tačiau vairuotojas jų nepateikė. Be to, pareigūnas minėto vairuotojo pareikalavo užgesinti automobilio variklį, išlipti iš automobilio ir pateikti raktelius (b. l. 45). Minėtus liudytojų parodymus ir tuo pačių D. S. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą patvirtina ir byloje esantys liudytojų pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2-4), pažeidimo įvykio schema (b. l. 5), Vištyčio užkardos budėtojo darbo registro išrašas (b. l. 57-60) bei kita bylos medžiaga.
11. Nors D. S. liudytojų pareigūnų parodymus vertina kritiškai, tačiau apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, konstatuoja, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, vieni kitiems ir neprieštarauja, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais abejoti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai siektų nepagrįstai apkaltinti D. S. nebūto nusižengimo padarymu, byloje nenustatyta, todėl apelianto skundo argumentai, kad pareigūnai siekia jį apkalbėti, vertintini tik kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.
12. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, kritiškai vertina ir D. S. skundo argumentus, jog įvykį mačiusių liudytojų bei apelianto paaiškinimai visiškai paneigia pareigūnų nurodomas aplinkybes. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojų E. A. ir G. A. paaiškinimai yra neįtikinantys, liudytojai gyvena netoliese D. S., be to, teismo neįtikino, kad paaiškinimus teisme jie davė atsiliepdami į skelbimą laikraštyje, kadangi nei vienas iš jų tiksliai nenurodė kurios dienos laikraštyje „S.“, kuriame šio laikraščio puslapyje ir skyriuje buvo patalpintas skelbimas, be to negalėjo tiksliai nusakyti visų skelbimo detalių. Aukštesniojo teismo vertinimu, pagrindą abejoti minėtų liudytojų parodymais sudaro ir ankščiau minėto pareigūno G. V. parodymai, kuris paaiškino, jog pašalinių žmonių nematė, laukuose niekas nedirbo, traktorius keliu nepravažiavo. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas D. S. taip pat nenurodė tos aplinkybės, jog pro jį, tuo metu kai buvo sustabdytas pareigūnų, pravažiavo traktorius. Taigi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, liudytojų E. A. ir G. A. parodymus aukštesnysis teismas vertina kaip siekį padėti pažįstamam asmeniui D. S. išvengti atsakomybės ir juos atmeta.
13. Iš D. S. apeliacinio skundo taip pat matyti, kad jo nuomone, byloje pažeistas non bis in idem (lot. ne du kartus už tą patį) principas. Anot apelianto, už tuos pačius veiksmus jis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi dėl to paties įvykio 2016 m. kovo 31 d. VSAT prie VRM Lazdijų rintinės vado pavaduotojo J. S. nutarimu jis pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.
1. Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, 2AT-14-2012, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).
2. Nors D. S. nurodo, kad pažeidimus jis padarė tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog 2016 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1485P-55818459-16 D. S. buvo surašytas už KET 16 punkto pažeidimą, t. y. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje padarymą, o būtent už nepaklusimą uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir administracinė nuobaudą paskirta tik už šio pažeidimo padarymą. Tuo tarpu dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo D. S. surašytas 2016 m. kovo 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1485P-55826181-16, už tai, kad D. S. nepakluso teisėtiems VSAT pareigūnų reikalavimams užgesinti vairuojamo automobilio variklį, išlipti iš automobilio bei užvedimo raktelius duoti vyr. patruliui N. A..
3. Nors nagrinėjamu minėti pažeidimai padaryti maždaug tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad D. S. iš pradžių nepakluso teisėtiems VSAT pareigūnų reikalavimams užgesinti vairuojamo automobilio variklį, išlipti iš automobilio bei užvedimo raktelius duoti vyr. patruliui N. A. (ATPK 187 straipsnio 2 dalis), o vėliau nuvažiavo ir tuomet nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ATPK 130 straipsnio 4 dalis). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad D. S. antrą kartą baudžiamas už tuos pačius veiksmus.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl D. S. kaltės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nekyla, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. S. atžvilgiu nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

              D. S. apeliacinio skundo netenkinti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą

              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                       Giedrius Endriukaitis