Civilinė byla Nr. e3K-3-47-469/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01547-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.6.7; 2.10.1; 3.1.3.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, uždarajai akcinei bendrovei „Profarma“, uždarajai akcinei bendrovei „Bona diagnosis“ ir Latvijos Respublikoje registruotai bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių viešojo intereso gynimą prokurorui ginčijant privačių subjektų sudarytą sandorį, taikytiną teisę esant tokio sandorio šalių susitarimui taikyti užsienio valstybės teisę, sandorio pripažinimo tariamuoju sąlygas, restitucijos būdo pakeitimo galimybę teismo iniciatyva, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) ir UAB „Profarma“ 2020 m. kovo 19 d. sudarytą Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42 (toliau – ir Sutartis 1), atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ 2020 m. kovo 19 d. sudarytą Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST- (toliau – ir Sutartis 2), atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-01 (toliau – ir Sutartis 3, Bendradarbiavimo sutartis); priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ 145 200 Eur, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ 3 542 469 Eur, iš atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ 454 931 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad, Laboratorijai neskelbiamų derybų būdu įgyjant greituosius COVID-19 testus, buvo imituota viešojo pirkimo procedūra, pasirenkant dar iki pirkimo pradžios trečiojo asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) nurodytą tiekėją. Ministerija ir Laboratorija buvo gavusios kitų bendrovių pasiūlymus dėl greitųjų testų, tačiau jų nesvarstė. Valstybės lėšos buvo naudojamos neracionaliai, nes UAB „ProAris“ siūlė Ministerijai įgyti greituosius testus už kelis kartus mažesnę kainą, nei siūlė UAB „Profarma“. Todėl Sutartis 1 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis).
4. Tiek Sutartis 1, tiek Sutartis 2 prieštarauja gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), nes UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, viešojo pirkimo metu nurodydamos, kad testų gamintoja yra UAB „Profarma“, veikė nesąžiningai. UAB „Profarma“ negamina greitųjų COVID-19 testų. Jau sudarydama Sutartį, UAB „Profarma“ žinojo, kad ji nepateiks techninėje specifikacijoje nurodyto gamintojo testų. Tą pačią dieną ji sudarė Sutartį 2, kuria visus įsipareigojimus pagal Sutartį 1 perdavė ką tik įsteigtai UAB „Bona diagnosis“. Po Sutarties 1 ir Sutarties 2 sudarymo 2020 m. kovo 20 d. tarp UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ buvo pasirašyta sutartis dėl 510 000 vnt. greitųjų testų įsigijimo už 1 135 360 Eur ir sumokėta pirma įmoka. Tokie atsakovių veiksmai rodo jų ketinimą parduoti bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus Laboratorijai, tik kelis kartus brangiau, nei galėjo parduoti kita tiekėja UAB „ProAris“ ir nei juos įgijo UAB „Bona diagnosis“. Taip buvo siekiama pasinaudoti ekstremalia situacija, nesąžiningai gauti valstybės biudžeto lėšų ir išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. UAB „Profarma“ apgaule gavo valstybės lėšų už prekes, kurių negamina, ir beveik visas gautas lėšas pervedė įsteigtai naujai bendrovei „Bona diagnosis“.
5. Sutarties 1 tekstas buvo derinamas 2020 m. kovo 19 d. Tą pačią dieną buvo sudaryta Sutartis 2 ir Sutartis 3, kuria UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovė „SIA Rouen Grains LV“ susitarė dėl potencialių greitųjų testų gamintojų paieškos. Sutarties 3 priedų įsigaliojimo datos rodo, kad ši sutartis buvo sudaryta atgaline data, o bendrovė „SIA Rouen Grains LV“ realiai neteikė paslaugų UAB „Bonus diagnosis“. Sutarties 3 šalys siekė sukurti fiktyvų pagrindą bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ gauti lėšų iš UAB „Bona diagnosis“, nors iš tikrųjų nė viena šalis neįgijo teisių ir pareigų. Todėl ši sutartis naikintina vadovaujantis CK 1.86 straipsniu ir taikant principą, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė.
6. Kadangi valstybė sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi pagal rinkoje galiojančius įkainius (pagal UAB „Pro Aris“ pasiūlymą), iš atsakovių priteistinas kainų skirtumas. Valstybė sumokėjo 4 142 600 Eur daugiau, negu rinkoje buvo tokių pačių testų kaina. UAB „Profarma“, neteisėtai iš valstybės gavusi 6 050 000 Eur, 5 904 800 Eur pervedė į UAB „Bona diagnosis“ sąskaitą, todėl iš UAB „Profarma“ priteistinas šių sumų skirtumas – 145 200 Eur. Likusi valstybės permokėta suma (3 997 400 Eur) priteistina iš UAB „Bona diagnosis“. Pripažinus Sutartį 3 negaliojančia, taikytina restitucija ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ pagal šią sutartį sumokėta 454 931 Eur suma turėtų būti grąžinta UAB „Bona diagnosis“, o ši pinigus turėtų grąžinti valstybei. Atsižvelgiant į racionalumo ir protingumo principus, iš bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ grąžintina 454 931 Eur suma priteistina valstybei, kartu šia suma mažinant iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteistiną sumą (iki 3 542 469 Eur).
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir skyrė atsakovei Laboratorijai 20 000 Eur baudą. Bylos dalį dėl ieškinio, pareikšto atsakovei „SIA Rouen Grains LV“, teismas nutraukė. 2022 m. vasario 28 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ 3 860 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir 2022 m. vasario 28 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują teismo sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutartį 1 ir Sutartį 2; taikė restituciją ir valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ priteisė 145 200 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; civilinės bylos dalį dėl atsakovei SIA „Rouen Grains LV“ pareikšto ieškinio perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį, netinkamai taikė civilinio proceso normas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nėra saistomas sutartyje įtvirtintos teismingumo taisyklės, nes jis nėra sutarties šalis. Tokia išvada darytina įvertinus sutarties uždarumo principą bei pagal analogiją šio principo taikymą arbitražo teisiniuose santykiuose. Kita vertus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, atlikdami savo funkcijas, prokurorai turi įgaliojimus veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad prokuroras turi teisę ginti viešąjį interesą Lietuvos Respublikos ribose. Tuo atveju, jeigu Sutarties 3 8.1 punkte nustatyta sąlyga būtų aiškinama plačiai kaip privaloma prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, prokuroras netektų teisės ginti viešąjį interesą, nes sutartinis teismingumas ginčą spręsti užsienio valstybėje tokią teisę faktiškai apribotų. Taip būtų sudaryta galimybė viešąjį interesą pažeidžiančios sutarties šalims piktnaudžiauti ir siekti išvengti viešojo intereso apsaugos, nes sutartyje nustatytas sutartinis teismingumas atimtų prokuroro teisę pareikšti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad užsienio valstybių teismuose apskritai neįmanoma išaiškinti kitos valstybės viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Tik Lietuvos Respublikos teismai turi teisę spręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas, nes jis yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Todėl Latvijos Respublikos (ar bet kokios kitos užsienio valstybės) teismai neturi teisės spręsti dėl to, ar buvo pažeistas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kildinamas viešasis interesas, tai yra išimtinė Lietuvos Respublikos teismų prerogatyva. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ši bylos dalis yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šią ginčo dalį išnagrinėti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
10. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį, 2022 m. spalio 27 d. sprendimu pripažino negaliojančia atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą 2020 m. kovo 19 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-01, taikė restituciją ir atsakovei UAB „Bona diagnosis“ iš atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ priteisė 454 931 Eur ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
11. Teismas, remdamasis CK 1.86 straipsnio 1 dalies nuostata ir kasacinio teismo praktika dėl šios teisės normos aiškinimo bei taikymo ir įvertinęs Latvijos Respublikos teisės dėl sandorio pripažinimo tariamuoju turinį, nustatytą ex officio (pagal pareigas) ir pateiktą tiek ieškovo, tiek atsakovės „SIA Rouen Grains LV“, nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos, tiek Latvijos Respublikos civiliniuose įstatymuose įtvirtintos iš esmės identiškos nuostatos dėl sandorio, sudaryto tik dėl akių, negaliojimo ir neteisėtumo, tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų ir teisinių padarinių.
12. Teismas nusprendė, kad byloje yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti Bendradarbiavimo sutartį negaliojančia kaip tariamąjį sandorį, sudarytą tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių, nes:
12.1. pirma, UAB „Bona diagnosis“ buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020 m. kovo 18 d., t. y. prieš pat Sutarties 1, Sutarties 2 ir Sutarties 3 sudarymą. Tai paneigia atsakovių teiginius apie ankstesnį atsakovių bendradarbiavimą, konsultavimąsi ir apie tai, kad atlygis atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ pagal Sutartį 3 buvo sumokėtas ir už visas konsultacijas, teiktas nuo 2020 m. vasario mėn.;
12.2. antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu jau yra konstatuotas atsakovės UAB „Bona diagnosis“ nesąžiningumas, geros moralės reikalavimų neatitinkantis elgesys, taip pat siekis įvairiomis priemonėmis išvengti galimų neigiamų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams ginčo santykių ir visos situacijos perkant ir parduodant greituosius COVID-19 nustatymo testus kontekste. Tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant ir dėl kitų atsakovės veiksmų šioje situacijoje, bet kita ko, ir sudarant bei vykdant Bendradarbiavimo sutartį su atsakove „SIA Rouen Grains LV“;
12.3. trečia, byloje nėra pakankamai įrodymų, kad UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ 2020 m. kovo 20 d. sudaryta sutartis dėl testų įsigijimo ar kokie nors kiti sandoriai ir veikla buvo būtent bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ atliktų veiksmų ir (ar) suteiktų paslaugų rezultatas. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tai, kaip atsakovė „SIA Rouen Grains LV“ ieškojo, perdavė atsakovei UAB „Bona diagnosis“ informaciją apie testų gamintoją, kad iš tikrųjų tą padarė. Byloje esančių nuoseklių, vienas kitą papildančių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma leido teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad bendrovė „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, kaip testų gamintoja ir pardavėja, buvo pasitelkta ne dėl atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ turimų žinių, patirties, pastangų, o atsakovėms su bendrove „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ bendraujant tiesiogiai ar pasitelkiant kitą subjektą – bendrovę „Bio Medical Scientific Services LLC“, ir būtent dėl pastarojo subjekto turėtų kontaktų, jam tarpininkaujant bei gaunant už šį tarpininkavimą atitinkamą atlyginimą;
12.4. ketvirta, byloje esantis atsakovių vadovų, akcininkų, su atsakovėmis susijusių asmenų – R. L., L. P., A. Č., M. K. – elektroninio susirašinėjimo 2020 m. kovo 25–26 d. turinys iš tikrųjų rodo, kad Sutartis 3 buvo realiai sudaryta atgaline data, nes 2020 m. kovo 25–26 d. tik buvo deramasi dėl Sutarties 3 sudarymo. Paslaugų perdavimo aktai ir sąskaitos pagal ginčijamą sutartį buvo šalių sudaryti ir pasirašyti bei išrašyti tik 2020 m. kovo 30 d. – 2020 m. balandžio 2 d., o UAB „Bona diagnosis“ visą 454 931 Eur atlyginimą už paslaugas dalimis perdavė bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ jau 2020 m. kovo 25 d. – 2020 m. kovo 31 d., t. y. iš esmės iki paslaugų perdavimo ir sąskaitų už jas išrašymo. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų santykių susiformavimo ir vienokių ar kitokių veiksmų atlikimo datų bei šiuos veiksmus atlikusių šalių tikrosios valios;
12.5. penkta, pagal Sutarties 3 pagrindu sudarytus 2020 m. kovo 30 d. – 2020 m. balandžio 2 d. paslaugų priėmimo aktus, bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ pateiktų testų bendras kiekis – 363 865 vnt., o su bendrove „Bio Medical Scientific Services LLC“ buvo atsiskaityta už 510 000 vnt. bendrovei „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ pateiktų testų. Taigi, nėra logiškai paaiškinama ir ekonomiškai pagrįsta bei suprantama, kodėl UAB „Bona diagnosis“ mokėjo (norėjo mokėti) už to paties greitųjų testų tiekėjo („AMEDA Labordiagnostik GmbH“) suradimą abiem konsultacinėms įmonėms tarpininkaujant pagal abi bendradarbiavimo sutartis už sutampančius tuos pačius kiekius: už 510 000 vnt. – bendrovei „Bio Medical Scientific Services LLC“ ir už 363 865 vnt., įeinančius į tuos pačius 510 000 vnt., bendrovei „SIA Rouen Grains LV“, juo labiau žymiai didesnę tokių paslaugų kainą: bendrovei „Bio Medical Scientific Services LLC“ už 510 000 vnt. testų gamintojo suradimą – iš viso 65 568 Eur, o bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ už 363 865 vnt. – iš viso 454 931 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad Sutarties 3 pagrindu bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ suteikus paslaugas iš bendrovės „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ įsigyti testai (atitinkamas jų kiekis) būtų vėliau UAB „Bona diagnosis“ realizuoti (parduoti, pristatyti) ne UAB „Profarma“, o kokiam nors kitam subjektui;
12.6. šešta, byloje nėra įrodymų, kad ginčijamos Sutarties 3 šalys visus 6 mėnesius (sutartyje nustatytas būtent toks jos galiojimo terminas) vykdė bendradarbiavimą ir jį tęsė, jog bendrovė „SIA Rouen Grains LV“ paslaugų teikimo aktais perdavė UAB „Bona diagnosis“ atitinkamas kitų tiekėjų suradimo ar kitas paslaugas, o pastaroji, jas priėmusi, už jas atitinkamai išrašė sąskaitas, gavo apmokėjimą, dėl šių paslaugų gavo atitinkamas pajamas ir pan., ir tai patvirtintų atsakovės UAB „Bona diagnosis“ teiginius apie tai, kad bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ teiktas konsultavimas ir Bendradarbiavimo sutarties dalykas buvo nukreiptas ne išimtinai į Sutartį 1 ir kad Sutartis 3 yra visiškai nesusijusi su Sutartimi 1 ir Sutartimi 2.
13. Ginčijamas sandoris nebuvo visiškai įvykdytas, t. y. jis buvo įvykdytas tik vienos šalies – atsakovės UAB „Bona diagnosis“, kai pastaroji sumokėjo bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ atitinkamas pinigų sumas, tačiau labiau tikėtina, kad atsakovė realiai jokių paslaugų (konsultavimo, testų tiekėjų (gamintojų) suradimo ir kt.) UAB „Bona diagnosis“ nesuteikė ir objektyviai negalėjo suteikti Sutarties 3 pagrindu, taigi atsakovė UAB „Bona diagnosis“ sumokėjo už tariamas paslaugas, t. y. paslaugas, kurios realiai suteiktos nebuvo, siekdama tik sukurti formalų jų realaus suteikimo vaizdą ir pačiai atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ tą aiškiai suvokiant bei to siekiant.
14. Tikroji Sutartį 3 sudariusių atsakovių valia ir tikslas buvo sukurti formalų teisinį pagrindą, kad UAB „Bona diagnosis“ pagal Sutartį 2 gautas iš UAB „Profarma“ lėšas pervestų bendrovei „SIA Rouen Grains LV“, o ši tokias lėšas įgytų. Be to, Latvijos registro išrašo duomenimis, bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ vienasmenis vadovas ir valdybos narys yra Lietuvos Respublikos pilietis M. K., taigi, tai yra ne latvių įsteigta ir valdoma nepriklausoma įmonė, o su Lietuva susijęs ūkio subjektas.
15. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju galimas restitucijos taikymas natūra, grąžinant iš atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ atsakovei UAB „Bona diagnosis“ viską, ką ji buvo gavusi pagal negaliojančia pripažintą Bendradarbiavimo sutartį, t. y. priteisiant jos gautą už realiai nesuteiktas paslaugas pinigų sumą – 454 931 Eur.
16. Teismas konstatavo, kad visi klausimai, susiję su valstybės naudai priteistinomis pinigų sumomis, įskaitant subjektus, iš kurių šios sumos priteistinos, jau yra galutinai išspręsti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu, visa prokuroro nurodyta 4 142 600 Eur suma buvo priteista valstybei atitinkamai iš atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“. Tai reiškia, kad 454 931 Eur sumos priteisimas iš bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ valstybei, o ne tiesiogiai Sutartį 3 su ją sudariusiai atsakovei UAB „Bona diagnosis“, šiuo atveju nebeįmanomas.
17. Teismas nesutiko su atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir „SIA Rouen Grains LV“ argumentais, kad ieškovas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį 3 kaip privačių juridinių asmenų sudarytą sandorį ar prarado tokį suinteresuotumą po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu visą prašytą priteisti valstybei sumą – 4 142 600 Eur – priteisė atitinkamomis dalimis iš atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“. Teismas pažymėjo, kad šiuos argumentus atsakovės teikė nagrinėjant bylą pirmą kartą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu nepaneigė prokuroro teisės pareikšti būtent tokius ieškinio reikalavimus, kokie buvo pareikšti nagrinėjamoje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, nekonstatavo teisinio suinteresuotumo nebuvimo, netinkamo ieškovo fakto ir nenustatė pagrindo bylą nutraukti. Be to, nagrinėjamu atveju svarbus ne tik atitinkamų sumų priteisimas valstybei iš neteisėtus sandorius sudariusių atsakovių, bet ir realus šių sumų grąžinimas, o šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteista itin didelė pinigų suma – 3 997 400 Eur – gali būti neatgauta, dėl to tampa svarbus restitucijos taikymas bei užtikrinimas pagal Sutartį 3 tarp UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“, taip suteikiant UAB „Bona diagnosis“ turtinę reikalavimo teisę į bendrovę „SIA Rouen Grains LV“.
18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir „SIA Rouen Grains LV“ apeliacinius skundus, 2023 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovių argumento, kad byloje turėjo būti taikyta Latvijos, o ne Lietuvos teisė, nurodė, jog, pagal CK 1.12 straipsnio 2 dalį, jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise, o ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę. Pagal CK 1.12 straipsnio 3 dalį, jeigu teismui ar ginčo šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti CK 1.12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nepateikė pakankamai ginčui aktualių Latvijos Respublikos įstatymų (byloje pateikti tik kelių Latvijos Respublikos civilinio kodekso straipsnių vertimai), jų taikymo praktikos ir doktrinos šaltinių. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo svarstyti Latvijos teisės taikymo galimybių, taigi, ginčui nagrinėti taikoma tik Lietuvos Respublikos teisė. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos, tiek Latvijos Respublikos civiliniuose įstatymuose įtvirtintos iš esmės identiškos nuostatos dėl sandorio, sudaryto tik dėl akių, negaliojimo ir neteisėtumo, tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų ir teisinių padarinių.
20. Teisėjų kolegija nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai įrodymų analizei ir jos pagrindu padarytai išvadai, jog Sutarties 3 šalys siekė sukurti fiktyvų pagrindą bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ gauti lėšų iš UAB „Bona diagnosis“, nors iš tikrųjų nė viena šalis neįgijo teisių ir pareigų. Įrodinėjimo pareiga, kad ši sutartis nebuvo fiktyvi ir paslaugos buvo suteiktos, tenka šią sutartį sudariusioms atsakovėms „SIA Rouen Grains LV“ ir UAB „Bona diagnosis“. Atsakovės paslaugų suteikimą pagal Sutartį 3 įrodinėjo savo paaiškinimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovių paaiškinimais, o spręsdamas dėl Sutarties 3 fiktyvumo, tinkamai atsižvelgė į aplinkybes, susijusias su šios sutarties sudarymu. Todėl šią sutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip sandorį, sudarytą tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių.
21. Pasisakydama dėl atsakovių argumentų, susijusių su restitucijos taikymu nukrypstant nuo ieškinio dalyko, teisėjų kolegija vadovavosi kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad reikalavimas taikyti restituciją, pripažinus sandorį negaliojančiu, nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas, tačiau teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145 straipsnis). Pasak teisėjų kolegijos, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas restitucijos taikymo klausimą privalėjo spręsti savo iniciatyva net ir tuo atveju, jeigu ieškovas savo nuomonės ar reikalavimo dėl restitucijos taikymo (taip pat jos taikymo būdo) iš viso nebūtų pareiškęs. Todėl šiuo atveju negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieškinio dalyko.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „Bona diagnosis“ apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti, ar ši atsakovė galės įvykdyti teismo sprendimą, rodo šios atsakovės nesąžiningumą išnagrinėtos bylos dalies kontekste. Tai, kad juridinis asmuo, kurio naudai priteista pinigų suma, ginčija tokį teismo sprendimą, rodo siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ir kartu patvirtina, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo tariamasis sandoris. Ieškovas patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, sąrašą ir tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą. Teisėjų kolegija pritarė ieškovo nurodytam argumentui, kad prokuroro siekis, jog ne tik atitinkamų pinigų sumų priteisimas valstybei iš neteisėtus sandorius sudariusių atsakovių, bet ir įgyvendintas realus priteistų sumų grąžinimas (gavimas), pagrindžia prokuroro įgaliojimus ginti viešąjį interesą šioje byloje. Atsakovės nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad egzistuoja reali grėsmė, jog iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteista itin didelė pinigų suma – 3 997 400 Eur – realiai gali būti neatgauta, dėl to tampa svarbus restitucijos taikymas bei užtikrinimas pagal Sutartį 3 tarp UAB „Bona diagnosis“ ir bendrovės „SIA Rouen Grains LV“, taip suteikiant UAB „Bona Diagnosis“ turtinę reikalavimo teisę į bendrovę „SIA Rouen Grains LV“.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
23. Kasaciniu skundu atsakovė „SIA Rouen Grains LV“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartyje neįvertino to, kad šioje civilinės bylos dalyje neegzistuoja viešasis interesas, nes viešasis interesas jau buvo apgintas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu patenkinus prokuroro ieškinį bei priteisus iš kitų atsakovių valstybės naudai visas prašytas sumas. Prokuroras nepagrįstai viešąjį interesą pripažinti negaliojančia Bendradarbiavimo sutartį siejo su Sutartimi 1 ir Sutartimi 2, nes šios sutartys turėjo būti vertinamos izoliuotai. Viešasis interesas negali būti grindžiamas valstybės lėšų nesusigrąžinimo tikimybe, neproporcingai atsakomybę perkeliant ne atsakovėms, kurios yra atsakingos už įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo įvykdymą, bet kitiems asmenims. Atsakovė „SIA Rouen Grains LV“ yra sąžininga prašomų priteisti lėšų įgijėja, todėl šiuo atveju buvo pažeista pusiausvyra tarp jos, kaip verslo subjekto, teisės ir viešojo intereso (t. y. valstybės interesų, kurių šioje bylos dalyje sprendžiant ginčą apskritai nebeliko).
23.2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendime klaidingai konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendime pasisakė dėl taikytinos teisės, nes šiame sprendime buvo pasisakyta dėl teismingumo, o ne dėl taikytinos teisės. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m vasario 21 d. nutartyje, siekdamas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą teisės ir fakto klaidą, tik deklaratyviai nurodė, kad byloje nepateikta pakankamai aktualių ginčui Latvijos Respublikos įstatymų, jų taikymo praktikos ir doktrinos šaltinių, todėl taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 160 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pagal kurį teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti teismui įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi, taip pat CPK 8 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo (kooperacijos) principą, nes, matydamas, kad pateiktų įrodymų dėl taikytinos užsienio teisės turinio nepakanka, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta, nepasiūlė šalims pateikti trūkstamus įrodymus, savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo, nenurodė, kokių duomenų trūksta.
23.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad sandoris yra tariamasis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019). Byloje nustatyta, kad Bendradarbiavimo sutarties vykdymas buvo sustabdytas dėl prasidėjusio teisminio proceso. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta 6 mėnesiams, todėl jos galiojimas turėjo pasibaigti 2020 m. rugsėjo mėn. Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, dėl sandorių, įskaitant ir Bendradarbiavimo sutartį, pripažinimo negaliojančiais į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio mėn., t. y. kai sandoris buvo įvykdytas. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad sandoris buvo įvykdytas tik vienos iš šalių, t. y. UAB „Bona diagnosis“, pastarajai sumokant bendrovei „SIA Rouen Grains LV“ atitinkamas pinigų sumas. Šalių paaiškinimai, pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį laikytini leistinais įrodymais, patvirtina, kad bendrovė „SIA Rouen Grains LV“ suteikė paslaugas pagal Bendradarbiavimo sutartį. Teismai neįvertino reikšmingų aplinkybių, kad ši bendrovė turėjo prekių paieškos patirties, įdirbį organizuojant stiprius ryšius bei logistiką.
23.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes, ieškovui nepateikus pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame būtų prašoma priteisti 454 931 Eur sumą Bendradarbiavimo sutartį sudariusiai UAB „Bona diagnosis“, nutarė remtis CK 6.145 straipsniu, nurodydamas, kad teismas restitucijos klausimą privalėjo spręsti savo iniciatyva. Viešojo intereso buvimas nesuteikia teismui teisės keisti ieškovo suformuluoto ieškinio dalyko.
24. Atsakovė UAB „Bona diagnosis“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinio skundo ir atsakovė UAB „Profarma“ atsiliepimu į kasacinį skundą, kuris laikytinas pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinio skundo, prašo atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinį skundą patenkinti; priteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Valstybės turto, kurio ji neteko tariamojo sandorio pagrindu, susigrąžinimas yra akivaizdus viešasis interesas. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu priteisė valstybei visą ieškiniu prašomą priteisti sumą, nepašalina viešojo intereso buvimo pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant grąžintą bylos dalį. Valstybės turtinis interesas turi būti patenkintas ne formaliai, bet realiai. UAB „Bona diagnosis“ 2021 m. rugsėjo 17 d. pateiktas prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iš areštuotų lėšų leisti atsiskaityti su teisines paslaugas byloje teikusia advokatų kontora, taip pat antstolio, vykdžiusio minėtą nutartį, 2021 m. liepos 19 d. pateikta informacija apie šios atsakovės sąskaitose esančias lėšas patvirtina, kad ši atsakovė neturi tiek lėšų, kiek iš jos priteista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu.
25.2. Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkto sąlyga dėl taikytinos teisės vertintina vadovaujantis sutarties uždarumo principu, t. y. ši sąlyga sukuria teises ir pareigas sutartį sudariusiems asmenims, bet ne tretiesiems asmenims (nagrinėjamu atveju – prokurorui, reiškiančiam ieškinį viešajam interesui apginti). Taigi Latvijos Respublikos teisė taikytina tarp sutarties šalių kilusiems ginčams spręsti. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, viena iš sąlygų ginti viešąjį interesą yra teisės normų pažeidimas. Todėl negalima tokia situacija, kad bylą nagrinėjantis teismas apie viešojo intereso pažeidimą materialiosios teisės pažeidimo aspektu spręstų taikydamas ne Lietuvos Respublikos materialiosios teisės normas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendime konkrečiai nenurodė, kad taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau motyvuose vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir joje pateiktais išaiškinimais dėl tariamųjų sandorių, t. y. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendė pagal Lietuvos Respublikos teisę. Tai, kad teismas sprendime nurodė, jog ir pagal Latvijos Respublikos teisę Bendradarbiavimo sutartis atitinka tariamojo sandorio požymius, nereiškia, kad teismas nenustatė taikytinos teisės. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad ginčui nagrinėti taikoma tik Lietuvos Respublikos teisė. Kasaciniame skunde tik formaliai keliami taikytinos teisės klausimai, neargumentuojant, kad taikant Latvijos Respublikos teisę būtų priimtas kitoks sprendimas, t. y. Bendradarbiavimo sutartis nebūtų pripažinta tariamuoju sandoriu. Nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo įstatyme nustatytos pareigos taikyti užsienio teisę, ieškovas, ginčydamas Bendradarbiavimo sutartį, rėmėsi Lietuvos Respublikos teise, todėl ginčui išspręsti pritaikius Lietuvos Respublikos teisę nebuvo padaryti teisės normų pažeidimai. Taip pat nebuvo pažeistas CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperavimosi principas, nes šis principas neįpareigoja teismo rinkti įrodymus.
25.3. Teismai, įvertinę visus įrodymus, pagrįstai nurodė, kad labiau tikėtina, jog testų gamintoja „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ buvo pasitelkta ne dėl bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ turimų žinių, patirties, pastangų, o atsakovėms UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ bendraujant tiesiogiai su šia gamintoja arba pasitelkiant kitą subjektą bendrovę „Bio Medical Scientific Services LLC“. Byloje nepateikta įrodymų, kad bendrovė „SIA Rouen Grains LV“ suteikė paslaugas, už kurias buvo sumokėta. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad informacija apie gamintojos „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus gauta iš bendrovės „Bio Medical Scientific Services LLC“. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Bona diagnosis“ ir gamintojos „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ 2020 m. kovo 20 d. sutartis buvo bendrovės „SIA Rouen Grains LV“ atliktų tarpininkavimo (testų paieškos) veiksmų rezultatas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia sandorio šalių paaiškinimus apie Bendradarbiavimo sutarties įvykdymą. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl Bendradarbiavimo sutarties pabaigos termino, ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu datos, sandorio kainos, sandorio šalių laisvos valios sudaryti sandorį neturi reikšmės.
25.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos taikymo klausimą, vadinasi, restitucijai taikyti apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas restitucijos, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės, būdą, nepažeidė teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartyje argumentuodamas, kad teismas restitucijos klausimą privalėjo spręsti savo iniciatyva, taip pat nepažeidė teisės normų.
26. Atsakovė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinį skundą. Nurodo, kad visiškai sutinka su ieškovo atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, todėl jų nekartoja, laikosi tokios pat pozicijos kaip ir ieškovas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešojo intereso gynimo prokurorui ginčijant privačių subjektų sudarytą komercinį sandorį
27. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar egzistuoja viešasis interesas prokurorui ginčijant privačių subjektų sudarytą komercinį sandorį, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu valstybei jau yra priteista visa prokuroro ieškiniu prašoma priteisti suma iš kitų atsakovių.
28. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus (Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis). Ši funkcija išsamiau reglamentuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
29. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
30. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti CK, CPK, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 84 punktą).
32. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2020 m. kovo 20 d. iš valstybės biudžeto pervedė UAB „Profarma“ 6 050 000 Eur sumą, skirtą sumokėti už Laboratorijos įsigyjamus greituosius COVID-19 testus iš UAB „Profarma“ pagal Sutartį 1. Tą pačią dieną UAB „Profarma“ pervedė UAB „Bona diagnosis“ 5 904 800 Eur sumą, skirtą sumokėti už perkamus testus pagal Sutartį 2. Dalį šių lėšų (t. y. 454 931 Eur) UAB „Bona diagnosis“ nuo 2020 m. kovo 25 d. iki kovo 31 d. pervedė atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ pagal Sutartį 3 (t. y. Bendradarbiavimo sutartį). Pastarąjį sandorį prokuroras ginčija kaip tariamąjį, sudarytą tik dėl akių, siekiant sukurti fiktyvų pagrindą atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ gauti iš UAB „Bona diagnosis“ dalį valstybės lėšų.
33. Atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasaciniame skunde teigiama, kad viešasis interesas dėl Bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia neegzistuoja, nes jis jau apgintas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu patenkinus prokuroro ieškinio dalį dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2 pripažinimo negaliojančiomis ir priteisus iš kitų atsakovių valstybės naudai visas prašytas sumas. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą vertina kaip nepagrįstą.
34. Ieškovas, byloje pareikštu ieškiniu ginčydamas minėtas tris sutartis skirtingais teisiniais pagrindais, siekia, kad viešasis interesas būtų apgintas realiai, t. y. kad valstybei būtų grąžintos visos pagal neteisėtus sandorius permokėtos lėšos, kurios atitinkamomis dalimis atiteko kiekvienai iš atsakovių. Nors įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu pripažinus niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutartį 1 ir Sutartį 2 bei pritaikius restituciją valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ priteista 145 200 Eur, o iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 Eur, t. y. iš šių atsakovių bendra priteista suma atitinka visą prokuroro ieškiniu prašomą priteisti sumą (4 142 600 Eur), minėta, kad pagal Sutartį 2 gautų lėšų dalį (t. y. 454 931 Eur) UAB „Bona diagnosis“ pervedė atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ Bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Pastarąją sutartį ieškovas ginčija kaip tariamąjį sandorį, siekdamas, kad pagal šią sutartį sumokėtos lėšos būtų grąžintos atsakovei UAB „Bona diagnosis“ tam, kad ji galėtų įvykdyti teismo sprendimą, t. y. grąžinti visą iš jos valstybei priteistą sumą. Pažymėtina, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo priėmimo nagrinėjant iš naujo grąžintą bylos dalį ieškovas įrodinėjo, jog egzistuoja reali grėsmė, kad iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteista pinigų suma – 3 997 400 Eur – gali būti neatgauta. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Bona diagnosis“ visiškai ar bent iš dalies įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą ar turi realią galimybę tą padaryti. Teismai nustatė, kad, atsakovei UAB „Bona diagnosis“ geruoju neįvykdžius minėto teismo sprendimo, 2022 m. birželio 9 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis išieškojimo procesas, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad išieškojimas yra įvykdytas ar egzistuoja reali jo įvykdymo galimybė.
35. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viešasis interesas, kurį prokuroras siekia apginti pareikšdamas reikalavimą dėl Bendradarbiavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Bendradarbiavimo sutartį ginčija kaip tariamąjį sandorį, sudarytą siekiant pasisavinti valstybės lėšas, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės kasacinio skundo teiginiai, jog: viešasis interesas negali būti grindžiamas valstybės lėšų nesusigrąžinimo tikimybe; atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ neproporcingai perkeliama kitų atsakovių atsakomybė už įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo įvykdymą; atsakovė „SIA Rouen Grains LV“ yra sąžininga prašomų priteisti lėšų įgijėja.
36. Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, reglamentuojančias viešojo intereso gynimą, bei pagrįstai pripažino ieškovo (prokuroro) teisinį suinteresuotumą nuginčyti atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą Bendradarbiavimo sutartį kaip tariamąjį sandorį.
Dėl taikytinos teisės, kai sandorį ginčija prokuroras, gindamas viešąjį interesą
37. Byloje keliamas klausimas dėl taikytinos teisės, kai prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ginčija sandorį, kurio šalys susitarė taikyti užsienio valstybės (šiuo atveju Latvijos Respublikos) teisę.
38. Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkte nustatyta, kad ši sutartis aiškinama, interpretuojama ir taikoma laikantis Latvijos Respublikos įstatymų, nepriklausomai nuo įstatymų nuostatų konflikto.
39. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiam ginčui spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė, nes byloje nepateikta pakankamai aktualių ginčui Latvijos Respublikos įstatymų, jų taikymo praktikos ir doktrinos šaltinių. Atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ teigimu, teismas, matydamas, jog pateiktų įrodymų dėl taikytinos užsienio teisės turinio nepakanka, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, turėjo pasiūlyti šalims pateikti trūkstamus įrodymus, savo paaiškinimus ir atsikirtimus dėl užsienio teisės aiškinimo ir taikymo, nurodyti, kokių duomenų trūksta, o to nepadaręs, pažeidė CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taip pat CPK 8 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo (kooperacijos) principą. Šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
40. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.11 straipsnyje įtvirtintos bendrųjų užsienio teisės taikymo nuostatų išimtys: užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai; tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai (CK 1.11 straipsnio 1dalis); Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę (CK 1.11 straipsnio 2 dalis). Analogiškai CK 1.37 straipsnio, reglamentuojančio sutartinėms prievolėms taikytinos teisės parinkimą, 3 dalyje nustatyta, jog aplinkybė, kad šalys susitarimu pasirinko sutarčiai taikytiną užsienio teisę, nėra pagrindas atsisakyti taikyti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės imperatyvias teisės normas, kurių šalys savo susitarimu negali pakeisti ar jų atsisakyti. Šios įstatyme įtvirtintos užsienio teisės taikymo apribojimo taisyklės skirtos valstybės viešosios tvarkos apsaugai.
41. Ginčo sutartį sudarė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos privatūs juridiniai asmenys. Todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą, kokios valstybės teisė taikytina ginčo sutarčiai, aktualios 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) (toliau – Reglamentas „Roma I“) nuostatos.
42. Reglamento „Roma I“ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarčiai taikoma šalių pasirinkta teisė. Pasirinkimas turi būti tiksliai išreikštas ar aiškiai parodytas sutarties sąlygomis arba bylos aplinkybėmis. Šalys gali pasirinkti visai sutarčiai ar tik jos daliai taikytiną teisę. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, tais atvejais, kai visi kiti situacijai svarbūs elementai pasirinkimo metu yra kitoje valstybėje nei ta, kurios teisė pasirinkta, šalių pasirinkimas neturi kliudyti taikyti tos kitos valstybės teisės nuostatų, nuo kurių negali būti nukrypstama sutartimi.
43. Reglamento „Roma I“ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršesnės privalomos nuostatos yra nuostatos, kurių laikymąsi valstybė laiko itin svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sandaros, apsaugai tiek, kad jos taikomos visais atvejais, kuriuos jos apima, neatsižvelgiant į pagal šį reglamentą sutarčiai taikytiną teisę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jokios šio reglamento nuostatos negali riboti ginčo nagrinėjimo vietos teisės viršesnių privalomų nuostatų taikymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės, kurioje turi būti arba buvo vykdomos iš sutarties kylančios prievolės, teisėje nustatytos viršesnės privalomos nuostatos gali būti taikomos tiek, kiek pagal šias viršesnes privalomas nuostatas sutarties vykdymas yra neteisėtas. Sprendžiant, ar taikyti tas nuostatas, turi būti atsižvelgiama į jų pobūdį ir tikslą bei į jų taikymo arba netaikymo pasekmes.
44. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Reglamento „Roma I“ 9 straipsnis nukrypsta nuo principo, kad sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikytiną teisę. Kaip nurodyta šio reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje, šia išimtimi siekiama ginčą nagrinėjantiems teismams suteikti galimybę išimtinėmis aplinkybėmis atsižvelgti į viešuosius interesus (žr. ESTT 2016 m. spalio 18 d. sprendimo byloje C-135/15 43 punktą).
45. Atsižvelgiant į nurodytas Reglamento „Roma I“ nuostatas bei ESTT praktikoje suformuluotą išaiškinimą, darytina išvada, kad sandorio šalių susitarimas dėl taikytinos teisės negali apriboti ginčo nagrinėjimo vietos teisės imperatyvių nuostatų taikymo ginant viešąjį interesą.
46. Taigi, Bendradarbiavimo sutartį sudariusių šalių susitarimas dėl šiam sandoriui taikytinos Latvijos Respublikos teisės negali apriboti ginčo nagrinėjimo vietos teisės, t. y. Lietuvos Respublikos imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo ginant viešąjį interesą.
47. CK 1.86 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios tariamojo sandorio negaliojimo pagrindą ir tokio sandorio negaliojimo pasekmes, yra imperatyvaus pobūdžio. Todėl sandorį sudarančios šalys negali pažeisti šios normos reikalavimų, o tai padariusios – negali išvengti tokio sandorio negaliojimo pasekmių, įtraukdamos sąlygą dėl sandoriui taikytinos teisės. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė viešąjį interesą pažeidžiančios sutarties šalims piktnaudžiauti ir siekti išvengti viešojo intereso apsaugos.
48. Nagrinėjamu atveju prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ginčija atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir „SIA Rouen Grains LV“ sudarytą Bendradarbiavimo sutartį kaip neteisėtą (t. y. tariamąjį) sandorį imperatyvių Lietuvos teisės normų pagrindu, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad prokuroro nesaisto šalių susitarimas dėl taikytinos teisės, iš esmės yra teisinga. Dėl tų pačių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinio skundo argumentai dėl Latvijos teisės turinio nenustatymo.
49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nors savo procesinių sprendimų dalis dėl taikytinos teisės ginčui spręsti grindė netinkamais motyvais, iš esmės šį ginčo klausimą išsprendė teisingai.
Dėl sandorio pripažinimo tariamuoju
50. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
51. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018 41, 43 punktus).
54. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė „SIA Rouen Grains LV“ neįrodė, kad suteikė paslaugas pagal Bendradarbiavimo sutartį. Tačiau kasaciniame skunde tik abstrakčiai pacituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nenurodant konkrečiai, kaip teismai jas pažeidė, vertindami įrodymus ir padarydami išvadą, kad atsakovė „SIA Rouen Grains LV“ paslaugų neteikė.
55. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).
56. Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami Bendradarbiavimo sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė šią teisės normą, nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos dėl tariamojo sandorio požymių. Įvertinusi skundžiamų procesinių sprendimų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl atsakovių rašytinių paaiškinimų, kodėl jais nesivadovauja kaip įrodymais, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių.
Dėl restitucijos taikymo būdo pakeitimo teismo iniciatyva
57. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar teismas gali pakeisti restitucijos taikymo būdą savo iniciatyva, ieškovui nepateikus pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo).
58. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014), vadinasi, restitucijai taikyti netgi apskritai nėra reikalingas šalies reikalavimas – teismas ją taiko savo iniciatyva, t. y. be atskiro šalies pareiškimo ar prašymo. Klausimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo yra neatsiejamas nuo klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išsprendimo, restitucijos klausimas yra išvestinis iš klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijai būdingas akcesoriškumas, t. y. jos taikymo galimybė tiesiogiai priklauso nuo pirmiau nurodyto pagrindinio klausimo išsprendimo rezultato. Reikalavimas dėl restitucijos, kaip sandorio negaliojimo teisinės pasekmės, taikymo, jeigu bylos šalis pareiškia tokį reikalavimą, bendrais atvejais negali būti nagrinėjamas skyrium nuo materialiojo subjektinio reikalavimo dėl paties sandorio pripažinimo negaliojančiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018 33 punktą).
60. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, būtina įvertinti konkrečioje byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių santykių specifiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2012).
61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu ab initio, turi diskreciją pakeisti restitucijos taikymo būdą, tam nebūtina ieškovui pateikti pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo) ir tai nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.
62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas restitucijos taikymo būdą parinko atsižvelgdamas į situaciją, susidariusią po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo priėmimo. Nurodytu sprendimu apeliacinės instancijos teismas išsprendė dalį ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento Sutartį 1 ir Sutartį 2; taikė restituciją ir valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ priteisė 145 200 Eur, o iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 997 400 Eur, taigi, iš šių atsakovių bendrai priteisė visą prokuroro ieškiniu prašomą priteisti sumą (4 142 600 Eur). Minėtu sprendimu apeliacinės instancijos teismas taip pat grąžino civilinės bylos dalį dėl atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ pareikšto ieškinio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs grąžintą bylos dalį, pripažino Bendradarbiavimo sutartį (t. y. Sutartį 3) negaliojančia ir, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu visa prokuroro ieškinyje nurodyta 4 142 600 Eur suma buvo priteista valstybei atitinkamai iš atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“, nusprendė taikyti restituciją ir priteisti pagal Bendradarbiavimo sutartį sumokėtą 454 931 Eur sumą iš atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ atsakovei UAB „Bona diagnosis“.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyko pakeitimą, šalių procesinio lygiateisiškumo principą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
64. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamo teismo procesinio sprendimo.
65. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
66. Atsakovė UAB „Profarma“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 2052,16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame procese nepateikė. Netenkinus atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „Profarma“ neatlygintinos.
67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovei „SIA Rouen Grains LV“ atidėtas 4387 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Netenkinus kasacinio skundo, ši žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės „SIA Rouen Grains LV“ valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovės Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA Rouen Grains LV“ (j. a. k. 40203162082) 4387 (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Artūras Driukas
Sigita Rudėnaitė
Dalia Vasarienė