Civilinė byla Nr. 2A-2337-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00110-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9;

2.1.5.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 2 103,73 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. birželio 19 d. ieškovė perdavė jai nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį „MAN TGA 18.480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sunkvežimis), atsakovei važiuoklės remonto darbams atlikti. Atsakovės atstovai nustatė, kad būtina pakeisti sunkvežimio išilginę traukę, reaktyvinę traukę, restauruoti ir pakeisti traukių antgalius, traukių varžtus. Atsakovės nurodytas keistinas sunkvežimio detales ieškovė tą pačią dieną savo lėšomis įsigijo iš UAB „Autodis“ ir pristatė atsakovei remonto darbams atlikti. Atsakovei atlikus sunkvežimio remonto darbus, sunkvežimis 2013 m. birželio 19 d. grąžintas ieškovei, ieškovė už remonto darbus atsakovei sumokėjo 782 Lt (226,48 Eur). 2013 m. spalio 16 d. dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų (tinkamai neprisuktų važiuoklės galinio tilto kairės pusės viršutinės traukės tvirtinimo varžtų) sunkvežimis buvo stipriai apgadintas – sunkvežimio ratai išvirto į šonus, buvo deformuotas tiltas, atsiskyrė sunkvežimio galinio tilto kairės pusės viršutinė traukė, sprogo dvi oro pagalvės. Kadangi sunkvežimis sugedo Rusijos Federacijos teritorijoje ir pats negalėjo važiuoti, sunkvežimį ir puspriekabę su kroviniu iki artimiausių sertifikuotų automobilių „MAN“ remonto dirbtuvių Rusijos Federacijoje RAB „Mantechno“ teko gabenti 280 km, ši paslauga ieškovei kainavo 45 000 Rub (1 031,63 Eur). Už RAB „Mantechno“ atliktus būtinuosius sunkvežimio remonto darbus buvo išrašyta sąskaita Nr. 6604, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo 24 639 Rub (565,93 Eur). Sunkvežimiui grįžus į Lietuvos Respubliką, teko atlikti kitus būtinus sunkvežimio remonto darbus. Už šių remonto darbų atlikimą 2013 m. lapkričio 15 d. UAB „Daiveka“ ieškovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija DV Nr. 000792, kurios pagrindu ieškovė sumokėjo 1 747,71 Lt (506,17 Eur). Atsakovei netinkamai atlikus sunkvežimio remonto darbus, ieškovei padaryta iš viso 2 103,73 Eur žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 2 103,73 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur žyminį mokestį.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. preliminaraus sprendimo. Atsakovė nurodė, kad jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, kuris, ištyręs įvykį, nenustatė atsakovės kaltės, konstatavo, kad žalą sąlygojo pašalinės priežastys. Ieškovė nepateikė ekspertų išvadų, įrodančių priešingai. Atsakovės darbuotojas galinio tilto viršutinės traukės tvirtinimo varžtus prisuko tvirtai, jie negalėjo atsisukti eksploatuojant sunkvežimį. Neprisukus šių varžtų ar jų neužfiksavus, jie būtų atsisukę nepravažiavus 100 km, tačiau sunkvežimis iki įvykio pravažiavo 12 670 km. Įvykis galėjo atsitikti dėl sunkvežimio vairuotojo neatidumo, sunkvežimio ratams patekus į duobę ar pan. Varžtų atsileidimą galėjo įtakoti sudilę reaktyvinių traukių antgaliai, kuriuos ieškovė įsigijo iš UAB „Autodis“. Ieškovės pateikti RAB „Mantechno“ 2013 m. spalio 18 d. užsakymo lapas, akto kopija, apmokėjimo kvitai nepagrindžia atliktų darbų ir jų apmokėjimo. Be to, mokėjimus atliko A. Ž., nedirbantis ieškovės įmonėje. Ieškovė nepateikė sunkvežimio transportavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. PVM sąskaitoje faktūroje REM Nr. 31769 nurodyti UAB „Skuba“ atlikti darbai: priekinio tilto stabdžių kaladėlių nuėmimas ir pastatymas, kompiuterinis klaidų kodų nuskaitymas, trečio kontūro slėgio daviklio pakeitimas ir detalė slėgio daviklis nėra susiję su įvykiu. Ieškovės pateiktas 2013 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimas nepatvirtina, kad mokėjimą UAB „Daiveka“ atliko ieškovė. Po atsakovės atliktų remonto darbų buvo atlikta sunkvežimio techninė apžiūra ir konstatuota, kad transporto priemonė atitinka saugių transporto priemonių reikalavimus. Jeigu būtų blogai prisukti ar neužfiksuoti važiuoklės galinio tilto kairės pusės viršutinės traukės tvirtinimo varžtai, techninės apžiūros metu tai būtų nustatyta.

Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus ieškovė nurodė, kad draudimo bendrovė tyrimą dėl įvykio atliko šališkai ir neobjektyviai, nes rėmėsi tik atsakovės subjektyvia nuomone. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, neteisingai interpretuoja RAB „Mantechno“ ir UAB „Adampolis“ specialistų sunkvežimio patikrinimo metu konstatuotas įvykio priežastis. Ieškovės pateikti dokumentai pagrindžia patirtas išlaidas. Mokėjimo kortelė išduota ieškovės įmonės vardu. Jos išdavimo metu ieškovės įmonėje dirbo A. Ž., tačiau nutraukus su šiuo asmeniu darbo sutartį, mokėjimo kortelė laikinai perduota A. K. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodyti techninių reikalavimų įvertinimai nėra susiję su atsakovės atliktais darbais.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Trečiasis asmuo teigė, kad įvykį galėjo lemti ieškovės įsigytų ir remontui pateiktų detalių netinkama kokybė, perkrovos, atsiradusios eksploatuojant transporto priemonę nekokybiškais keliais, o ne atsakovės atlikti remonto darbai. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 959,19 Eur žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje REM Nr. 3176954 nurodyti UAB „Skuba“ atlikti darbai: priekinio tilto stabdžių kaladėlių nuėmimas, pastatymas, kompiuterinis klaidų kodų nuskaitymas, trečio kontūro slėgio daviklio pakeitimas ir detalė slėgio daviklis, kurių vertė su PVM sudaro 499,06 Lt (144,54 Eur), nesusiję su 2013 m. birželio 19 d. atsakovės atliktais ieškovės sunkvežimio važiuoklės remonto darbais, todėl ši suma ieškinyje nurodyta nepagrįstai. Atsakovei 2013 m. birželio 19 d. netinkamai atlikus ieškovei priklausančio sunkvežimio važiuoklės remonto darbus, ieškovei padaryta iš viso 1 959,19 Eur žala. Ieškovė iš trečiojo asmens atsisakymą mokėti draudimo išmoką paštu gavo 2014 m. sausio 16 d. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2014 m. sausio 17 d. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2015 m. sausio 14 d., nepraleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Teismui laikant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė klydo dėl senaties termino pradžios ir pabaigos, nes pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo pareiškė dar neatlikus galutinio sunkvežimio remonto ir nežinant padarytos žalos sumos, į termino praleidimo trukmę. Ieškovė prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujinti.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų atsakovei pateikė 2013 m. spalio 29 d., todėl šią dieną prasidėjo ieškinio senaties terminas, o vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2014 m. spalio 30 d. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė svarbios priežasties ieškinio senaties terminui atnaujinti. Apie galutinį žalos dydį ieškovė žinojo 2013 m. lapkričio 15 d., priimdama PVM sąskaitą faktūrą DV Nr. 000792.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovės ieškovei 1 959,19 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 832 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 27,5 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, nustatė, kad nors rašytinė sutartis ir nebuvo pasirašyta, tačiau tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovė keitė važiuoklės galinio tilto kairės pusės viršutinę reaktyvinę traukę. Nustatęs, kad atsakovė atliko remonto darbus tame mazge, kuriame vėl įvyko gedimas, padaręs išvadą, jog atsakovas pažeidė rangos sutartį tinkamai neatlikdamas užsakytų remonto darbų, gedimas atsirado garantiniu laikotarpiu, teismas sprendė, kad atsakovui kyla atsakomybė už netinkamą rangos darbų atlikimą. Teismas laikė, kad kitos šalių nurodomos faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kaip nepaneigiančios ieškinio pagrįstumo. Teismas vertino, kad ieškovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atliktus mokėjimus, patikslintame ieškinyje nurodytus paskaičiavimus ir valiutų kursus, teismas padarė išvadą, kad 1 959,19 Eur žalos dydis yra tinkamai paskaičiuotas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovo paaiškinimus, kad mokėjimus atliko pas ieškovę nedirbantis asmuo A. Ž., o ne vairuotojas A. K., motyvuodamas tuo, kad vairuotojas A. Ž. ieškovės įmonėje dirbo nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2013 m. kovo 13 d., su vairuotoju A. K. darbo sutartis sudaryta 2013 m. spalio 3 d.ir jam 2013 m. spalio 4 d. įgaliojimu buvo suteikta teisė atsiskaitinėti mokėjimo kortele, kurios naudotojas buvo vairuotojas A. Ž.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo atveju darbų rezultatų trūkumams šalinti nustatytas 6 mėnesių garantinis terminas (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-97 patvirtinta Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka). Pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų pareikšta nepasibaigus garantiniam terminui. 2013 m. spalio 29 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei, o sužinojusi, kad atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta, 2013 m. lapkričio 12 d. ji kreipėsi į draudimą dėl žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys teisme gautas 2015 m. sausio 14 d., konstatavo, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau itin nežymiai. Teismas atsižvelgė, kad ieškovė dėl nežinojimo, suklydimo manė, jog gali kreiptis į teismą, turėdama vienokį ar kitokį atsakymą dėl pareikštos pretenzijos, o 2014 m. sausio 16 d. gavusi draudimo atsakymą, kad žala nebus atlyginta, suprato, kad turi kreiptis į teismą. Įvertinęs bylos medžiagą, bylos nagrinėjimo trukmę, procesinių veiksmų gausą, jų atlikimo eiliškumą, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, teismų praktiką, teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Neįsigilinta į bylos medžiagą ir padaryta klaidinga išvada dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą buvimo. Teismas neteisingai nurodė, kad 2013 m. lapkričio 12 d. kreipimasis į draudimo bendrovę buvo ieškovės, nes šis kreipimasis buvo atsakovės. Ieškovė pretenziją atsakovei pateikė 2013 m. spalio 29 d., todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo šią dieną, o pasibaigė 2014 m. spalio 29 d. Ieškinys teisme gautas 2015 m. sausio 14 d., praleidus vienerių metų ieškinio senatį. Ieškovė šiame ieškinyje neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tą ji padarė 2015 m. spalio 12 d. pateiktame patikslintame ieškinyje, po to, kai trečiasis asmuo ir atsakovė paprašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jai keliami aukštesni teisiniai reikalavimai. Ieškovės teisinis neišprusimas negali būti laikoma svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti, tuo labiau, kad ji naudojasi advokato teikiamomis paslaugomis. Teismas pirmiausia nustatinėjo civilinės atsakomybės sąlygas, o ne vertino ieškinio senaties institutą, nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiausia turi būti įvertinamas ieškinio senaties institutas ir tik atnaujinus ieškinio senaties terminą vertinamas pažeidimas. Teismas kaip ieškinio senaties termino atnaujinimo motyvus nurodė bylos nagrinėjimo trukmę, procesinių veiksmų gausą, jų atlikimo eiliškumą, kurie kasacinio teismo praktikoje nėra pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis. Vien motyvas, kad ieškovė nežinojo galutinės žalos dydžio, nepaneigia vienerių metų senaties termino, nes apie galutinį žalos dydį ieškovė sužinojo ieškinio senaties termino pradžioje (2013 m. lapkričio 15 d.). Be to, nuo trečiojo asmens atsakymo gavimo 2014 m. sausio 16 d. ieškovė neatliko jokių veiksmų reikalavimui dėl žalos atlyginimo pateikti. Ieškovės nurodyta aplinkybė (klydimas dėl ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos) negali būti vertinama kaip svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškinio termino ribose dėl minėto klydimo negalėjo kreiptis į teismą. Ieškovė turėjo įvardinti objektyvias priežastis ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą, tačiau neįvykdė šios pareigos. Praleidus ieškinio senaties terminą pateiktas ieškinys užvilkino faktinių aplinkybių nustatymą byloje. Ieškovė į bylą teikė klaidingus įrodymus, dėl kurių teismas nepasisakė, neišsaugojo sunkvežimio tariamai sugedusių detalių, o tai kliudo nustatyti sunkvežimio gedimo priežastį.

Neteisingai konstatuota, kad rangos sutartis yra vartojamoji sutartis. Rangos sutartis buvo sudaryta tarp šalių, kurios yra juridiniai asmenys, todėl ši sutartis negalėjo būti vertinama kaip vartojamoji sutartis. Ieškovė pateikė detales remontui, todėl garantinis terminas buvo taikomas detalių tiekėjui, bet ne atsakovei.

Ieškinys patenkintas remiantis suklastotais įrodymais, kurie turėjo būti atmesti. Ieškovė prie patikslinto ieškinio pridėjo nuotrauką su prierašu „reaktyvinės traukės galinės pakabos, išimtos remonto metu Rusijos Federacijoje“, tačiau iš RAB „Mantechno“ užsakymo Nr. 6604 matyti, kad reaktyvinės traukės Rusijos Federacijoje nebuvo keistos. Apžiūros metu reaktyvinių traukių galuose nepastebėta žymių, kad antgaliai buvo ovalo formos dėl išsidėvėjimo, šių reaktyvinių traukių nebūtų galima toliau naudoti. Sunkvežimis sugedo po keturių mėnesių, Rusijos Federacijos keliais pravažiavus 12 670 km. Atsižvelgiant į Rusijos Federacijos kelių būklę, minėtas įvykis galėjo atsitikti patenkant ratams į kelio duobę ar kitokią kliūtį. Iš sunkvežimio tachografo kortelių duomenų suvestinės matyti, kad 2013 m. spalio 14 d. nuo 20 val. sunkvežimis važiavo dvi su puse valandas ne didesniu kaip 40 km per valandą greičiu, po to sunkvežimis sustojo. Toks sunkvežimio greitis gali būti tik atsiradus gedimui. Be to, 2013 m. spalio 15 d. sunkvežimis niekur nevažiavo, nors buvo pasikrovęs krovinį. Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad sunkvežimio gedimas, nesusijęs su atsakovės atliktais darbais, įvyko 2013 m. spalio 14 d. Liudininko A. K. nurodytų varžtų atsakovė nekeitė, nes jų nereikia keisti, atliekant reaktyvinių traukių keitimą. Be to, RAB „Mantechno“ nurodė keitusi 4 varžtus, tačiau, keičiant dvi reaktyvines traukes, reikėtų keisti aštuonis varžtus.

Nevertinta, kad ieškovė nepateikė duomenų apie 2013 m. spalio 16 d. 18 val. 18 min. Rusijoje „Ekspres Petrolium Service“ pirktas paslaugas už 8 250 Rub. Tuo metu sunkvežimis nebevažiavo, kuro pirkti negalėjo, nes tai būtų atsispindėję tachografo kortelės duomenyse. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad iki įvykio sunkvežimis Rusijos Federacijoje galbūt jau buvo remontuotas.

Nepasisakyta dėl liudytojo A. K. parodymų. A. K. parodymai, kad po pasikrovimo 2013 m. spalio 14 d. jis iš lėto važiavo kamštyje, yra abejotini, nes neįmanoma grūstyje važiuoti 249 km atstumą. Be to, A. K. nurodė, kad buvo tamsu, kai sugedo sunkvežimis, tačiau 2013 m. spalio 16 d. saulė leidosi po 18 val. 19 min., o pagal tachografo kortelių duomenų suvestinę 2013 m. spalio 16 d. A. K. važiavimą baigė 16 val. 45 min.

Ieškovės pateikti dokumentai dėl žalos atsiradimo yra abejotini, nes, tiriant žalos bylą draudimo kompanijoje, ieškovė pateikė ne visą medžiagą, kurią pateikė teismui.

Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės atlikto remonto ir žalos atsiradimo, todėl atsakovės kaltė konstatuota be pagrindo. UAB „Skuba“ ar UAB „Daiveka“ nėra oficialūs „Man“ automobilių serviso atstovai, todėl jų išrašytos PVM sąskaitos faktūros negali atstoti specialisto išvadų, tuo labiau, kad jose nėra konstatuota, jog nurodytos detalės ir darbai buvo atlikti dėl minėto įvykio ir jos kaltininkė yra atsakovė. Ieškovė neišsaugojo pakeistų detalių, kurios būtų padėjusios nustatyti žalos kilmės priežastis.

Nepasisakyta dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, susijusių su skirtingomis sumomis (45 000, 50 000 ir 66 000 Rub) už sunkvežimio transportavimą.

Neatsižvelgta, kad po sunkvežimio remonto 2013 m. birželio 19 d. buvo atlikta sunkvežimio techninė apžiūra, kurios metu nepastebėta važiuoklės trūkumų ir konstatuota, kad automobilis atitinka transporto priemonių reikalavimus.

Neįvertinta, kad A. K. negalėjo atsiskaityti ieškovės įmonės banko mokėjimo kortele, nes ja galėjo atsiskaityti tik šios kortelės savininkas, todėl nusikalstamu būdu gautos išlaidos negali būti priskiriamos ieškovės nuostoliams.

Nepasisakyta dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad į ieškovės patirtus nuostolius negali būti įskaitomas PVM, todėl ieškovės 62,76 Eur ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl ji, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į PVM atskaitą. Priteisus žalos sumą su PVM, ieškovas susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų šią sumą iš atsakovės, o tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą.

Neįvertinta, kad ieškovė tik patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ieškovė, pasirinkusi dokumentinį procesą, neturėjo teisės pateikti papildomo reikalavimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CPK 430 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Iš atsakovės 2013 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos faktūros, UAB „Autodis“ 2016 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ieškovė atsakovei nebuvo pateikusi nei tvirtinimo varžtų, nei reikiamo rakto varžtams prisukti. Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos 11.8, 13, 19, 21 punktų nuostatos privalomos ir atsakovei, bet ji minėtų nuostatų nesilaikė ir teismas pagrįstai, vadovaudamasis nurodytos tvarkos 31.3 punktu, taikė 6 mėnesių nuo paslaugos suteikimo dienos garantinį terminą.

Sunkvežimį po remonto iš atsakovės įmonės pasiėmė savininkas, kuris nėra automobilių remonto specialistas ir sunkvežimį galėjo apžiūrėti tik išoriškai. Sunkvežimio techninė apžiūra buvo atlikta ne todėl, kad patikrinti atlikto remonto kokybę, o todėl, kad buvo pasibaigęs sunkvežimio techninės apžiūros terminas. Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, jog apžiūros metu buvo įvertinta stabdžių būklė, išmetamų teršalų kiekis, atlikti žibintų šviesos matavimai ir, įvertinus šiuos techninius reikalavimus, padaryta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje nėra jokių atžymų apie atlikto sunkvežimio remonto kokybę.

Nepateikti įrodymai atsakovės teiginiams apie prastą sunkvežimio būklę, blogus Rusijos Federacijos kelius, kuriais važiavo ieškovės sunkvežimis, vairuotojo neatidumą, dėl kurio sunkvežimio ratai pateko į kelio duobę ar kitokią kliūtį, pagrįsti.

2016 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė atsakovės prašomus dokumentus, tarp jų ir apeliaciniame skunde nurodomą 2013 m. spalio 16 d. dyzelinio kuro pirkimo čekį 8 250 Rub sumai Rusijoje, Kirovo srities „Express Petroleum service“. Čekio viršuje vairuotojas ranka įrašė, jog pirko 300 litrų dyzelinio kuro po 27,5 Rub už litrą. Nuotraukos iš interneto patvirtina, jog „Express Petroleum service“ yra degalinė, o ne remonto įmonė.

Ieškovė draudimo bendrovei pateikė apžiūrėti sunkvežimį, teikė kitus prašomus bendrovės dokumentus. Draudimo bendrovė 2014 m. sausio 9 d. atsakyme ieškovei nurodė 2013 m. lapkričio 13 d. gavusi ieškovės pranešimą apie įvykį, įvykusį 2013 m. spalio 16 d. Rusijos Federacijoje.

Vertinant ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, atsižvelgtina į tai, jog ieškovės individuali įmonė yra maža, jos veiklos apimtys ir pajamos nedidelės, todėl, taupydama lėšas, ieškovė su įvykiu susijusius klausimus tvarkėsi savo jėgomis, teisinės pagalbos kreipėsi tik 2015 m. birželio 16 d.

13.              Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

14.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15.              Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013 m. birželio 19 d. suremontavo ieškovei priklausantį krovininį automobilį, kuris 2013 m. spalio 16 d. Rusijoje sugedo, buvo remontuojamas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės nekokybiškai atliktų darbų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Su sprendimu nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino ieškinio senaties terminą, be to, ieškinys neįrodytas.

      Dėl ieškinio senaties instituto

16.              Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

17.              Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiam ginčui taikytinas rangos teisiniams santykiams CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo pretenzijos per garantinį terminą pareiškimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pretenziją atsakovei pareiškė 2013 m. spalio 29 d., į atsakovės draudiką kreipėsi 2013 m. lapkričio 12 d., o į teismą – 2015 m. sausio 14 d. Taigi, praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai, jis praleistas dėl nežinojimo, suklydimo, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas.

18.              Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau sutiktina su apeliante, kad dviprasmiškai sprendime nurodė ieškinio senaties termino pradžią (minėta nutarties 17 punkte). Pažymėtina, kad, esant vienos šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti ieškinio senaties termino pradžią ir pabaigą.

19.              Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovei priklausantis automobilis „MAN TGA 18.480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugedo 2013 m. spalio 16 d., ieškovė dėl atliktų darbų trūkumų atsakovei 2013 m. spalio 29 d. parašė pretenziją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2013 m. spalio 29 d., t. y. dieną, kurią buvo pareikšta pretenzija atsakovei, ieškovė suprato apie pažeistas savo teises ir šią dieną prasidėjo ieškinio senaties terminas. Šio termino pabaiga – 2014 m. spalio 29 d. Pastebėtina, kad apie įvykį draudimo bendrovei, kurioje atsakovė apdraudusi savo civilinę atsakomybę, 2013 m. lapkričio 12 d. pranešė ne ieškovė, bet atsakovė (1 t., b. l. 39–41).

20.              Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 2015 m. sausio 14 d. teismui pateiktame ieškinyje dėl žalos ir nuostolių priteisimo neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškė tik 2015 m. spalio 12 d. patikslintame ieškinyje po to, kai trečiasis asmuo ir atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Nors ieškovė pareiškė tokį prašymą, tačiau nurodė, kad, jos manymu, ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes prasidėjo 2014 m. sausio 17 d., gavus atsakymą iš trečiojo asmens (draudimo bendrovės), ir pasibaigė 2015 m. sausio 17 d. Jei teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovė prašė atsižvelgti į tai, kad ji klydo dėl senaties termino pradžios bei pabaigos, nes pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo pareiškė dar neatlikus galutinio krovininio automobilio remonto ir nežinant padarytos žalos sumos, į termino praleidimo trukmę.

21.              Nutarties 17 punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas priežastis laikė svarbiomis ir atnaujino ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos ieškinio termino praleidimo priežastys svarbiomis laikytos nepagrįstai.  Ieškovės nurodytas argumentas, kad atsakovei dėl žalos atlyginimo pareiškė pretenziją dar neatlikus galutinio krovininio automobilio remonto ir nežinant padarytos žalos sumos, todėl klydo dėl senaties termino pradžios ir pabaigos atmestinas, nes iš bylos medžiagos spręstina, kad galutinę žalos sumą ieškovė sužinojo 2013 m. lapkričio 15 d. iš UAB „Daiveka“ priimdama PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b. l. 24). Sutiktina su apeliante, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jam keliami aukštesni teisiniai reikalavimai, o ieškovės teisinis neišprusimas negali būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti ieškinio senaties terminą, tuo labiau, kad ieškovė naudojosi profesionalaus advokato teikiamomis paslaugomis.

22.              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė 2015 m. gegužės 18 d. teisme gautame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodė, jog draudimo bendrovei jokių pretenzijų neturi, dėl žalos padarymo kalta tik atsakovė, kuriai ir reiškia ieškinį (1 t., b. l. 111–112). Iš bylos medžiagos spręstina, kad atsakovė savo kaltės nepripažino (1 t., b. l. 129–130). Tai, kad atsakovė atsisakė atlyginti žalą, ieškovė nurodė ir ieškinyje. Minėta, kad draudimo bendrovei apie įvykį pranešė atsakovė. Nuo draudimo bendrovės atsakymo gavimo (2014 m. sausio 17 d.) ieškovė neatliko jokių veiksmų reikalavimui dėl žalos ir nuostolių atlyginimo pateikti. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios ieškinio senaties termino eigos metu kliudė ieškovei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo ieškovės valios, užkirtusių kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, ar duomenų, kad ieškovė buvo aktyvi ir siekė apginti savo teises kitais būdais.

23.              Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). 2015 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo.

24.              Sutiktina su apeliante, kad, nustačius išskirtinius ieškinio senaties taikymo kriterijus vienam iš civilinių teisių santykių subjektui, pažeidžiamas šių teisinių santykių visų subjektų lygiatesiškumo principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

25.              Apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis pripažino nepagrįstai, todėl nepagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustačius, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, tai yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

26.              Nors ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti,   apeliacinės instancijos teismas trumpai pasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

      Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

27.              Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių sudarytą rangos sutartį laikė vartojimo sutartimi. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-97 patvirtintos Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos 31.3 punktą, numatantį, kad vartotojas, jam suteikus netinkamos kokybės paslaugas, turi teisę per 6 mėnesius nuo paslaugos suteikimo dienos reikalauti, kad ši paslauga neatlygintinai būtų pakeista tinkamos kokybės paslauga.

28.              Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į minėtos tvarkos 6 punktą, kuriame aptariamos tvarkoje vartojamos sąvokos, o būtent, nurodoma, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris įsigyja gaminius ir naudojasi paslaugomis asmeniniams ar namų ūkio poreikiams. Nagrinėjamu atveju sutartis dėl automobilio remonto sudaryta tarp juridinių asmenų.

      Dėl įrodymų vertinimo

29.              Pirmosios instancijos teismui tiek ieškovės, tiek atsakovės teikti įrodymai kėlė abejonių. Apie tai teismas pažymėjo sprendime. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2013 m. birželio 19 d. atsakovė atliko ieškovei priklausančio automobilio remontą. Byloje nustatyta ir tai, kad transporto priemonė po atlikto remonto atitiko saugių transporto priemonių reikalavimus (t. 1, b. l. 147), kad pagal tachometro rodmenis sunkvežimis po remonto iki sugedo pravažiavo virš 10 000 kilometrų atstumą. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo (draudimo bendrovė), ištyręs įvykį, nenustatė atsakovės kaltės dėl gedimo. Apylinkės teismas trečiojo asmens (draudimo bendrovės) tyrimą vertino kaip subjektyvų, nes, pasak teismo, nebuvo atliktas jokių specialistų vertinimas. Tačiau byloje teismas buvo paskyręs ekspertizę, pavedęs ją atlikti teismo ekspertui V. M. Ekspertas, išnagrinėjęs visą civilinės bylos medžiagą, konstatavo, kad šioje medžiagoje nėra objektyvių duomenų apie ginčo automobilio gedimą, todėl negalima spręsti apie šio gedimo galimas priežastis, taipogi apie tai, ar šį gedimą galėjo įtakoti atsakovės UAB „Kelias“ Alytaus padalinyje 2013 m. birželio 19 d. atlikti remonto darbai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas tuos pačius įrodymus kaip ir teismo paskirtas ekspertas, padarė išvadą, jog ginčo automobilio gedimą galėjo sąlygoti atsakovės atlikti remonto darbai. Pažymėtina, kad ieškovė neišsaugojo pakeistų detalių, kurios būtų padėjusios nustatyti žalos kilmės priežastis. Byloje nėra duomenų apie atsakovės darbams suteiktą garantiją. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra pagrįstų įrodymų apie ginčo automobilio gedimą, jo priežastis. žalos.

30.              Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

31.              Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikęs prašymą priteisti 369,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 11,21 Eur pašto paslaugos ir 358,07 Eur kelionės išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstos ir įrodytos yra atsakovės turėtos pašto išlaidos. Tuo tarpu kelionės išlaidas, važiuodamas asmeniniu automobiliu (t. 3, b. l. 31), turėjo atsakovės atstovas juristas. Kad šias išlaidas patyrė atsakovė, įrodymai nepateikti (nepateikti įrodymai, kam, priklausė mokėjimo kortelės, kuriomis atsiskaityta už kuro įsigijimą, ir pan.).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32.Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 44 Eur žyminį mokestį (t 4, b. l. 117). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, šios išlaidos priteistinos apeliantei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33.Valstybė apeliacinėje instancijoje turėjo 8,60 Eur pašto išlaidų. Jos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. galutinį sprendimą ir 2015 m. sausio 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, įmonės kodas 147044353, iš ieškovės R. S. individualios įmonės, įmonės kodas 153651692, 11,21 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. S. individualios įmonės, įmonės kodas 153651692, valstybei 27,50 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, įmonės kodas 147044353, iš ieškovės R. S. individualios įmonės, įmonės kodas 153651692, 44 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės R. S. individualios įmonės, įmonės kodas 153651692, valstybei 8,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė