(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

-       pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

-       pagal BK 243 straipsnį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, šią bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. (viena para).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 66 straipsniu, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir A. R. paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, į bausmę įskaityti laikai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendyje, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. R. konfiskuota automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2030 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. R. konfiskuota automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4470 Eur, bei automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1620 Eur, viso 6090 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       A. R. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tesės vairuoti motorines transporto priemones, 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 09.20 val., Vilniuje, Eišiškių pl. ir Užusienio gatvės sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu nustatyta, kad A. R. iškvėptame ore 09.20 val. yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 09.41 val. 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat A. R. nuteistas už tai, kad jis, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) bei 243 straipsnyje, žinodamas, kad šiuo teismo nuosprendžiu jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, tyčia vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kai 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 09.20 val., Vilniuje, būdamas neblaivus, jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, ir paskirti jam baudą arba areštą, taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti 8120 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą sumažinti iki 1000 Eur.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs šias veikas bei dėl jų padarymo gailisi. Be to, skiriant bausmes turėjo būti atsižvelgta į tai, kad nuteistasis šias veikas padarė dėl ligos, t. y. alkoholizmo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis nuolat bando gydytis šią ligą. Kaip šalutinis ligos poveikis nuteistajam yra išsivysčiusi depresija, dėl kurios jis vartoja vaistus.

5.       Apeliantas mano, kad sprendimas iš jo konfiskuoti 8120 Eur prieštarauja proporcingumo principo reikalavimams. Pažymi, kad jis per mėnesį uždirba 160 Eur, iš kurių 60 Eur nuskaičiuoja antstoliai. Taigi visą konfiskuotą pinigų sumą jis galėtų sumokėti tik per 11 metų.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo A. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu A. R. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtosios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis. 

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir švelninti jam paskirtas bausmes nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir mažinti jam skiriamą subendrintą bausmę vienu trečdaliu.

9.       A. R. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Abi nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos padarytos nuteistajam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nesilaikant jam teismo nustatytos pareigos – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. A. R.vairavo automobilį, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. Nuteistasis vairavo automobilį mieste darbo dienos metu. Taigi nekyla abejonių, kad nusikalstami A. R. veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams (jų gyvybei, sveikatai ir turtui). Be to, nuteistasis visiškai ignoravo jam taikomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (ši priemonė jam buvo taikoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (b. l. 130-131)).

10.       A. R. anksčiau teistas penkis kartus taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu A. R. buvo nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. sausio 14 d. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat šiuo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes 2017 m. gruodžio 30 d. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,30 promilės neblaivumas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes 2017 m. lapkričio 12 d. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,59 promilės neblaivumas. Be to, pažymėtina ir tai, kad A. R. anksčiau yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, taip pat ir už tai, jog vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarimai), už tai, kad vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,46 promilės neblaivumas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas). Taigi A. R. per šiek tiek daugiau nei aštuonerius metus padarė aštuonis panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu būnant neblaiviam arba vengimu pasitikrinti neblaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Už padarytus teisės pažeidimus nuteistajam buvo skiriamos baudos, administracinis areštas, arešto bausmė, taip pat jam du kartus buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas buvo atidėtas. Vis tik šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad anksčiau A. R. taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino nuteistojo, kuris iš esmės sistemingai jau beveik dešimtmetį daro analogiško pobūdžio teisės pažeidimus, keliančius itin didelį pavojų aplinkai, keisti savo elgesio. Aptartų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. R. už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos griežčiausios BK 2811 straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimas bei areštas, nes švelnesnėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.

11.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, gydosi nuo alkoholizmo bei kitų su tuo susijusių sutrikimų. Vis tik įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir švelninti nuteistajam paskirtas bausmes nėra pagrindo. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes atsižvelgus į tai, kad jis dirba, turi du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, taip pat nėra pagrindo. Pastebėtina, kad nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą paskirto arešto dydis yra tik trimis paromis didesnis nei šios bausmės vidurkis. Tuo pačiu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi nuteistajam už dvi nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė yra tik vienu mėnesiu didesnė nei baudžiamajame įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba (BK 50 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai).

12.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nesilaikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl A. R. buvo paskirta akivaizdžiai per švelni subendrinta laisvės atėmimo bausmė. BK 64 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu A. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2811 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 243 straipsnyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirtos bausmės buvo subendrintos, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę buvo įskaitytas A. R. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, t. y. dvi dienos. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu A. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė už skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl būtent prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų laikęsis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų, A. R. turėjo būti paskirta vienerių metų ir beveik trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vis tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta bausmė yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei iš tikrųjų turėjo būti paskirta. Be to, šiuo atveju į  nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką visiškai nepagrįstai buvo įskaitytas ir laikas, išbūtas laikiname sulaikyme, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu buvo įskaitytas į nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų negali ištaisyti, nes tokiu atveju būtų bloginama nuteistojo teisinė padėtis, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia pabloginti nuteistojo padėtį, kai dėl to nėra prokuroro skundo.

14.       BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad automobilis, kurį 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 09.20 val., būdamas neblaivus, vairavo A. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

15.       BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. R. vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo gali būti išieškoma tik šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Taip pat byloje yra nustatyta, kad automobilio, kuris buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertė yra 2030 Eur (b. l. 42). Taigi ši pinigų suma, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, privalo būti išieškota iš nuteistojo. 

16.       Sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 9-10 pastraipose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš A. R. yra tinkama ir būtina priemonė baudžiamajame įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

17.       Apelianto teiginiai, kad jo darbinės pajamos yra itin mažos, niekaip nepagrindžia to, jog baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš A. R. – buvo paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principo reikalavimus ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, jog, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar transporto priemonės vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Taigi mažinti iš A. R. išieškotinos pinigų sumos dydį nėra jokio pagrindo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai nusprendė iš A. R. išieškoti automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4470 Eur, taip pat automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1620 Eur. Šias pinigų sumas kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas jau buvo nuspręsta išieškoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakartotinis minėtų automobilių vertes atitinkančių pinigų sumų išieškojimas yra visiškai nepagrįstas ir negalimas, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje, privalės būti vykdoma taip, kaip numatyta galiojančiose teisės aktuose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. R. buvo nuspręsta konfiskuoti automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4470 Eur, bei automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1620 Eur, viso 6090 Eur, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                   Julita Dabulskytė-Raizgienė

                                                                   Rasa Paužaitė

                                                                                                                             Ugnius Trumpulis