Civilinė byla Nr. e2A-445-933/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00713-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui O. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „DIVINITUS“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas, Biuras) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo O. L. (toliau – ir atsakovas) 66 849,26 Eur, nurodant, kad ši prievolė solidari atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“ prievolė, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo, vairavusio UAB „DIVINITUS“ priklausančią transporto priemonę Opel Astra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas motociklas Yamaha, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir mirtinai sužalotas N. V. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Opel Astra Station Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
3. Ieškovas paaiškino, kad, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-1108/2021 bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, atlygino minėto eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėdamas priteistas sumas nukentėjusiesiems asmenims, iš viso 71 849,26 Eur: 26 000 Eur – A. V., 37 849,26 Eur – D. V. ir 8 000 Eur – D. V.
4. Ieškovas nurodė, kad, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „DIVINITUS“) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į juos, reikalaudamas grąžinti išmokėtą sumą. Vienas iš solidarių skolininkų – UAB „DIVINITUS“ ieškovo reikalavimą grąžinti 71 849,26 Eur pripažino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 buvo patvirtinta taikos sutartis, tačiau UAB „DIVINITUS“ grąžino ieškovui dar tik dalį sumos. Atsakovas gera valia atsiskaityti su ieškovu vengia.
5. 2024 m. kovo 19 d. ieškovas sumažino reikalavimą atsakovui ir prašė priteisti iš atsakovo 23 200 Eur, nurodant, kad ši prievolė yra solidari atsakovo ir UAB „DIVINITUS“ prievolė, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad UAB „DIVINITUS“ po 2022 m. gruodžio 12 d. ieškinio pateikimo teismui grąžino ieškovui 43 649,26 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo O. L. 23 200 Eur žalos atlyginimą regreso teise, nustatant, kad ši prievolė yra solidari atsakovo O. L. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“ prievolė, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 200 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 228 Eur žyminį mokestį. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“ iš atsakovo O. L. priteisė 2 500,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovo O. L. priteisė 13,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija, jog yra atsakingas už žalą asmuo, t. y. kad eismo įvykis įvyko ne darbo metu ir transporto priemonės Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavimas nebuvo susijęs su darbo funkcijų atlikimu. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindžia tuo, kad negalima teisinė situacija, kai ieškovas reikalauja išmokėti sumas tiek iš atsakovo, tiek iš trečiojo asmens, nors ieškovas su trečiuoju asmeniu jau yra sudarę susitarimą, kurio pagrindu trečiasis asmuo ieškovui moka susitarime įvardintas įmokas.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta nustatyta (identifikuota) transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. TPVCAPDĮ 23 straipsnyje nustatyta draudikų biuro teisė reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka sumokėta TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teismo vertinimu, įstatyme ieškovui suteikta teisė reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykęs pareigos sudaryti draudimo sutarties. Be to, ieškovo teisė pasirinkti, ar prievolę įvykdys trečiasis asmuo, ar atsakovas, ar abu kartu, yra numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnyje.
9. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Solidariąją pareigą įvykdęs bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams. Teismas paaiškino, kad bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai ir šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 neriboja ieškovo teisės reikšti atgręžtinio reikalavimo atsakovui.
10. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie atlygintinos žalos dydį ir jos nustatymo motyvus. Teismas iš kartu su ieškiniu pateiktų teismų procesinių sprendimų, priimtų Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A 18-593/2022 ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-1108/2021, turinio nustatė, kad, sprendžiant atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo nagrinėjami ir klausimai dėl žalos atlyginimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įvardinti atlygintinos žalos dydžiai, kurie priteisti iš ieškovo. Teismo vertinimu, minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose yra nustatytas ir įvardintas atlygintinos žalos dydis ir jos nustatymo motyvai, atsakovas bylos baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjimo metu turėjo teisę duoti paaiškinimus, prieštaravimus dėl žalos dydžio ir jos nustatymo motyvų, tačiau šių veiksmų neatliko. Atsakovo argumentus, kad jis nėra tinkamai supažindintas su žalos dydžiu ir jo nustatymo motyvais, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovas O. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Biuro ieškinio reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nuosprendžiai baudžiamojoje byloje patvirtina faktus, kad prievolė ieškovui yra solidari atsakovo ir trečiojo asmens prievolė. CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei 6.278 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybė yra solidari.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „DIVINITUS“ ir ieškovo sudarytos taikos sutarties, pagal kurią sutarties šalys susitarė dėl draudimo išmokos apmokėjimo tvarkos, t. y. išskaidė 71 849,26 Eur mažesnėmis įmokomis, kurias sutarė mokėti periodiškai. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „DIVINITUS“ sumokėjo ieškovui iš viso 45 749,26 Eur. UAB „DIVINITUS“ mokėjo įmokas pagal 2022 m. gruodžio 19 d. taikos sutartį, todėl ieškovo ieškinys turi būti sumažintas sumokėtų įmokų suma. Ieškovas elgiasi neteisėtai ir neteisingai, nes pakartotinai prašo priteisti tas pačias sumas, kurios jau buvo sumokėtos pagal 2022 m. gruodžio 19 d. taikos sutartį.
11.3. UAB „DIVINITUS“ vienašališkai priėmė sprendimą pripažinusi 71 894,26 Eur žalą ieškovui. UAB „DIVINITUS“, prisiimdama visus solidarius įsipareigojimus ieškovui, atsakovą eliminavo ir užkirto kelią kelti reikalavimus.
11.4. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, ieškovas moka išmoką, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, o dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad už draudimo sutarties nevykdymą atsako transporto priemonės savininkas. Transporto priemonė, kuria sukeltas eismo įvykis, buvo nedrausta, todėl už jai priklausančios transporto priemonės draudimą atsako UAB „DIVINITUS“. Taigi, ji turi pareigą grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
12. Atsiliepime į atsakovo O. L. apeliacinį skundą ieškovas Biuras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai yra identiški pirmosios instancijos teisme atsakovo pateiktiems prieštaravimams, dėl kurių ieškovas jau yra itin išsamiai pasisakęs savo procesiniuose dokumentuose, kuriuos palaiko.
13. Atsiliepime į atsakovo O. L. apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAN „DIVINITUS“ prašo atmesti atsakovo O. L. apeliacinį skundą, o Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Apeliaciniame skunde yra keliami iš esmės tie patys klausimai bei pateikiami tokie patys motyvai, kokie buvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra pateikęs savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, kuriuos palaiko ir jų nebekartoja bei prašo jais vadovautis bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
13.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į aktualią teismų praktiką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo sukeltos žalos dydis, kaip jo nusikalstamos veikos padarinys, yra įrodytas teismų procesiniais sprendimais, atsakovas bylos baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjimo metu turėjo teisę duoti paaiškinimus, prieštaravimus dėl žalos dydžio ir jos nustatymo motyvų, tačiau šių veiksmų neatliko.
13.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad UAB „DIVINITUS“ prievolės solidarumas su atsakovu yra kilęs įstatymo pagrindu. Aplinkybė, kad UAB „DIVINITUS“ vykdo prievolę ieškovui ar yra susitarusi su ieškovu dėl jos vykdymo, neatleidžia atsakovo nuo jo, kaip solidaraus skolininko, pareigos kreditoriui (ieškovui) vykdymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21, 22 punktai).
19. Atsakovas (apeliantas) kartu su 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymu dėl civilinės bylos nutraukimo pateikė teismui 2024 m. rugsėjo 5 d. UAB „DIVINITUS“ patikslintą ieškinį, pareikštą civilinėje byloje Nr. e2-733-1085/2024, atsakovui O. L. dėl draudimo išmokos regreso teise ir procesinių palūkanų priteisimo. Šiuo dokumentu atsakovas grindžia savo argumentus, kad UAB „DIVINITUS“ Biurui visiškai atlygino nuostolius.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų, nepriima apelianto pateikto 2024 m. rugsėjo 5 d. UAB „DIVINITUS“ patikslinto ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-733-1085/2024.
Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių
21. O. L. baudžiamojoje byloje kaltintas tuo, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 157 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, sukdamas į kairę, į Jurginų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas N. V. žuvo.
22. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-1108/2021 O. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo; nukentėjusiųjų D. V., A. V. ir D. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista: D. V. iš civilinio atsakovo Biuro 12 169,26 Eur turtinės žalos atlyginimo; D. V. iš civilinio atsakovo Biuro 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; A.V. iš civilinio atsakovo Biuro 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; D. V. iš civilinio atsakovo Biuro 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
23. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. L. nurodė, kad <...> įvykio dieną buvo pasiėmęs laisvadienį. Buvo namie, apie 10.00–11.00 val. paskambino draugai, kurie žvejojo prie Kačerginės. Jis (kaltinamasis) darbiniu automobiliu „Opel Astra“ nuvažiavo prie Nemuno, šalia Kačerginės. Nuvažiavęs su draugais išgėrė du ar tris butelius alaus. Pasėdėjo su draugais, tačiau reikėjo grįžti namo. Jautėsi neblogai, po alkoholio vartojimo buvo praėję laiko, todėl sėdo už savo darbinio automobilio „Opel Astra“ vairo; <...> dėl civiliniame ieškinyje jam keliamų reikalavimų ruošiasi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pagal savo išgales, pagal gaunamas pajamas, tačiau tiek, kiek reikalaujama neturtinės žalos jis neturi galimybių sumokėti; <...> darbdavys leidžia naudotis darbiniu automobiliu laisvu nuo darbo metu, užtenka žodžiu informuoti darbdavį; tą kartą darbdavio nebuvo informavęs (nuosprendžio 1, 2 lapai).
24. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju Marius Tarulis parodė, kad jis yra kaltinamojo darbdavys. Į eismo įvykį kaltinamasis pateko su įmonės automobiliu „Opel Astra“, kuriuo tą dieną neturėjo teisės naudotis, kadangi buvo pasiėmęs laisvadienį. Apie įvykį jam pranešė kaltinamasis, atvykęs į darbą kitos savaitės pirmadienį ar antradienį po to penktadienio. Kaltinamasis neturėjo teisės naudotis įmonės automobiliu per savo laisvadienį, kadangi pagal įmonėje galiojančias automobilių naudojimo taisykles, įmonės automobilis turi būti naudojamas tik darbo metu ir darbo reikmėms, o atostogų metu juo naudotis negalima, jis turi būti laikomas prie namų. Darbuotojai pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis – kaltinamasis taip pat buvo supažindintas pasirašytinai. Darbuotojas, kuriam perduotas įmonės automobilis, turi jį prižiūrėti ir sekti automobilio draudimo galiojimą, technikinės apžiūros galiojimą, pranešti, kai jų galiojimas eina į pabaigą. Taisyklėse nurodyta, kad be galiojančios technikinės apžiūros ir be draudimo važiuoti automobiliu negalima. Taisyklių vykdymą kontroliuoja jis pats (liudytojas). Šiuo konkrečiu atveju tik po eismo įvykio paaiškėjo, kad automobilio draudimas buvo pasibaigęs. Pažiūrėjo, kad draudimas buvo pasibaigęs dar balandžio mėnesio pabaigoje. Jis siuntė laišką kaltinamajam, kad pasitikrintų, kada baigsis draudimas, ir gavo iš kaltinamojo atsakymą, jog balandžio 20 dieną. Kad būtų tęsiamas draudimas, rūpinasi direktorius, o jog automobilis su pasibaigusiu draudimu nedalyvautų eisme – vairuotojas (nuosprendžio 4, 5 lapai).
25. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022 nuteistojo O. L. apeliacinis skundas atmestas; Biuro apeliacinis skundas patenkintas iš dalies; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendis pakeistas – nukentėjusiajam D. V. iš civilinio atsakovo Biuro priteistos neturtinės žalos dydis sumažintas 520 Eur ir ši suma priteista nukentėjusiajam iš nuteistojo O. L.; kita 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Priteistas nukentėjusiajam D. V. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 100 Eur priteisti iš nuteistojo O. L., 200 Eur priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.
26. Apygardos teismas pažymėjo, kad: esant aptartai situacijai, 520 Eur, kuriuos D. V. sumokėjo už transporto priemonės saugojimą aikštelėje ikiteisminio tyrimo metu, privalo atlyginti nuteistasis O. L., o ne Biuras, kuris šiuo atveju atlygina tik turtinę ir neturtinę nukentėjusiesiems padarytą žalą. Šiuo aspektu civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo procese kodekso 328 straipsnio 4 punktas) (nutarties 21 punktas); O. L. įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui – nuteistojo darbdaviui UAB „DIVINITUS“, kuris O. L. buvo perduotas darbinių funkcijų atlikimui, taigi darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuteistojo veiksmus, kuriais ši transporto priemonė buvo panaudota nusikalstamos veikos darymui (nutarties 33 punktas).
27. Biuras sumokėjo nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje turtinę ir neturtinę žalą, išmokėdamas: A. V. – 26 000 Eur, D. V. – 37 849,26 Eur, D. V. – 8 000 Eur. Biuras atsakovui 2022 m. spalio 18 d. pateikė pretenziją dėl 71 849,26 Eur grąžinimo.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 buvo patvirtinta Biuro ir UAB „DIVINITUS“ 2022 m. gruodžio 9 d. taikos sutartis dėl Biuro išmokėtos 71 849,26 Eur draudimo išmokos, sumokėtos A. V., D. V. ir D. V. pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022, išdėstymo dalimis 24 mėn.
29. Ieškovas, sumažinęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo 23 200 Eur, nurodant, kad ši prievolė yra solidari atsakovo ir UAB „DIVINITUS“ prievolė, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
30. Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškovo Biuro ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo O. L. 23 200 Eur žalos atlyginimą regreso teise, nustatant, kad ši prievolė yra solidari atsakovo O. L. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“ prievolė, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (23 200 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 4 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 228 Eur žyminį mokestį.
Dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo atsakomybės
31. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas TPVCAPDĮ. Ginčo eismo įvykis įvyko 2020 m. gegužės 22 d., todėl nagrinėjamai bylai aktuali ir taikytina eismo įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d.).
32. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
33. Aktualios redakcijos TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
34. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 12 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Specialusis įstatymas įtvirtina šių asmenų civilinės atsakomybės už neapdraudus transporto priemonės Biurui padarytą žalą solidarumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-128-516/2019; 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-390-1120/2021; 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-551-1120/2022; 2024 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131-798/2024).
35. Esant pirmiau nurodytoms esminėms faktinėms bylos aplinkybėms (žr. šios nutarties 21, 23, 24 punktus), kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad darbdavys solidariai atsako su darbuotoju tuo atveju, kai darbuotojas be darbdavio leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais tikslais, tačiau dėl galimybės užvaldyti didesnio pavojaus šaltinį yra ir darbdavio kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 16 punktas).
Dėl solidariosios atsakomybės
36. Biuras 2022 m. gruodžio 22 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 66 849,26 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise (71 849,26 Eur – 5 000 Eur), nurodant, kad ši prievolė yra solidari atsakovo ir UAB „DIVINITUS“ prievolė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Biuras ne kartą tikslino ieškinio reikalavimo apimtį, kadangi po ieškinio pateikimo UAB „DIVINITUS“ periodiškai mokėdavo Biurui nuostolių atlyginimą dalimis. 2024 m. kovo 19 d. ieškinio reikalavimo patikslinimu ieškovas nurodė, kad mažina reikalavimą atsakovui iki 23 200 Eur (66 849,26 Eur – 43 649,26 Eur). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinį Biuro pranešimą apie mažinamą reikalavimą atsakovo atžvilgiu, priteisė iš atsakovo 23 200 Eur žalos atlyginimą regreso teise Biurui, nurodydamas, kad ši prievolė yra solidari atsakovo ir UAB „DIVINITUS“ prievolė.
37. Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad: i) teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „DIVINITUS“ ir Biuro sudarytos taikos sutarties, pagal kurią šalys susitarė dėl draudimo išmokos apmokėjimo tvarkos, t. y. išdėstė 71 849,26 Eur mažesnėmis įmokomis; ii) ieškovas elgiasi neteisingai ir neteisėtai, nes pakartotinai prisiteisinėja tas pačias sumas, kurios jau buvo patvirtintos 2022 m. gruodžio 9 d. taikos sutartimi; UAB „DIVINITUS“, vienašališkai prisiimdama visus solidarius Biuro įsipareigojimus, atsakovą eliminavo ir atitinkamai užkirto kelią ieškovui reikšti tuos pačius reikalavimus; iii) būtent UAB „DIVINITUS“, kaip savininkė, neįvykdžiusi pareigos sudaryti draudimo sutarties, turi pareigą grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
38. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliaciniame skunde apelianto keliamą klausimą dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo atsakomybės. Pirma, CPK esant įtvirtintai ribotai apeliacijai, ji pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-1075/2021). Be to, apeliacine tvarka vertinamos tos aplinkybės, kurios buvo tuo metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o ne tos, kurios atsirado jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienu atveju apeliantas teigia, jog būtent UAB „DIVINITUS“, kaip savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutarties, turi pareigą grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, kitu atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo ir UAB „DIVINITUS“ atsakomybė yra solidari. Toks atsakovo (apelianto) argumentų ir teiginių prieštaringumas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina atsakovo pozicijos nenuoseklumą bei neteisingumą.
39. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Taigi, prejudicinę galią civilinėje byloje turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių faktas, t. y., pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t., taip pat ir tai, ar tuos veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017 16 punktas; 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018 33 punktas). Taigi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-1108/2021 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022 konstatuoti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamos bylos atžvilgiu (CPK 182 straipsnio 3 dalis).
40. Kaip minėta pirmiau, transporto priemonės valdytojo (už žalos padarymą atsakingo asmens) solidari atsakomybė kartu su transporto priemonės savininku kyla tada, kai šis be transporto priemonės savininko (darbdavio) leidimo valdė didesnio pavojaus šaltinį savo asmeniniais tikslais. Baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovas darbdaviui priklausančia transporto priemone naudojosi savo asmeniniais tikslais (CPK 182 straipsnio 3 punktas):
40.1. atsakovo įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“, kuris atsakovui buvo perduotas darbinių funkcijų atlikimui (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022 33 punktas);
40.2. nuteistasis įvykio metu vairavo darbovietei priklausančią transporto priemonę, nors tuo metu jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos, t. y. jis buvo pasiėmęs laisvadienį (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-593/2022 14 punktas).
40.3. žr. taip pat ir šios nutarties 21, 23, 24 punktus.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (prejudicinius faktus) bei remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovas ne darbo metu savo asmeniniais tikslais naudojosi darbdaviui priklausančia transporto priemone, o tai suponuoja darbdavio (UAB „DIVINITUS“), kaip privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininko, ir darbuotojo (atsakovo) solidariąją atsakomybę.
Dėl vieno bendraskolio sudarytos taikos sutarties įtakos kitam bendraskoliui reiškiamiems reikalavimams
42. Byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovas gali prašyti žalos atlyginimo regreso teise iš atsakovo, kai tarp ieškovo ir UAB „DIVINITUS“ yra sudaryta taikos sutartis ir visa žalos suma išdėstyta periodiniais mokėjimais bei yra vykdoma.
43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 buvo sprendžiamas Biuro ir UAB „DIVINUS“ sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimas. Teismas patvirtino minėtų šalių sudarytą taikos sutartį ir išdėstė 71 849,26 Eur žalą 24 mėn. Iš byloje esančių ieškovo pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad UAB „DIVINITUS“, kaip solidari skolininkė, sumokėjo ieškovui iki ieškinio pateikimo dienos 5 000 Eur, po ieškinio pateikimo dienos iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme – dar 43 649,26 Eur.
44. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis).
45. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokio paties ieškinio ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui.
46. CK 6.6 straipsnio 6 dalies norma, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, turi būti aiškinama prievolių pasibaigimą reglamentuojančių normų kontekste. Solidariosios skolininkų prievolės atveju galioja bendroji prievolių pasibaigimo taisyklė, pagal kurią prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Dalomoji prievolė gali pasibaigti daliniu įvykdymu, jeigu kreditorius tokį įvykdymą priima (CK 6.24 straipsnio 1, 4 dalys, 6.40 straipsnio 1 dalis). Prievolių pasibaigimo tinkamu daliniu įvykdymu solidariosios prievolės atveju ypatumas yra tas, kad kai solidarioji prievolė įvykdoma iš dalies, visi solidarieji skolininkai kreditoriui lieka įpareigoti bendra neįvykdytos prievolės suma, nepaisant to, koks jų indėlis į įvykdytos prievolės dalį, nebent kreditorius aiškiai išreikštų savo valią, kad prievolės dalį įvykdžiusio skolininko atžvilgiu solidariosios prievolės atsisako (CK 6.6 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010; 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-403/2022 17 punktas).
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad Biuro ir UAB „DIVINITUS“ sudaryta taikos sutartis nepanaikino Biuro teisės pareikšti ieškinį ir kitam bendraskoliui – atsakovui:
47.1. Pirma, kaip jau minėta pirmiau, aptariamu aspektu svarbu įvertinti, kokia buvo faktinė situacija sprendimo priėmimo metu pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju 2024 m. kovo 19 d. ieškovas sumažino savo reikalavimus atsakovui iki 23 200 Eur. Teismo posėdis byloje vyko 2024 m. kovo 27 d., o jo metu sprendimo priėmimas ir paskelbimas byloje buvo atidėtas 2024 m. balandžio 16 d.
47.2. Antra, minėta, kad pagal CK 6.66 straipsnio 6 dalį, solidari skolininkų atsakomybė baigiasi tik pasibaigus solidariai skolininkų prievolei, t. y. tol, kol solidari prievolė nepasibaigė (nesumokėta visa skolos suma), kreditorius turi teisę reikšti ieškinį kitiems bendraskoliams. Nei ieškinio pateikimo teismui metu, nei teismui pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės bei atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą solidarioji prievolė Biurui nebuvo pasibaigusi (nuostoliai nebuvo atlyginti visa apimtimi), todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, Biuras turėjo teisę reikšti atsakovui ieškinį dėl nesumokėtos solidariosios nuostolių sumos dalies priteisimo.
47.3. Trečia, vien tai, kad Biuras su UAB „DIVINITUS“ sudarė taikos sutartį dėl žalos išdėstymo dalimis pagal nustatytą grafiką, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 buvo patvirtinta, nereiškia, jog UAB „DIVINITUS“ pripažino, kad ši prievolė yra jos asmeninė prievolė. Tokia teismo nutartis neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimo atsakovui O. L.. Bylos, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso dalyviais buvo tik UAB „DIVINITUS“ ir Biuras.
47.4. Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad Biuras elgiasi neteisėtai, nes pakartotinai prisiteisinėja tas pačias pinigų sumas, kurios jau buvo aptartos ir patvirtintos 2022 m. gruodžio 9 d. taikos sutartimi. Jau minėta, kad solidari prievolė visa apimtimi nebuvo pasibaigusi (įvykdyta) teismui išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme bei atidėjus teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą.
47.5. Penkta, iš Kauno apygardos teisme UAB „DIVINITUS“ pareikšto patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-733-1085/2024 atsakovui O. L. ir prie jo pridėtų priedų bei priimto 2024 m. spalio 17 d. sprendimo (sprendimas dar yra neįsiteisėjęs) turinio matyti, kad ieškovo prašomus priteisti 23 200 Eur UAB „DIVINITUS“ sumokėjo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą (teismo posėdis byloje įvyko 2024 m. kovo 27 d., o jo metu sprendimo priėmimas ir paskelbimas byloje buvo atidėtas 2024 m. balandžio 16 d.; 23 200 Eur mokėjimai atlikti: 2024 m. balandžio 3 d. – 2 900 Eur, 2024 m. gegužės 2 d. – 2 900 Eur, 2024 m. birželio 4 d. – 2 900 Eur; 2024 m. liepos 1 d. – 2 900 Eur; 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 2 900 Eur, 2024 m. rugsėjo 2 d. – 8 700 Eur).
47.6. Šešta, iš pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad iš atsakovo O. L. buvo priteistas 23 200 Eur žalos regreso teise atlyginimas, nustatant, jog ši prievolė yra solidari atsakovo ir UAB „DIVINITUS“ prievolė. Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškiai apibrėžė, kad, vykdant išieškojimą, turi būti atsižvelgiama į tai, jog žalos atlyginimas regreso teise yra solidari atsakovo ir UAB „DIVINITUS“ prievolė, todėl vykdymo procese dvigubas išieškojimas šiuo atveju nėra galimas, o iš atsakovo O. L. priteista suma išieškotina kartu su UAB „DIVINITUS“ žalos atlyginimo suma (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-823/2024 50 punktą).
47.7. Septinta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi būtent vykdymo procese turi būti kontroliuojama, kad reikalavimo suma iš solidarių bendraskolių nebūtų išieškota du kartus.
48. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto prašyme dėl civilinės bylos nutraukimo nurodytais teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėjamą bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes UAB „DIVINITUS“ visiškai sumokėjo Biurui žalą:
48.1. Pirma, bylos nutraukimo institutas CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu yra skirtas kontroliuoti, kad pakartotinai nebūtų nagrinėjamos bylos, jeigu jau yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Todėl vien tai, kad UAB „DIVINITUS“ jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą galimai sumokėjo Biurui visą sumą pagal civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 priimtą nutartį, kuria buvo patvirtinta Biuro ir UAB „DIVINITUS“ taikos sutartis, nereiškia, jog byla buvo išnagrinėta pakartotinai.
48.2. Antra, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022, kurioje buvo sprendžiamas Biuro ir UAB „DIVINUS“ sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimas, yra priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą, kuris nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-378/2024 20 punktas). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškinys buvo pareikštas atsakovui O. L., kaip solidariam skolininkui dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, o civilinėje byloje Nr. e2SP-29577-1014/2022 atsakovas O. L. jokiu procesiniu statusu nedalyvavo, joje nebuvo sprendžiami atsakovo atsakomybės klausimai.
48.3. Trečia, kaip jau minėta pirmiau, solidari prievolė visa apimtimi nebuvo pasibaigusi (įvykdyta) baigus nagrinėti bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme bei atidėjus sprendimo priėmimą bei paskelbimą.
49. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą ir civilinę bylą nutraukti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
51. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 1 228 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 1 228 Eur žyminį mokestį, ieškinio reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinti, kadangi jau po ieškinio pateikimo dalį prievolės geruoju įvykdė bendraskolis (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) UAB „DIVINITUS“, todėl laikyta, jog ieškinys pagrįstas visoje apimtyje ir šios išlaidos priteistos iš atsakovo.
52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, priteisiant 1 228 Eur žyminio mokesčio dydį. Teismų praktikoje pažymima, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Šiuo atveju pažymėtina, kad: pirma, ieškovas sumažino savo reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje ir palaikė reikalavimus dėl 23 200 Eur. Antra, reikalavimų sumažinimą lėmė ne atsakovo, iš kurio priteistas žyminis mokestis, atitinkamas elgesys, o subjekto, kuris byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veiksmai, kuriam šioje byloje materialūs reikalavimai nebuvo pareikšti. Esant tokiai situacijai priteistino iš atsakovo žyminio mokesčio dydis turėjo būti nustatomas pagal ieškovo sumažintus reikalavimus, t. y. priteisiamas iš atsakovo žyminis mokestis turėjo būti skaičiuojamas už 23 200 Eur, o kita žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovui, šiam sumažinus ieškinio reikalavimus (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl iš atsakovo priteisiamo žyminio mokesčio ieškovui patikslinama, nurodant, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama 522 Eur žyminio mokesčio dalis, o 706 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovui yra grąžinama.
53. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų, tačiau nevisiškai tinkamai išsprendė klausimą dėl iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydžio, todėl ši teismo sprendimo dalis patikslinama. Kai skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).
54. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tik patikslinant sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydžio, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovo apeliacinis skundas buvo netenkintas, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).
56. Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „DIVINITUS“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad jų patyrimo faktą pagrindžiantys įrodymai bus teismui pateikti vėliau, tačiau apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93, 98 straipsniai).
57. Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą mokėjimas. Apeliacinio skundo netenkinus iš atsakovo valstybei priteisiamas 293,70 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl iš atsakovo O. L. priteisto žyminio mokesčio dydžio ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir šioje apimtyje sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 522 Eur (penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio dalį.
Grąžinti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 706 Eur (septynių šimtų šešių eurų) žyminį mokestį, kuris sumokėtas 2022 m. gruodžio 23 d. (žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini)).“
Priteisti iš atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 293,70 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 70 ct) žyminį mokestį.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė
Irmantas Šulcas