Civilinė byla Nr. 2S-2808-467/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28103-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Idea in“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys – skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, išieškotojas UAB „Baltijos kredito sprendimai“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas UAB „Idea in“ 2018-09-10 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 159359 dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nuomos teisės, iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Idea in“ skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.
2. Nurodė, kad 2018-07-27 laimėjo antstolio D. Kisieliaus vykdytas varžytynes Nr. 156402 dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis 2018-08-28 priėmė patvarkymą Nr. S-18-174-15010, kuriuo nusprendė paskelbti skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto pirmąsias varžytynes Nr. 156402 neįvykusiomis, varžytynių laimėtojos UAB „Idea in“ sumokėtą 408 000 EUR varžytynių įmoką paskirstyti CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka ir pasiūlyti hipotekos kreditoriui perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą.
3. Pareiškėjas UAB „Idea in“ su antstolio 2018-08-28 patvarkymu Nr. S-18-174-15010 nesutinka, paduotu skundu prašo jį panaikinti. Nurodo, kad antstolis neatskleidė visos reikiamos informacijos apie parduodamą turtą, o būtent, kad yra nagrinėjama daug civilinių bylų, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su minėto nekilnojamojo turto nuosavybės ir valdymo teisių apribojimais. Suinteresuotas asmuo, žinodamas šią informaciją, nebūtų priėmęs sprendimo dalyvauti varžytynėse, taigi ir nebūtų įmokėjęs 408 000 EUR dalyvio mokesčio. UAB „Idea in“ prašė antstolį atidėti skirtumo tarp varžytynių kainos ir pradinio įnašo, t.y. 11 592 000 EUR, sumokėjimą, kadangi, vykstant teisminiams ginčams dėl turto, yra realus pavojus, kad ateityje UAB „Idea in“ gali būti padaryta žalos.
4. Antstolis nenurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-4511-603/2018 yra keliamas klausimas dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, taip pat nenurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-4347-912/2018 yra keliamas klausimas dėl hipotekos lakšto pakeitimo dalies pripažinimo negaliojančia ir hipotekos pakeitimo išregistravimo. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į antstolio neteisėtą neveikimą, yra pagrindas varžytynių laimėtojai atidėti visos kainos sumokėjimą, skundžiamą patvarkymą panaikinti ir pratęsti terminą visai kainai sumokėti.
5. Pareiškėjas UAB „Idea in“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paskelbtas varžytines, kadangi skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas. Be to, tikėtina, kad išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, bus paskirstyta 408 000 EUR dydžio įmoka. Tuo atveju, jei įvyktų varžytynės, turtas būtų parduotas ir tokiu būdu būtų pažeistos UAB „Idea in“ teisės - prarastų sumokėtą dalyvio mokestį ir prarastų teisę į nusipirktą turtą, negalėtų šio turto naudoti ir patirtų nuostolius negautų pajamų forma.
6. Ieškotojas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su UAB „Idea in“ prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Acumen“, UAB „Idea in“ ir kt. yra tarpusavyje susijusios įmonės, plačiai aprašomos spaudoje, veikiančios per galutinį naudos gavėją – S. R., kuris kaltinamas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kitomis nusikalstamomis veikomis. O šiuo metu yra tiesiog siekiama vilkinti išieškojimo procesą. Susiję asmenys yra užvedę ne mažiau kaip dvylika analogiškų bylų su prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios arba nebuvo taikomos, arba buvo panaikinamos aukštesniojo teismo.
7. Be to, pareiškėjo UAB „Idea in“ prašymas yra prima facie nepagrįstas jau vien dėl to, kad pareiškėjas žinojo faktą, jog vyksta civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto. Hipotekos ir nagrinėjamų civilinių bylų duomenys yra vieši ir prieinami. Taigi pareiškėjas visada galėjo susipažinti su nagrinėjamomis civilinėmis bylomis. Pažymi, kad visą turto pirkimo-pardavimo kainą jis atsisakė mokėti nepagrįstai, taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Nurodo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeista šalių pusiausvyra, nepagrįstai suvaržyti hipotekos kreditoriaus interesai ir pranašumas suteiktas pirkėjui (UAB „Idea in“).
8. Antstolis Donatas Kisielius taip pat prašė atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Papildomai pažymėjo, kad dalis pareiškėjo minimų civilinių bylų net nėra susijusios su aptariamu turtu ar organizuotomis varžytynėmis. Pareiškėjas vilkina vykdymo veiksmus, teikia nepagrįstus skundus ir prašymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Idea in“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - sustabdė vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096 paskelbtas pirmąsias pakartotines varžytynes dėl skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0020-0071, nuomos teisės ir prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 12398,50 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas pareiškėjo UAB „Idea in“ 2018-09-10 skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra akivaizdžių duomenų apie skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą ar pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Suinteresuoto asmens (išieškotojo) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir antstolio atsiliepimuose nurodytos aplinkybės dėl juridinių asmenų sąsajumo nėra šios civilinės bylos dalykas, be to, šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.
11. Teismas nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir turtą pardavus iš varžytynių, pareiškėjo UAB „Idea in“ skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju būtų labai apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas. Laikė, kad trumpalaikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - iki skundo išnagrinėjimo nesukels tokių padarinių, kokie gali atsirasti teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – varžytynių sustabdymas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą bei užtikrina status quo išsaugojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Idea in“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą.
14. Apeliantas laiko, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie nepagrįstas. Pažymi, kad teismai, nagrinėdami civilines bylas, nėra pritaikę laikinųjų apsaugos priemonių, nes yra konstatuotas ieškinių ir skundų prima facie nepagrįstumas. UAB „Idea in“ yra inicijavęs iš esmės analogišką civilinę bylą Nr. 2YT-33930-466/2018, kurioje teismas yra konstatavęs pareiškėjo skundo prima facie nepagrįstumą, o teismai yra saistomi precedentų tokiose pačiose arba panašiose bylose.
15. Apeliantas akcentuoja, kad UAB „Idea in“ nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių skundą, o būtent, kad pasiskolino pinigus nekilnojamajam turtui pirkti ar turi tokią pinigų sumą, kad galėtų už turtą atsiskaityti. Skundas grindžiamas tuo, kad antstolis neva neteisėtai nepaskelbė specialiame interneto tinklapyje www.evarzytines.lt civilinių bylų nagrinėjimo fakto ir nesustabdė varžytynių pareiškėjui pateikus prašymą dėl jų sustabdymo iki jos bus išnagrinėtos. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, ar CPK numato pareigą skelbti tokią informaciją ir, ar yra pagrindas stabdyti vykstančias varžytynes. Laiko, kad skundas, kuris grindžiamas būtent šiais argumentais, yra visiškai nepagrįstas. Tuo tarpu CPK 716 straipsnis imperatyviai nustato sumos už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo terminus ir nesuteikia antstoliui teisės kitaip, nei nustatyta šiame straipsnyje, spręsti dėl mokėjimo termino atidėjimo.
16. Apeliantas laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus išlaikyta proceso dalyvių pusiausvyra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad hipoteka kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas. Tuo tarpu įkeisto turto pirkėjo interesas šiame procese yra antraeilis, kadangi tokiame procese pirkėjas iš esmės nesusiduria su neigiamais padariniais, kurie yra proporcingi hipotekos kreditoriaus patiriamiems nuostoliams esant ilgam skolos išieškojimo procesui.
17. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirajame skunde pažymi, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra UAB „Baltijos kredito sprendimai“ skolininkas, skolingas virš 2,5 mln. EUR sumą. Šios sumos skolininkas negrąžinta ir nemoka nuo 2014 m. liepos 30 d. Pastarosios aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2834-599/2018, kurioje buvo atmestas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys dėl kredito sutarties, sudarytos tarp UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Negana to, vykdomasis įrašas, kurio pagrindu yra pradėta išieškojimo iš ginčo turto procedūra, buvo išduotas 2017 m. sausio 2 d. Tai reiškia, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ negali atgauti savo piniginių lėšų iš esmės jau 4 metus. Šios aplinkybės yra sąlygotos fakto, kad tiek UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek su juo susiję asmenys inicijuoja eilę bylų prieš UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kuriomis vilkina skolos išieškojimo procesą.
18. Pareiškėjas UAB „Idea in“ atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik laikinai, o ginčas bus nagrinėjamas iš esmės tik nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, kuris yra pagrįstas. Teismas neturi nagrinėti skundo iš esmės, o tik preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus.
19. Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, jog nepateikė įrodymų, kad galės sumokėti visą kainą už ginčo turtą. Laiko, kad, dalyvaudamas varžytynėse, pasiūlė tokią kainą, kurią pagal savo galimybes galėjo pasiūlyti.
20. Skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, neva įmonės yra susijusios ir siekia vilkinti procesą, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl nėra teisinio pagrindo jais vadovautis. Laiko, kad siekiama parduoti turtą už kelis kartus mažesnę kainą, nei yra tikroji rinkos vertė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su atskiruoju skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį (apeliacinį) skundą draudžiama.
22. Pareiškėjas UAB „Idea in“ 2018-11-05 pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-35385-433/2018 2018 m. spalio 24 d. nutartimi buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2YT-34368-936/2018 skundžiama 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. Prašo apeliacinio proceso nenutraukti. Teismas, įvertinęs tai, kad iš esmės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma informacija susijusi su LITEKO duomenimis, kurie teismui yra prieinami ir gali būti vertinami (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad rašytinių paaiškinimų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, nes su jais nėra susipažinęs apeliantas, atsisako šiuos rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus įrodymus priimti.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstąją teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
24. Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius 2018-08-28 priėmė patvarkymą Nr. S-18-174-15010, kuriuo nusprendė paskelbti pirmąsias varžytynes Nr. 156402 dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), neįvykusiomis, varžytynių Nr. 156402 laimėtojos UAB „Idea in“ sumokėtą 408 000 EUR varžytynių dalyvio įmoką paskirstyti CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka; pasiūlyti hipotekos kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perimti iš pirmųjų varžytinių Nr. 156402 neparduotą skolininko turtą už 12 000 000 EUR, informuoti dalyvius, kad bus skelbiamos pakartotinės pirmosios varžytynės; informuoti, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apie teisę pasiūlyti turto pirkėją, netenkinti UAB „Idea in“ 2018-08-16 ir 2018-08-24 prašymų. Dėl šio patvarkymo UAB „Idea in“ pateikė skundą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas pastarąjį pareiškėjo prašymą skundžiama nutartimi tenkino.
25. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
27. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo skundas yra prima facie nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais iš esmės sutinka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „Idea in“ skundas dėl antstolio veiksmų yra atmestas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-35385-433/2018. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-257-464/2018 ir kt.).
29. Papildomai pažymėtina, kad skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės yra grindžiamas dviem aplinkybėmis – jog antstolis nepateikė visos reikšmingos informacijos apie iš varžytynių parduodamą turtą, ir tai, jog antstolis nepagrįstai atsisakė atidėti likusios kainos sumokėjimo terminą. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas skundo iš esmės, galėjo nustatyti, kad net pačiame skunde dėl antstolio veiksmų yra nurodyta, jog CPK 707 straipsnis neįpareigoja antstolio paskelbti minėtą informaciją apie vykstančias civilines bylas (skundo 9 pastraipa), taigi pačiame skunde pažymėta, kad tiesiogiai antstolis kaip ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Visi kiti skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs.
30. Pareiškėjas, teigdamas, kad antstolis nepagrįstai atsisakė atidėti likusios kainos sumokėjimą, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad „neturėjo kito pasirinkimo, tik prašyti atidėti visos kainos už turtą sumokėjimą“ (skundo 8 pastraipa), tačiau konkrečiai nepagrindė, kokias įstatymo nuostatas pažeidė antstolis, atsisakydamas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti. Taigi preliminariai pareiškėjas nepagrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų.
31. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad jis praras labai dideles skolintas lėšas ir patirs milžiniškus finansinius nuostolius, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindė. Nei su skundu, nei su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis tikrai ir kokiomis sąlygomis yra pasiskolinęs atitinkamas lėšas iš varžytynių parduodamo turto pirkimui.
33. Nustačius, kad skundas yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, netinkamai pritaikius proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas panaikinti apskųstąją teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Idea in“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Idea in“ 2018-11-05 Vilniaus apygardos teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus įrodymus.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Idea in“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Alma Urbanavičienė