Civilinė byla Nr. e2-381-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00008-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.1

                                                                                               (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos ,,Snjallverk EHF“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Husmontera“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Islandijos įmonė ,,Snjallverk EHF“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Husmontera“ (toliau – ir atsakovė arba bendrovė).

2.       Paaiškino, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Atsakovės įsiskolinimas pareiškėjai pagal keturis trišalius skolos užskaitos susitarimus sudaro 76 983,92 Eur. Atsakovė taip pat turi atlyginti pareiškėjai jos naudai patirtas išlaidas – 15 312,55 Eur. Taigi, pareiškėjos reikalavimą iš viso sudaro 92 296,47 Eur. Atsakovei 2024 m. spalio 11 d. buvo išsiųsta pretenzija, kuria pareikalauta ne vėliau kaip per 7 dienas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau reikalavimo apmokėti įsiskolinimą atsakovė neįvykdė, nepateikė jokio atsakymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovei registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo, tačiau į šį pranešimą atsakovė atsakymo taip pat nepateikė.

3.       Nurodė, kad pareiškėjai tapo žinoma, jog atsakovės atžvilgiu yra vykdomos išieškojimo procedūros, įvairių kreditorių naudai išieškoma daugiau kaip 680 000 Eur skolos. Susikaupusios bendrovės skolos yra tokio masto, kad atsakovei toliau nėra įmanoma vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir išlikti gyvybinga. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023  m. Pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija ir turima informacija apie atsakovę sudaro pagrindą manyti, jog ji yra nemoki, todėl remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis jai turi būti iškelta nemokumo (bankroto) byla.

4.       Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą ir aktualių finansinės apskaitos dokumentų nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Husmontera“ nemokumo (bankroto) bylą.

6.       Nustatė, kad atsakovė registruoto turto neturi. Pareiškėjos finansinis reikalavimas sudaro 92 296,47 Eur. Viešai skelbiamais duomenis bendrovė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) neturi, apdraustųjų asmenų – 1; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamais duomenimis, deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos nėra. Paskutinio Juridinių asmenų registrui teikto balanso duomenimis už 2023 m., bendrovės turtas sudarė 519 626 Eur (praėjusiu laikotarpiu 1 596 894 Eur). Duomenų, kad balanse nurodytas turtas yra realus, teismui nepateikta. Už 2023 m. bendrovė deklaravo 461 517 Eur nuostolį, už praėjusį laikotarpį – 214 056 Eur nuostolį. Antstolių informacinės duomenų sistemos duomenimis vykdomas priverstinis išieškojimas bendrai 684 840,33 Eur sumai.

7.       Nurodė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, negauna ar ateityje negaus pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovei neinicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad atsakovė yra nemoki, negali laiku vykdyti prievolių, todėl tenkino pareiškėjos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovė UAB ,,Husmontera“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis: 

8.1.                      Pareiškėja pirmosios instancijos teisme nutylėjo, kad apeliantė turi 75 298,19 Eur reikalavimo teisę į UAB „Pro Export“ (bendrovė, kuri yra pareiškėjos tarpininkė Lietuvoje). Dėl šios priežasties, tarp apeliantės, pareiškėjos bei UAB „Pro Expert“ vyko ir tebevyksta derybos dėl trišalio skolų užskaitymo akto pasirašymo. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja reali galimybė pasirašyti šį aktą ir eliminuoti apeliantės skolą pareiškėjai, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja neturi neginčijamos reikalavimo teisės į apeliantę, atitinkamai neturi ir teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos apeliantei iškėlimo.

8.2.                      Be to, 15 312,55 Eur skolos dėl pareiškėjos patirtų papildomų išlaidų reikalavimo pagrįstumui pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų ar konkrečių skaičiavimų, kurie pagrįstų šių išlaidų realumą. Apeliantė nepripažino, nesutiko ir šiuo metu nesutinka su tokiu pareiškėjos reikalavimu, taigi, pareiškėja neįrodė, jog ji turi neginčijamą reikalavimo teisę į apeliantę.

8.3.                      Priešingai nei skundžiamoje nutartyje deklaratyviai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra gyvybinga. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis apeliantė neturi skolos VSDFV, deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos VMI taip pat nėra. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių, apeliantė negali būti laikoma negyvybinga.

8.4.                      Šiuo metu bendrosios kompetencijos teismuose yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose apeliantė yra pareiškusi atsakovams didelės apimties piniginius reikalavimus. Aplinkybė, kad apeliantė turi realias galimybes atgauti turimas debitorių skolas (atlieka aktyvius skolų išieškojimo veiksmus), patvirtina, jog toks trumpalaikis turtas gali būti vertinamas sprendžiant apie apeliantės turimo turto dydį.

8.5.                      Be teismuose nagrinėjamų bylų dėl atitinkamų sumų priteisimo, apeliantė turi ir kitus debitorius. Apeliantė ketina aktyviai imtis teisinių veiksmų visų šių skolų išieškojimui, kad turimas debitorių skolas galėtų panaudoti turimiems įsipareigojimams padengti.

8.6.                      Apeliantė pastaruosius keletą mėnesių derasi su pagrindiniu ir stambiausiu kreditoriumi – Ukrainos bendrovė ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ dėl galimybės atnaujinti sutartį, kurios nutraukimas lėmė finansinio reikalavimo susidarymą. ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ finansinis reikalavimas sudaro 650 000 Eur, t. y. didžiąją ir pagrindinę skundžiamoje nutartyje nurodytos bendros skolos kreditoriams dalį. ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ turi pagrįstų lūkesčių atnaujinti savo sklypo Ukrainoje užstatymo projektą 2027 m. Konkretūs terminai dar nėra nustatyti, nes tam įtakos turi ir karinės situacijos šalyje nuolatiniai pokyčiai, tačiau apeliantės ir ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ atstovai mato realias galimybes sutarties atnaujinimui įvykti 2027 m. Taigi, apeliantė turėdama didžiausio kreditoriaus ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ palaikymą ir išreikštą norą tęsti bendradarbiavimą pasibaigus karui – turi pagrįstas galimybes šią skolą sumokėti.

9.       Pareiškėja ,,Snjallverk EHF“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

9.1.                      Nors apeliantė teigia, kad pareiškėja neturi pagrindo inicijuoti nemokumo (bankroto) bylos, tačiau nepaneigė, jog tarp pareiškėjos, apeliantės ir UAB „Ermika“ buvo pasirašyti keturi trišaliai skolos užskaitos susitarimai, pagal kuriuos apeliantė tapo skolinga pareiškėjai. Pagal trišalius susitarimus pareiškėja įgijo 76 983,92 Eur reikalavimo teisę į apeliantę, o apeliantė – prievolę sumokėti pareiškėjai aptariamą sumą. Vien tai, kad dėl šios skolos tarp šalių vyko derybos, kurios nebuvo sėkmingos ir skirtingai nei nurodo apeliantė, šiuo metu nebevyksta, nedaro pareiškėjos reikalavimo teisės negaliojančios. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pareiškėjos reikalavimu atlyginti 15 312,55 Eur nuostolių, taip pat nėra priežastis kvestionuoti esamą pareiškėjos reikalavimo teisę. Pareiškėja 15 312,55 Eur nuostolių sumą pagrįs teikdama nemokumo administratoriui finansinį reikalavimą.

9.2.                      Apeliantė klaidina teismą, kad UAB „Pro Export“ yra jos skolininkė ir tarp jų vyksta derybos. (neva pasirašė skolų suderinimo aktą). Apeliantės teikiamą skolų suderinimo aktą pasirašė UAB „Pro Export“ buhalterines apskaitos paslaugas teikianti bendrovė, kuri neturi įgaliojimų priimti darbus ir (ar) paslaugas, sąskaitas faktūras, pasirašyti darbų ir (ar) paslaugų perdavimo aktus ir pan. Atsižvelgiant į tai, skolų suderinimo aktas nepatvirtina, kad prekės ir (ar) paslaugos už jame nurodytą sumą buvo suteiktos, jog jos tinkamai priimtos ir UAB „Pro Export“ yra pripažinęs akte nurodomą skolą apeliantei, todėl juo vadovautis nėra pagrindo.

9.3.                      Apeliantė nutyli, kad UAB „Pro Export“ nepriėmė didelės dalies jos suteiktų paslaugų ir grąžino išrašytas PVM sąskaitas faktūras. UAB „Pro Export“ yra permokėjusi apeliantei ir pareikalavusi grąžinti 339 577,14 Eur permoką. Be to, UAB „Pro Export“ yra pareiškusi pretenziją apeliantei dėl 30 000 Eur žalos atlyginimo už netinkamai atliktus darbus. Taigi, UAB „Pro Export“ nėra apeliantės skolininkė, priešingai, pati apeliantė yra skolinga UAB „Pro Export“.

9.4.                      Tai, kad apeliantė neturi vykdytinų prievolių valstybės institucijoms tik įrodo, jog ji nebevykdo veiklos ir negauna pajamų (kas yra būtina gyvybingumo sąlyga).

9.5.                      Nors apeliantė gyvybingumą bando pagrįsti tuo, kad turi ir kitų debitorių, su kuriais šiuo metu bylinėjasi teismuose, tačiau nei viena jos nurodytų bylų nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jų vertinti, kaip gyvybingumo įrodymo, negalima. Be kita ko, bylos gali pasibaigti ne apeliantės naudai (ieškiniai bus atmesti), taip pat nėra aišku, ar sėkmės atveju apeliantė atgautų pinigines lėšas, nes atsakovai bylose gali patys tapti nemokūs, išieškojimo galimybės gali būti apsunkintos.

9.6.                      Nors apeliantė teigia, kad veda derybas su didžiausiu savo kreditoriumi Ukrainos įmone ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ (650 000 Eur skola), tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje pateiktų duomenų, matyti, kad šis kreditorius skolą išieško priverstine tvarka.

9.7.                      Apeliantė atskiruoju skundu nepaneigė ir pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotų faktų dėl jos nemokumo, priešingai, patvirtino, kad bendrovės skolos (776 834,90 Eur) viršija jos turimą turtą. Apeliantė nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad vykdo veiklą (bylinėjimasis teismuose nėra veiklos vykdymo įrodymas), nors tokią pareigą turėjo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad bendrovė yra gyvybinga.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti UAB ,,Husmontera“ nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė: 1) 2025 m. vasario 28  d. skolininkų sąrašą; 2) apeliantės ir UAB ,,Pro Export“ buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB ,,Finansistas“ pasirašytą 2023 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Teisme 2025 m. kovo 18 d. taip pat gautas apeliantės pateiktas 2025 m. rugsėjo 12 d. ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ raštas, kuriuo patvirtinama, kad ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ yra žinoma, jog apeliantė turi skolininkų, kurių skolas aktyviai bando išieškoti teismuose. Taip pat, patvirtinama, kad ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ svarsto apie bendradarbiavimo atnaujinimą, yra pasirengusi ieškoti būdų, kaip išspręsti esamą skolų situaciją, įskaitant galimybės atnaujinti sutartį (dėl kurios nutraukimo atsirado skola) vertinimą.

13.       Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. vasario 26 d. UAB „Pro Export“ pretenziją ir jos priedus.

14.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantės pateikti duomenys, gali būti svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo, taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti dokumentai apeliantei elektroniniu paštu buvo išsiųsti prieš pateikiant atskirąjį skundą, nenustatęs apeliantės ar atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir esant poreikiui įvertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl teisės inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą UAB ,,Husmontera“

17.       Nemokumo procesą gali pradėti asmenys, kurių teisė (pareiga) inicijuoti nemokumo procesą yra nustatyta įstatyme. Asmenys, turintys teisę ir pareigą inicijuoti nemokumo procesą, reglamentuojami JANĮ 4–5 straipsniuose. Įstatyme nustatytas nemokumo procesą inicijuojančių asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

18.       Pareiškėja, teigdama, kad turi 92 296,47 Eur finansinį reikalavimą apeliantei, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Pareiškėjos reikalavimas kildinamas iš tarp šalių pasirašytų keturių trišalių skolos užskaitos susitarimų: 1) 2023 m. lapkričio 15 d. trišalis skolos užskaitos susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu apeliantė tapo skolinga pareiškėjai 21 590 Eur; 2) 2023 m. lapkričio 23 d. trišalis skolos užskaitos susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu apeliantė tapo skolinga pareiškėjai 15 216,48 Eur; 3) 2023 m. gruodžio 22 d. trišalis skolos užskaitos susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu apeliantė tapo skolinga pareiškėjai 24 960,96 Eur; 4) 2024  m. vasario 2  d. trišalis skolos užskaitos susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu apeliantė tapo skolinga pareiškėjai 15  216,48 Eur sumą. Iš viso pagal išvardintus susitarimus pareiškėja įgijo į UAB „Husmontera“ 76  983,92 Eur reikalavimo teisę. Taip pat, nurodė, kad papildomai dėl apeliantės patyrė 15 312,55  Eur išlaidų.

19.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pareiškėja neturi galiojančio finansinio reikalavimo teisės į atsakovę, todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, jog pareiškėja yra kreditorė ir JANĮ nustatyta tvarka gali teikti pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Apeliantės įsitikinimu, ji turi 75 298,19 Eur reikalavimo teisę į UAB „Pro Export“ (bendrovė, kuri yra pareiškėjos tarpininkė Lietuvoje), todėl tarp apeliantės, pareiškėjos bei UAB „Pro Expert“ vyko ir tebevyksta derybos dėl trišalio skolų užskaitymo akto pasirašymo, egzistuoja reali galimybė pasirašyti šį aktą ir eliminuoti apeliantės skolą. Be to, 15  312,55 Eur skolos dėl patirtų papildomų išlaidų reikalavimo pagrįstumui pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų šių išlaidų realumą. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais argumentais nesutinka.

20.       Visų pirma, teismų praktikoje pažymima, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020).

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškime dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo apeliantei nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo 92 296,47 Eur finansinį reikalavimą, prie pareiškimo pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat, duomenis, kad jos reikalavimo teisė yra pradelsta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktika (žr. šios nutarties 21 punktą), neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja yra atsakovės potenciali kreditorė, pagrįstai mananti, jog turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, pareiškėja turi teisę inicijuoti atsakovei nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą.

22.       Antra, teismų praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi, fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-220-910/2024).

23.       Taigi, vadovaujantis paminėta teismų praktika (žr. šios nutarties 22 punktą), darytina išvadą, kad vien tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžiu, akcentuoja, kad egzistuoja reali galimybė eliminuoti įsiskolinimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja neturėjo teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.

24.       Pažymėtina, kad šiuo metu byloje nėra duomenų, jog apeliantė ir pareiškėja susitarė dėl skolos eliminavimo ar apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į teismą dėl jai reiškiamų reikalavimų paneigimo. Byloje pateiktas apeliantės ir UAB ,,Pro Export“ buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės UAB ,,Finansistas“ pasirašytas 2023 m. sausio 1 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, nepaneigia pareiškėjos reikalavimo pagal trišalių skolos užskaitos susitarimus. Aplinkybė, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra apeliantės kreditorius ir ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatyta išnagrinėjus šios potencialios kreditorės pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo apeliantei atveju (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Juolab kad, bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017, 37 punktas). Vien tai, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 17–24 punktus), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjos, kaip kreditorės, pareiškimą dėl nemokumo (bankroto bylos) apeliantei iškėlimo.

Dėl pagrindo iškelti UAB ,,Husmontera“ bankroto bylą (ne)buvimo

26.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog ji yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ateityje. Teigia, kad teismuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose ji yra pareiškusi didelės apimties reikalavimus. Be to, turi ir daugiau debitorių, ketina imtis aktyvių veiksmų skolų išieškojimui, kad galėtų padengti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Be kita ko, derasi su didžiausią finansinį reikalavimą turinčiu kreditoriumi. Atsižvelgdama į tai, mano, kad nėra pagrindo iškelti UAB ,,Husmontera“ nemokumo (bankroto) bylą.

27.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

28.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

29.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).

31.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, ar kad nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), tačiau ginčas iš esmės kyla dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų (ne)egzistavimo ir gyvybingumo sąlygos.

32.       Minėta (žr. šios nutarties 28 punktą), kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Vertinant apeliantės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 30 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.

33.       Remiantis 2025 m. sausio 3 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, nustatyta, kad UAB ,,Husmontera“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. lapkričio 15 d. Bendrovės vadovas – P. C. (įgaliojimų pradžios data 2021 m. lapkričio 5 d.). Bendrovės veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, specializuota projektavimo veikla.

34.       Remiantis byloje pateikto apeliantės balanso už 2023 m. duomenimis, nustatyta, kad 2022 m. UAB ,,Husmontera“ turėjo turto už 1 596 894 Eur (ilgalaikis turtas – 16 471 Eur; trumpalaikis turtas – 1 576 037 Eur (iš kurio, atsargos – 1 076 671 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 498 153 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 213 Eur), nuosavas kapitalas neigiamas (- 320 654 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 917 548 Eur (per vienerius metus mokėtina suma). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2022 m. apeliantė patyrė nuostolį (-214 056 Eur) (1 t., b. l. 28–29).

35.       Remiantis byloje pateikto apeliantės balanso už 2023 m. duomenimis, nustatyta, kad 2023 m. UAB ,,Husmontera“ turėjo turto už 519 626 Eur (ilgalaikis turtas – 0 Eur; trumpalaikis turtas – 518 574 Eur (iš kurio, atsargos – 108 154 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 410 321 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 99 Eur), nuosavas kapitalas neigiamas (-782 171 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 301 797 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 80 000 Eur; per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 221 797 Eur). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2022 m. apeliantė patyrė nuostolį (-461 517 Eur) (1 t., b. l. 28–29).

36.       Remiantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, UAB ,,Husmontera“ registruoto nekilnojamojo turto neturi. Išrašo iš kelių transporto priemonių registro duomenimis, transporto priemonių apeliantės vardu taip pat nėra registruota.

37.       Remiantis viešai skelbiamais VSDFV duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), UAB ,,Husmontera“ įdarbintas vienas asmuo, įsiskolinimo nėra (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). UAB ,,Husmontera“ mokestinės nepriemokos VMI taip pat neturi (www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine nepriemoka).

38.       Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstolių kontoroje inicijuotos keturios vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Priverstinis išieškojimas vykdomas bendrai 684 840,33 Eur sumai.

39.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. vasario 28 d. skolininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad ji turi 10 skolininkų, kurių pradelsti įsiskolinimai bendrai sudaro 463 394,12 Eur (74 402,90 Eur + 1 018,40 Eur + 116 425,22 Eur + 8 764,69 Eur + 2 000 Eur + 75 298,19 Eur + 65 063,63 Eur + 1 738 Eur + 3 350 Eur + 115 333,09 Eur) (DOK-8867).

40.       Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatyta, kad kaip ir atskirajame skunde nurodo apeliantė, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-466-643/2025 pagal apeliantės ieškinį atsakovei ,,BYGG GRØNT AS“ (buvęs pavadinimas – ,,Green Investment AS“) dėl piniginių prievolių, atsiradusių iš rangos sutarčių įvykdymo, kuriuo apeliantė prašo priteisti iš atsakovės ,,BYGG GRØNT AS“ 140 275,30 Eur skolos už pagamintą produkciją ir atliktus rangos darbus bei 7 789,20 Eur delspinigių. Apeliantės nurodoma civilinė byla Nr. e2-165-777/2025 šiuo metu jau išnagrinėta, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinys atmestas, apeliantės reikalavimas dėl 96 826,76 Eur nuostolių ir palūkanų priteisimo netenkintas.

41.       Vertinant apeliantės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (apeliantė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad jos finansiniai sunkumai nėra laikini. Minėta (žr. šios nutarties 38 punktą), kad apeliantės atžvilgiu šiuo metu vykdomas priverstinis skolų išieškojimas keturiose vykdomosiose bylose, bendra išieškomų skolų suma sudaro 684 840,33 Eur. Duomenų, kad apeliantė sumokėjo bent dalį skolos, t. y. vykdo veiklą ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, byloje pateikta nebuvo, priešingai, kaip matyti iš Antstolių informacinėje sistemoje pateikiamų duomenų apie vykdomąsias bylas, trys iš keturių vykdomųjų bylų pradėtos dar 2024 m. balandžio mėn., tačiau išieškoma suma iš esmės nepakito. 

42.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

43.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant objektyvių duomenų, kad apeliantė būtų padengusi įsiskolinimą kreditoriams, ar iš esmės sumažinusi įsiskolinimo sumą, ar kad antstolis būtų įvykdęs išieškojimą vykdomosiose bylose, nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. 

44.       Vertinant UAB ,,Husmontera“ nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į aplinkybę, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, bendrovės turimo turto vertę.

45.       Remiantis byloje pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis, matyti, kad apeliantės įsipareigojimai jau nuo 2022 m. viršija jos turto vertę, 2023 m. pastebimai sumažėjo turto vertė, bendrovė 2022 –2023 m. veikė nuostolingai. Be kita ko, apeliantės turimą turtą nuo 2023 m. sudaro trumpalaikis turtas (žr. šios nutarties 34–35 punktus), kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Apeliantė neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. 

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog realiai turi galimybę vykdyti prievoles. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad apeliantė sistemingai neatsiskaito su kreditoriais, suponuoja, jog jos veikla negeneruoja pajamų, todėl apeliantė neturi galimybės padengti turimų įsiskolinimų. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-466-643/2025 pagal apeliantės ieškinį, kuriuo ji prašo priteisti iš ,,BYGG GRØNT AS“ 140 275,30 Eur skolos už pagamintą produkciją ir atliktus rangos darbus bei 7 789,20 Eur delspinigių, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su apeliantės finansine padėtimi, kadangi byla šiuo metu dar nėra išnagrinėta ir galimybė disponuoti prašoma priteisti suma šiuo metu yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Nors apeliantė taip pat nurodo, kad ketina imtis aktyvių veiksmų debitorių skoloms išieškoti, pateikė skolininkų sąrašą, tačiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie ketinamus atlikti veiksmus neužtikrina, jog skolas net ir tenkinus ieškinį teisme pavyks išieškoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantė yra nemoki.

47.       Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

48.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

49.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog šiuo metu ji vykdo veiklą ar bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Minėta (žr. šios nutarties 38, 41 punktus), kad trys iš keturių vykdomųjų bylų apeliantės atžvilgiu buvo pradėtos dar 2024 m. balandžio mėn., tačiau išieškoma suma iš esmės nepakito. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė objektyvių įrodymų (pvz., banko sąskaitų išrašų, vykdomų sutarčių sąrašo ar pan.), kad realiai vykdo veiklą ir už tai gauna pajamas. Vien tai, kad kaip nurodo apeliantė remdamasi byloje pateiktu ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ raštu, ji derasi su didžiausią reikalavimų dalį turinčiu kreditoriumi – Ukrainoje veikiančia bendrove ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ dėl skolos grąžinimo atgavus skolas iš debitorių, nepagrindžia, kad skolos iš debitorių artimiausiu metu bus atgautos, apeliantė grąžins skolą ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ ir atnaujins bendradarbiavimą. Taip pat, nepaneigia aplinkybės, kad šiuo metu ,,LLC ZHRK Koncha-Zaspa“ naudai iš apeliantės vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad apeliantė teikia paslaugas, atlieka darbus ar parduoda prekes už kurias gauna atlygį, t. y. generuoja pelną, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra gyvybingas juridinis asmuo.

50.       Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, įvertinus, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių veiklos vykdymą, įsiskolinimo sumai kreditoriams nemažėjant, konstatuojama, kad UAB ,,Husmontera“ negali būti laikoma gyvybinga bendrove, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

51.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė ir bankroto proceso metu turi teisę siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80  straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties 

52.       Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė UAB ,,Husmontera“ nemokumo (bankroto) bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

53.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Žilvinas Terebeiza