Administracinio nusižengimo Nr. AN2-562-926/2019

                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01103-2019-9

 (S)

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. (toliau – D. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 8 d. nutarimo D. P. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarimu D. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) likvidatorius (vadovas), nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. To nepadarydamas D. P. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

2.       Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1.                      Pasak D. P., apie jam inkriminuotą administracinį nusižengimą Valstybinei mokesčių inspekcijai tapo žinoma dar iki 2015 m. sausio 1 d. Šiuo aspektu pažymima, kad pagal ANK 39 straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnio 1 dalį, Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, D. P. teigimu, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant pareiškimą dėl administracinės teisenos pradžios, tiek ir skundžiamos nutarties priėmimo dienos administracinės nuobaudos skyrimo terminas jau buvo pasibaigęs, dėl ko, pradėti administracinę teiseną D. P. atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju nebuvo galimybės.

3.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas J. Č. pateikė atsiliepimą į D. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4.       D. P. apeliacinis skundas netenkinamas.  

5.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. P. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik D. P. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie senaties termino skaičiavimą nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, senaties terminų nepažeidė. Taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms.

7.       Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 eurų. Sprendžiant iš aptarto straipsnio dispozicijos, akivaizdu, kad komentuojama teisės norma yra formuojama kaip blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamu nutarimu D. P. inkriminuotų neteisėtų veiksmų visumą, neabejotina, jog susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių duomenimis, tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

8.       Byloje ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad D. P., būdamas Bendrovės likvidatoriumi ir žinodamas apie jos finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Bendrovė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. turėjo mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri nuosekliai didėjo iki 2018 m. rugpjūčio 17 d., t. y. Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Šio fakto nei apeliaciniame skunde, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats D. P.. Tokiu būdu akivaizdu, kad savo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme D. P. iš esmės neneigė, tvirtindamas tik tai, kad prasta Bendrovės finansinė būklė Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma jau nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl į teismą dėl administracinės teisenos pradėjimo D. P. atžvilgiu vertinamu atveju buvo kreiptasi jau praleidus ANK 39 straipsnyje bei iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytus senaties terminus.

9.       Vertinant šiuos D. P. argumentus vis tik pažymėtina, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Šiuo atveju D. P. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2018 m. liepos 2 d., kai Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Analogiškos pozicijos laikomasi ir vieningai šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje – pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-42-574/2019.

10.       Kaip numatyta ANK 39 straipsnyje, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 2 d., komentuojamą senaties terminą skaičiuojant būtent nuo šios dienos, akivaizdu, kad dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas, priešingai nei tai teigiama D. P. apeliaciniame skunde, skundžiamo apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną dar nebuvo suėjęs.

11.       Taikyti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatas, priešingai nei tai teigiama D. P. apeliaciniu skundu, šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo D. P. atžvilgiu Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas 2019 m. birželio 17 d., t. y. po 2017 m. sausio 1 d., todėl šiuo konkrečiu atveju senaties terminų skaičiavimui taikytinos ne ATPK 35 straipsnio, o ANK 39 straipsnio nuostatos. Net ir manant priešingai, ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, skaičiuojant juos nuo 2018 m. liepos 2 d., vertinamu atveju vėlgi nebuvo suėję.

12.       Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog jokie procesiniai pažeidimai vertinamu atveju padaryti nebuvo, dėl ko, D. P. apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                Aušra Vingilė