Administracinio nusižengimo byla

              Nr. AN2-85-719/2017

              Proceso Nr. 4-50-3-00145-2017-2

              Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo požymių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. vasario 27 d. neįvykdė Institucijos 2016 m. gruodžio 27 d. pakartotiniame privalome nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų.
2. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą. Institucija cituoja šioje byloje esantį administracinio nusižengimo protokolą, skundžiamą nutarimą, dėsto teisės aktus ir aplinkybes, dėl kurių UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iki nustatyto termino atlikti detalius ekogeologinius tyrimus bei pateikti jų ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai, apie detaliųjų ekogeologinių tyrimų atlikimo tvarką, o taip pat apie bankrutuojančios įmonės administratoriui suteiktas teises ir pareigas. Nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) D. B. buvo įteiktas privalomasis nurodymas, kuriuo jis buvo įpareigotas imtis veiksmų ir užtikrinti, kad atitinkamoje vietoje būtų atlikti detalūs ekogeologiniai tyrimai, o detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų ataskaita būtų pateikta Lietuvos geologijos tarnybai. Šis privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl Institucija davė (duomenys neskelbtini) D. B. pakartotinį privalomąjį nurodymą ir jo įvykdymo terminą nustatė iki 2017 m. vasario 27 d. Tačiau pakartotinis privalomasis nurodymas taip pat nebuvo įvykdytas. Pagal ekogeologinių tyrimų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus tam, kad būtų įvykdytas privalomojo nurodymo reikalavimas – atliktas detalus ekogeologinis tyrimas, turėjo būti atlikta eilė veiksmų, t. y. sudaryta sutartis dėl detalių ekogeologinių tyrimų atlikimo su įmone teikiančia tokią paslaugą, bandinių užterštoje teritorijoje paėmimas, atliktas taršos rizikos vertinimas, parengta detalaus ekogeologinio tyrimo ataskaita ir kt. Detalaus ekogeologinio tyrimo atlikimas – tai laiko reikalaujantis procesas, kuris, siekiant jį atlikti laiku, turėjo būti pradėtas įgyvendinti vos tik gavus privalomąjį nurodymą. Jau vien tai, kad gavęs pirmąjį privalomąjį nurodymą (duomenys neskelbtini) D. B. neatliko jokių veiksmų, liudijo apie jo ketinimą visiškai nevykdyti privalomųjų nurodymų. Todėl, Institucijos manymu, šioje byloje spręsdamas administracinės atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį klausimą apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. neatsakingas už privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku. Atsižvelgdama į tai Institucija mano, kad skundžiamas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis turi būti panaikintas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Visų pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimai bylose Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands; Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.
7. ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris laiku neįvykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų.
8. Byloje esančiais ir apylinkės teismo posėdyje patikrintais įrodymais nustatyta, kad pakartotiniame privalome nurodyme nustatytus reikalavimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B., kaip BUAB (duomenys neskelbtini), privalėjo įvykdyti iki 2017 m. vasario 27 d. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, kurią buvo leista vykdyti skubiai, atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. buvo atstatydintas iš minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų ir vietoje jo buvo paskirtas kitas minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) (4, 28–29 b. l.). Tokiu būdu po 2017 m. sausio 31 d. atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. neteko galimybės vykdyti su minėta pareigybe susijusių pareigų, taip pat ir pareigos visiškai įvykdyti pakartotiniame privalome nurodyme nurodytus reikalavimus.
9. Apygardos teismas pažymi, kad savo apeliaciniame skunde Institucija iš esmės neginčija to, jog atsakomybėn traukimas asmuo D. B. neteko galimybės visiškai įvykdyti pakartotiniame privalome nurodyme nurodytus reikalavimus iki šiame reikalavime nurodyto jo įvykdymo termino pabaigos likus vienam mėnesiui. Tačiau Institucija mano, kad atsakomybėn traukimas asmuo D. B. kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes jis neatliko nė vieno veiksmo tam, kad būtų bent jau pradėti įgyvendinti pakartotiniame privalome nurodyme nurodyti reikalavimai – nesudarė sutarties dėl detalių ekogeologinių tyrimų atlikimo su įmone teikiančia tokią paslaugą, nebuvo paimti bandiniai užterštoje teritorijoje, nebuvo atliktas taršos rizikos vertinimas ir kt. Su tokia Institucijos nuomone sutikti negalima, nes ANK 317 straipsnio 2 dalis nenumato atsakomybės asmeniui, kuris nepradėjo įgyvendinti pakartotiniame privalome nurodyme nurodyti reikalavimų – šioje teisės normoje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, turėdamas galimybę, laiku neįvykdė pakartotiniame privalome nurodyme nurodytų reikalavimų, bet, kaip jau buvo paminėta pirmiau, atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. tokios galimybės dėl objektyvių priežasčių neteko iki pakartotinio privalomo nurodymo visiško įvykdymo termino pabaigos likus vienam mėnesiui. Todėl šiuo konkrečiu atveju atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį negalima.
10. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Visi apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų ir įrodymų vertinimo, su kuriuo sutinka apygardos teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                            Artūras Ridikas