Civilinė byla Nr. e2S-1293-796/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00018-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė nepagrįstai surašė ginčijamus savavališkos statybos aktus, nes tam, kad būtų konstatuotas savavališkos statybos faktas, būtina nustatyti, jog statyba vykdoma po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo. Teigia, jog šiuo atveju tai, kas įvardyta kaip statoma po projekto parengimo ir statybos leidimo išdavimo, buvo pastatyta dar prieš parengiant projektą ir gaunant statybos leidimą. Teigia, jog nėra tokio savavališkos statybos fakto, koks nurodytas ginčijamuose savavališkos statybos aktuose, kas, ieškovės nuomone, reiškia, kad nėra tokios savavališkos statybos, todėl savavališkos statybos aktas yra neteisėtas. Taip pat nurodė, kad savavališkos statybos aktas neteisėtas, kadangi surašytas ne tam asmeniui, nes tų statybos darbų, kurie ginčijamuose savavališkos statybos aktuose įvardijami kaip savavališka statyba, faktinė užsakovė buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) o ne ieškovė, kuri nėra nei pastatyto kelio savininkė, nei valdytoja, nei naudotoja, nei žemės sklypo savininkė, valdytoja ar naudotoja, nes kelias pastatytas ant valstybinės žemės, kuri skirta naudoti visuomenės poreikiams. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo persiųsti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

4.       Teismas nustatė, jog ieškovė ieškiniu siekia panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jokių kitų reikalavimų nereiškia. Inspekcijos aktai yra surašyti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnų. Ginčijamais aktais konstatuoti pažeidimai – gatvė įrengta ne pagal statinio projekto sprendinius, t. y. savavališkai. Ginčijamuose savavališkos statybos aktuose ieškovei jokie privalomi reikalavimai nenustatyti. 

5.       Teismas sprendė, kad civilinė byla pagal ieškovės D. P. ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sritį, todėl šis ginčas laikytinas administraciniu ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6.       Ieškovė D. P. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1.       Teismas savo pozicijai pagrįsti nurodė nutartis, kurios buvo priimtos pagal senas Teritorijų planavimo ir statybos įstatymo redakcijas. Tokia teismo pozicija yra klaidinga ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), ABTĮ nuostatoms ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarčiai šioje byloje.

6.2.       Kad šioje byloje teisinis santykis yra civilinis, yra konstatuota aukštesniojo teismo šioje byloje, kas pirmosios instancijos teismui yra privaloma ir ko pirmosios instancijos teismas nebegali kvestionuoti, tačiau ginčijama nutartimi teismas ignoruoja aukštesniojo teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes. 

6.3.       Teismas pažeidė procedūras, kurios privalomos sprendžiant dėl bylos perdavimo administraciniam teismui klausimą (pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį). Jei teismas mano, kad byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, tai visų pirma jis privalo kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją, o nutartį bylą perduoti administraciniam teismui gali priimti tik gavęs šios kolegijos sprendimą, kad byla teisminga administraciniam teismui. Teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo. 

7.       Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

7.1.       Teismų praktikos, kurioje būtų pasisakoma tik dėl savavališkos statybos akto kaip savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko, nėra.

7.2.       Pirmosios instancijos teismo cituojama Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 13 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-71/2015 nėra aktuali. Akcentuotina, kad savavališkos statybos akto turinys nuo 2015 metų iki šios dienos yra pasikeitęs, t. y. savavališkos statybos aktuose nebeliko jokių įtvirtintų įpareigojimų („nevykdyti jokių nurodyto statinio statybos darbų“). Tik toks savavališkos statybos aktas, kuriame yra įtvirtinti tam tikri įpareigojimai, gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

7.3.       Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktuose jokie įpareigojimai ieškovei nėra surašyti. Savavališkos statybos aktuose nurodytos tik Inspekcijos atlikto patikrinimo metu užfiksuotos faktinės aplinkybės. Savavališkos statybos aktai patys savaime nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susiję su pareiškėjos teisėmis (neliečia jos teisių) ar įstatymo saugomais interesais.

7.4.       Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas CPK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

8.       Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. 

11.       Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir tai konstatuota aukštesniojo teismo nutartimi; teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procedūras, kurios privalomos sprendžiant bylos perdavimo administraciniam teismui klausimą (pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį).

13.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ieškiniu siekia panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jokių kitų reikalavimų nereiškia. Inspekcijos aktai yra surašyti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnų. Ginčijamuose savavališkos statybos aktuose ieškovei jokie privalomi reikalavimai nenustatyti.

14.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) tik konstatuota, kad statytoja D. P., turėdama 2015 metais parengtą techninį projektą (duomenys neskelbtini) ir pagal jį 2016 m. balandžio 18 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini), stato II grupės nesudėtingą statinį (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) į vakarus, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektą nuo (duomenys neskelbtini) į vakarus iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vietoje 6,0 m pločio stato 4,6 m pločio betoninių trinkelių dangos gatvę. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad statytoja D. P., turėdama jau minėtus techninį projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, statė II grupės nesudėtingą statinį nuo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) į šiaurę, kurio paskirtis – kelias (gatvė), ne pagal projektą nuo (duomenys neskelbtini) į šiaurę pailginta gatvė 58 metrais su 0,8 m pločio šaligatviu ir vietoj 6,0 m pastatyta 5,0 pločio gatvė. 

15.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims UAB (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir grąžino ieškovei D. P. 75 Eur žyminio mokesčio. Konstatavo, kad savavališkos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, tačiau jokių valinio pobūdžio pareigų ieškovei nenustatyta. Nurodė, kad šių savavališkos statybos aktų pagrindu buvo priimti privalomieji nurodymai bei sprendimai taikyti administracinę atsakomybę, kurie ir sukėlė teisines pasekmes ieškovei. Teismo vertinimu, savavališkos statybos aktai neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nedaro įtakos administracinių santykių atsiradimui, pasikeitimui ir pasibaigimui, neturi privalomojo pobūdžio ir kt. Kitaip tariant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, dėl kurių jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. 

16.       Ieškovė nesutikdama su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus, tinkamai neišnagrinėjo ieškovės pateikto ieškinio, neatskleidė bylos esmės. Nutarties 16 punkte pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija spręsdama rūšinio teismingumo klausimus ne kartą išaiškino, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susijęs su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, o savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse bei specialiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-2/2016; Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T‑77/2017; Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T‑57/2018). Apeliacinės instancijos sprendė, jog šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad savavališkos statybos aktas sukelia civilines teisines pasekmes, todėl gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. 

17.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra savavališkos statybos aktų, kuriuose nėra pareikšta jokių reikalavimų ieškovei, panaikinimas, sprendė, kad civilinė byla pagal ieškovės D. P. ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sritį, šis ginčas laikytinas administraciniu ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi konstatavo, kad, teismui iškėlus bylą teisme, paaiškėjo, kad ji buvo pradėta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

18.       ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis).

19.       Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad tuo atveju, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis Nr. T-51-2012; 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. T-64-2013; 2014 m. birželio 9 d. nutartis T-81-2014; 2016 m. sausio 15 d. nutartis Nr. T-2/2016; 2019 m. gegužės 22d. nutartis Nr. T-22/2019).

20.       Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, teisinio reguliavimo nuostatas, taip pat atsižvelgęs į jų aiškinimą aktualioje teismų praktikoje, vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 2017 m. birželio 15 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. birželio 19 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nagrinėtina Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

21.       Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad jei teismas mano, kad byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme, tai jis privalo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, o nutartimi bylą perduoti administraciniam teismui gali tik gavęs šios kolegijos sprendimą. Pirmosios instancijos teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo.

22.       Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė teigia, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos aktuose jokie įpareigojimai ieškovei nėra surašyti. Savavališkos statybos aktuose Inspekcijos yra užfiksuotos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Savavališkos statybos aktai patys savaime nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susiję su pareiškėjos teisėmis (neliečia jos teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas CPK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.  

23.       CPK 36 straipsnio 3 dalis numato, kad kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.

24.       Atkreiptinas dėmesys, jog į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipiamasi, kai kylą abejonių dėl rūšinio teismingumo. Šios bylos nagrinėjimo stadijoje vertinant nustatytas faktines aplinkybes, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, darytina išvada, jog nagrinėjama byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Pažymėtina, kad jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų naujų aplinkybių, kurios teismui sukeltų abejonių dėl nagrinėjamos bylos teismingumo, įstatymas numato galimybę CPK nustatyta tvarka kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegija dėl teismingumo nustatymo.

25.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytų aplinkybių visetu, skundžiamą nutartį naikina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

26.       Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Kristina Domarkienė