Administracinė byla Nr. eA-1573-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04049-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. H. N. A. (H. H. N. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. N. A. (H. H. N. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas H. H. N. A. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis arba prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1245 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 21S26172 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad kilmės valstybėje palaikė draugiškus ir artimus santykius su populiariu modeliu ir krikščione T. F. Po jos mirties, dalyvavo laidotuvėse ir ant savo rankos išsitatuiravo T. F. mirties datą su arabišku užrašu „Daryk ką nori, mano valstybė mirė ir mano meilė iškeliavo“. Nuo to laiko yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) veikiančios milicijos (duomenys neskelbtini), kuri jam grasino, aiškino, kad negali bendrauti su krikščione, užpuolė ir sužalojo, metė į jį „molotovo granatą“. Dėl persekiojimo ir baimės, kad gali būti nužudytas, pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko.
3. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos sprendimo argumentu, kad jis skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pažymėjo, kad jis buvo nurodęs, jog jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Teigė, jog asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta.
4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, kad jam nėra pagrindo suteikti pabėgėlio statusą. Nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo saugumui, gyvybei ir sveikatai. Anot pareiškėjo, kilmės valstybės informacija patvirtina, kad Šiitų dvasininkas M. A. 2003 m. įkūrė Mahdi armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). Dvasininkas M. A. 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Visos paminėtos grupuotės pasižymi reakcingumu ir didele įtaka (duomenys neskelbtini). Todėl visiškai tikėtina, kad pareiškėją dėl jo įsitikinimų, viešai deklaruojamos kritikos valdžios atžvilgiu ir palaikymo mirusiai draugei krikščionei, jį persekiojo, jam grasino M. A. sekėjai ir jo įsteigtos grupuotės.
5. Pareiškėjas atsakovo argumentus, kad pareiškėjas suklastojo įrodymus, laikė nepagrįstais, nes jie paremti tik prielaidomis, bet ne įrodymais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neatliko jokio tyrimo ir apie dokumento klastojimą sprendė, remdamasis tik savo paties pasvarstymais. Atsakovas, neigdamas jo pasakojimo tikrumą, taip pat nepagrįstai, remdamasis vien tik prielaidomis, tikėtinai nustatė, jog modelis T. F. yra musulmonė, o ne krikščionė. Pareiškėjas paaiškino, jog artimai draugavo su minėtu modeliu, todėl tikėtina, kad jam yra geriau žinomi pastarosios religiniai įsitikinimai. Be to, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) nėra priimta skelbtis esant krikščioniu, krikščionių sąrašai dėl jų saugumo nėra viešinami, todėl iš viešų duomenų atsakovas negalėjo surinkti patikimos informacijos apie T. F. išpažintą religiją. Todėl atsakovas nagrinėjamu atveju nepaneigė pareiškėjo pasakojimo tikrumo. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės valstybės informacija apie ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini) kilmę, jos įkūrėją ir sekėjus, patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.
6. Pareiškėjo tvirtinimu, Komisija nepasisakė dėl jo skunde išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Mano, kad vien toks jo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes siena buvo kertama siekiant pasiprašyti prieglobsčio (atlikti teisėtus veiksmus).
7. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė patenkinti vadovaujantis skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl patiriamo grupuočių persekiojimo. Nurodė, kad kulka buvo sužeista jo ranka. Paaiškino, kad T. F. buvo nužudyta 2018 m. rugsėjo mėnesį, tuo tarpu persekiojimas prasidėjo 2021 m., kai jam dirbant autoservise vienas žmogus pastebėjo, kad jis turi šios moters tatuiruotę ir išsiaiškino, kad jis su ja artimai bendravo. Tatuiruotę pasidarė praėjus apie 2 mėn. po T. F. mirties. Pareiškėjas taip pat teismo posėdyje tvirtino, kad jokiai grupuotei nepriklauso. Jis atsisakė atvykti į grupuotės būstinę, todėl buvo sužalotas. Dėl santykių su T. F. nurodė, kad organizavo jos laidotuves. Po jos nužudymo susitiko su jos broliu ir susitarė dėl laidotuvių organizavimo. T. palaidota (duomenys neskelbtini) miesto kapinėse.
8. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jo skundas Komisijoje buvo nepagrįstai nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nurodė, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Teigė, kad šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
10. Dėl ginčo esmės atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos sieną. Pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris buvo grindžiamas tuo, kad dėl ant rankos ištatuiruotos populiarios krikščionės mirties datos, jį persekioja (duomenys neskelbtini) veikianti milicija (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
11. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, konstatavo, jog įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Todėl atsižvelgęs į tai, sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas tyrimo metu taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, sprendė, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsakovas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo kilmės šalies informaciją, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, sprendė, kad prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas jo skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad jį dėl jo įsitikinimų, viešai deklaruojamos kritikos valdžios atžvilgiu ir palaikymo mirusiai draugei krikščionei, jį persekiojo, jam grasino M. A. sekėjai ir jo įsteigtos grupuotės, savo prieglobsčio prašymo negrindė. Iš esmės pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio grindė bendra situacija kilmės valstybėje, nenurodė, kad kažkokios grėsmės ar diskriminacija jam kiltų dėl jo individualių savybių. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenimis prieglobsčio prašytojas nepriklauso nei vienai grupei, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.
13. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie patirtus grasinimus kelia pagrįstų abejonių, pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – pasakojimas tiek apie tariamą jo pagrobimą, tiek apie dalyvavimą demonstracijose buvo nedetalus, nenuoseklus ir neatitinkantis kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjas negalėjo papasakoti asmeninių modelio T. F. gyvenimo detalių, pripažino, kad su ja bendravo retai, o tyrimo metu surinkta informacija leidžia spręsti, kad T. F. buvo ne krikščionė, o musulmonė. Nors pareiškėjas pateikė dokumentą, kuris, anot jo, patvirtina, kad jam grasina organizacija (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas sprendė, kad šis dokumentas, tikėtina, yra suklastotas (nustatyta, kad dokumente esantis spaudas neatitinka (duomenys neskelbtini) spaudo, nerasta jokios informacijos apie dokumente minimą M. A., nenurodytas organizacijos būstinės adresas ir kt.). Be to, surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad organizacija (duomenys neskelbtini) persekiotų pavienius civilius asmenis dėl jų santykių su kitų religijų atstovais. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimo nepripažino patikimu.
14. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Komisijos sprendime nebuvo išdėstyta motyvų, susijusių su jo išsiuntimu į (duomenys neskelbtini) ir draudimu atvykti. Paaiškino, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Todėl atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, jis gali vengti grąžinimo ir pasislėpti. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėjo, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.
15. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo H. H. N. A. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 21S26172 rezoliucinės dalies 3 punktą, išdėstant jį taip: „H. H. N. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 21S26172 rezoliucinės dalies 4 punktą, išdėstant jį taip: „Įvesti H. H. N. A. į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento Komisijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 6K-1245 dalį, kuria pareiškėjo H. H. N. A. skundas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 21S26172 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų panaikinimo atmestas. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
17. Teismas, iš prieglobsčio prašytojo apklausų ir teismo posėdyje pareiškėjo teiktų paaiškinimų, nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas apie draugiškus santykius su modeliu T. F. nepasižymi išsamumu, nuoseklumu, todėl kelia pagrįstas abejones dėl jo tikrumo. Pareiškėjo teikta informacija apie T. F. neatitiko atviros prieigos šaltiniuose esančios informacijos apie ją. Taip pat teismui abejonių sukėlė ir pareiškėjo pasakojimo dalis, kad T. buvo krikščionė, nes patikrinus atviros prieigos šaltiniuose esančią informaciją apie T. laidojimo vietą, rasta informacija, kad ji palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, kuriose yra laidojami išskirtinai tik musulmonai. Remdamasis šia informacija, teismas sprendė, jog tikėtina, kad T. vis tik buvo musulmonė, o ne krikščionė. Įvertinęs apklausų metu pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesirėmė kaip grėsmės kilmės valstybės įrodymu pareiškėjo pasakojimu apie artimus santykius su T., nes pastaroji buvo viešai, socialiniuose tinkluose žinomas asmuo, todėl pareiškėjo pasakojimo apie ją abstraktumas, skurdumas, leido teismui manyti, kad pareiškėjo pasakojimas išgalvotas, siekiant pagrįsti prieglobsčio prašymą.
18. Teismas vertino, jog Migracijos departamento surinktos informacijos visuma, užsieniečio papasakotos istorijos tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu, jo pateikti įrodymai nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas. Teismas užsieniečio deklaruojamą baimę nepripažino „visiškai pagrįsta“, todėl sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei atsisakė suteikti prieglobstį.
19. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas, remdamasis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją kilmės valstybėje, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia to lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas priklausytų bent vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis nėra pažeidžiamas asmuo.
20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.
21. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nors pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgęs į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, konstatavo, jog būtų proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Be to, pareiškėjas atitinka Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintus reikalavimus.
22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas buvo sumažintas, pakeitė ir kitą Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sumažindamas šį laikotarpį iki 2 (dviejų) metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
23. Teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, padarė išvadą, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, susietos su taikomomis teisės normomis.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, skundo, teikto teismui, argumentus ir nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.
26. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vadovaudamasis subjektyviomis prielaidomis, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija, nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, apsiribodamas bendru situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su kilmės informacija.
27. Pareiškėjo įsitikinimu, prieglobstis ir papildoma apsauga jam nesuteikti nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs, neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamento Komisijos sprendimo, kuriuo paminėtas Migracijos departamento sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
31. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, skaičiuojamas nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra neproporcingas, šį terminą sutrumpino iki 2 metų, taip pat iki 2 metų sutrumpino duomenų (perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimo terminą.
33. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.
34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
35. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
37. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
38. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).
39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jį persekioja ir grasina jį nužudyti organizacija (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis palaikė draugiškus ryšius su garsiu modeliu ir krikščione T. F., kuri buvo nužudyta 2018 m. Pareiškėjas ant rankos yra pasidaręs tatuiruotę, kurioje nurodytas šios moters vardas, mirties data ir arabiškas užrašas „Daryk ką nori, mano valstybė mirė. Mano meilė iškeliavo“, dėl to yra persekiojamas.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo apklausose teiktus paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam, kankinamam. Pareiškėjas savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jo pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą apie jo draugiškus santykius su modeliu T. F. pripažino ne visiškai išsamiu ir nuosekliu, keliančiu pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo ir patikimumo, be to, pareiškėjo pasakojimas prieštaravo byloje surinktai rašytinei medžiagai. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nustatė, kad T. F. yra (duomenys neskelbtini) modelis, kurios veikla pritraukė daug kritikos iš visuomenės. Taip buvo dėl jos polinkio socialiniuose tinkluose talpinti nuotraukas, kuriose ji demonstruodavo savo apsinuoginusį kūną, tatuiruotes ir kitą (duomenys neskelbtini) kontraversiškai vertinamą veiklą. Migracijos departamentui tyrimo metu taip pat kilo abejonių dėl T. išpažįstamos religijos. Pareiškėjas apklausų metų nurodė, jog T. krikščionė, buvo palaidota (duomenys neskelbtini) kapinėse, (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kapinės yra islamiškos, ir jose laidojami išimtinai tik musulmonai. Todėl pareiškėjo nurodyta informacija nesutapo su kilmės valstybės nustatyta informacija. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad turi nuotraukų kartu su T., tačiau iš jo pateiktų nuotraukų nenustatyta, kad jis buvo kartu su T., o prieglobsčio prašytojo atsiųsta medžiaga buvo padaryta jau po T. mirties. Šioje medžiagoje prieglobsčio prašytojas yra matomas prie T. kapo, tačiau tokia medžiaga, kaip teisingai konstatavo Migracijos departamentas, neįrodo jų pažinties fakto. Taigi, atsižvelgus į tai, jog nors prieglobsčio prašytojas ir teigė palaikęs artimus santykius su T., tačiau apklausos metu surinkta medžiaga, patvirtinanti, kad jie bendravo pakankamai retai, be to, pareiškėjui nebuvo žinomos T. asmeninio gyvenimo detalės, o ir prieglobsčio prašytojo nurodyti faktai apie jos išpažįstamą religiją neatitiko surinktos kilmės valstybės informacijos, spręstina, jog pareiškėjo žinios apie T. apsiribojo visuotinai žinomais faktais, nepagrindžiančiais pareiškėjo artimo bendravimo su T., todėl mažai tikėtina, kad pareiškėjui galėjo arba gali grėsti pavojus kilmės valstybėje dėl nurodomų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek teismas, tiek Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia pavojus, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo atveju negali būti laikoma visiškai pagrįsta.
41. Pareiškėjas apklausų metu taip pat nurodė, kad dėl tatuiruotės su T. vardu ir mirties data, jį automobilių plovykloje užpuolė klientas, o vėliau prieš jį buvo įvykdytas išpuolis. Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas apie įvykusį incidentą buvo nedetalus, be to, nesutampa su kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas pasakodamas apie įvykį, apsiribojo bendra informacija, į patikslinančius klausimus atsakinėjo neišsamiai ir nedetaliai, vengdamas pateikti naujas įvykio detales pareiškėjas nuolat kartojo tas pačias aplinkybes, o atsakymų į papildomus klausimus vengė. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas pagrįstai buvo įvertintas kritiškai, ir nepripažintas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Dėl nurodomų priežasčių, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nesuponuoja prielaidos, jog jam grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
42. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas vadovavosi pasenusiais duomenimis apie pareiškėjo kilmės šalį, pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį kilmės valstybėje. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1277-520/2022, Nr. eA-1287-968/2022, Nr. eA-1299-815/2022, Nr. eA-1336-575/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.
43. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
44. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Nors tyrimo metu ir buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini), egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Todėl atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) mieste, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų pareiškėjui grėsmė, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.
46. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. H. N. A. (H. H. N. A.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė