Civilinė byla Nr. 2-919-894/2013

Proceso Nr. 2-05-3-16491-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

14; 14.4.; 116.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m.

birželio 6 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovui M. S., ieškovo atstovams Lietuvos profesinės sąjungos Sandrauga pirmininkui K. J., įgaliotam asmeniui D. B.,  atsakovo UAB „Revilis“ atstovams advokatei K. R.,  UAB „Revilis“ direktoriui Ž. S., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo  M. S. ieškinį atsakovui UAB „Revilis“ dėl darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, 

 

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu (b.l. 3-8) prašė priteisti iš atsakovo 653,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 0,07 % delspinigius nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos (653,09) - 32,46 Lt, priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį – 2 879,60 Lt.

Ieškovas ieškinyje (b.l. 3-8)  ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas M. S. ir atsakovas UAB „Revilis“ 2012 m. gegužės 8 d. sutarė, jog ieškovas pradės dirbti ūkvedžio pareigose ir tą pačią dieną nuvyko į darbo vietą - poilsio namus „Nakcižibis“ (Lavyso k., Varėnos r.). 2012-05-09 - 2012-05-14 ieškovas dirbo minėtuose poilsio namuose (su darbdaviu buvo sutarta įprasta 8 val. darbo diena, bet tekdavo dirbti ir iki 23.30 val.), tačiau tik gegužės 14 d. poilsio namų savininkas R. S. informavo, kad ieškovas nuvyktų į įmonės kontorą baigti tvarkyti įdarbinimo dokumentus. Nuvykus į atsakovo buveinę, įmonės direktorius Ž. S. davė pasirašyti keletą dokumentų dėl priėmimo į darbą, neužpildytų darbo sutarčių, padiktavo kaip reikia parašyti prašymą (nenurodant datų) dėl atleidimo iš darbo. Atsakovas net ir užpildžius visus jo prašomus dokumentus, nei pasirašytos darbo sutarties, nei kitų dokumentų patvirtinančių darbo faktą šioje įmonėje, nedavė. Tą pačią dieną dėl sveikatos problemų kreipėsi į VšĮ „Kauno klinikos“, tačiau jose buvo informuotas, kad nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, o apie įsidarbinimą UAB „Revilis“ nėra jokių pranešimų SODRA duomenų bazėse. Susisiekus su atsakovo vadovu, šis patikino, jog viską nedelsiant sutvarkys. 2012 m. liepos 27 d. ieškovas po laikino nedarbingumo grįžo į darbą. 2012 m. liepos 31 d. sutartyje buvo padarytas 5 darbo sutarties punkto pakeitimas, pagal kurį buvo nustatyta 8 valandų darbo diena, 40 valandų darbo savaitė. Atvykęs į atsakovo buveinę, pastebėjo, jog pateiktoje darbo sutartyje yra nurodyta visai kita darbo užmokesčio suma – 400,00 Lt (iki sutarties pakeitimo į pilną darbo dieną), vietoje žodžiu sulygtų 1600,00 Lt. 2012-08-17 9 val. ryte R. S. pageidavimu ieškovas atvyko jo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)). Tada ieškovas jam pateikė pretenziją dėl neišmokėto atlyginimo, neišmokėtas ligos pašalpos už 2 nedarbingumo dienas, asmeninio transporto naudojimą R. S. pavedimams vykdyti ir už asmeninio mobilaus telefono naudojimą darbo reikalais. Jis šias pretenzijas atmetė. Ieškovui bandant išeiti iš minėtų patalpų, R. S. jį sugriebė, nustūmė nuo durų ir pareiškė, kad neišleis, kol nepasirašys vekselio su jo nurodyta suma. Vekselį pasirašyti atsisakė, todėl dar beveik valandą R. S. darė psichologinį spaudimą ir trukdė išeiti iš patalpų, grasino fiziniu susidorojimu ir sužlugdymu skelbdamas neigiamą informaciją apie ieškovą spaudoje, tol kol ieškovas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir tik atvykus policijos pareigūnams buvo išleistas iš buto. Po šio įvykio smarkiai suprastėjo tiek ieškovo, tiek jo žmonos sveikata. Buvo priversti kreiptis į medikus, dėl patirto streso buvo paskirti medikamentai ir tolimesnis ambulatorinis gydimas. 2012 m. rugpjūčio 27 d. sužinojo, kad darbo sutartis nutraukta dar 2012-08-14 ir atleidimo faktas užregistruotas SODROS duomenų bazėse. Atsakovas iki šios dienos nėra atsiskaitęs, t.y. neišmokėjęs viso priklausančio darbo užmokesčio, neatsiskaitęs už asmeninio transporto ir mobiliojo ryšio telefono naudojimą, taip pat neišmokėjęs sumos kuri priklauso už 2  ligos dienas. Nurodė, jog tai, kad nebuvo mokamas darbo užmokestis, įrašų klastojimas ieškovo darbo sutartyje, dažnas viršvalandinis darbas, psichologinis spaudimas, grasinimas susidoroti sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, sutrikdė sveikatą, sumažino galimybes bendrauti su aplinkiniais, pažemino orumą, sukėlė įtampą šeimoje, dėl to suprastėjo ieškovo ir jo sutuoktinės sveikata.

Atsakovas atsiliepime (b.l. 35-38) ir jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2012-05-15. Taip pat su ieškovu buvo susitarta dėl minimalaus mėnesinio atlygio. Ieškovas sutarties teisingumą patvirtino ją pasirašydamas. Ieškovui buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, jis su tokia suma sutiko, pasirašė darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščiuose. Tik po darbo sutarties sudarymo ieškovas informavo, kad susirgo, gulasi į ligoninę,  ir jo laikinas nedarbingumas truko  iki 2012-07-27.  Ieškovo ausies operacija buvo planinė, todėl jis jau prieš įsidarbinant žinojo apie numatomą gydymą. Šios aplinkybės sudarant sutartį buvo nutylėtos nesąžiningai, o darbo sutartį ieškovas sudarė tik tikslu gauti sveikatos draudimą. Atsakovui tapo žinoma informacija, kad laikino nedarbingumo metu, ieškovas dirbo neoficialiai. Ieškovas ūkvedžio pareigas realiai vykdė R. S. priklausančiuose poilsio namuose, kadangi UAB „Revilis“ aptarnauja šiuos namus, užtikrina jų aplinkos priežiūrą remiantis 2010 m. lapkričio 02 d. sutartimi Nr. 20101102-1. Ieškovo  darbo  laikas  buvo  sulygtas  darbo  sutartimi  ir jis viršvalandžių  nedirbo. Realiai ieškovas dirbo UAB „Revilis“, buvo pavaldus jo administracijai, o ne R. S., ar J. S., ieškovui darbo užmokestį mokėjo atsakovas, o ne R. S. ar J. S.. Ieškovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis ir šias aplinkybes patvirtina jo parašai darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose. Ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Ieškovas neįrodo, kad neturtinė žala jam iš viso yra padaryta. Ieškovas   melagingai   nurodo,   kad  jam   buvo grasinama susidorojimu,  jei  jis reikalausiąs darbo užmokesčio. Dėl tokių grasinimų ieškovas nesikreipė į teisėsaugos  institucijas. Atsakovas prašo nubausti ieškovą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą bauda, 50 proc. jos skiriant atsakovui.

             

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012-05-15 tarp šalių pasirašyta neterminuota darbo sutartis Nr. 2012-02 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1.2 punktą ieškovas priimtas ūkvedžio pareigoms, nustatant minimalų mėnesinį atlyginimą, proporcingą išdirbtam laikui, vieną kartą mėnesyje (Sutarties 3 p.), , nustatytas ne visas darbo laikas, t.y. 4 darbo valandos per dieną, 20 darbo valandų per savaitę (Sutarties 5-6 p.), darbo sutartis įsigaliojo 2012-05-15 (Sutarties 56 p.); 2012-07-31 šalys pasirašė Sutarties priedą Nr. 1, kuriuo susitarė pakeisti  Sutarties 5 punktą, nuo 2012-08-01 nustatant pilną darbo dieną, t.y. 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę (55-57 b.l.). Minėta darbo sutartis nutraukta 2012-08-14 (45-46, 132 b.l.). Tarp atsakovo ir R. S. 2010-11-02 pasirašyta Sutartis Nr. 20101102-1, kurios 1 punktu, ,  UAB „Revilis“ be kita ko, įsipareigojo vykdyti R. S. „Nakcižibio“ poilsio namų administravimo, aptarnavimo, priežiūros paslaugas, organizuoti poilsiautojų poilsį kaimo turizmo sodyboje (48 b.l.). 2012 m. gegužės ir birželio mėnesiais dėl ligos ieškovas nedirbo nė vienos dienos. Liepos mėnesį dirbo 3 darbo dienas, o rugpjūčio mėnesį –10 darbo dienų (24, 124-127, 133a b.l.).

Dėl viršvalandžių

Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį viršvalandinis yra ir darbo laikas, viršijantis nustatytą ne visą darbo laiką. Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Vadovaujantis suformuota teismų praktika, spręstina, jog ieškovas privalėjo įrodyti ne tik dirbtų viršvalandžių faktą ir trukmę, bet ir tai, jog viršvalandinius darbus jis dirbo darbdavio nurodymu, su jo žinia ar leidimu.

Ieškovas paaiškino, kad jis suprato, jog jo darbdavys ir vadovas yra R. S.. Kita vertus, jis teigė jog dirbo UAB „Revilis“ poilsio namuose „Nakcižibis“ (135 b.l.). Liudytoju apklaustas R. S. parodė, jog susitikęs su ieškovu prieš jį įdarbinat  atsakovo įmonėje paaiškino ieškovui, jog jis bus įdarbintas UAB „Revilis“, kuri aptarnauja R. S. priklausančius poilsio namus „Nakcižibis“ (143 b.l.). UAB „Revilis“ direktorius teismo posėdyje paaiškino, jog sudarant darbo sutartį su ieškovu, M. S. paaiškino kad jis įdarbinamas UAB „Revilis“  (140 b.l.). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei aplinkybę, jog ieškovo išsilavinimas yra  aukštasis (144 b.l.), teismas sprendžia, jog, pasirašęs darbo sutartį su UAB „Revilis“ M. S., būdamas vidutiniškai atidus ir rūpestingas, negalėjo nesuprasti, jog jo darbdavys yra UAB „Revilis“. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog R. S. davė užduotis dirbti statybose ir žadėjo už šį darbą atlyginti (136 b.l.). Teismui nustačius, jog ieškovas žinojo, kad jo darbdavys yra atsakovas, o ne R. S., aplinkybė, jog ieškovas R. S. pavedimu dirbo R. S. sūnaus sodyboje Varėnos rajone, vertintina kaip nesusijusi su šalių darbo teisiniais santykiais. Vadinasi, net įrodžius, kad ieškovas vykdė R. S. pavedimą dirbti jo sūnaus sodyboje Varėnos rajone, atsakovui dėl to jokių prievolių kilti negalėtų.

M. S. teismo posėdyje nurodė, jog jis UAB „Revilis“ direktoriaus Ž. S. neklausė, ar turi dirbti viršvalandžius, viršvalandinio darbo su juo nederino (140 b.l.). Aplinkybę, kad ieškovas dirbo viršvalandžius paneigia atsakovo pateiktas 2012 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (126-127 b.l.). Ieškovo pasirašytame 2012-08-16 sutikime, adresuotame atsakovui, negautos pajamos nurodomos: 62,08 Lt nedarbingumo pašalpa už pirmas 2 nedarbingumo dienas; 180,00 Lt už 3 darbo dienas; 568,00 Lt už nuosavo transporto naudojimą; 12,10 Lt už asmeninio telefono naudojimą darbo reikalams (47 b.l.). Pažymėtina, jog ieškovas 2012-08-16  į negautas pajamas nebuvo įtraukęs nesumokėto darbo užmokesčio už, jo teigimu, išdirbtus viršvalandžius. Dirbtus viršvalandžius ieškovas iš esmės įrodinėjo savo paaiškinimais. Akcentuotina, jog ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje, įskaitant ir paaiškinimus apie išdirbtus viršvalandžius, buvo itin nenuoseklūs. Teismo posėdyje liudytoja apklaustos E. S. parodymai apie M. S. dirbtus viršvalandžius vertintini kritiškai, kadangi ši liudytoja, būdama ieškovo sutuoktinė, galimai turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovo naudai. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas dirbo viršvalandžius, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinio aplinkybės dėl ieškovo dirbtų viršvalandžių fakto, jų trukmės. Taip pat neįrodė aplinkybės, kad viršvalandinius darbus jis dirbo darbdavio nurodymu, su jo žinia ar leidimu (CPK 178 str.).

Dėl reikalavimų priteisti nesumokėtą darbo užmokestį ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką

Atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką reglamentuoja Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 ir 206 straipsniai.  Vadovaujantis šiuo reglamentavimu, konstatuotina, jog darbdavys privalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną – 2012-08-14. Šiame kontekste paminėtina, jog Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra specialus atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu jų tarpusavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka ( DK 141 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 str. 2 d.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų padarinių dėl neatsiskaitymo laiku.  

Aplinkybę, kad jam nepilnai buvo išmokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos, ieškovas įrodinėjo pateiktais bankų sąskaitų išrašais (13-22 b.l.), darbo užmokesčio bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (23-30, 94 b.l.), kurie, kaip teismo posėdyje nurodė ieškovo atstovas D. B. (136, 137 b.l.), profesinės sąjungos „Sandrauga“ buhalterės buvo sudaryti iš ieškovo paaiškinimų. Ieškovo atstovas D. B. nurodė: „mes pateikėme savo įsivaizdavimą, savo paskaičiavimus, kiek dirbo ieškovas. Ieškovas neatsimena, kiek valandų dirbo viršaus“ (136 b.l.). Teismo posėdyje ieškovas bei jo atstovai davė paaiškinimus, kurie neatitiko  jų pačių į bylą pateiktų darbo užmokesčio bei mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių (135-138 b.l.). Konstatuotina, kad minėti paaiškinimai buvo itin nenuoseklūs. Viena vertus, ieškovas nurodė, kad atsakovas iš viso jam išmokėjo 502,00 Lt, kita vertus, teigė, jog jam buvo išmokėta tik 420,00 Lt (135 b.l.). Ieškovas paaiškino, kad rugpjūčio mėnesį dirbo 7 dienas (136, 137 b.l.). Tuo tarpu, iš byloje esančio rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (126-127 b.l.) matyti, kad M. S. dirbo 10 dienų, 79 val. Viena vertus, ieškovas teigė, kad į jo prašomas priteisti sumas yra įskaičiuotas darbo užmokestis už viršvalandžius, kita vertus, teigė, kad į prašomas priteisti sumas atlyginimas už viršvalandžius neįtrauktas (137 b.l.).

Ieškovui su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimą  jo atleidimo dienai patvirtina į bylą pateikti M. S. pasirašyti Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai (49-50 b.l.), Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiai, taip pat Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (49, 51-54, 73-74, 124-127 b.l.).   Pažymėtina, jog ieškovas patvirtino, kad  pasirašė Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose (49-50 b.l.) (135 b.l.). Todėl, spęsdamas, ar ieškovui buvo išmokėtos sumos, už kurių gavimą ieškovas yra pasirašęs Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, teismas vadovaujasi minėtais žiniaraščiais kaip pirminiu įrodymu. Kad ieškovui buvo apmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas įrodo ieškovo pasirašytas darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštis (50 b.l.) bei Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (Pažymos 7 grafa) (73  b.l.). Teismas sprendžia, jog aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovo atleidimo dieną jam buvo išmokėta 574,84 Lt. M. S. priklausanti išmokėti ligos pašalpa (29,08 Lt) ieškovo atleidimo dieną jam nebuvo sumokėta. Šią sumą atsakovas vadovaudamasis ieškovo jau po darbo sutarties nutraukimo, t.y. 2012-08-16 surašytu rašytiniu Sutikimu dėl dalies skolos pagal vekselį padengimo iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, 2012-08-26 sumokėjo R. S. (74 b.l.). Konstatuotina, kad ieškovo atleidimo dieną jam nebuvo sumokėta 29,08 Lt priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovas savo 2012-08-16 rašytinio sutikimo (47 b.l.) neginčijo. Teismo vertinimu, ieškovas ir po darbo sutarties nutraukimo turėjo teisę nurodyti atsakovui, kokia tvarka su juo atsiskaityti. Spręstina, jog atsakovas galėjo vadovautis ieškovo prašymu išskaityti iš jam priklausiusių su darbo santykiais susijusių sumų, todėl  2012-08-26 atsakovas UAB „Revilis“,  sumokėdamas ieškovo nurodytam kreditoriui R. S. 29,08 Lt pilnai (nors ir pavėluotai) atsiskaitė su M. S.. Nustačius, jog 2012-08-26 atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, kaip nepagrįstas atmestinas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 653,09 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Kita vertus, teismas sprendžia, jog neatsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, darbdavys pažeidė Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Konstatuotina, jog atsakovas atsiskaityti uždelsė ne dėl darbuotojo kaltės. Darbo kodekso  141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011  m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui neišmokėtos su darbo santykiais susijusios mokėtinos sumos dalį už uždelsimo laiką. Konstatavus, jog ieškovui neišmokėtos su  darbo santykiais susijusios išmokos sudarė 29,08 Lt (išmokėtina suma), vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-535 patvirtintu vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiumi už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną ieškovui iš atsakovo priteistina 1,38 Lt (išmokėtina suma) (29,08 Lt / 21 d. d.) už kiekvieną darbo dieną pradedant skaičiuoti nuo atleidimo iš darbo dienos ( 2012-08-14) iki 2012-08-26, t.y. iki dienos, kada darbdavys sumokėjo ieškovo nurodytam kreditoriui R. S. 29,08 Lt,  skaičiuojant už 9 darbo dienas, tai sudaro 12,42 Lt (išmokėtina suma) (9 d.d. x 1,38 Lt ).

Netenkinus reikalavimo priteisti 653,09 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo – priteisti 0,07 % delspinigių nuo neišmokėtos 653,09 Lt darbo užmokesčio sumos.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas prašė priteisti jam 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė.

Ieškinyje nurodoma, jog R. S. darė ieškovui psichologinį spaudimą, grasino fiziniu ir psichologiniu susidorojimu. Apklausti liudytojai R. S. ir E. S. parodė, jog konfliktas tarp ieškovo ir R. S. kilo dėl to, kad ieškovas sugadino R. S. šeimai priklausiusį automobilį ir dėl to turėjo atlyginti padarytą žalą  pagal pasirašytą skolos dokumentą (143 b.l.). Teismo vertinimu, šiuos liudytojų parodymus patvirtina į bylą pateiktas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tarnybos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus raštas, kuriame, be kita ko,  nurodyta, jog M. S. į Žemgulio g. 10-19 atvežė skolą (112-113 b.l.). Akcentuotina, jog R. S. nėra atsakovo vadovas ar darbuotojas, todėl, net įrodžius, kad R. S. darydamas psichologinį spaudimą padarė M. S. neturtinę žalą,  tuo pagrindu iš buvusio darbdavio UAB „Revilis“ neturtinė žala ieškovui negalėtų būti priteisiama, nesant darbdavio neteisėtos veikos, priežastinio neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšio,  taip pat nesant darbdavio kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008). Teismas pažymi, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rūpesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami išgyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų išgyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai. Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimą, teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu būtina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Nustatyta, jog ieškovui buvo neišmokėta nedidelė suma – 29,08 Lt. Vėlavimas išmokėti truko neilgai. Todėl, teismo vertinimu, vien šis darbdavio pareigos  pažeidimas pats savaime negalėjo lemti ieškovui neturtinės žalos atsiradimo. Konstatuotina, kad atsakovas neįteikdamas ieškovui atsiskaitymo lapelių pažeidė Darbo kodekso 202 straipsnio reikalavimus, tačiau šis pažeidimas pats savaime taip pat nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Spręstina, kad nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai neįrodo, jog ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos. Nenustačius įstatymuose ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl prašymo skirti baudą

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas subjekto materialinėmis teisėmis yra tada, kai toks asmuo įgyvendina civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ar varžo kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar daro žalą kitiems asmenims, arba prieštarauja jų subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Įstatyme nėra pateikta asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar piktnaudžiavimo procesu sąvokos. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytos Civilinio kodekso normos turinį, teismas sprendžia, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ieškovas M. S. savo procesines teises įgyvendino tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidė ar suvaržė kitų asmenų teises ar interesus ir padarė jiems žalą. Nenustačius ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra teisinio pagrindo paskirti jam Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytą nuobaudą. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą priteisti jam 50 % paskirtos baudos.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus mažiau nei 1 procentą ieškinio reikalavimų, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 93 str., 98 str.). Pateikta atsakovo ir advokatės K. R. pasirašyta atstovavimo sutartis, advokato išlaidų detalizacijos, pinigų priėmimo kvitai 500,00 Lt sumai bei 1500,00 lt sumai (39, 40-41, 130-131 b.l.). Advokatė parengė atsiliepimą (35-38 b.l.). Bendras susumuotas atstovavimo teismo  posėdžiuose laikas yra 6 valandos (96-100, 134-151 b.l.). Prašomas priteisti užmokestis už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Todėl  atsakovui iš ieškovo priteistina 2000,00 Lt išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

Patenkinus mažiau nei 1 procentą ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistinas minimalus žyminio mokesčio dydis – 72 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nėra išieškomos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

priteisti ieškovui M. S.,  a.k. (duomenys neskelbtini),   iš atsakovo UAB „Revilis“, į.k. 302536850, buveinės adresas J. B. al. 56-41, Kaunas, 12,42 Lt (dvylika litų 42 centai) (išmokėtina suma).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Revilis“, į.k. 302536850, buveinės adresas J. B. al. 56-41, Kaunas,  iš  ieškovo   M. S.,  a.k. (duomenys neskelbtini),   2 000,00  Lt  (du tūkstančiai litų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Revilis“, į.k. 302536850, buveinės adresas J. B. al. 56-41, Kaunas, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litai 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

 

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

 

 

Teisėja

Rasa Urbanavičiūtė