Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-168-440-2015].docx
Bylos nr.: 2S-168-440/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pakruojo ūkininkų kredito unija 110067443 atsakovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
Ieškinys:
Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Ieškinio priėmimas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

                                                                          Civilinė byla Nr. 2S-168-440/2015 

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00840-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 106.1; 106.3; 106.4;

121.14; 122.4

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. vasario 26 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-9910-841/2014 sprendžiant ieškovės R. V. ieškinio atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl 78473,82 Lt sumos priteisimo, priėmimo klausimą, ir

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė R. V. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 78473,82 Lt ir 6 procentus procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 78473,82 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas; atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies; iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos išreikalauti A. V. vardu išrašytus pinigų išmokėjimo orderius ir piniginių pavedimų orderius už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2012-01-26 bei A. V. einamosios sąskaitos esančios Pakruojo ūkininkų kredito unijoje išrašą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2014-10-23; atsakovei nepateikus procesinių dokumentų priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad 2014-08-29 gavusi liudijimą apie mirusio sutuoktinio A. V. palikimo priėmimą, sužinojo, jog paveldėjo ne tik turtą, bet ir 78473,82 Lt skolą kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Ieškovės teigimu A. V. nebuvo skolingas Pakruojo ūkininkų kredito unijai, nes yra gavęs vien išmokų pusę milijono litų, kurias pasiėmė Pakruojo ūkininkų kredito unija. Pažymėjo, kad dar iki palikimo priėmimo bandė aiškintis su Pakruojo ūkininkų kredito unija tariamos skolos aplinkybes, tačiau atsakovė jokių A. V. skolą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Nuo 2004 metų A. V. tvarkė finansinius reikalus per Pakruojo ūkininkų kredito uniją. Ieškovė tik priėmusi palikimą suprato, jog Pakruojo ūkininkų kredito unijoje kažkuriuo laikotarpiu jos sutuoktiniui buvo neišmokėti pinigai grynais ir iš jo sąskaitos be jo sutikimo padarytas pavedimas ar pavedimai ne A. V. nurodymu, už jį pasirašant ne pačiam A. V., taip pasisavinant pinigus. Pabrėžė, kad tik susipažinusi su visais iš atsakovės išreikalautinais dokumentais galės patikslinti ieškinį bei nurodyti tikslią ieškinio sumą. Šiuo metu laiko, jog ieškinio suma bus ne mažesnė nei 78473,82 Lt, kurią 2014-10-10 teigianti išieškanti antstolė V. Š. (1 b.l.).

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-11 nutartimi nustatė ieškovei R. V. 10 dienų, nuo nutarties kopijos įteikimo, terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas pažymėjo, jog pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų keliamų procesinių dokumentų turiniui, kadangi ieškovas reikšdamas ieškinį, be kitų LR CPK reikalaujamų duomenų, privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė kreipdamasi į teismą, siekdama civilinių teisių gynybos, aiškiai nenurodė kokių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia, t.y. tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir nenurodė ieškinio faktinio pagrindo. Taip pat teismas sprendė, jog pateiktas ieškinys neatitinka LR CPK 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes ieškovė nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, jog ieškovė sumokėdama tik dalį žyminio mokesčio, t.y. 108,00 Lt bei prašydama atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šio prašymo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo ieškovę sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti prašymą, bei jo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

 

III. Atskirojo skundo esmė

 

Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 nutartį. Nurodo, kad teismui pateiktame ieškinyje nurodė savo reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, taip pat teismo prašė iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos išreikalauti A. V. vardu išrašytus pinigų išmokėjimo orderius ir piniginių pavedimų orderius už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2012-01-26 bei A. V. einamosios sąskaitos esančios Pakruojo ūkininkų kredito unijoje išrašą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2014-10-23 ir nurodė, kad tik susipažinusi su visais dokumentais galės patikslinti ieškinį, nurodyti tikslią ieškinio sumą, spręsti dėl kurių dokumentų reikalinga rašysenos ekspertizė. Pažymėjo, jog Pakruojo ūkininkų kredito unija orderių ir pavedimų A. V. vardu jai nerodo, nes ji pažįsta A. V. parašą. Atskirąjį skundą apeliantė taip pat grindžia teismų praktika pažymėdama, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio ir, kad teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Apeliantės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendžiant dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 nutarties, kuria ieškovė įpareigota pašalinti teismo nurodytus trūkumus teisėtumo ir pagrįstumo atsižvelgtina į byloje esančius duomenis bei įstatymo nuostatas dėl trūkumų šalinimo.

Vadovaujantis LR CPK 135 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. atitikti LR CPK 111 straipsnio reikalavimus, taip pat jame turi būti LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys. LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė įpareigoti ieškovę tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Apeliantė teigia, kad priimta nutartis yra neteisėta, kadangi teismas nepagrįstai reikalauja pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, kurių šioje bylos stadijoje apeliantė neturi galimybės pateikti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo motyvus bei pateikto ieškinio turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, laiko juos nepagrįstais, neatitinkančiais civilinio procesui keliamų tikslų.

Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė klaidingai interpretuoja teismo nutarties motyvus bei nepagrįstai ir klaidingai teigia, kad skundžiama nutartimi teismas ją įpareigojo pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Vadovaujantis LR CPK 177 straipsniu įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnio 1 dalis).  Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CPK 135 straipsniu, ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, informacija ar byla bus vedama per advokatą bei kita. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą, t.y. nurodyti materialųjį reikalavimą bei šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teismas skundžiama nutartimi nenustatė apeliantei jokių trūkumų, susijusių su įrodymų pateikimu, tokiu būdu tinkamai vadovaudamasis apeliantės nurodyta teismų praktika, kad ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimų pagrįstumas nesvarstomas.

Dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo tinkamai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Konkrečiu atveju ieškovė prašo priteisi iš atsakovės Pakruojo kredito unijos 78473,82 Lt sumą, ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog mirus sutuoktiniui A. V. ji paveldėjo ne tik turtą, bet ir 78473,82 Lt skolą kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, kurią šiuo metu išieško antstolė V. Š., bei, kad nuo 2004 metų kažkuriuo laikotarpiu jos mirusiam sutuoktiniui Pakruojo ūkininkų kredito unijoje jam buvo neišmokėti pinigai grynais ir, kad iš jo sąskaitos be jo sutikimo padarytas pavedimas ar pavedimai ne A. V. nurodymu, taip pasisavinant pinigus. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovės ieškiniu ir jo priedais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nekonkrečiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Pažymėtina, kad iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių nėra aišku kuo ieškovė grindžia pareikštą reikalavimą – ar antstolės V. Š. galimai netesėtais veiksmais skolų išieškojimo procese, ar nepagrįstai išduotais vykdomaisiais dokumentais ar tam tikrais atsakovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos veiksmais, kuriuos ieškovė abstrakčiai įvardina pinigų pasisavinimu. Nėra aišku kuo susijęs antstolės pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus vykdomas skolų išieškojimas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie galimą pavedimų, orderių klastojimą, atsakovės A. V. neišmokėtas lėšas. Aplinkybė, kad konkrečiu atveju ieškovės teigimu ji neturi galimybės gauti ieškinio tikslinimui reikalingų rašytinių įrodymų konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji neturi galimybės susipažinti su antstolės V. Š. vykdomomis vykdomosiomis bylomis arba civilinių bylų medžiaga, kuriose priimtų sprendimų pagrindu išduoti antstolės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai Nr. 2-811-744/2009 ir Nr. 05201001750L/2010, bei tuo pagrindu sukonkretinti nagrinėjamu atveju ginčo dalyką pagrindžiančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė reikšdama materialinį reikalavimą dėl 78473,82 Lt sumos priteisimo neprivalo ieškinio pateikimo stadijoje pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, tačiau turi aiškiai ir konkrečiai suformuluoti kokiomis aplinkybėmis remiantis prašo priteisit iš atsakovės minėtą sumą, kadangi faktinio ieškinio pagrindo nežinojimas iš esmės užkerta kelią teismui aiškintis reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniame dokumente ieškinio pagrindas ir dalykas negali būti formuluojami taip, kad jie būtų abstraktūs, netikslūs ir prieštarautų vienas kitam. Ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaravimas tarpusavyje šalintinas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1389/2014; Lietuvos apeliacinio teismo  2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1975/2014).

Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio trūkumus susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK nuostatomis, kartu su ieškiniu turi būti pateikti duomenys, kad už jį yra sumokėtas žyminis mokes­tis arba kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas yra atleistas, arba motyvuo­tas prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (LR CPK 135 straipsnio 2 dalis, LR CPK 83 straipsnio 3 dalis, LR CPK 84 straipsnis). Kaip nurodoma teismų praktikoje, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo  2013 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2013;). Pagal LR CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovė prašė teismo atleisti nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalis (1 b.l.) tačiau įrodymų, patvirtinančių turtinę padėtį (pajamų deklaracijos, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas, šeimos narių sudėtį, išlaikytinių skaičių, nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jo vertę), teismui nepateikė. Remiantis išdėstytomis įstatyto nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui, todėl ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, turėjo pateikti įrodymus, įrodančius jos sunkią materialinę padėtį (LR CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio proceso įstatymas neįpareigoja teismo sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo, išreikalauti iš asmenų ar įstaigų papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškovo teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas nedarbingumo pažymėjimas bei pažyma apie antstolės V. Š. kontoroje išieškomų skolų likutį, nesant pateiktų prieš tai minėtų duomenų, neįrodo sunkios ieškovės finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį tikslu, yra pagrįstas bei nelaikytinas formaliu šio instituto taikymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai ar kreipėsi dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, jeigu kreipėsi tai kokiu pagrindu buvo atsisakyta ją suteikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba (VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis). Toks asmuo turi pateikti teismui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 20 straipsnio 3 dalis). Jame, be kita ko, turi atsispindėti konkrečios teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma (VGTPĮ 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Taigi, tik šios tarnybos sprendimas konkrečiai teisinei pagalbai yra tinkamas įrodymas konstatuoti, jog asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindų, kai ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, yra antrinės teisinės pagalbos teikimo jam faktas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1583/2013). Konkrečiu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą kartu su ieškiniu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą ar, kad ji nagrinėjamoje byloje turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį arba pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo žyminio mokesčio būtinumą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo bei trūkumų nustatymo klausimus, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2014-11-11 Šiaulių apylinkės teismo nustatytas 10 dienų terminas trūkumams pašalinti, iki ieškovei bus įteikta apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis, gali būti pasibaigęs, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminą trūkumams pašalinti pratęstinas (LR CPK 77 straipsnis). Ieškovei išaiškinta, kad pašalinti ieškinio trūkumus – konkrečiai ir aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą bei sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už ieškinį ar pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtinumą, nustatytas papildomas 14 dienų terminas nuo Šiaulių apygardos teismo priimtos nutarties įteikimo dienos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl atskirai nepasisako.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei R. V. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Išaiškinti ieškovei, kad pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                   Vilija Valantienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-449-841/2015
  • CPK
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 177 str. Įrodymai
  • 3K-3-187/2014
  • 2-811-744/2009
  • 3K-3-372/2013
  • 2-1389/2014
  • 2-1975/2014
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 84 str. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
  • 2-1583/2013
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 77 str. Procesinių terminų pratęsimas