Byla Nr. 1S-138/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjas Viktoras Kažys,
sekretoriaujant
Agatai Minkel,
dalyvaujant
prokurorei Sigutei Malinauskienei,
gynėjui
advokatui Anatolijui Svilai,
teismo
posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo J. J. skundą
dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria įtariamajam
J. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims
mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. gegužės 6 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga
ir skundu,
n
u s t a t ė:
J. J. įtariamas tuo, kad 2010 m. spalio 14 d.,
apie 4 val., (duomenys neskelbtini), S. B. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dūrė peiliu du kartus
miegančiam lovoje nukentėjusiajam R. G. į gaktos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam dvi durtines –
pjautines žaizdas gaktos srityje abipus, taip sukeldamas R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą
veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
J. J. įtariamas tuo, kad 2010 m. spalio mėnesio
pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, telefonu bei nuvykęs į A. J. darbo vietą, esančią (duomenys
neskelbtini), grasino pastarąją nužudyti ar pasamdyti kitą asmenį, kad ją
nužudytų, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos
BK 145 str. 1 d.
J. J. įtariamas tuo, kad 2010 m. lapkričio 5 d.,
apie 13.30 val., Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK, esančio
Lietuvininkų g. 31, Šilutėje, (duomenys neskelbtini) kabinete, ikiteisminiame
tyrime Nr. 94-1-00816-10 (dėl grasinimo nužudyti) atliekant akistatą tarp jo
(įtariamojo J. J. ) ir nukentėjusiosios A. J. , panaudodamas dujinį pistoletą ,,Ekol
Major“, grasino nužudyti tarnybines pareigas atliekančią Klaipėdos apskrities
VPK Šilutės rajono PK kriminalinės policijos skyriaus vyriausiąją tyrėją J. N. ir nukentėjusiąją A. J., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti
įvykdytas, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos
Respublikos BK 145 str. 1 d.
J. J. 2010 m. lapkričio 5 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Šilutės
rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji
priemonė – suėmimas dviems mėnesiams. To paties teismo 2011 m. sausio 5 d.
nutartimi įtariamajam suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, 2011 m. kovo
25 d. nutartimis suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės
3 d. nutartimi įtariamajam J. J. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas
tuo, jog J. J. įtariamas padaręs tris nusikalstamas
veikas, nors J. J. ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau
įtariamasis ne kartą praeityje buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus,
kas rodo, kad J. J. yra linkęs nusikalsti. Šios aplinkybės
leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje J. J. darys
naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Skundžiamoje
nutartyje taip pat nurodoma, kad J. J. kaltina buvusią
sutuoktinę, jog ji ir liudytojai tyčia duoda neteisingus parodymus, nepagrįstai
jį kaltina tuo, ko jis nepadarė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas
laisvėje įtariamasis gali bandyti paveikti liudytojus ir nukentėjusiąją bei
trukdyti procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Įtariamasis J. J. skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės
3 d. nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę, nurodo, kad
nutartis yra neteisėta ir nepagrįstas, todėl naikintina. Įtariamasis neneigia,
jog dūrė peiliu nukentėjusiajam R. G. , tačiau dūrė tik
vieną kartą. Įtariamasis taip pat tvirtina, kad savo buvusiai sutuoktinei ir
tyrėjai negrasino, t. y. šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis
nepadarė.
Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo skundą
atmesti, įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Įtariamojo J. J. skundas
atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam
suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str.
reikalavimų nepažeidė.
Įtariamasis savo skunde neigia padaręs jam
inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau apeliacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo
paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir
vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam
inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2
d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą
teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje esantys
duomenys – iš dalies paties įtariamojo J. J. parodymai,
nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įtariamojo asmens kratos protokolas, įtariamojo
parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas,
daikto apžiūros protokolas, specialisto išvada, akistatos protokolas bei kiti duomenys leidžia
pagrįstai J. J. įtarti jam inkriminuojamų pavojingų
visuomenei veikų padarymu.
Klaipėdos apygardos teismas pratęsė J.
J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. – įtariamasis trukdys procesui ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3
p. – įtariamasis darys naujus
nusikaltimus.
Kardomoji
priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu
pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas padaręs
bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą
manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.
nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo
vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu,
pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. J. J. įtariamas padaręs
tris nusikalstamas veikas, nors teistumai yra išnykę, tačiau iš bylos duomenų
matyti, kad J. J. praeityje buvo teistas už nusikaltimus,
susijusius su cinišku elgesiu ir smurtu, ne kartą baustas administracine
tvarka, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja J. J. bei
rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas. Iš bylos duomenų matyti, kad iki sulaikymo J. J. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio,
įtariamasis nevedęs, jo nesieja tvirti socialiniai ryšiai nei su šeima, nei su
darboviete. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas
laisvėje J. J. gali daryti naujus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai
nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo
pagrindą.
Kai pagrįstai manoma, kad
įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei
yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti
nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius
ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus,
turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. J. J. pareikšti įtarimai dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąsias
- Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK tyrėją J. N. ir buvusią sutuoktinę A. J. . Todėl, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad
neužtikrinus J. J. visiškos izoliacijos, tiek betarpiškai,
tiek per kitus asmenis įtariamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiąsias ir
taip trukdyti procesui, t. y. pagrįstai nustatė ir Lietuvos Respublikos BPK 122
str. 1 d. 2 p. numatytą kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindą.
Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik
bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą
iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių
terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo
skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis
(Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų
nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų
bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse,
reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko
reikalaujančių ekspertizių atlikimas
ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Pagrindo laikyti šią baudžiamąją bylą didelės apimties
nėra, tačiau pripažįstama, jog byla yra ypatingai sudėtinga. Tokią išvadą
pagrindžia teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimas. Iš bylos duomenų matyti,
kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi įtariamajam J. J. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos
ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizė pagal pobūdį priklausomai nuo
tyrimo objekto, tyrimo sudėtingumo, kitų aplinkybių gali ilgai trukti ir būti
sudėtinga. Iš byloje esančios teismo psichiatrijos specialisto išvados matyti,
kad J. J. nustatytos diagnozės: psichikos ir elgesio
sutrikimas vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, potrauminis sindromas,
lengvas kognityvinis sutrikimas, organinis nuotaikos sutrikimas, dėl šių
psichikos sutrikimų reikia atlikti sudėtingus įtariamojo J. J.
psichinės būklės tyrimus, todėl įtariamajam ir buvo paskirta teismo
psichiatrijos ekspertizė. Tokio pobūdžio ekspertizė laikytina sudėtinga. Šios
aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byla, kurioje J. J. įtariamas
apysunkio ir dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, atitinka ypatingo
sudėtingumo kriterijus, todėl J. J. suėmimo terminas
pratęstas ilgesniam nei šešių mėnesių terminui teisėtai ir pagrįstai.
Pratęsdamas įtariamajam suėmimo
terminą, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų
nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios
instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a:
Įtariamojo J. J. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas
Viktoras Kažys