Civilinė byla Nr. e2-856-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00117-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

3.1.18.1.1.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovių SIA „Karosta Terminals“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Groward Group“ ieškinį atsakovui T. S. dėl bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys SIA Latland invest ir SIA „JR Law“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės SIA „Karosta Terminals“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Groward Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovo 665 000 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovės reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui T. S. priklausantį turtą 550 000 Eur sumai.

3.       Nurodė, kad atsakovas, gavęs informaciją apie tai, jog jo atžvilgiu yra pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo, ėmėsi veiksmų dėl savo turimo turto perleidimo, siekdamas išvengti galimos atsakomybės ir potencialiai ieškovės palankaus teismo sprendimo įvykdymo. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovių reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovui T. S. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, kurių bendra vertė 550 000 Eur, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.

5.       Teismas akivaizdžių duomenų dėl ieškovių ieškinio nepagrįstumo nenustatė, todėl sprendė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.

6.       Taip pat teismas nustatė egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę galimai ieškovėms palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas konstatavo, kad duomenys iš viešai prieinamų internetinių puslapių („Alio“, „skelbiu.lt“, „aruodas.lt“, „Capital“) patvirtina, kad atsakovas siekia parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 6,67 arų dydžio žemės sklypą, esantį Kaune, Gerosios Auros g. 12.

7.       Teismas, nustatęs, kad skelbimų portale „aruodas.lt“ nurodyta skelbimo įdėjimo data (2021 m. gegužės 4 d.), o „Alio“, „skelbiu.lt“ publikuojamuose skelbimuose nurodyta skelbimų atnaujinimo data (2021 m. gegužės 13 d.), patvirtina, jog skelbimai portaluose atsirado jau po to, kai atsakovas sužinojo apie jam byloje pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

8.       Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės apie atsakovo ketinimus bylos proceso metu parduoti savo turtą leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie jo nesąžiningumą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas T. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nors atsakovui bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo skelbimas buvo patalpintas skelbimų internetinėse svetainėse, jis tokiais veiksmais nesiekė sumažinti savo turimo turto masės, kadangi už atitinkamą žemės sklypą gautinas lėšas ketina investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio atsakovas 2021 m. kovo 8 d. (iki ieškovių ieškinio pateikimo) yra sudaręs preliminariąją sutartį.

9.2.                      Ieškovės neįrodė, kad atsakovas sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo bei ėmėsi veiksmų dėl turto perleidimo, sužinojęs apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus. Atsakovas žemės sklypą pradėjo planuoti parduoti dar iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2021 m. vasario mėn.). Tai patvirtina kartu su skundu pateikti elektroniniai susirašinėjimai su brokere ir 2021 m. kovo 14 d. tarpininkavimo sutarties sudarymas su brokere.

9.3.                      Ieškovių teismui pateiktas 2021 m. kovo 15 d. ieškinys teismo buvo priimtas 2021 m. balandžio 6 d., ieškovei pašalinus jo trūkumus. Taigi, apie bylos iškėlimą atsakovas negalėjo sužinoti anksčiau nei buvo teismo priimtas patikslintas ieškinys, nors kartu su šiuo atskiruoju skundu pateikiami įrodymai patvirtina, jog atsakovas žemės sklypo pardavimo veiksmų derinimą pradėjo 2021 m. vasario pradžioje, t. y. neturėdamas žinių apie ketinamą jo atžvilgiu reikšti reikalavimus.

10.       Ieškovės SIA „Karosta Terminals“ ir UAB „Groward Group“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsakovo pateikti įrodymai apie preliminarios sutarties sudarymą ir ketinimą įsigyti naują nekilnojamąjį turtą nėra patikimi, nes sutartyje numatytas avansas kelia abejonių; sutartis sudaroma su asmenimis, susijusiais profesinio bendradarbiavimo santykiais; už parduotą turtą gautina suma yra per maža naujam turtui įsigyti; atsakovas jau turi finansinių įsipareigojimų bankams ir gauna nedidelį darbo užmokestį.

10.2.                      Ieškovių teigimu, atsakovas gerokai anksčiau jau žinojo apie jo atžvilgius vykdomus ikiteisminio tyrimo procesus ir ketinamus inicijuoti teisminius procesus, nei jis pradėjo planuoti turto pardavimą. Taigi, aplinkybė apie atsakovo parduodamą turtą patvirtina jo nesąžiningumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. kovo 8 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį; 2021 m. vasario 3 d. elektroninį laišką; tarpininkavimo sutarties projektą; tarpininkavimo sutartį, pasirašytą G. S. elektroniniu parašu; 2021 m. kovo 18 d. elektroninį laišką; brokerės pasirašytą tarpininkavimo paslaugų sutartį.

14.       Ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis iš Lietuvos advokatūros tinklalapio su vertimu; paklausimą „Capital“ nekilnojamojo turto brokerių tinklui dėl informacijos pateikimo su vertimu; UAB „Capital Realty“ atsakymą į paklausimą; buhalterinę pažymą apie mokėjimus UAB „GT energija“; informaciją apie T. S. darbo užmokestį ir kitą vykdomosios bylos medžiagą su vertimu; informaciją apie T. S. apklausą ikiteisminiame tyrime.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad pateikti įrodymai gali turėti įtakos nagrinėjamam klausimui, juos priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos esmės

16.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.

17.       Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

18.       Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nekeliamas klausimas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) egzistavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu nepasisakys ir iškart vertins ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

19.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmės galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes viešai prieinami duomenys patvirtina, jog atsakovas ketina parduoti jam bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą.

20.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

21.       Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.

22.       Nagrinėjamu atveju vien tik aplinkybė, kad atsakovas siekia parduoti jam bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, nepatvirtina jo nesąžiningumo ir neįrodo, kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovės. Tačiau preliminariosios sutarties nuostatos ir sudarymo aplinkybės, nepašalina abejonių dėl atsakovo galimo nesąžiningumo. Taigi, atsakovas siekia įrodyti, kad jo nesąžiningumas būtų paneigtas įrodant jo ketinimus vėliau įsigyti turtą. 

23.       Visų pirma, pažymėtina, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Šalys sudarydamos preliminariąją sutartį susitaria dėl organizacinių ir procedūrinių klausimų, kuriuos atlikus gali būti sudaryta pagrindinė sutartis.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad yra pagrindo abejoti atsakovo teiginiais dėl jo realių planų įsigyti nekilnojamąjį turtą pagal sudarytą preliminarią sutartį ((pagal sutartį sumokėtas avansas sudaro apie 1% nuo nurodytos turto pardavimo kainos (Sutarties 4.1.1 punktas), o tai yra neįprastai mažas avanso dydis nekilnojamojo turto sandoriuose, kuris beveik neįpareigoja ir neskatina šalių sudaryti pagrindinę sutartį; avansas buvo mokamas grynaisiais pinigais, o pagal tai neįmanoma nustatyti, jog sutartis tikrai buvo sudaryta nurodytą dieną ir kad pinigai turto savininkams iš tiesų buvo perduoti; atsakovo nurodyto turto pardavėjai nėra nepriklausomi rinkos dalyviai – jie su atsakovu yra susiję profesinių paslaugų ir artimo profesinio bendradarbiavimo santykiais, o tai lemia, kad sutarties šalys gali bet kada ateityje visiškai lengvai susitarti dėl bet kokio sutarties modifikavimo (pakeitimo, atsisakymo ją vykdyti, nutraukimo be jokių pasekmių ir pan.)).

25.       Atsakovas apie ketinamą parduoti žemės sklypą paskelbė viešai. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys duomenys (2021 m. kovo 8 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis; atsakovo elektroninis susirašinėjimas su nekilnojamojo turto brokere; 2021 m. vasario 3 d. tarpininkavimo sutartis Nr. JV-812) nepatvirtina, kad atsakovo valia parduoti žemės sklypą susiformavo dar iki ieškinio pateikimo (ieškinys pateiktas 2021 m. kovo 15 d., o teismo priimtas 2021 m. balandžio 6 d.) šioje nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu 2020 m. balandžio 16 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Kauno apygardos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00019-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalis (didelės vertės turto iššvaistymas), kuriame yra nagrinėjami keli atsakovo veiklos Groward Group įmonių grupėje epizodai, susiję su žalos Groward Group įmonėms sukėlimu. Apie šį ikiteisminį tyrimą atsakovas buvo informuotas, nes 2020 m. rugsėjo 24 d. jis jame buvo apklaustas ir suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Atsakovas taip pat žinojo, kad ikiteisminio tyrimo iniciatorius buvo jo buvęs darbdavys Groward Group, UAB (ikiteisminiame tyrime pripažintas civiliniu ieškovu dėl kito epizodo) ir yra vienu iš ieškovų šioje byloje.

26.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad atsakovas taip pat turi ir kitų finansinių įsipareigojimų bankams bei gauna nedidelį darbo užmokestį, todėl gali būti apsunkintas ieškovėms galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas.

27.       Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad preliminarios sutarties sudarymo aplinkybės bei kitos susijusios aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad įtarimai dėl atsakovo nustatyto nesąžiningumo siekiant perleisti jam priklausantį turtą jau vykstančio teismo proceso metu nėra išsklaidyti, nes nėra visiškai jokių teisinių garantijų, kad atsakovas iš tiesų nusipirks nurodytą turtą.   

28.       Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Akcentuotina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

29.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis  paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio    1 dalies 1 punktas).

30.       Ieškovės SIA „Karosta Terminals“ ir UAB „Groward Group“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

31.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                 Antanas Rudzinskas