Administracinė byla Nr. I-1425-428/2010
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-1011-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Algio Markevičiaus,
sekretoriaujant Aušrai Briedienei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB(duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – Marijampolės apskrities VMI) viršininko 2010-07-14 sprendimą Nr.A-09-19-2214 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2010-07-19 gavo Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-07-14 sprendimą Nr. A-09-19-2214 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto". Kartu su šiuo sprendimu buvo gautas 2010-07-14 sprendimas Nr. A-09-18-2208 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų", kuriuo pripažįstamas netekusiu galios 2010-02-10 sprendimas Nr. A-09-14-415, taip pat 2010-07-14 sprendimas Nr. A-09-10-2209 „Pripažinti netekusiu galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų", kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios 2010-03-24 nurodymas Nr. A-09-09-825. Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta mokesčių administratorius pareiga vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, o šio įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta mokesčio mokėtojo teise reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad teritorinis mokesčių administratorius panaikino savo 2010-02-10 sprendimą Nr. A-09-14-415 ir 2010-03-24 nurodymą Nr. A-09-09-825. Šiais aktais buvo panaikinti pareiškėjo teisių suvaržymai. Panaikindamas minėtus administracinius aktus, teritorinis mokesčių administratorius išreiškė valią netaikyti apribojimų ir sukėlė pagrįstą pareiškėjo lūkestį, kad suvaržymai nebus taikomi ir ateityje. Nepaisant to, teritorinis mokesčių administratorius, peržengdamas savo įgaliojimus, priėmė skundžiamą sprendimą. Administracinę teisę reguliuojantys konstituciniai principai (teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, nebaudimo už tą pačią veiklą du kartus) neleidžia administruojančiam subjektui keisti savo sprendimų, kas buvo padaryta skundžiamu atveju - panaikinant apribojimus ir vėl juos pritaikant buvo viršyti mokesčių administratoriui suteikti įgaliojimai, kadangi teritorinis mokesčių administratorius savo sprendimais jau buvo panaikinęs pareiškėjo teisių suvaržymus. Reikalaujama sumokėti suma yra nepagrįsta, o tai savaime daro neteisėtu teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Atsakovo 2010-07-14 sprendimu Nr. A-09-19-2214 nuspręsta į biudžetą išieškoti 125 856, 86 Lt, iš jų 14 783 Lt juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokesčio. Ekonominės krizės turto nuvertėjimo mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo realios turto rinkos vertės. Pareiškėjai priklausančių gamybinių patalpų, unikalus Nr. 1896- 1021-1038, esančių (duomenys neskelbtini) , rinkos vertė yra 311 000 Lt. Kadangi juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis privalo būti skaičiuojamas nuo realios rinkos vertės, reikalaujama sumokėti suma yra nepagrįsta, o ją išieškoti įpareigojantis sprendimas - neteisėtas. Nepaisant to, kad sprendimui apskųsti yra nustatytas 20 dienų terminas, teritorinis mokesčių administratorius sprendimą nedelsdamas perdavė vykdyti antstoliui ir jau 2010-07-21 buvo areštuotas pareiškėjo turtas. Iš loginės ir sisteminės Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 6 d. analizės matyti, jog, kol nėra suėjęs terminas apskųsti sprendimą, priverstinis išieškojimas yra sustabdomas. Priešingu atveju - neleidžiant mokesčių mokėtojui apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimo - mokesčių mokėtojui yra užkertamas kelias į teisminę gynybą, kuri pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką apima ir ginčų nagrinėjimą administracine tvarka, bei pažeidžiami Europos Sąjungos teisėje įtvirtinti teisinės valstybės ir teisės aktų viršenybės principai. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ne tik priėmė neteisėtą sprendimą, bet ir nesilaikydama jo apskundimo tvarkos, pažeisdama LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą mokesčių mokėtojo teisę kreiptis gynybos į teismą bei paneigė Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, perdavė neteisėtą sprendimą vykdyti antstoliui. Sprendimas suvaržė pareiškėjos teises ir užkirto kelią vykdyti ekonominę veiklą, kadangi pareiškėjos turtas yra būtinas komercinei veiklai vykdyti. Areštavus pareiškėjos turtą (žemės sklypą ir transporto priemonę), ekonominės veiklos, kuri yra pareiškėjos pajamų šaltinis, vykdymas tampo neįmanomas, o tai kartu apribojo atsiskaitymus su tiekėjais bei mokesčių valstybei mokėjimą. Skundžiamas 2010-07-14 sprendimas Nr. A-09-19-2214 prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų nuostatoms, todėl neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas. Atsakovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė 2010-07-14 sprendimą Nr.A-09-19-2214 išieškoti 125 856,86 Lt mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Sprendimas 2010-07-14 raštu Nr.(3.2-09)-R3-3515 buvo perduotas vykdymui antstolei Svajonei Žukaitienei ir paštu išsiųstas pareiškėjai. MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma iš mokesčių mokėtojo turto. Atsakovė mokesčio mokėtojo 2010-02-10 dienos balanso duomenimis, nustatė, kad pareiškėja yra skolinga 93 539,82 Lt mokesčių ir 1 142,85 Lt delspinigių. Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2010-02-10 priėmė sprendimą Nr.A-09-14-415 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų. 2010-03-24 dienos balanso duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skolinga 94 391,82 Lt mokesčių ir 3 117,76 Lt delspinigių. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininkas 2010-03-24 davė kredito įstaigai nurodymą Nr. A-09-09-825 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų. 2010-06-28 dienos balanso duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skolinga 117 554,82 Lt mokesčių ir 7 591,47 Lt delspinigių. Pareiškėja 2010 metais deklaruotų mokesčių nemokėjo, pagal priimtą sprendimą nurodymą mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos sąskaitų nurašyta nebuvo. Pareiškėjos mokestinė nepriemoka didėjo, todėl Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė sprendimą pareiškėjos mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto ir 2010-07-14 sprendimais Nr.A-09-10-2289 ir Nr.A-09-18-2208 pripažino netekusiais galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų ir sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavią pervedimais banko sąskaitų, nes šis taikytas priverstinio išieškojimo būdas buvo neefektyvus. MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Kadangi pareiškėja mokesčių nemokėjo, todėl lūkestis, kad tam tikri apribojimai pareiškėjos atžvilgiu nebus taikomi ateityje, negali būti laikomi pagrįstu. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmusi skundžiamą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjos turto neperžengė MAĮ suteiktų įgaliojimų, nepažeidė pareiškėjos lūkesčių. Sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Sprendimas nesuvaržė pareiškėjos teisių bei neapsunkimo ekonominės veiklos vykdymo. Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą, sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl antstolio atliekami vykdomieji veiksmai gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis MAĮ 66 straipsnio 1 dalimi, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas vadovaudamasis mokesčių teisės aktais. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Pareiškėja pati apskaičiavo 18 834 Lt mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį, kurį nurodė pateiktoje Nekilnojamo turto mokesčio deklaracijoje už 2009 metus.
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės apskrities VMI viršininko 2010-07-14 sprendimo Nr.A-09-19-2214, kuriuo atsakovas nusprendė mokestinę nepriemoką - 125 856,86 Lt, išieškoti iš pareiškėjos turto, teisėtumo.
Pareiškėja ginčydama sprendimą nurodė, kad administruojančiam subjektui neleidžiama keisti savo sprendimų, šiuo atveju - panaikinti apribojimus ir taikyti kitus. Atsakovas viršijo mokesčių administratoriui suteiktus įgaliojimus. Nekilnojamo turto mokestis dėl ekonominės krizės turto nuvertėjimo turėjo būti skaičiuojamas nuo realios turto rinkos vertės, t.y. pagal pareiškėjai priklausančių gamybinių patalpų, unikalus Nr. 1896- 1021-1038, esančių (duomenys neskelbtini) , rinkos vertę, kuri yra 311 000 Lt. Atsakovė nepaisydama, kad sprendimui apskųsti nebuvo pasibaigęs nustatytas terminas, skundžiamą sprendimą nedelsdama perdavė vykdyti antstoliui.
Byloje nustatyta, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėmė ginčijamą 2010-07-14 sprendimą Nr.A-09-19-2214 išieškoti 125 856,86 Lt dydžio mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto. Sprendimas 2010-07-14 raštu Nr.(3.2-09)-R3-3515 buvo perduotas vykdymui antstolei Svajonei Žukaitienei ir paštu išsiųstas pareiškėjai. Tai, kad per laikotarpį nuo 2010-02-10 iki 2010-07-14 įplaukų iš pareiškėjos į valstybės biudžeto surankamąją sąskaitą nebuvo gauta, patvirtina išieškomų prievolių ataskaitos bei 2010-02-10, 2010-03-24 ir 2010-06-28 balanso duomenys (b.l. 9, 19, 48, 50, 52). Pareiškėja 2010 metais deklaruotų mokesčių nemokėjo. Pagal 2010-02-10 sprendimą Nr. A-09-14-415 ir 2010-03-24 nurodymą Nr. A-09-09-825 mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos sąskaitų nurašytos nebuvo. Pareiškėjos mokestinė nepriemoka didėjo. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė sprendimą pareiškėjos mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto. Atsakovas 2010-07-14 sprendimais: Nr.A-09-10-2209 ir Nr.A-09-18-2208, pripažino netekusiais galios nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, kadangi taikytas priverstinio išieškojimo būdas buvo neefektyvus (b.l. 27 - 28).
Bylos duomenys patvirtino, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras. Ginčo teisinius santykius, susijusius su priverstiniu mokestinės nepriemokos išieškojimu, reglamentuoja MAĮ penktojo skirsnio normos. Pagal MAĮ 105 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 105 str. 1 d.). MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Taigi, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja mokėtiną mokesčio sumą ir įstatyme nustatytu terminu jos nesumoka, mokesčių administratorius įgyja teisę tokio mokesčio ir su juo susijusių sumų nepriemoką išieškoti priverstinai (MAĮ 105 str. 1 d. 2 p). Ginčo atveju, tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri suteikė teisę mokesčių administratoriui pardėti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Išieškomų prievolių atskaita, pareiškėjos balansai patvirtino, kad pareiškėja nesumokėjo deklaruojamų mokesčių (b.l. 40, 41, 48, 50, 52). Byloje nėra, ginčo, kad pareiškėja deklaruotų mokesčių nesumokėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2010 metais deklaruotų mokesčių nemokėjo ir pagal pirmiau priimtą 2010-02-10 sprendimą Nr. A-09-14-415 ir 2010-03-24 nurodymą Nr. A-09-09-825 mokestinės nepriemokos iš pareiškėjos sąskaitų nurašytos nebuvo. Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė skundžiamą sprendimą pareiškėjos mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto ir 2010-07-14 sprendimais: Nr.A-09-10-2209 ir Nr.A-09-18-2208, pripažino netekusiais galios 2010-03-24 nurodymą Nr. A-09-09-825 nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, bei 2010-02-10 sprendimą Nr. A-09-14-415 išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavią pervedimais banko sąskaitų, kadangi taikytas priverstinio išieškojimo būdas buvo neefektyvus.
Kadangi pareiškėja, būdama mokesčių mokėtoja, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka deklaruojamų mokėtinų mokesčio sumų įstatymuose nustatytais terminais nesumokėjo, todėl nėra abejonių, kad egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę atsakovui mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo turto. Taigi, atsakovas, vykdydamas priverstinę mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir MAĮ reikalavimų nepažeidė.
Mokestinės nepriemokos sumų išieškojimas iš turto vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pateikiant antstoliams nustatytos formos sprendimus (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad skundžiamas sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumų išieškojimo iš pareiškėjos turto privalėjo būti vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nedelsiant, pateikiant antstoliams nustatytos formos sprendimą, nepaisant, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo gali būti skundžiamas nustatyta tvarka. Pagal MAĮ 110 straipsnio, apibrėžiančio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, 1 dalį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas sustabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Pagal minėto MAĮ 110 straipsnio nuostatas, egzistuojant tam tikroms aplinkybėms, mokesčių administratorius įpareigojamas stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą, o atitinkamais atvejais, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Tačiau tik kilus mokestiniam ginčui dėl mokestinės nepriemokos, mokestinės nepriemokos išieškojimas gali būti sustabdomas (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p., 110 str.). Pareiškėjos nurodytas MAĮ 152 straipsnis reglamentuoja skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminus ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai priimamas sprendimas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, sustabdomas ginčijamų ir iki šio sprendimo priėmimo dienos dar neišieškotų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinis išieškojimas. Išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis paskirti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio MAĮ 95 straipsnyje, ar pagrindas ją naikinti. Minėtos teisės normos reglamentuoja priverstinio išieškojimo sustabdymą MAĮ numatytais atvejai, kai kyla mokestinis ginčas. Tačiau priverstinio išieškojimo vykdymo tvarka numatyta MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Be to, byloja nenustatyta duomenų, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės būtų kilęs mokestinis ginčas dėl mokestinės nepriemokos. Taip pat pareiškėja nesikreipė į atsakovą prašydama sustabdyti priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą (MAĮ 110 str). Taigi, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad pagal MAĮ 152 straipsnio 6 dalį priverstinis išieškojimas yra sustabdomas iki sueis sprendimo apskundimo terminas.
Pažymėtina ir tai, kad pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas. Pareiškėja apskaičiavo 18 834 Lt mokėtiną nekilnojamojo turto mokestį, kurį nurodė pateiktoje Nekilnojamo turto mokesčio deklaracijoje už 2009 metus (b.l. 40-41). Todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad nekilnojamo turto mokestis dėl ekonominės krizės, turto nuvertėjimo turėjo būti skaičiuojamas nuo realios turto rinkos vertės. Dėl pirmiau nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių, taip pat atmestini ir kiti pareiškėjos argumentai dėl šio sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Ginčijamas atsakovo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jame nurodytas mokestinės nepriemokos išieškojimo būdas atitinka MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, o mokestinės nepriemokos dydžio laike didėjimas yra susijęs su deklaruojamų mokesčių nemokėjimu ir delspinigių skaičiavimu pagal MAĮ 98 straipsnio nuostatas. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti skundžiamą sprendimą.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolanta Medvedevienė
Albina Rimdeikaitė
Algis Markevičius