Civilinė byla Nr. e2S-587-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36372-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.;
3.3.2.1.; 3.3.2.6.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ dėl gyvybiškai ir sanitariškai svarbaus geriamojo vandens tiekimo (paslaugos) skubaus atstatymo ir sprendimo atjungti šias paslaugas neteisėtumo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (toliau – UAB „Vilniaus vandenys“), prašydamas atnaujinti šalto vandens tiekimą iki šios ir kitų (nurodytų ieškinyje) ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos, ir panaikinti 2019 m. lapkričio 25 d. neteisėtą ir atliktą ne pagal sutarties sąlygas sprendimą atjungti vandenį (paslaugą). Ieškinys buvo priimtas nagrinėjimui. 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmestas ieškovo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus: sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, kadangi ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškiniu pareikštą reikalavimą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Dėl teismo 2019-12-31 nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ir atmestas pakartotinis prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio, pateiktas atskirasis skundas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-284-430/2020 atmestas ir skundžiama nutartis, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, palikta nepakeista.
3. Ieškovas toje pačioje civilinėje byloje pateikė patikslintą ieškinį, papildomai prašydamas pripažinti sutarties sąlygas negaliojančiomis bei prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
4. Teismas 2020-02-13 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodydamas, jog įstatymas nenumato galimybės pareikšti patikslintą ieškinį užbaigtoje byloje, kurioje ieškovo pareiškimas paliktas nenagrinėtas ir išaiškino, kad ieškovas gali pareikšti naują ieškinį bendra tvarka. Teismas taip pat nustatė, jog tokia nutartis neskundžiama.
5. Teisme 2020-02-17 gautas ieškovo atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti teismo 2020-02-13 nutartį ir patenkinti visus ieškovo reikalavimus. Ieškovas nurodė, jog nors įstatymas galimai gal ir nenumatė galimybės pareikšti patikslintą ieškinį užbaigtoje byloje, kurioje ieškovo pareiškimas paliktas nenagrinėtu, tačiau kadangi ši nutartis neužkirto galimybės ieškovui pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pareiškiant naują ieškinį bendra tvarka, todėl vadovaujantis protingumo ir racionalumo kriterijumi buvo protinga, racionalu ir ekonomiška priimti ieškovo patikslintą ieškinį, o ne versti ieškovą inicijuoti dar vieną ginčo bylą. Nurodė, kad remiantis Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-284-430/2020, 25 pastraipa, ieškovas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, jeigu byloje būtų ginčijamos atsakovės ieškovei taikomos nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos, kurių nustatymo kriterijai yra apibrėžti CK 6.2284 straipsnyje ir teigė, kad patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia šia teisės norma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą dėl 2020 m. vasario 13 d. nutarties atsisakė priimti.
7. Teismas pažymėjo, jog skundžiama nutartimi atsisakyta priimti patikslintą ieškinį užbaigtoje byloje, kurioje įstatymas nenumato galimybės pareikšti patikslintą ieškinį.
8. Atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiama nutartis neužkerta galimybės ieškovui pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pareiškiant naują ieškinį bendra tvarka. Nurodė, jog ieškovas jau pareiškė naują ieškinį bendra tvarka, kurio dalykas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutampa su patikslintu ieškiniu nagrinėjamoje byloje; teisme užvesta nauja byla Nr. e2-9828-937/2020. Taigi užbaigtoje byloje priėmus patikslintą ieškinį, susiklostytų situacija, jog vienu metu dvejose bylose būtų nagrinėjami tie patys reikalavimai.
9. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, jog būtų protinga ir ekonomiška priimti patikslintą ieškinį išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi byloje nebuvo pradėta pasirengimo stadija, iš esmės neatlikti jokie procesiniai veiksmai, o patikslinto ieškinio priėmimas nepadarytų bylos nagrinėjimo ekonomiškesnio; priešingai, tokios praktikos taikymas galėtų sukurti galimybes piktnaudžiauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, senaties terminų vilkinimu.
10. Nemano, jog patikslintas ieškinys gali būti priimtas, nors už jį nesumokėtas žyminis mokestis, kadangi reikšdamas ieškinį ieškovas nereikalauja pripažinti tam tikrų sutarties sąlygų nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Priešingai, ieškovas ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovę atnaujinti šalto vandens tiekimą bute, kadangi vyksta ginčai dėl buto nuosavybės, jo atlaisvinimo, kai butas buvo parduotas kitam pirkėjui varžytinių procese, dėl to pripažintina, kad ieškovas nėra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymi, jog ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavimo už kurį turi pareigą sumokėti žyminį mokestį neatsisakė, o naujų reikalavimų pareiškimas nepašalina pareigos sumokėti žyminį mokestį už pirmiau pareikštą reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantas ieškovas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį ir patenkinti visus jo prašymus (reikalavimus) byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, jog byloje neatlikti procesiniai veiksmai, todėl patikslinto ieškinio priėmimas nepadarytų bylos nagrinėjimo ekonomiškesnio. Nors ieškovo ieškinys Vilniaus apylinkės teismo 2019-12-31 nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutartimi, paliktas nenaginėtu, ieškovas pašalino ieškinio trūkumus ir pateikė teismui patikslintą ieškinį. Mano, jog patikslinto ieškinio priėmimas padarytų procesą ekonomiškesnį, protingesnį ir racionalesnį.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog naujo pateikto ieškinio, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-9828-937/2020, ir nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikto patikslinto ieškinio dalykas sutampa, todėl nesusiklostytų teismo nurodyta situacija, kuomet vienu metu dvejose bylose butų nagrinėjami tie patys reikalavimai.
11.3. Tiek apylinkės teismo, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse pažymėta, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu sudaro galimybę pašalinus trūkumus kreiptis į teismą su pakartotiniu ieškiniu, todėl ieškovui, patikslinus ieškinį, jis turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas.
11.4. Teismas turi pareigą imtis visų priemonių, jog kiekvieno asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą būtų įgyvendinta tinkamai.
11.5. Nors proceso įstatyme numatyti ieškinio turinio ir formos reikalavimai yra privalomi, tačiau nereiškia, jog bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Nurodo, jog reikšdamas pakoreguotą ieškinį nurodė esmines bylos aplinkybes, todėl tie trūkumai nesutrukdė priimti ieškinį ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją. Mano, jog esant tokioms aplinkybėms ieškovo atskirasis skundas turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, dėl ko teismo priimta nutartis turėtų būti naikintina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovo patikslintas ieškinys išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ieškovo teigimu, net ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje jo ieškinys paliktas nenagrinėtu, jis turi teisę teikti patikslintą ieškinį, kadangi tokiu būdu bus užtikrintas proceso ekonomiškumas.
15. Kadangi skundžiama nutartis neatsiejamai susijusi su patikslinto ieškinio pateikimu išnagrinėtoje byloje, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neišvengiamai turi vertinti ir kitus teismo priimtus procesinius dokumentus, priimtus iki skundžiamos nutarties.
16. Civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).
17. Nagrinėjamu atveju matyti, jog civilinė byla užbaigta teismo procesiniu dokumentu –Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-31 nutartimi, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ir atmestas pakartotinis prašymas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio. Nutarties teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-284-430/2020, kuria apylinkės teismo nutartis dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu palikta nepakeista. Taigi, civilinis procesas nagrinėjamoje byloje pabaigtas CPK 296 straipsnio 2 dalies pagrindu ir joje procesiniai veiksmai, kuriais tęsiamas procesas, jau neatliekami. Pažymėtina, kad palikus nenagrinėtu ieškovo ieškinį CPK 296 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovui neužkertamas kelias, ištaisius trūkumus, teikti tapatų dalyku ir pagrindu ieškinį teismui iš naujo bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Taigi, aiškinant CPK 297 straipsnio 2 dalyje nurodytą žodžių junginį „bendra tvarka“ lingvistine prasme, suprantama, jog tokiu atveju kreipiantis į teismą su patikslintu ieškiniu, jis teikiamas ne išnagrinėtoje civilinėje byloje, o iš naujo, užvedant naują bylą (sukuriant bylos kortelę) ir suteikiant naują civilinės bylos bei proceso numerius. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia tvarka ieškovui buvo išaiškinta, ją, kaip matyti iš tolimesnės eigos bei atskirojo skundo argumentų, ieškovas suprato.
18. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė teisingą argumentą, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje patikslintas ieškinys negali būti teikiamas. Todėl ieškovo argumentai, kuriais įrodinėjami ieškinio neesminiai trūkumai ar tai, jog atskleista ieškinio esmė, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi. Tokie argumentai galėtų būti reiškiami ieškinio priėmimo stadijoje, (ne)šalinant nustatytus ieškinio trūkumus.
19. Nors ieškovas įrodinėja, jog pašalinus trūkumus, ieškinys turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas, aukščiau išdėstyti argumentai paneigia apelianto nuomonę dėl patikslinto ieškinio priėmimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kita vertus, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas visgi teikė ieškinį Vilniaus apylinkės teismui, reikšdamas iš esmės tapačius reikalavimus patikslintam ieškiniui nagrinėjamoje byloje, ieškinyje nurodė, jog ieškinys teikiamas atsižvelgiant į teismų priimtų nutarčių turinį; Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-9828-937/2020 ir ieškovo ieškinys priimtas. Taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jo subjektinė teisė kreiptis į teismą nebuvo įgyvendinta, kadangi, kaip matyti iš ieškovo procesinio elgesio, jis aktyviai realizuoja savo teisę kreiptis į teismą, gindamas galimai pažeistus interesus.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo argumentai dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį išnagrinėtoje civilinėje byloje pagrįsti teisiniu reglamentavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas jiems iš esmės nepritarti neturi pagrindo. Tačiau, formaliai vertinant procesinės teisės normas, ieškovo atskirasis skundas negalėjo būti atsisakytas priimti, kadangi net ir išnagrinėtoje civilinėje byloje atsisakant priimti patikslintą ieškinį, nutartis yra skundžiama (CPK 137 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, jog esant susiklosčiusiai teisinei situacijai, kuomet ieškovo ieškinys teikiamas jau užbaigtoje civilinėje byloje, net ir ištaisius formalius proceso trūkumus, jog ieškovo reikalavimų pagrindu užvesta kita civilinė byla, teisinis rezultatas nepasikeistų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, bei siekdamas užkirsti kelią tolimesniam teisinio rezultato nesukeliančiam procesui, sprendžia palikti skundžiamą nutartį iš esmės nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė