Pranešėjas E. Mockevičius                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-138-368/2013 

Teisėjas A. Martinavičius                                              Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06127-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.7; 121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Mitnija“ ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mitnija“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. 76 569,24 Lt turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 17 d. ieškovas UAB „Mitnija“ ir atsakovas V. J. sudarė darbo sutartį, pagal kurią V. J. buvo priimtas dirbti UAB „Mitnija“ (duomenys neskelbtini). Su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jis taip pat pasirašė įmonės sudarytą kolektyvinę sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas dirbo UAB „Mitnija“ vykdytame objekte – (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo teisę ir pareigą pagal poreikį užsakyti ir tiekti medžiagas į statomą objektą. Teigė, kad atlikus objekte esančių medžiagų likučių inventorizaciją, paaiškėjo, jog trūksta tam tikrų į objektą pristatytų ir atsakovui perduotų medžiagų, tačiau atsakovas paaiškino, kad medžiagos pavogtos, žadėjo pateikti medžiagų perdavimo važtaraštį. Pavogtiems vamzdžiams neatsiradus, taip pat atsakovui nepateikus medžiagų perdavimo subrangovui akto, 2011 m. vasario 4 d. atsakovas pasirašė sutikimą atlyginti įmonei padarytą žalą, iš viso 7536,50 Lt. Tvirtino, kad atsakovui pranešus, kad nori išeiti iš darbo, buvo atlikta medžiagų, perduotų atsakovui likučių inventorizacija ir rastas 78 873,02 Lt trūkumas. Didžiosios medžiagų dalies trūkumo atsakovas negalėjo pagrįsti. Dalis žalos, 2303,78 Lt, buvo savanoriškai atlyginta esant darbuotojo sutikimui ir atskaičiavus ją iš darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, likusi bendrovei padaryta ir darbuotojo neatlyginta žala yra 76 569,24 Lt (1 tomas, 1–4 b. l.).

Atsakovas V. J. pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtomis atliktas išskaitas iš darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad 2011 m. sausio 27 d. atlikus objekte inventorizaciją buvo nustatytas medžiagų trūkumas. Pabrėžė, kad pateiktame paaiškinime nurodė, jog nežino, kaip galėjo susidaryti vamzdžių trūkumas, galbūt jie galėjo būti pavogti, nes aikštelė, kurioje ieškovas sandėliavo medžiagas nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d., nebuvo saugoma. Pažymėjo, kad dėl susidariusio medžiagų trūkumo jo kaltės nėra. Jis sutiko pasirašyti sutikimą dėl trūkumų išskaičiavimo iš darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas tik bijodamas prarasti darbą. Vėliau nurodė darbdaviui, kad nesutinka, jog nuostoliai būtų išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio, nes yra nekaltas dėl susidariusio medžiagų trūkumo, ir prašė ieškovo sumokėti jam priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už atostogas (1 tomas, 102–103 b. l.).

II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų sprendimo (nutarčių) esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Mitnija“ iš atsakovo V. J. 5 232,72 Lt žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis yra pasirašyta paties atsakovo, to jis teisme neginčijo, taip pat atsakovas buvo supažindintas su kolektyvine sutartimi ir pareiginiais nuostatais. Atkreipė dėmesį į tai, kad materialinių vertybių trūkumas buvo nustatytas du kartus, t. y. 2011 m. sausio 27 d., kai buvo nustatytas vamzdžių trūkumas, dėl kurių nebuvimo atsakovas paaiškino nežinąs, kur yra medžiagos, manė, kad jos buvo pavogtos, bei 2011 m. kovo 30 d. patikrinimo aktu, išeinant atsakovui iš darbo, kai pirmiausia buhalteriškai buvo patikrinami atsargų likučiai ir atlikta inventorizacija vietoje. Pažymėjo, kad netinkamas pareigų atlikimas, laiku ar iš viso nenurašant panaudotų materialinių vertybių, negali būti laikomas žalos padarymu, jei nėra nustatyta, jog šios materialinės vertybės nebuvo panaudotos ieškovo naudai. Teismo manymu, siekiant nustatyti padarytos žalos faktą ir dydį, neužtenka tiesiog konstatuoti materialinių vertybių trūkumą, reikia nustatyti šio trūkumo kilmę ir faktinį medžiagų panaudojimą. Teismas vertino, kad ieškovas neįrodė žalos, nustatytos 2011 m. kovo 30 d., išeinant atsakovui iš darbo, susijusios su jo darbo pareigų netinkamu atlikimu, paties fakto ir žalos dydžio, neįrodė, jog atsakovas padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu. Dėl atsakovo pateikto priešieškinio teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog 2011 m. vasario 4 d. sutikimas dėl išskaitų už padarytą žalą būtų pasirašytas, esant kokiai nors ieškovo neigiamai įtakai, kaip smurtas, grasinimas ir pan., to neteigė ir pats atsakovas. DK 226 straipsnyje nustatyta, kad yra negalimas išieškojimas iš išeitinės kompensacijos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių išieškojimas nėra galimas; šį sąrašą nustato CPK 738 ir 739 straipsniai. Tačiau ši DK įstatymo norma nedraudžia išieškoti kompensacijos už nepanaudotas atostogas (2 tomas, 76–80 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. J. ieškovui UAB „Mitnija“ 37 132,73 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo pareigą tausoti materialines vertybes, nes inventorizacijų metu buvo nustatytas 78 873,02 Lt trūkumas. Taigi žala atsirado dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis raštu kreipėsi į vadovus ir reikalavo užtikrinti visų objektų apsaugą. Kolegija sprendė, kad atsakovas, laiku ir tinkamai neinformavęs darbdavio apie sąlygas, gresiančias turto neišsaugojimu, prisiėmė riziką dėl galimos žalos atsiradimo. Pažymėjo, kad atsakovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip prisiimdamas atsakomybę už objekte ir aikštelėje esančias medžiagas, todėl vertino, jog jis padarė tokio dydžio žalą, kokią nustatė ir pasirašė jis pats. Kolegijos vertinimu, ieškovas pagal turimus įrodymus pagrįstai reikalavo priteisti 78 873,02 Lt žalos atlyginimą. Įvertinusi bylos aplinkybes, atsakovo šeiminę padėtį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priteistinos žalos dydis mažintinas iki 50 procentų. Vertindama išskaitos teisėtumą, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas sutikimą išskaitai pasirašė gera valia, pripažindamas kaltę dėl padarytos žalos (2 tomas, 149–157 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteista 37 132,73 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo atlyginti padarytą žalą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutarties dalį, kuria priešieškinis atmestas. Konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nustatytas atsakovo ieškovui padarytos žalos dydis (2 tomas, 213–221 b. l.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) UAB „Mitnija“ prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 71336,52 Lt žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti šį ieškovo reikalavimą, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino liudytojų parodymus ir paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, ir teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Tvirtinama, kad atsakovas neginčijo paties pasirašytų dokumentų, kuriuose buvo užfiksuoti trūkumai. Apelianto vertinimu, atsakovui buvo žinoma medžiagų nurašymo galimybė ir tvarka, tačiau ja atsakovas nepasinaudojo, todėl teismas turėjo pripažinti faktą, kad medžiagos nebuvo panaudotos ieškovo. Pažymima, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi ir byloje nėra įrodymų, jog medžiagos buvo sunaudotos papildomiems darbams atlikti. Mano, kad atsakovas nepagrindė savo teiginių (2 tomas, 93–100 b. l.).

Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) V. J. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovo ieškinį ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė DK 245, 246, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymima, kad ieškovas ilgą laiką nesirūpino tinkamą materialinių vertybių apskaitą, o atsakovas fiziškai negalėjo visą parą saugoti medžiagų, esančių statybos objekte. Apelianto manymu, 2011-01-27 aktas neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų (2 tomas, 83–88 b. l.).

Atsiliepdamas į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas UAB „Mitnija“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad LR DK 256 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti traktuojama taip, jog sutartyje turi būti išvardytos konkrečios vertybės, kurios darbuotojui perduodamos. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas pagal atsakovo reikalavimą savo pareigas įvykdė, t. y. ieškovo apsaugos skyrius, gavęs informaciją iš atsakovo, ėmėsi veiksmų ir buvo sudarytos sutartys dėl apsaugos, įvesta signalizacija (2 tomas, 106–111 b. l.).

Atsiliepdamas į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas V. J. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis, palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad statybos objektas buvo specifinis, ir tai, jog jame buvo sunaudota daug daugiau medžiagų, nei numatyta pagal sąmatas, patvirtino tiek atsakovas, tiek teisme apklausti liudytojai (2 tomas, 115–118 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Ieškovo UAB „Mitnija“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo V. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl materialinės atsakomybės taikymo

Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rūšių – materialinė atsakomybė. Bendriausia prasme ji suprantama kaip kaltojo dėl žalos padarymo darbo santykio subjekto pareiga atlyginti dėl teisės pažeidimo (neatlikimo darbo pareigų ar netinkamo jų atlikimo) padarytą žalą kitam darbo santykio subjektui (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) ir neturtinę žalą (DK 250, 257 straipsniai). Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje, kurio 3 punkte įtvirtinta darbuotojo pareiga atlyginti visą žalą, jei ji padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji gali būti sudaroma tik su tais darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Ši sutartis turi būti įforminama raštu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su atsakovu, dirbusiu UAB „Mitnija“ (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 6–7 b. l.), kurio darbo funkcijos, be kita ko, buvo susijusios su jam perduotų materialinių vertybių apskaita, buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 tomas, 8–9 b. l.). Pagal šios sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo pradėdamas dirbti priimti materialines vertybės iš bendrovės, o nutraukęs darbo sutartį, perduoti jas pagal aktą. Taip pat įsipareigojo prisiimti materialinę atsakomybę už bendrovės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (sutarties 2.2 punktas), atlyginti visą žalą, jei žala padaryta dėl netinkamo materialinių vertybių saugojimo arba nesiimta reikiamų priemonių užkertant kelią materialinių vertybių dingimui (sutarties 2.6 punktas).

Kasacinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012 yra išaiškinęs, kad konkrečių materialinių vertybių išvardijimo visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nurodyti nereikia, kadangi, esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiškai užfiksuoti aptariamoje sutartyje gali būti net neįmanoma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirbo objekte (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 44 b. l.) ir ieškovo vykdytam projektui įvykdyti atsakovui pasirašytinai buvo perduotos materialinės vertybės (2 tomas, 3 b. l.).

Kolegija, įvertinusi paties atsakovo teiginius, kad visa atsakomybė už objekte ir aikštelėje esančias medžiagas buvo paskirta jam ir pagal pareigas jis turėjo pildyti statybos žurnalus, atlikti medžiagų nurašymą (2 tomas, 60–61 b. l.), jog privalėjo saugoti ir įsipareigojo sandėliuoti jam patikėtą turtą, kuris vėliau buvo naudojamas objekte, nurašyti naudotas medžiagas (2 tomas, 59 b. l.), kad buvo atsakingas už gautas medžiagas (2 tomas, 146 b. l.), sprendžia, jog atsakovas suprato ir suvokė, kad jis yra materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotas materialines vertybes (statybines medžiagas), ir turėjo, be kita ko, organizuoti jų priežiūrą ir apskaitą.

Tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nurodytos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Ieškovas jam padarytą žalą grindė 2011-01-27 atliktos inventorizacijos metu nustatytais medžiagų trūkumais ir 2011-04-05 patikslintos atsargų likučio ataskaitos duomenimis (1 tomas, 48, 75–77 b. l.). Pagal 2011-01-27 inventorizacijos aktą, kurį pasirašė ir su kurio išvadomis sutiko atsakovas (1 tomas 50 b. l.), nustatytas 7 536,50 Lt vertės medžiagų trūkumas (1 tomas, 48 b. l.). Pagal 2011-04-05 patikslintą atsargų likučio ataskaitą nustatytas 78 873,02 Lt vertės medžiagų trūkumas (1 tomas, 75–77 b. l.). Atsakovui sutikus, iš jam priklausančių su darbo užmokesčiu susijusių išmokų buvo išskaičiuota 2 303,78 Lt (1 tomas, 50, 123 b. l, 2 tomas, 144 b. l.).

Kolegija, sprendžia, kad, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina nerastų materialinių vertybių perdavimo faktą atsakovui, ir pats atsakovas 2011-01-27 aktą ir 2011-04-05 patikslintą atsargų likučio ataskaitą pasirašė ir pripažino, jog dėl jo netinkamų veiksmų / neveikimo įmonei buvo padaryta 7536,50 Lt žala, šiuo atveju reikia įvertinti atsakovo darbo specifiką.

Byloje nustatyta, kad atsakovui dirbant (duomenys neskelbtini) objekte, (duomenys neskelbtini) užėmė D. J. (2 tomas, 144 b. l.). 2011-03-29 tarnybiniame rašte atsakovas nurodė, kad D. J. (asmens, einančio aukštesnes pareigas nei atsakovas) nurodymu keletas mašinų statybinio laužo, skaldos ir smėlio buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), esantį namą. Iš viso D. J. nurodymu buvo išvežta apie pusę esamo statybinio laužo, o kitas laužas buvo paklotas, formuojant važiuojamą kelio dalį (duomenys neskelbtini) kvartale. Atsakovo teiginius patvirtino ir kiti ieškovo darbuotojai (1 tomas, 63 b. l.). Atsakovo teigimu, dalis statybinio laužo, D. J. nurodymu, išvežta į (duomenys neskelbtini). Dalis statybinio laužo, ieškovo vadovo nurodymu, atvežta įmonės kiemo keliui išlyginti (1 tomas, 65–66 b. l.). Smėlio trūkumą atsakovas paaiškino tuo, kad vykdant projektą, smėlio faktiškai buvo sunaudota daugiau, nei numatyta, ir tai patvirtino ieškovo darbuotojai (1 tomas, 64 b. l.), liudytojai M. U., V. M., V. T., taip pat projekto vadovas V. V. (2 tomas, 63 b. l.). Bylos duomenimis, liudytojas S. P. dalyvavęs 2011-03-30 inventorizacijoje parodė, kad birių medžiagų kiekis buvo nustatytas „iš akies“, kiek tiksliai, kokių medžiagų buvo, jis pasakyti negalėjo (2 tomas, 62 b. l.). Atsakovo teiginius dėl statybinio laužo išvežimo į kitą objektą pripažino ir ieškovo atstovė, nurodžiusi, kad D. J. nepaaiškino, kodėl statybinis laužas buvo išvežtas ne į ieškovo objektą ir pažymėjo, jog D. J. 2011 m. sausio mėn. buvo atleista iš darbo (2 tomas, 144 b. l.).

Kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtos veikos vykdant (duomenys neskelbtini) D. J. nurodymus dėl statybinio laužo išvežimo. Minėta, kad ieškovo darbuotojai, tarp jų ir projekto vadovas, patvirtino atsakovo teiginius, jog vykdant projektą, smėlio faktiškai buvo sunaudota daugiau, nei numatyta. Padarytos žalos dydį turi pagrįsti, įrodyti darbdavys (ieškovas), tačiau jis nepateikė teismui duomenų, paneigiančių minėtus liudytojus parodymus, ar duomenų, jog atsakovas objekto darbus vykdė netinkamai ir priėmė netinkamus sprendimus dėl didesnio kiekio smėlio panaudojimo objekte, ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad nustatytas smėlio ir statybinio laužo trūkumas yra atsakovo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais (lokaliniais), nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Nors byloje nenustatyta, kada konkrečiai dingo kitos 2011-04-05 patikslintoje atsargų likučio ataskaitoje (1 tomas, 75–77 b. l.) nurodytos materialinės vertybės ir kas jas pasisavino, kolegija sprendžia, kad atsakovas netinkamai organizavo šių jam patikėtų ir dingusių 20151,08 Lt vertės (iš 78873,02 Lt (materialinių vertybių trūkumas) atimti 18878,94 Lt (smėlio vertė) ir 39843,00 Lt (statybinio laužo vertė)) materialinių vertybių saugumą ir nesiėmė pakankamų priemonių užkirsti kelią šių materialių vertybių dingimui. Minėta, kad atsakovas pripažino, jog dėl jo netinkamų veiksmų / neveikimo įmonei buvo padaryta 7536,50 Lt žala (1 tomas, 50 b. l.). Bylos duomenimis, 20151,08 Lt vertės statybinės medžiagos buvo perduotos atsakovui (2 tomas, 3 b. l.), tai patvirtino ir pats atsakovas (2 tomas, 60 b. l.). Smulkios statybinės medžiagos buvo teritorijoje (2 tomas, 62 b. l.), nepanaudotos objekte medžiagos darbo dienos pabaigoje atgal į sandėlį nebuvo grąžinamos (2 tomas, 63 b. l.). Kolegija sprendžia, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas užtikrinti jam patikėtų materialinių vertybių saugumą, nors jo darbo specifika reiškė jo pareigą kontroliuoti šias materialines vertybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, su materialinėmis vertybėmis dirbančių asmenų pareigų specifika lemia ir jų atsakomybės ypatumus – jiems taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Atsakovo teiginiai dėl nesugebėjimo ar nežinojimo, kaip tinkamai organizuoti / atlikti savo darbą (pvz., 2 tomas, 59 b. l.), kolegijos nuomone, šiuo atveju nepašalina atsakovo materialinės atsakomybės. Byloje taip pat nustatytos kitos DK 246 straipsnyje nurodytos sąlygos: egzistuoja neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos priežastinis ryšys, žalos padarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla. Nors nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, kaltės forma (neatsargumas) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas taikyti atsakovui materialinę atsakomybę.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo

Pagal DK 257 straipsnio 5 dalį darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Taigi, įstatymas numato teismo teisę atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą. Teismo išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2005, 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2004, 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas žalą padarė ne tyčia. Byloje nustatyta, kad dalis atsakovui perduotų materialinių vertybių buvo laikomos skirtingose objekto vietose (2 tomas, 62 b. l.), tačiau darbdavys užtikrino perimetrinės apsauginės signalizacijos sistemos įrengimą tik teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 146 b. l.). Taigi, ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių sudaryti tokias darbo sąlygas, kad žalos neatsirastų (DK 256 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė teismui duomenų, kad skyrė pakankamai dėmesio atsakovui perduotų statybinių medžiagų apsaugai pastarajam būnant atostogose (2 tomas, 60 b. l.). Bylos duomenimis, ieškovas nebuvo patvirtinęs materialinių vertybių nurašymo tvarkos (2 tomas, 144 b. l.), ir ji buvo patvirtinta jau po atsakovo atleidimo iš darbo (2 tomas, 119–121 b. l.). Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su savo pareigybiniais nuostatais. Teisėjų kolegija taip pat įvertina atsakovo šeimos padėtį – atsakovas išlaiko du mažamečius vaikus (1 tomas, 105–106 b. l.), ir vienam iš jų yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 tomas, 107 b. l.)

Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudaro pagrindą ieškovo patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 50 proc., t. y. nuo 20151,08 Lt iki 10075,54 Lt. Pažymėtina, kad atsakovui jo sutikimu jau atlikta 2303,78 Lt išskaita iš jo darbo užmokesčio (1 tomas, 123 b. l., 2 tomas, 144 b. l.), todėl priteistina žalos suma sudaro 7771,76 Lt (10075,54 Lt - 2303,78 Lt).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš dalies tenkinus ieškovo UAB „Mitnija“ apeliacinį skundą, teismas paskirto šalims bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė: 2297 Lt žyminis mokestis už ieškinio padavimą (1 tomas, 5 b. l.), ir 265 Lt išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (2 tomas, 42–43 b. l.). Už apeliacinio skundo pateikimą ieškovas sumokėjo 2140 Lt žyminį mokestį (2 tomas, 101 b. l.), taip pat turėjo 2000,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 229 b. l.). Kasaciniame teismas ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti siekė 1000 Lt (2 tomas,  229 b. l.). Kolegija pažymi, kad, nors 400 Lt išlaidos, sumokėtos ieškovo advokatei už atstovavimą Šiaulių apygardos teisme, viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.18 punkte nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad advokato darbo vieta yra Kaune (Rekomendacijų 2.4 punktas), ir minėtos išlaidos nežymiai viršijo rekomenduojamus priteisti dydžius, šių išlaidų nemažina.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme siekė 2420 Lt (2 tomas, 52–53 b. l.), apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1210 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 90, 139 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas apmokėjo kitą 1210 Lt sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (2 tomas, 140 b. l.), todėl, kolegijos vertinimu, šių išlaidų realumas neįrodytas ir nėra pagrindo šias išlaidas įvertinti. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjimus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinio skundo paruošimo išlaidos siekė 2420 Lt (2 tomas, 205–207 b. l.).

Šiaulių apygardos teisme 2013-02-12 gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai ir prašymas priteisti iš ieškovo 756,25 Lt už šių rašytinių paaiškinimų parengimą. Kolegija, įvertindama tai, kad paaiškinimus atsakovas teikė, realizuodamas savo procesines teises, o ne vykdymas CPK nustatytas pareigas ir, atsižvelgdama į tai, jog šios atsakovo išlaidos nebuvo būtinos, t. y. neatitiko būtinumo požymio, šių išlaidų neįvertina.

Proceso išlaidos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudarė 34,13 Lt (2 tomas, 220 b. l.).

Tenkinant ieškinį iš dalies (10 proc.) ir įvertinant tai, kad atsakovo priešieškinis buvo atmestas, ieškovui iš atsakovo priteistina 256,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovui iš ieškovo – 1089,00 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinėje instancijoje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat priteisiamos proporcingai (CPK 93 str. 2 d., 98 str.). Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 414 Lt atstovavimo išlaidos, atsakovui iš ieškovo – 544,50 Lt. Įskaičius ieškovo išlaidas į atsakovo išlaidas, atsakovui priteistinos iš ieškovo 130,50 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos Šiaulių apygardos teisme.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 100 Lt atstovavimo išlaidos, patirtos kasaciniame teisme, o atsakovui iš ieškovo atitinkamai priteistinos 1089 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Įskaičius ieškovo ir atsakovo atstovavimo išlaidas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atsakovui priteistinos iš ieškovo 989 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat iš ieškovo priteistina 30,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, valstybei. Iš atsakovo 3,72 Lt proceso išlaidų dalis nepriteistina, kadangi ji neviršija 10 Lt.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

              Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies ir ieškovui UAB „Mitnija“ priteista iš atsakovo V. J. 5232,72 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5232,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 157,98 Lt žyminio mokesčio, 18,02 Lt už teismo antstolio paslaugas, taip pat iš ieškovo priteista atsakovui 1127,72 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir šią rezoliucinę teismo sprendimo dalį išdėstyti taip: „priteisti ieškovui UAB „Mitnija“ (į. k. 134511472) iš atsakovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 7771,76 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7771,76 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 256,20 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovo UAB „Mitnija“ atsakovui V. J. 1089,00 Lt atstovavimo išlaidų.“

              Priteisti iš ieškovo UAB „Mitnija“ (į. k. 134511472)  atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 130,50 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas Šiaulių apygardos teisme, ir 989 Lt atstovavimo išlaidas, patirtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat iš ieškovo priteisti 30,71 Lt proceso išlaidas valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Egidijus Mockevičius

Teisėjai                                                                                                                Jolanta Badaugienė

                                                                                                                            Danutė Matiukienė