Civilinė byla Nr. 2YT-12362-637/2017
Teisminio proceso Nr.2-06-3-09835-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.11
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugpjūčio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė “Finansų administravimas”, Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariatas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, 2) tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas ar panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, jog įstatymas numato teisę nuteistiesiems įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už asmeninėse sąskaitose turimas pinigines lėšas. Antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Šiuo atveju antstolė išieško visas pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitos, nepaisydamas, ar jos viršija vieną MMA, ar ne, todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Nurodo, kad antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius nuostatus ir nepagrįstai apribojo jo turtines teises.
Antstolė Santa Selezniovienė 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti teismui.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja :
skundas netenkintinas.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo dvi vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. L. išieškotojų UAB “Finansų administravimas” ir Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariatas naudai - Nr. 0184/15/00291 ir 0184/17/01693.
Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2017 m. birželio 29 d. priimtas patvarkymas Nr. S1b-30704 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vieno MMA. Taip pat nurodė, kad, jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę (vykdomoji byla Nr. 0184/17/01693 b. l. 28).
Teismas atkreipia dėmesį, jog siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, iš kokio fizinio asmens turto (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, šios piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl pripažintina, kad išieškojimas iš šių lėšų yra galimas.
Pastebėtina ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o taip pat buvo įsidarbinęs įkalinimo įstaigoje (vykdomoji byla Nr. 0184/17/01693 b. l. 10; 16) priėmė patvarkymą ,,Patvarkymas dėl skolos išieškojimo“ ir išsiuntė jį į Marijampolės pataisos namus.
CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, pažymint, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus (išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka) normos nereglamentuoja, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA dydžio. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkei priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vieno MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vieno MMA. Tokios praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismas kitose civilinėse bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-863-253/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-887-8262017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1044-777/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-928-730/2017).
Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo apribojama skolininko teisė įgyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, skunde nurodė, kad išieškomos visos skolininko lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to viršija ar ne MMA, konkrečiai nenurodydamas, kokiu antstolio procesiniu veiksmu buvo apribota skolininko nurodyta teisė įgyti maisto produktų, kada buvo išieškotos visos jo lėšos iš asmeninės sąskaitos ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateikto skundo iš viso negalima nustatyti, koks antstolės patvarkymas yra skundžiamas, nes panaudotas senas, iki 2017 metų sausio 1 d. sukurtas skundo šablonas, nuteistųjų naudojamas neatsižvelgiant į konkrečias vykdymo proceso aplinkybes.
Antstolė 2017 m. birželio 29 d. patvarkyme yra nurodžiusi, jog skolininkui leidžiama disponuoti ta areštuota lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pravedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaitant 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolė patvarkymu CPK LI skyriaus (733–743 straipsniai) nuostatų nepažeidė. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybės bei atsižvelgiant į tai, jog teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolė patvarkymu nenurodė apribojimų skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kaip kad nurodo pareiškėjas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog nebuvo nustatyta, kad antstolė netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ar kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų pagrindų ir motyvų pagrindu, nėra, - skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 513 straipsnis). Pareiškėjui teismas pažymi, jog priverstinis sprendimo vykdymas savo esme yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininko, nevykdančio sprendimo geruoju, atžvilgiu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų atmesti.
Vykdomąsias bylas Nr. 0184/15/00291 ir 0184/17/01693, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Audronė Gaižutienė