Administracinė byla Nr. eA-1014-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00794-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 22.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (sujungtos bylos), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2023 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. 30-TE-153 „Dėl D. M. nušalinimo nuo pareigų“ ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį bei delspinigius, taip pat 2) panaikinti Klaipėdos AVPK 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 30-TE-230 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ arba, teismui manant, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, tarnybinę nuobaudą pakeisti į švelnesnę, ir panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 30-TE-231 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Reagavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) viršininko pareigas.
2. Pareiškėjas skundus grindė šiais argumentais:
2.1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – ir Imuniteto valdyba) Vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Skyriaus pareigūnų veiksmų. Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. įsakymu
Nr. 30-TE-153 pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. 2023 m. balandžio 21 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-56 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos (Klaipėdos AVPK 2023 m. balandžio 21 d. įsakymai Nr. 30-TE-230 ir Nr. 30-TE-231).
2.2. Pareiškėjas Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 30-TE-153 buvo nušalintas nuo pareigų tuo pagrindu, kad jis aktyviais veiksmais trukdė atlikti tarnybinį patikrinimą arba siekė paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, t. y., pasak pareiškėjo tiesioginio vadovo Komisariato viršininko A. B., pareiškėjas darė poveikį savo pavaldiniams, siekdamas, kad jie teiktų melagingus paaiškinimus dėl galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų. Pareiškėjo nuomone, jis buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, nes jis savo veiksmais nedarė jokios įtakos pavaldiniams.
2.3. Pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. po pietų iš kolegų gavo pranešimus apie tai, jog buvo pradėti maždaug 12–14 Skyriaus pareigūnų tarnybiniai patikrinimai, ir, jausdamas pareigūnų stresą ir pasimetimą bei būdamas aktyviu Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) nariu, nedelsiant informavo Profesinės sąjungos narius apie šią situaciją. Profesinės sąjungos pirmininkė R. K. pasiūlė per kuo trumpesnį terminą visiems susirinkti ir aptarti iškilusią situaciją, priminti pareigūnų, dėl kurių buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai, teises ir pan. Siekiant tinkamai išaiškinti teises ir numalšinti pareigūnų susijaudinimą, buvo suorganizuotas neformalus susitikimas po darbo valandų vienoje iš kavinių. Susitikimas truko apie 15–20 min., jo metu vyko pokalbiai, buvo raminami besijaudinantys bendradarbiai, bet pareiškėjas nedavė kolegoms jokių nurodymų ir nedarė spaudimo, nenurodė meluoti ar klaidinti tarnybinius patikrinimus atliekančius pareigūnus.
2.4. Pareiškėjas per savo atostogas 2023 m. kovo 24 ir 27 d. apie pietus buvo atvykęs sportuoti į Komisariato patalpose esančią salę. Pareiškėjas pasisveikino su keliais Skyriaus pareigūnais ir Komisariato viršininku, visais atvejais pokalbiai buvo trumpi. Trumpų susitikimų metu pareiškėjas nedarė jokio papildomo spaudimo ir neragino netinkamai bendradarbiauti arba pateikti išgalvotas paaiškinimų versijas tarnybinius patikrinimus atliekantiems pareigūnams. Pareiškėjas kiekvienu atveju paminėjo, jog jis, būdamas atsakingu vadovu, palaiko ir motyvuoja kiekvieną pavaldinį, net ir esant sunkesnėms darbo aplinkybėms.
2.5. Priimant sprendimą nušalinti pareiškėją nuo pareigų, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas siekė sunaikinti įrodymus ar kitaip trukdė atlikti tarnybinį patikrinimą. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai visi pareigūnai, dėl kurių atliekamas tarnybinis patikrinimas, pateikė savo paaiškinimus, nebeliko pagrindo nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Nušalinimas visam tarnybinio patikrinimo laikotarpiui laikytinas neproporcingu ir pažeidžiančiu pareiškėjo teises.
2.6. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas tinkamai neįvertino visų svarbių aplinkybių ir nesurinko įrodymų, patvirtinančių Išvadoje konstatuotas aplinkybes.
2.7. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai plečiamai aiškino Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią veiksmus, kurių turi imti pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku. Išvadoje pacituota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika buvo suformuota aiškinant tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas)
3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, o ne Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas buvo gavęs pranešimą apie nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą arba buvo tokio įvykio liudytoju, todėl minėtos teisės normos pažeidimas konstatuotas nepagrįstai.
2.8. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas tokiais pačiais veiksmais pažeidė Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 30-V-560 patvirtinto Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.2, 6.4 ir 6.14 punktus. Pareigybės aprašyme numatytos funkcijos yra vykdomos darbo metu, o Išvadoje aptariami įvykiai vyko ne pareiškėjo darbo metu. Išvadoje nenustatyta, kad Skyriaus veikla buvo vykdoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų, taip pat kad pareiškėjas neorganizavo ir nekontroliavo Skyriaus veiklos ir tarnybos metu nuolat nevykdė pavaldžių pareigūnų veiksmų teisėtumo, pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemonių.
2.9. Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas bendrųjų pareigūnų pareigų nuolatinio vykdymo principas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos pareigos, nėra pagrindo išvadai, jog jis pažeidė minėtą principą.
2.10. Išvadoje nepagrįstai konstatuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.1–6.3, 6.6, 6.8, 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimų pažeidimai, nes, vadovaujantis Etikos kodekso 9 punktu, šio kodekso nuostatų laikymąsi pagal kompetenciją prižiūri ir jų pažeidimus nagrinėja Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos policijos darbuotojų etikos komisija ir policijos įstaigų vadovų įsakymais sudarytos policijos įstaigų etikos komisijos.
2.11. Klaipėdos AVPK viršininko 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 30-V0169 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių (toliau – ir Transporto naudojimo taisyklės) 21 punkte nurodyta, kad Klaipėdos AVPK darbuotojai policijos įstaigų transporto priemonėmis naudojasi tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas naudojosi tarnybine transporto priemone ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti, o Išvadoje tik padaryta prielaida, jog pareiškėjas žinojo, kad policijos pareigūnai naudojasi tarnybine transporto priemone ne tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Be to, net jei būtų konstatuota, jog pareiškėjas žinojo, kad pareigūnai naudojasi policijos automobiliu ne tarnybos tikslais, sąlygų nesilaikyti Transporto naudojimo taisyklių 21 punkto reikalavimų sudarymas nėra tapatus minėto punkto pažeidimui.
2.12. Išvadoje nepagrįstai pripažinti Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 16 punkto, kuriame nurodyta, kad darbuotojai privalo laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, ir 38 punkto, pagal kurį Klaipėdos AVPK turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, pažeidimai. Netinkamai nustačius, kad buvo pažeistos Etikos kodekso normos, negalima tuo pačiu konstatuoti Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto pažeidimo. Atliekant tarnybinį patikrinimą nenustatyta, kad pareiškėjas triukšmavo arba darbo metu nepalaikė dalykinės darbo atmosferos.
2.13. Išvadoje ir Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakyme
Nr. 30-TE-231 nėra pateikti motyvai, kodėl pareiškėjui privalo būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga padarytam tarnybiniam pažeidimui. Išvadoje nėra konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas tarnyboje jis buvo charakterizuojamas teigiamai, o teigiama charakteristika (be kitų argumentų) turėjo nulemti, jog jam nebus skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda.
3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimuose į skundus prašė atmesti pareiškėjo skundus. Atsakovas atsiliepimus į skundus grindė šiais argumentais:
3.1. Vykstant tarnybiniam patikrinimui dėl pareiškėjo ir jam pavaldžių pareigūnų veiksmų, Imuniteto valdyba gavo Komisariato viršininko A. B. tarnybinius pranešimus (2023 m. kovo 23 d. Nr. 30-PR2-3761 ir 2023 m. kovo 24 d. Nr. 30-PR2-3814), kuriuose teigiama, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 23 ir 24 d. tiesiogiai darė spaudimą jam pavaldiems pareigūnams, nurodydamas neigti faktą apie 2023 m. vasario 9 d. girtavimą tarnybinėse patalpose ir pan., ir prašoma spręsti klausimą dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų. Skyriaus pareigūnai vyriausiasis tyrėjas V. S. ir tyrėjas T. P., kurie ir pasikreipė į Komisariato viršininką A. B. dėl minėtų pareiškėjo veiksmų, taip pat vyriausiasis patrulis D. R. 2023 m. kovo 24 d. telefonu patvirtino Imuniteto valdybos pareigūnei minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Klaipėdos AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į gautą Imuniteto valdybos vyriausiosios tyrėjos Z. K. 2023 m. kovo 24 d. teikimą Nr. 5-IL-5917 „Dėl D. M. nušalinimo“ (toliau – ir Teikimas), 2023 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 30-TE-153 nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2023 m. kovo 27 d. iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad poveikio priemonė – nušalinimas nuo pareigų pareiškėjui buvo pritaikyta nepagrįstai. Šiuo atveju kilo pagrįstų įtarimų dėl tarnybinių pažeidimų padarymo, o atsižvelgiant į tai, kad tarnybiniai patikrinimai buvo atliekami ir dėl pareiškėjui pavaldžių pareigūnų, pareiškėjo (viršininko) nušalinimas nuo pareigų buvo racionali, proporcinga ir pateisinama priemonė, užtikrinanti tyrimo eigos ir rezultatų objektyvumą, kuri pritaikyta nepažeidžiant administracinės diskrecijos ribų.
3.2. Atliekant tarnybinį patikrinimą, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, Komisariate įrengtomis vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų, automobilių judėjimo sistemos „Žurnalų ataskaita“ duomenų, policijos pareigūnų, dėl kurių atliekamas tarnybinis patikrinimas, paaiškinimų ir kitos surinktos informacijos, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 9 d. 19.00 val. – 2023 m. vasario 10 d. 1.00 val. ne tarnybos metu, bet savo darbo vietoje organizavo išgertuves darbo vietoje ir, iš anksto susitaręs su kitais kolegomis, neturėdamas teisės būti Komisariato gyvenamosiose patalpose (8 kambaryje), jose vartojo alkoholinius gėrimus, todėl darbo patalpose ir Komisariato kieme buvo neblaivus. Pareiškėjas 2023 m. vasario 9 d. po 19 val. be teisėto pagrindo pakeitė jam pavaldžių pareigūnų V. S., J. B. ir D. R. darbo grafiką (pakeitė 2023 m. vasario 10 d. į nedarbo dieną) tam, kad šie pareigūnai galėtų girtauti, tokiu būdu sudarydamas sąlygas ir šiems pareigūnams pažeisti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas siūlė E. B. prisijungti prie jų ir kartu vartoti alkoholį, teigdamas, kad pakeis jo darbo grafiką, nors pareiškėjas žinojo, jog tuo metu E. B. jau vykdė tarnybą. Pareiškėjas apie 22.53 val., būdamas akivaizdžiai apsvaigęs ir rankose turėdamas alkoholio butelius, vaikščiojo po kiemą ir davė kolegoms išgerti. Pareiškėjas, matydamas, kad jam pavaldūs pareigūnai daro tarnybinius nusižengimus (girtauja Komisariato patalpose ir kieme, viešoje vietoje (Komisariato kieme) elgiasi neetiškai ir nepagarbiai (vemia ant tvoros), naudoja tarnybinį transportą ne tarnybos tikslais (alkoholiniams gėrimams parsivežti ir neblaiviems kolegoms vežti namo)), kaip pareigūnas ir tarnybinius nusižengimus darančių pareigūnų tiesioginis vadovas, privalėjo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, t. y. kuo skubiau sudrausminti jam pavaldžius pareigūnus ir nutraukti jų neteisėtus veiksmus, tačiau jis to nepadarė ir nepranešė apie pastebėtus pažeidimus policijai arba kita kompetentingai institucijai ar įstaigai. Be to, pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d., praeidamas pro Komisariato Veiklos skyriaus viršininkės E. K. kabinetą, apspjovė jo duris (galbūt keršydamas už tai, jog ji pranešė Komisariato viršininkui apie vykusias išgertuves). Pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūras, pareiškėjas 2023 m. kovo 23–24 d. bandė įkalbėti Skyriaus pareigūnus, kurie kartu dalyvavo 2023 m. vasario 9 d. išgertuvėse, neteikti tikrų duomenų apie išgertuvių aplinkybes ir padarytus tarnybinius nusižengimus, klaidinti tarnybinį patikrinimą atliekančią tyrėją, nurodant melagingą informaciją, kuri padėtų slėpti padarytus tarnybinius nusižengimus bei išvengti atsakomybės už juos. Pareiškėjas aktyviais veiksmais darė įtaką pavaldiems pareigūnams, siekdamas, kad jie teiktų melagingą informaciją tarnybinį patikrinimą atliekančiai tyrėjai ir kad jis išvengtų atsakomybės, taip pat pats savo parodymais teikė melagingą informaciją, klaidindamas tyrėją.
3.3. Sprendžiant dėl pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų, atsižvelgta į tai, kad, priešingai nei jam pavaldūs Skyriaus pareigūnai, kurie nuoširdžiai pripažino padarytus tarnybinius nusižengimus, padėjo atskleisti pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą bei gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, pareiškėjas, turėdamas rodyti sektiną pavyzdį savo kolektyvui, neteisėtus veiksmus bandė pateisinti melu ir jų iš esmės nepripažino. Pareiškėjas, deklaruodamas, jog jis yra vertybines nuostatas turintis vadovas, savo parodymais teikė melagingus duomenis, kurstė pavaldžius policijos pareigūnus meluoti tarnybinį patikrinimą atliekančiai tyrėjai, taip siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjo elgesys atskleidė itin žemas jo moralines nuostatas, yra neetiškas, negarbingas ir rodantis ypatingai neigiamą pavyzdį jam pavaldiems policijos pareigūnams.
3.4. Nors Išvadoje nebuvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punktą gali būti skiriama už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams. Išvadoje aiškiai nurodyta, kokių teisės aktų (įskaitant Etikos kodeksą) reikalavimų nesilaikė pareiškėjas. Atsakovui, įvertinus pareiškėjo kaip policijos pareigūno statusą ir jam keliamus reikalavimus, nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjas savo veiksmais šiurkščiai nusižengė pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams, kas atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį ir teisinę sampratą. Atsakovas, parinkdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, veikė nuosekliai ir siekė užtikrinti tinkamą drausmę. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus), teisingumo ir protingumo kriterijų, ji yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. M. skundą, taip pat nurodė, sprendimui įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui 1 000 Eur, įmokėtų 2023 m. rugpjūčio 24 d. į teismo specialiąją sąskaitą, o atsakovui – 600 Eur, įmokėtų 2023 m. rugsėjo 26 d. į teismo specialiąją sąskaitą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. 2023 m. vasario 9 d. įvyko draugiškos krepšinio varžybos tarp Komisariato ir Palangos senosios gimnazijos mokinių. Varžybos baigėsi apie 17 val. Po varžybų pareigūnai susitarė pasėdėti kavinėje. Pareiškėjas ir jo Skyriaus pareigūnai J. B., T. P., T. P., D. R., D. R., M. Ž. ir L. G. nuvyko į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini). Liudytojų teigimu, jie išgėrė po 2–3 mažos talpos alaus bokalus. Remiantis šalių ir liudytojų parodymais bei byloje esančia vaizdo medžiaga, pareigūnai, išėję iš kavinės, bendru susitarimu nuėjo į Komisariato gyvenamąsias patalpas, kurios yra policijos komisariato pastate. Pakeliui T. P., J. B. ir D. R. užėjo į prekybos centrą „IKI“, nupirko alkoholio ir atvyko į Komisariatą. Pareiškėjas Komisariato 118-ame kabinete pakeitė darbo grafiką, kad V. S., J. B. ir D. R. nereikėtų kitą dieną eiti į darbą. Buvo užėjusi L. L., po darbo valandų, pabuvo ten apie 1–2 val. ir išėjo. Komisariato gyvenamosiose patalpose jie vartojo alkoholį (degtinę – remiantis liudytojų paaiškinimais) ir patalpas paliko tą pačią dieną, t. y. 2023 vasario 9 d. apie 23 val. pareigūnas E. B., kuris budėjo tą dieną, neblaivius kolegas parvežė namo ne savo pamainai priskirtu tarnybiniu automobiliu. Apie 23.30 val. visiems išsiskirsčius, pareiškėjas iš patalpų išėjo paskutinis.
5.2. 2023 m. kovo 13 d. užregistruotas Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. tarnybinis pranešimas dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagal E. K. pranešimą dėl galimo smurto ir (ar) priekabiavimo prie jos.
5.3. Klaipėdos AVPK viršininkas, remdamasis Teikimu, ginčijamame 2023 m. kovo 24 d. įsakyme Nr. 30-TE-15 nusprendė, jog pareiškėjas savo sąmoningais ir aktyviais veiksmais bando paveikti atliekamo tarnybinio patikrinimo rezultatus, todėl, vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jis nušalinamas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiui.
5.4. 2023 m. balandžio 21 d. gauta Išvada, kurioje siūloma: tarnybinį patikrinimą baigti; pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesiogine tyčia pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.1–6.3, 6.6, 6.8, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, Vidaus tvarkos taisyklių 16 ir 38 punktus, Transporto naudojimo taisyklių 21 punktą, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 5.3, 6.2, 6.4 ir 6.14 punktų reikalavimus ir tokia savo veika padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Statuto 2 straipsnio 6 dalyje; už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – parenkant iš Statuto 39 straipsnio 2 dalyje esančių nuobaudų; pavesti Klaipėdos AVPK viršininkui A. M. spręsti klausimą dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas ir darbo apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį išmokėjimo; pripažinti, kad Skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. S., tyrėjai M. Ž., E. B., D. Š., J. B., L. L. ir T. P., vyresnysis tyrėjas T. P., vyriausieji patruliai R. O., L. G., D. R. ir D. R., būdami vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, padarė tarnybinius nusižengimus, tačiau, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, lengvinančias aplinkybes, tarnybinių nuobaudų jiems neskirti, o apsiriboti įspėjimu ateityje laikytis Statuto, Etikos kodekso, Vidaus tvarkos taisyklių, Transporto naudojimo taisyklių ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų; pavesti Komisariato viršininkui A. B., kartu su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdyba, vadovaujantis Rekomendacijomis, organizuoti konsultacijas išgertuvėse dalyvavusiems pareigūnams ir (arba) organizuoti mokymus ar kitas prevencines priemones apie alkoholio žalą bei su juo susijusias neigiamas pasekmes; pavesti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdybai užtikrinti pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos įforminimą.
5.5. Klaipėdos AVPK 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 30-TE-230 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, o 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu
Nr. 30-TE-231 pareiškėjas buvo atleistas iš Skyriaus viršininko pareigų nuo 2023 m. balandžio 22 d.
6. Teismas, vertindamas pažeidimo objektyviąją pusę, atsižvelgęs į ginčo šalių pareiškimus ir argumentus, konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas bei minėti policijos pareigūnai, išgėrę kavinėje alkoholio, policijai priklausančiame pastate, poilsio patalpose buvo susirinkę, neformaliai bendravo, vartojo alkoholį. Taip pat nėra ginčo, kad iš susibūrimo pareigūnai, t. y. T. P., V. S., M. Ž. ir L. G. buvo parvežti namo tą naktį budėjusio pareigūno E. B. su tarnybine mašina, o pareiškėjas tuo metu buvo šalia ir viską stebėjo. Šiuos faktus taip pat patvirtina Išvada, vaizdo medžiaga bei liudytojų parodymai teismo posėdyje. Iš pateiktų vaizdo registratoriaus įrašų matyti, kad 2023 m vasario 9 d. vakare, maždaug laikotarpiu nuo 22.00 iki 24.00 val., pareiškėjo bei kitų pareigūnų judesiai yra nekoordinuoti ir nerišlūs. Pareigūnai be uniformų, vilki šviesios spalvos striukes ir bėgioja, vaikščioja policijos kieme, vienas iš jų galbūt suklupo, nesėkmingai bandydamas perlipti tvorą, taip pat jie nešiojasi butelius, krepšius. Pareiškėjas nepaneigė faktų, nustatytų Išvadoje, jog jis vartojo alkoholį, buvo vakarėlyje ir matė, kad pareigūnai grįžo namo su tarnybinėmis mašinomis. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad iš patalpų išėjo paskutinis ir, tuo tvirtai įsitikinęs, uždarė patalpas bei užrakino duris. Remiantis rašytiniais liudytojų parodymais, kitą dieną po susibūrimo, t. y. 2023 m. vasario 10 d. 11 val., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „City Service Cleaning“ valytoja, dirbusi vasario mėnesį, paprašyta Komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. M. išvalyti kambarį, pastebėjo, kad poilsio kambaryje Nr. 8 grindys buvo lipnios, prilaistytos įvairių skysčių, langas buvo praviras; per pastaruosius dvejus metus, kuriuos ji praleido valydama patalpas Komisariate, tokio sujaukto kambario nebuvo mačiusi. Vaizdo kameros užfiksavo, kaip 2023 vasario 10 d. pareiškėjas nešė šiukšlių maišą į lauką. Tai patvirtina ir R. M. 2023 m. kovo 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame teigiama, kad pareiškėjas atėjo pas ją ir paprašė suorganizuoti gyvenamosios patalpos Nr. 8 sutvarkymą.
7. Teismas neigiamai vertino pareiškėjo poziciją, jog jis nebuvo susirinkimo iniciatorius, nedavė nurodymo išvežioti nuo alkoholio apsvaigusius pareigūnus tarnybiniu transportu. Pareiškėjas privalėjo užtikrinti tvarką ir saugumą, o bylos aplinkybės ir pačio pareiškėjo paaiškinimai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjui buvo nežinoma ar neaišku, kokios yra alkoholio vartojimo tarnybinėse patalpose ir transporto priemonių naudojimo tarnybos metu pasekmės bei kitos iš to kylančios pasekmės, kurias atsakovas detaliai išanalizavo, atlikdamas tarnybinį patikrinimą. Be to, pareiškėjo manymu, jis nebuvo atsakingas už tvarkos ir drausmės užtikrinimą, numatytą įstatymuose bei anksčiau minėtuose Klaipėdos AVPK viršininko įsakymuose, ir jis nei žodžiu, nei raštu nedavė leidimo naudoti tarnybinį transportą, bet teismas nesutiko ir su šiais pareiškėjo argumentais. Atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybos vidaus tarnybos sistemoje laiką, jo užimamas pareigas, atliekamas funkcijas, šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo būti suprantama jo paties viršininko pozicija ir jo asmens elgesio pavyzdys kitiems pareigūnams.
8. Teismas akcentavo, jog Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Šiuo atveju vertinama konkreti pareiškėjo situacija, nevertinami kitų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Konstatuota, kad pareiškėjas galėjo atlikti, bet neatliko visų reikalingų veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniems įvykiams. Byloje nenustatyta svarbių aplinkybių, kurios trukdė pareiškėjui užkirsti kelią įvykti tokiam pareigūnų elgesiui ir neleido laikytis tiek bendrojo pobūdžio, tiek įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų elgesio normų.
9. Teismas, vertindamas pažeidimo subjektyviąją pusę, pažymėjo, jog pareiškėjas užėmė Skyriaus viršininko pareigas, jo tarnybos stažas yra 11 metų, todėl darytina išvada, kad ilgametę patirtį turinčiam pareiškėjui nereikia jokių specialiųjų žinių ar įgūdžių numatyti alkoholio vartojimo tarnybinėse poilsio patalpose pasekmes. Pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis bei turėjo žinoti ir suvokti įstatymuose bei Etikos kodekse jam numatytas pareigas. Taigi, Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pats pasirinko konkrečius elgesio variantus, sąmoningai nepaisydamas teisės aktų nuostatų.
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prisipažino ir teismo posėdyje patvirtino, kad tą patį vakarą pakeitė kitos dienos darbo grafiką, nesivadovaudamas numatytomis grafiko keitimo taisyklėmis, o turėdamas konkretų tikslą – užtikrinti, kad susibūrime dalyvaujantys pareigūnai galėtų nevaržomai vartoti alkoholį tarnybinėse poilsio patalpose. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu būdu kitą dieną buvo užkirstas kelias neblaiviems pareigūnams ateiti į darbą ir taip išvengti žalos, kurią galėjo sukelti į darbą atvykę neblaivūs pareigūnai. Teismo vertinimu, pareigūnas suvokė situaciją, tačiau savo veiksmais ir neveikimu leido atsirasti pasekmėms. Be to, teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas paliko poilsio patalpas paskutinis. Remiantis pareiškėjo paaiškinimu, jis stengėsi užtikrinti, kad patalpose neliktų nė vieno iš pareigūnų, patalpos būtų uždarytos, užrakintos. Atsižvelgiant į tarnybinius pranešimus bei kitus rašytinius įrodymus, pareiškėjas kitą dieną atliko visus būtinus veiksmus, informavo už poilsio patalpas atsakingą R. M. apie poreikį išvalyti patalpas, pareiškėjas pats išnešė šiukšles. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, konstatavo, jog pareiškėjas skatino nepriimtiną elgesį ir stengėsi jį kontroliuoti tam tikrose ribose, tačiau sąmoningai leido jam vykti.
11. Teismas, vertindamas skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, pažymėjo, kad byloje įrodyta ir nėra ginčo, jog pareiškėjas ir jam pavaldūs pareigūnai 2023 m. sausio 9 d. vartojo alkoholį Komisariato poilsio patalpose, kurios yra neatsiejamos nuo policijos komisariato pastato ir turi bendrą įėjimą, kiemą. Pagal pareiškėjo teiginius ir liudytojų parodymus nustatyta, jog pareiškėjas, įvertinęs pareigūnų neblaivumą ir riziką, kuri kitą dieną teks pareigūnams išėjus į darbą, pakeitė darbo grafiką savo iniciatyva. Atsakovas, atlikęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė tarnybinės etikos ir teisės aktų reikalavimus, pažeidimą kvalifikavo kaip šiurkštų nusižengimą, kuriuo šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, ir, remdamasis Statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas (jo subjektyvioji ir objektyvioji pusė) konstatuotas pagrįstai. Pareiškėjo pažeidimas sudarė sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, kurios gali daryti poveikį bendram įstaigos darbui. Padarytas pažeidimas nėra visiškai formalus. Šiuo atveju paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytiems šiurkštiems pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad, vertinant pareiškėjo padarytą aptartą veiką, buvo netinkamai įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, taip pat pareigūno tarnybą iki pažeidimo charakterizuojančios aplinkybės. Šiuo atveju ilgas tarnybos stažas bei labai geras tarnybos vertinimas iki nuobaudos paskyrimo suponuoja faktą, jog pareiškėjas turi patirties ir galėjo suprasti, kad jo elgesys yra netinkamas. Atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, įvertino tiek jo atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes. Minėtų aplinkybių nenustatyta, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad visi pažeidimai padaryti pareiškėjo aktyviais veiksmais ir neveikimu. Visi tarnybiniai nusižengimai yra susiję tarpusavyje ir buvo padaryti tyčia. Pareiškėjas, būdamas komisaru, suvokė savo veiksmų ir neveikimo esmę bei pobūdį. Tai patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, iš kurios seka, kad pareiškėjas veikė tikslingai ir užtikrintai. Pareiškėjas, būdamas patyręs pareigūnas, suvokė, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokio jo elgesio kils neigiami padariniai, pasekmės institucijai, tarnybai ir jo paties geram vardui ir, nors tiesiogiai jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, pasirinkdamas tokį elgesio modelį. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nurodyti pažeidimai sukėlė neigiamus padarinius pareiškėjo, kaip valstybės pareigūno, geram vardui ir atsakovo, kaip valstybės institucijos, autoritetui. Pareiškėjas savo paaiškinimais iš dalies neneigė faktinių aplinkybių ir teigė, kad jis veikė kaip vadovas, tačiau pareiškėjas faktines aplinkybes vertino sau palankiu aspektu, nutylėdamas kai kuriuos faktus.
14. Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo charakteristiką, kurioje pareiškėjas iš esmės charakterizuotas teigiamai, nurodyta, kad metų tarybinės veiklos rezultatai įvertinti labai gerai, pareiškėjas 8 kartus skatintas. Pareiškėjas policijos komisariate tarnavo apie 11 metų, jis buvo ne kartą skatintas už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Jis charakterizuojama teigiamai.
15. Teismas nurodė, kad pareigūnams keliami aukšti nepriekaištingo elgesio standartai, jie įstatymo nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimi Lietuvos Respublikai, vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada būti nešališki, sąžiningi, saugoti gerą pareigūno vardą. Einant savo pareigas, nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas, bet privalu savo pavyzdžiu kurti teisingo, sąžiningo, nešališko, teisines vertybes bei kitų pareigūnų darbą, etikos principus gerbiančio valstybės pareigūno įvaizdį. Pareiškėjo neteisėti tyčiniai veiksmai nesuderinami su šiais reikalavimais. Pareiškėjo vykdomų funkcijų svarba, jo ypatingas statusas ir profesijos prestižas pagrįstai suponavo griežtą atsakovo reakciją į šiuos šiurkščius pareiškėjo tarnybinius pažeidimus. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai nesuderinami su pareigūno, vykdančio valstybės jam deleguotas funkcijas, statusu ir tarnyba. Be to, akcentuota, kad pareiškėjas pagal savo kompetenciją neprisiėmė atsakomybės už savo veiksmus, nesiėmė priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas; priešingai, jis planavo, organizavo įrodymų sunaikinimą ir, remiantis liudytojų parodymais, bandė daryti jiems įtaką prasidėjus tarnybiniam patikrinimui.
16. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad padarytas nusižengimas yra priešingas valstybės pareigūno statusui, o tuo pačiu ir visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenėje formuojamam pareigūnų autoritetui bei pačios valstybės tarnybos prestižui. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nes pažeidimas padarytas tarnybos metu, buvo šiurkščiai pažeisti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nustatyti neteisėti veiksmai – organizavimas, dalyvavimas, kelio daromam teisės pažeidimui neužkirtimas ir nepranešimas apie žinomą padarytą teisės pažeidimą, žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą neteikimas kito tarnybinio patikrinimo metu, kai pareiškėjas buvo apklausiamas kaip liudytojas, bei tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas tarnybinio patikrinimo metu – sumenkino tarnautojo reputaciją, šiais neteisėtais veiksmais pareiškėjas parodė nepagarbą valstybės tarnybai, tai sudaro pagrindą riboti jo teisę tęsti valstybės tarnybą. Atsakovas, įvertinęs padarytų pažeidimų esmę, duomenis apie pareiškėjo tarnybą, jo charakteristiką, atsižvelgusi į padarytų pažeidimų šiurkštumą, poveikį tarnybai ir pareigūno geram vardui bei visas Išvadoje nurodytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.
17. Teismas, vertindamas sprendimo laikinai nušalinti pareiškėją nuo pareigų teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad buvo suorganizuotas neformalus susitikimas kavinėje po darbo valandų, vienoje iš kavinių, kuris truko apie 15–20 minučių; susitikimo metu buvo geriama arbata ir raminami besijaudinantys bendradarbiai, bet nebuvo daromas spaudimas ar duodami nurodymai; pareiškėjas per savo atostogas taip pat buvo užsukęs ir trumpam susitikęs su keliais Skyriaus pareigūnais bei Komisariato viršininku. Atsakovas ir liudytojai teigė, kad pareigūnams buvo daromas spaudimas. Liudytojai V. S. ir T. P. tvirtino, kad pareiškėjas, sužinojęs, jog yra pateiktas tarnybinis pranešimas, elgėsi neadekvačiai, bandė daryti įtaką, siekdamas, kad tarnybinis tyrimas neprasidėtų.
18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Išvadoje, tiek teismo posėdyje atsakovo atstovai analizavo ir aiškinosi, ar šie pareiškėjo veiksmai kirtosi su vidaus taisyklėmis, t. y. ar pareiškėjas ėmėsi nuo jo priklausančių ir protingai įmanomų veiksmų, siekdamas išvengti pažeidimo tyrimo termino pažeidimų. Atsakovas neigiamai įvertino pareiškėjo vaidmenį šioje situacijoje. Išvadoje pacituota nemažai teisės aktų, kurie nustato bendras pareigas elgtis rūpestingai bei tinkamai organizuoti ir kontroliuoti įstaigos veiklą. Teismas sutiko, kad pareiškėjas taip pat nesilaikė bendro pobūdžio pareigos. Kaip minėta, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas įrodė, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui. Šiuo atveju laikytina, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo objektyviąją ir subjektyviąją puses.
19. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas išsamiai išanalizavo individualią pareiškėjo situaciją, nusižengimo padarymo aplinkybės bei kitas tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes ir surinkęs pakankamai įrodymų dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, dėl to priėmė teisėtus ir pagrįstus įsakymus. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra teisėta, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo skundo reikalavimus. Teismas likusius proceso dalyvių argumentus laikė neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.
20. Teismas nurodė, kad, sprendimui įsiteisėjus, ginčo šalims grąžintinos jų į teismo specialiąją sąskaitą įmokėtos lėšos, nes liudytojai nepateikė prašymų apmokėti jų turėtas išlaidas.
III.
21. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde teismui išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
22.1. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus, neanalizavo, ar tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai įvykdytas, ir nenustatė, kokių konkrečiai pareigų neįvykdė pareiškėjas. Teismas, vertindamas pažeidimo objektyviąją pusę, nenustatė (to nepatvirtino ir apklausti liudytojai), jog pareiškėjas matė, kaip kiti pareigūnai buvo išvežti namo tarnybiniu automobiliu, arba davė tokius nurodymus. Dauguma apklaustų pareigūnų patvirtino, jog sprendimas eiti į Komisariato poilsio patalpas buvo priimtas bendrai, ir tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo įvykio iniciatorius. Teismo argumentai yra prieštaringi, nes vienoje teismo sprendimo vietoje nurodoma, jog sprendimas eiti į poilsio patalpas priimtas bendrai, o kitoje – kad tokio sprendimo iniciatorius buvo pareiškėjas; vienoje vietoje nurodoma, kad pareiškėjas matė, kaip pareigūnai išvežami tarnybiniu transportu, o kitoje – kad pareigūnai buvo išvežti 23 val., o pareiškėjas išėjo iš patalpų tik apie 23.30 val. Teismas plečiamai aiškino Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą ir neatliko kitų teisės normų, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, analizės.
22.2. Teismas, vertindamas pažeidimo subjektyviąją pusę, nepagrįstai analizavo pareiškėjo kaltę dėl darbo grafiko pakeitimo, nes Išvadoje nekonstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. lapkričio 8 d. įsakymu
Nr. 5-V-994 patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo pažeidimu. Teismas, prieš vertindamas pareiškėjo kaltę, turėjo išanalizuoti, ar tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas ir įrodytas, bet to nepadarė.
22.3. Teismas, vertindamas tarnybinės nuobaudos proporcingumą, neaišku dėl kokių priežasčių nurodė, jog Išvadoje tarnybinis nusižengimas buvo kvalifikuotas kaip šiurkštus. Žodis „šiurkštus“ nė karto nebuvo pavartotas Išvadoje. Be to, tarnybiniai nusižengimai yra skirstomi į materialius ir formalius, tačiau teismas nurodė tarsi mišrų teisės pažeidimą, kuris nėra visiškai formalus: yra sudarytos sąlygos atsirasti neigiamoms pasekmėms, nors jos ir nekilo. Teismo išvados dėl pareiškėjo charakteristikos prieštarauja protingumo principui ir logikai bei yra nesuderinamos su teismų praktika, nes, pagal teismo poziciją, kuo pareigūno veikla, jo charakteristika yra geresnė, tuo atsakomybės laipsnis padarius tarnybinį nusižengimą turi būti didesnis. Pareiškėjui taip pat neaišku, kodėl teismas nurodė, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tarnybos metu, tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus bei pareiškėjas organizavo įrodymų sunaikinimą, kai tokių duomenų nėra nei Išvadoje, nei byloje.
22.4. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė daug fakto bei loginių klaidų, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.
23. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir jų motyvais bei teigia, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytus pažeidimus, be kita ko, iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas buvo išėjęs į kiemą „išlydėti“ pareigūnų ir vėliau sugrįžo į pastatą, o rašytiniai įrodymai patvirtina (tai pažymėta ir Išvadoje), kad pareiškėjas be teisėto pagrindo pakeitė jam pavaldžių pareigūnų darbo grafiką, tokiu būdu nesilaikydamas Darbo ir poilsio tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimo ir pažeisdamas savo pareigas, numatytas Pareigybės aprašyme. Vien tik pažeidimų, kuriais šiurkščiai nusižengta pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams (be kita ko, Etikos kodekse nustatytiems pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principams), konstatavimas suponuoja išvadą, jog toks valstybės tarnautojo elgesys laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (Statuto 39 str. 3 d. 10 p.). Pareiškėjas vadovavosi savitu subjektyviu įvykio vertinimu ir įsitikinimu, jog pažeidimai galbūt nebuvo padaryti, ir niekaip nepagrindė savo pozicijos, jog jam skirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir skirta nesilaikant suformuotos teismų praktikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 30-TE-153, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, bei 2023 m. balandžio 21 d. įsakymų Nr. 30-TE-230 ir Nr. 30-TE-231, kuriais pareiškėjui buvo skirta ir pritaikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat su šiais ginčijamais administraciniais sprendimais susijusių sumų priteisimo pareiškėjui.
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, konstatavęs, kad nušalinimas nuo pareigų ir tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirti pagrįstai, o paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui.
26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo argumentus, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių (be kita ko, dėl nurodytų pažeidimų kvalifikavimo) ir rėmėsi prieštaringais motyvais.
27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatos.
29. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.
30. Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 p. nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Tvarkos aprašo 24 p.). Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-333-146/2015, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-492/2018).
31. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų atitinkamo subjekto padarytus pažeidimus. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Vertinant įrodymus labai svarbu nustatyti jų reikšmę konkrečiai bylai, įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kokias išvadas galima padaryti iš kiekvieno konkretaus įrodymo ir iš jų visumos. Visi surinkti byloje įrodymai turi būti analizuojami ir objektyviai vertinami nustatant jų tikrumą bei reikšmingumą patvirtinant ar paneigiant bylos faktines aplinkybes. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-89-662/2018).
32. Šiuo atveju Imuniteto valdybos parengtoje 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-56 konstatuota, kad:
32.1. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, padalinio vadovu ir žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkamos teisės normos, netiesiogine tyčia pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.1–6.3, 6.6, 6.8, 7.1, 7.2 punktų reikalavimus, Vidaus tvarkos taisyklių 16 ir
38 punktus, Transporto naudojimo taisyklių 21 punktą, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo
5.3, 6.2, 6.4 ir 6.14 punktų reikalavimus ir tokia savo veika padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą Statuto 2 straipsnio 6 dalyje.
32.2. Tarnybinio nusižengimo objektas – policijos įstaigos, sistemos teisės aktais nustatyta tvarka, institucijos garbė, orumas ir moralinės vertybės. Tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro atlikta neteisėta, neetiška veika. 2023 m. vasario 9 d. tarp 19.00 val. ir 2023 m. vasario 10 d. 1.00 val. nakties, ne tarnybos metu, tačiau savo darbo vietoje parieškėjas organizavo išgertuves darbo vietoje, iš anksto susitaręs su kitais kolegomis, neturėdamas teisės būti komisariato gyvenamosiose patalpose (8 kambaryje), jose vartojo alkoholinius gėrimus, todėl darbo patalpose ir Komisariato kieme buvo neblaivus. Pareiškėjas apie 22.53 val., būdamas akivaizdžiai apsvaigęs, galbūt rankose turėdamas alkoholio butelius, išėjo į kiemą, kuriame elgėsi visiškai nekoordinuotai, vaikščiojo aplink automobilį rankose laikydamas butelį su alkoholiu, davė kolegoms išgerti. Be to, pareiškėjas 2023 m. vasario 9 d. vakare, kad kartu galėtų girtauti pavaldūs pareigūnai V. S., J. B. ir D. R., būdamas komisariato 118 kabinete, be teisėto pagrindo pakeitė minėtiems pareigūnams 2023 m. vasario 10 d. darbo grafiką į nedarbo dieną. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas ne tik pats pasielgė neteisėtai, nes nesilaikė Darbo ir poilsio tvarkos aprašo 24 punkto reikalavimo (darbo grafikai gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais (dėl darbuotojo ligos ir pan.), taip pat esant darbuotojo rašytiniam motyvuotam prašymui), bet ir sudarė sąlygas V. S., J. B. bei D. R. pažeisti teisės aktų reikalavimus, t. y. vartoti alkoholį. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis negeba užtikrinti jam, kaip viršininkui, Pareigybės aprašymo 6.2 punkte (užtikrinti, kad Skyriaus veikla būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų) ir 6.14 punkte (vykdyti pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų teisėtumo, pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemones, asmeniškai atsakyti už šių priemonių įgyvendinimą) nustatytų funkcijų tinkamo įgyvendinimo. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas siūlė E. B. prisijungti prie jų ir kartu vartoti alkoholį, teigdamas, kad pakeis jo darbo grafiką, nors pareiškėjui buvo žinoma, jog E. B. tuo metu vykdė tarnybą. Tai rodo pareiškėjo, kaip Skyriaus viršininko, atsakomybės už padaliniui priskirtų vykdyti svarbių funkcijų nebuvimą ir polinkį neapgalvotai priimti sprendimus, kurie gali sukelti itin neigiamas pasekmes ar pavaldiems pareigūnams sudaryti sąlygas nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.
32.3. Pareiškėjas savo veiksmais taip pat pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Pareiškėjas, matydamas, kad jam pavaldūs pareigūnai daro tarnybinius nusižengimus (girtauja komisariato patalpose, vėliau komisariato kieme, viešoje vietoje elgiasi neetiškai, nepagarbiai (vemia ant tvoros), geria alkoholį bei naudoja tarnybinį transportą ne tarnybos tikslais, o alkoholiniams gėrimams parsivežti ar neblaiviems kolegoms vežti namo), kaip pareigūnas, tiesioginis jų vadovas, privalėjo imtis veiksmų, kuriuos numato Policijos įstatymas ir Pareigybės aprašymo 6.2, 6.4 ir 6.14 punktai bei kiti teisės aktai, t. y. kuo skubiau sudrausminti pavaldžius pareigūnus ir nutraukti jų neteisėtus veiksmus.
32.4. Pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, siekdamas nutraukti pareigūnų neteisėtus veiksmus, naudojant tarnybinį transportą alkoholiui parsivežti bei neblaiviems kolegoms vežti namo. Remiantis E. B. paaiškinimu, darytina prielaida, kad pareiškėjas palaikė tokį tarnybinio transporto naudojimą, nes pareigūnas nurodė, kad sutiko nuvežti M. Ž. parsivežti alkoholio, kadangi apie tai žinojo jo tiesioginis vadovas – pareiškėjas. Pareigybės aprašyme įtvirtinta funkcija vykdyti pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų teisėtumo, pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemones, asmeniškai atsakyti už šių priemonių įgyvendinimą, įpareigoja pareiškėją imtis priemonių nutraukti pavaldžių pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau jis to nepadarė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas savo neveikimu sudarė sąlygas nesilaikyti Transporto priemonių naudojimo taisyklių 21 punkte nustatyto reikalavimo policijos įstaigų transporto priemonėmis naudotis tik tarnybinėms funkcijoms vykdyti.
32.5. Pareiškėjas, būdamas Skyriaus viršininku, 2023 m. vasario 17 d. 7.17 val. praeidamas pro Komisariato Veiklos skyriaus viršininkės E. K. kabinetą, apspjovė jos kabineto duris (galbūt tokiu būdu keršydamas už tai, jog ji pranešė Komisariato viršininkui apie vykusias išgertuves). Vėliau, pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūras ir įteikus Skyriaus pareigūnams pranešimus dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų, 2023 m. kovo 23–24 d. bandė įkalbėti Skyriaus pareigūnus, kurie kartu dalyvavo 2023 m. vasario 9 d. išgertuvėse, neteikti tikrų duomenų (gal įvykio aplinkybių) apie vykusias išgertuves ir padarytus tarnybinius nusižengimus, klaidinti tarnybinį patikrinimą atliekančią tyrėją, nurodant melagingą informaciją, kuri padėtų slėpti padarytus tarnybinius nusižengimus bei išvengti atsakomybės už juos. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą, kad pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Pareiškėjas akivaizdžiai nesilaikė Etikos kodekso reikalavimų, t. y. policijos darbuotojas privalo ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio (6.1. p.), o taip pat būti tolerantiškas, viešai nereikšti asmeninių simpatijų ar antipatijų vadovams, pavaldiniams, kolegoms, visuomenės veikėjams, visada išlikti objektyvus ir nešališkas (6.6. p.). Be to, pareiškėjas, aktyviais veiksmais (bandydamas įkalbėti Skyriaus pareigūnus J. B., D. R., V. S., T. P. bei kitus pareigūnus, kurie kartu dalyvavo 2023 m. vasario 9 d. išgertuvėse komisariato patalpose, neteikti tikrų duomenų apie vykusias išgertuves ir padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinį patikrinimą atliekančiai tyrėjai, taip siekdamas paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus, klaidindamas tarnybinį patikrinimą atliekančią tyrėją, organizuodamas susitikimus dėl melagingos versijos sukūrimo ir įkalbinėdamas kolegas nurodyti melagingą informaciją, kuri padėtų slėpti padarytus tarnybinius nusižengimus bei išvengti atsakomybės už juos) darydamas įtaką pavaldiems pareigūnams teikti melagingą informaciją tarnybinį patikrinimą atliekančiai tyrėjai ir siekdamas išvengti atsakomybės (tai patvirtina V. S., D. R. ir T. P. bei kitų pareigūnų parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti), taip pat savo paaiškinime teikdamas melagingą informaciją, klaidindamas tyrėją, jog jis Komisariato patalpose nevartojo alkoholio, nekeitė pareigūnų darbo grafiko, siekiant išvengti jų neblaivių pasirodymo darbe (nors darbo grafikas buvo pakeistas, siekiant sudaryti sąlygas pareigūnams girtauti), akivaizdžiai nesilaikė kitų Etikos kodekso reikalavimų – būti humaniškam, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams (6.2. p.) ir nepiktnaudžiauti policijos pareigūno ar kito policijos darbuotojo statusu, nenaudoti jo asmeniniams interesams <...> (6.8. p.).
32.6. Pareiškėjas, vartodamas alkoholinius gėrimus darbo vietoje, vėliau su alkoholio buteliais vaikščiodamas po Komisariato kiemą ir duodamas gerti kitiems pareigūnams, nesilaikė dar vienos Etikos kodekso nuostatos, kuri įpareigoja laikytis bendravimo kultūros, <...> bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai (6.3. p.).
D. M. atliktų veiksmų visuma leidžia konstatuoti, kad jis elgėsi priešingai nei nustato Etikos kodekso 7.1. punktas (saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto) ir 7.2. punktas (visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus). Nurodytais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Vidaus tvarkos taisykles, kuriose nustatyta, jog darbuotojai privalo laikytis tarnybinės etikos reikalavimų (16 p.) bei kad komisariate turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, <...> (38 p.).
32.7. Pareiškėjas tarnybiniu nusižengimu padarė žalą policijos prestižui, garbei, orumui ir sukėlė neigiamą atgarsį apie Komisariatą visoje sistemoje. Pareiškėjas savo neteisėtus veiksmus bandė pateisinti melu. Toks jo, kaip viršininko, elgesys yra negarbingas ir rodantis itin neigiamą pavyzdį pavaldiems pareigūnams. Tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę sudaro pareiškėjo, kaip nusižengimo subjekto, kaltės forma – netiesioginė tyčia.
33. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Klaipėdos AVPK 2023 m. balandžio 21 d. įsakymų Nr. 30-TE-230 ir Nr. 30-TE-231 teisėtumo ir pagrįstumo, pakankamai detaliai išnagrinėjo ginčo šalių argumentus ir nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas, įvertinęs byloje esančius objektyvius įrodymus (darbo grafikus, vaizdo įrašus ir kt.) ir liudytojų paaiškinimus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo aplinkybės Išvadoje buvo nustatytos teisingai (ypač atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas pripažino faktines aplinkybes dėl alkoholio vartojimo Komisariato patalpose ir pan.). Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tikrinamo teismo sprendimo motyvai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pavyzdžiui, iš teismo sprendimo turinio galima aiškiai suprasti, kad pareiškėjas ne vieną kartą buvo išėjęs iš Komisariato, todėl jis galėjo ir matyti, kaip kiti pareigūnai yra vežami tarnybiniu automobiliu ne tarnybos tikslais (parsivežti alkoholinių gėrimų arba būti parvežti namo), ir būti paskutiniu asmeniu, išeinančiu iš Komisariato. Pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarnybinis nusižengimas padarytas tarnybos metu, yra tik iš dalies pagrįsti, nes nors kai kurie iš pažeidimų padaryti ne pareiškėjo tarnybos metu (pvz., alkoholio vartojimas Komisariato patalpose), kitų pažeidimų aplinkybės buvo kitokios. Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo nurodytų pažeidimų kvalifikavimo, kadangi Išvadoje nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės buvo tinkamai susietos su teisės normų, kuriose įtvirtintos pakankamai konkrečios elgesio taisyklės, pažeidimu, o pareiškėjas poziciją šiuo aspektu grindė savo subjektyvia nuomone, taip pat bylos faktinių aplinkybių neatitinkančiais argumentais (pvz., pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas netinkamai įvertino jo kaltę dėl darbo grafiko pakeitimo, nes Išvadoje nekonstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį Darbo ir poilsio laiko apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo pažeidimu, tačiau, kaip matyti iš anksčiau pacituotų Išvados teiginių, Išvadoje aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas nesilaikė Darbo ir poilsio tvarkos aprašo 24 p. reikalavimo).
35. Patikrinus skundžiamą teismo sprendimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Išvadoje nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, atskleidė šio tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę (kaltės forma – netiesioginė tyčia), taip pat nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pažeidimas sudarė sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, kurios gali daryti poveikį bendram įstaigos darbui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kaltę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ilgas tarnybos stažas bei labai geras tarnybos vertinimas iki nuobaudos paskyrimo suponuoja faktą, jog pareiškėjas turi patirties ir galėjo suprasti, kad jo elgesys yra netinkamas.
36. Vertinant pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013 2016 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-760-552/2016). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams
(žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
37. Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos (39 str. 2 d.). Statuto 39 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kai gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes, pagal minėtos teisės normos 10 punktą, tokia tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ir už kitus tarnybinius nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar pareigūnų tarnybinės etikos principams. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos AVPK viršininkas 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 30-TE-230, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu ir 3 dalies 10 punktu bei Išvada, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Išvadoje siūloma skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, aptariama pareiškėjo charakteristika ir jo elgesys tarnybinio patikrinimo metu. Nors Išvadoje nėra aiškiai pateiktas vertinimas, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus ir suponuojantis pagrindą skirti jam griežčiausią tarnybinę nuobaudą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatytus pareiškėjo pažeidimus pagrįstai vertino kaip šiurkščius ir nurodė, jog pareiškėjo vykdomų funkcijų svarba, jo ypatingas statusas ir profesijos prestižas pagrįstai suponavo griežtą atsakovo reakciją. 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą
Nr. 30-TE-230 vertinant kartu su Išvada, galima suprasti priežastis, dėl kurių Klaipėdos AVPK viršininkas pasinaudojo diskrecijos teise taikyti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Be to, tikrinamame teismo sprendime prieita prie pagrįstos išvados, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Pareiškėjo nesutikimas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis savaime nepaneigia šių išvadų teisingumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 30-TE-230 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ ir 2023 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 30-TE-231 „Dėl D. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 30-TE-153 teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pagal Statuto 45 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno veikos metu jis aktyviais veiksmais trukdo atlikti šį patikrinimą arba siekia paveikti tarnybinio patikrinimo eigą ir rezultatus. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikui. Į šį terminą neįskaitomas pareigūno nedarbingumo ar atostogų laikas.
40. Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. 30-TE-153 buvo priimtas remiantis Imuniteto valdybos vyriausiosios tyrėjos Z. K. 2023 m. kovo 24 d. teikimu
Nr. 5-IL-5917 „Dėl D. M. nušalinimo“. Teikime nurodyta, kad 2023 m. kovo 23 d. buvo gautas Komisariato viršininko A. B. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-3761, kuriame nurodyta, jog pareigūnai V. S. ir T. P. jam pranešė, kad pareiškėjas, savo kasmetinių atostogų laikotarpiu atvykęs į Komisariatą, darė spaudimą pareigūnams dėl informacijos teikimo tarnybinį patikrinimą atliekančiai tyrėjai, t. y. pareiškėjas nurodė neteikti jokių faktų, nesuderinus su juo, neigti girtavimo faktą ir pan.; pareigūnai teigė, jog bijo galimos pareiškėjo įtakos. Teikime taip pat nurodyta, kad T. P., D. R. ir V. S. telefonu patvirtino, jog pareiškėjas ragino tartis pareigūnams dėl bendros pozicijos, liepė nesakyti tiesos apie vykusias išgertuves ir pan. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, atsižvelgiant į atsakovo nustatytas aplinkybes ir liudytojų parodymus, pareiškėjas darė spaudimą pareigūnams, elgėsi neadekvačiai ir siekė, jog tarnybinis patikrinimas nebūtų pradėtas, todėl buvo pagrindas nušalinti pareiškėją nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė aiškių argumentų, galinčių paneigti tokią pirmosios instancijos teismo išvadą.
41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai įvertino ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Skirgailė Žalimienė